Atos 21

Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Maijaꞌquë doꞌijëre je̱oni aya mëni teꞌere papi Cos daripëna saëꞌë. Sani ñatasi muꞌsepi Rodasna ti̱ꞌahuë. Ti̱ꞌani ja̱opi Pátarana saëꞌë.
1 Nati’imaim aotuturih naatu aihamiyih hima aki wa abai mutufor arabon ana tafaram Kos atit; mar to ana Rodes atit, nati’imaim aikofan ana Patara atit.
2 Sani Pátarana jai yohuë ti̱ꞌahuë, Feniciana saiconi ti̱ꞌani i̱ona ayamëꞌë.
2 Wa ta au Fonisia inan atita’ur aitafabon abai atit are arabon.
3 Aya mëni saicohuaꞌipi Chipre saodohuë coa ñajë saëꞌë. Ari te̱ꞌtere paꞌiona, ñajë saicohuaꞌipi Siriana ti̱ꞌahuë. Ti̱ꞌani Tiro yo saꞌrona coꞌamaña maꞌñe paꞌiye sëte ja̱rona yohuë sëꞌao.
3 Yan ararabon anuwariy Cyprus a’itin naatu ai beyaw na’atune bat aki au Syria arabon ana Taiya imaim arun wa aiyut sawar hitarsuwai.
4 Sëꞌaona ja̱rona Maijaꞌquë doꞌijëre ti̱ꞌahuë. Ti̱ꞌani i̱ohuaꞌi quëꞌrona pëahuë, siete muꞌseña. Pëarena, deꞌo joyopi Pablo ai yoꞌo ja̱ꞌñere quëaquëna, asani cahuë, Pablore Jerusalénna saimaꞌë paꞌijë̱ꞌë.
4 Nati’imaim bai’ufununayah afa atita’ourih fur ta’imon bairi ama. Naatu Anun Kakafiyin sabuw hai tur eowen Paul hitimatanuw, saise au Jerusalem men tayen.
5 Ja̱je casicohuaꞌitaꞌare siete muꞌseña tëto saisi maca etani saëꞌë. Saijëna, siꞌaohuaꞌi ë̱mëohuaꞌi cuiꞌne nëjohuaꞌi tsi̱ maña co̱ni yëquë ja̱ꞌre daëꞌë, pa̱i daripë hueꞌsere pana. Datena, ja̱rona mejahuëna doꞌre jaꞌruni Maijaꞌquëre se̱iꞌë. Se̱ni tëjini saiyë cajë pëpani,
5 Baise bairi ama na fur yomanin tit, ai veya baib ufunamaim, ai hamiyih aki ai ef arura’ah maiye. Bai’ufununayah a’aawah natunatuh etei bairi hinawiy bar merar ai tumar ana tor dones yan are imaim sui ayowen ayoyoban.
6 jai yohuëna aya mëni yëquë cato saëꞌë. Saijëna, i̱ohuaꞌipi i̱ohuaꞌi huë̱ꞌñana coꞌihuë.
6 Imaibo bairi abi’otututuren ufunamaim, wa afe’en ayen, naatu i hai ubar himatabir maiye hin.
7 Tiropi Tolemaidana tsiaya saiye sani tëjini Maijaꞌquë doꞌijëre pëpani teꞌe muꞌse i̱ti macana pëahuë, i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni.
7 Taiya’ane wa abai anan i Polemais imaim wa aiyut, nati’imaim taiti baitumatumayah hai merar ayi bairi veya ta’imon ama.
8 Ñatasi muꞌse saicohuaꞌipi Cesareana ti̱ꞌahuë. Ti̱ꞌani Jesús jëjo saocohuaꞌire co̱caicohuaꞌi siete aquë Felipe huëꞌena pëahuë, deꞌo coca quëaquë huëꞌena.
8 Marto ai hamiyih hima aki ana Seseria atit, binanuyan orot Philip ana baremaim bairi ama. Philip i Jerusalemamaim orot 7 hirurubinih i orot ta.
9 Ja̱ë Felipepi cuatro mamajëre nomi tsi̱re huejamaꞌcohuaꞌire paquë pajiꞌi. Ja̱ohuaꞌi cato yequë muꞌse paꞌi ja̱ꞌñere quëacohuaꞌi paëꞌë, Maijaꞌquëpi quëaquëna.
9 I natunatun baibitar etei kwafe’en biyah numih God ana tur orerereb isan ana usar hibai hima’am.
10 Ja̱ huëꞌere tsoe muꞌseña maña paꞌijëna, dajiꞌi, Agabo Judeapi. Ja̱ë cato yequë muꞌse yoꞌo ja̱ꞌñere quëaquë pajiꞌi.
10 Seseria imaim veya bai’ab na’atube ama’am ufunamaim dinab orot wabin Agabus Judea’ane natit.
11 Paꞌipi ti̱tani yëquë ña hue̱ꞌña Pablo të̱icore i̱ni jë̱ña cuiꞌne nëcañoa coꞌye i̱jaꞌa hue̱pi, hue̱ni capi:
11 Na aki biyai tit basit Paul ana kikir bai i taiyuwin an uman iutatanen naatu eo, “God Anun Kakafiyin iti na’atube eo, Orot iti kikir matuwan Jerusalemamaim Jew sabuw boro iti na’atube isan hinasinaf hinab Eteni Sabuw hinitih.”
12 Caquëna, asani yëquë Pablote co̱cohuaꞌipi cuiꞌne ja̱ daripë sehuosicohuaꞌipi Jerusalénna saimaꞌë paꞌijë̱ꞌë, cajë ë̱sehuë.
12 Aki iti tur anonowar ana maramaim sabuw nati’imaim hima’am bairi ai fefeyan ayai Paul au Jerusalem na isan a’otan.
13 Ë̲sejë cajëna, Pablopi capi:
13 Baise Paul iyafuti eo, “Kwa aisim iti na’atube kwao kwarerey ayu dogorou ana babanin kwabitin? Ayu i men buwu fatumu akisin isan abogaigiwasomih, baise Jerusalemamaim Regah Jesu wabinamaim morob isan auman abogaigiwas.”
14 Ja̱je caquë Jerusalénna sasiꞌi caquëna, asani i̱te pëajë̱ꞌë caye je̱oni cahuë:
14 Yan baikitabirin isan asinaf, baise men karam. Imih aibagun naatu ao, “Regah ana kok na’atube namatar.”
15 Ja̱ jeteyoꞌje coꞌamaña deꞌhua tëjini Jerusalénna saëꞌë.
15 Veya bai’ab na’atube nati’imaim ama’am ufunamaim ai sawar abobuna au Jerusalem amisir.
16 Saijëna, Cesarea pa̱i sehuocohuaꞌipi yëquëre co̱ni saijë sahuë. Sani ja̱ohuaꞌipi Jerusalénna ti̱ꞌani Mason huëꞌena sahuë, yëquë pëaja̱ꞌtona. Mason cato Chipre aquë pajiꞌi, ai tsoe Maijaꞌquë coca sehuosiquë pajiꞌi.
16 Seseria’amaim bai’ufununayah afa hinawiyi bairi ana orot Mason ana baremaim atit, iti orot ana tafaram i Cyprus, naatu i auman marasika baitumatumayan matar ma’am.
17 Jerusalénna ti̱ꞌajëna, sehuocohuaꞌipi sihuajë yëquëre pëpahuë.
17 Ayen ana Jerusalem atitit ana veya baitumatumayah nati’imaim hima’am hiyasisir ai merar hiyi.
18 Pëparena, ñatasi muꞌse Pablo ja̱ꞌre co̱ni Jacobo quëꞌrona doꞌi saëꞌë. Sa ti̱ꞌajëna, ja̱rote cuiꞌne siꞌaohuaꞌi sehuocohuaꞌi ëjaohuaꞌi paëꞌë.
18 Marto Paul bairi ana James a’itin naatu nati ana veya’amaim regaregah ai’in etei nati’imaim hiru’ay.
19 Paꞌijëna, pëpa tëjini Pablopi siꞌaye quëapi, judío pa̱i peocohuaꞌire quëaroja̱ina, Maijaꞌquëpi ja̱ohuaꞌire necaiseꞌere.
19 Paul hai merar yi naatu i ana bowabow etei Ufun Sabuw wanawanahimaim God mi’itube ibais bowabow ana tur etei aneika busuruf idudur in yomanin easa’ub.
20 Quëaquëna, asani Maijaꞌquë ai deꞌoji cani Pablore cahuë:
20 Eo hinonowar ufunamaim etei’imak God ana merar hiy hibora’ara’ah. Imaibo Paul isan hio, “Taiu inaso’ob Jew moumurih na’in thousand ana fofonin hina baitumatumayah himatar. Baise etei’imak tekokok i ofafar hinabukikin hinabosiyasiyar.
21 Ja̱je cacohuaꞌipi asayë mëꞌëpi judío pa̱i yequë pa̱i quëꞌro paꞌicohuaꞌire Moisés cua̱ñeseꞌere yoꞌomaꞌpë caquë cuiꞌne ca̱ꞌnije tëamaꞌpë paꞌijë̱ꞌë caquë, cuiꞌne aiohuaꞌi yoꞌoseꞌe yoꞌomaꞌpë caquë yeꞌyaji asayë.
21 Baise iti’imaim tur i iti na’atube hinowar, O i Jew sabuw iyab nati Ufun Sabuw hai tafaramamaim tema’am kubi’obaiyih Moses ana ofafar i hinihamiy, naatu hai kek hai ar men hina’afuw naatu Jew hai binanakwar men hini’ufunun.
22 Ja̱je asacohuaꞌipi mëꞌë i̱ño daiseꞌe asaja̱ꞌcohuaꞌi aꞌë. ¿Ja̱je paꞌito me nejaꞌcohuaꞌi aꞌni?
22 Aki boro abisa ana sinaf, anayabin o ina ititit a tur i sabuw hinowaraka.
23 Iyeseꞌe mëꞌë yoꞌoye paꞌiji cuasajë, i̱ñore cajeseꞌe paꞌi ë̱mëohuaꞌi paꞌiyë i̱ohuaꞌi Maijaꞌquëre ca nëoseꞌere yoꞌoja̱ꞌcohuaꞌi.
23 Imih abisa anao na’atube inasinaf? Orot etei kwafe’en i hai omatanen ta God isan hio baifaro.
24 Ja̱ohuaꞌi ja̱ꞌre sani Moisés cua̱ñeseꞌere yoꞌoquë ja̱ohuaꞌi ja̱ꞌre teꞌe siꞌsire tsoa to̱jëꞌë, nañare tëa cua̱ñoquë. Cuiꞌne mëꞌëpi ja̱ohuaꞌi tëa cua̱ño doꞌije̱ sa̱icaijë̱ꞌë. Ja̱je yoꞌoquëna, siꞌaohuaꞌi ñani mëꞌëre sa̱ñope caseꞌe coa caseꞌe aꞌë cuasaja̱jë, Moisés cua̱ñeseꞌere sehuocai mëꞌëje yoꞌoquëna, ña jujani.
24 Imih o i boro inikofanih bairi kwanan kouksouwen ana yohar wanawanan kwanarun naatu aribuh mafur o inibaiyanih aribuh hinamafur, saise o isa iti’imaim hibifufuwen sabuw boro hinaso’ob nati tur i baifuwen, anayabin i hiso’ob o i ofafar kubi’ufunun.
25 Tsoe toyahuë, yëquë cuasaseꞌe judío pa̱i peocohuaꞌipi sehuosicohuaꞌi yoꞌo ja̱ꞌñe. Ja̱ohuaꞌi cato yoꞌoye paꞌiji, a̱iñe peoji deꞌhuasi diusuna i̱sisihuaꞌi. Tsieje̱ a̱iñe peoji, cuiꞌne quio hue̱asicohuaꞌire a̱iñe peoji. Huejamaꞌcohuaꞌipi ë̱mëre nomiore yoꞌoye peoji. Ja̱je toyahuë.”
25 Baise Ufunane sabuw baitumatumayah isah, aki fef ta ai yafar in hai tur a’owen bay uma matamatar isah hisisibor men hinaa, masanuw rara auman men hinaa, o for sikah birabir men hinaa naatu men hina’in hinisesebar kwanekwan.”
26 Ja̱je casi maca Pablopi cuatro ë̱mëohuaꞌire sapi. Sani ñatasi muꞌse i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre teꞌe siꞌsire cuya to̱ni Maijaꞌquëre se̱ huëꞌena cacapi, i̱ohuaꞌi ca nëosi muꞌse ti̱ꞌajaꞌa muꞌse quëasiꞌi caquë. Ja̱je cani cayë, pa̱i ñape Maijaꞌquëre coa i̱siyere daja̱ꞌa muꞌse ti̱ꞌaëna yoꞌo ja̱ꞌñere.
26 Marto Paul orot buwih bairi hai binanakwar eo na’atube kousouwih isan hirun, orot kwafe’en hikukusouwih i auman kusouw. Imaibo i na Tafaror Bar hai tur eowen veya biy boro kouksouwen ana yomanin nasawar naatu siwar orot ta’ita’imon isah hinasibor.
27 Je̱ꞌnë siete muꞌseña sa tëto saiye jaꞌi maca paꞌina, Asia yeja acohuaꞌipi Israel pa̱ipi Maijaꞌquëre se̱ huëꞌere Pablo paꞌina, ñani pa̱ire ca huëohuë. Ca huëojë Pablo quëꞌrona sa to̱mejaëꞌë,
27 Kousouwen in fur ta’imon yomanin tit baisawarinamih auman Jew sabuw afa Asia wanawanane hina hima’am Paul Tafaror Baremaim hi’itin. Sabuw kou’ay gagamin na’in hikura’ara’ahih himisir Paul bain bai’a’afiyin isan hinunuw,
28 tutu cuijë:
28 hitar koukuw hi’af hio, “Israel Oro’orot kwana kwaibaisi! Iti orot efan etei remor ana bai’obaiyenamaim it ata sabuw isah tur kakafin maiyow eo, naatu ata ofafar baihamiyin isan eo’o, naatu iti Tafaror Bar wabin ebi’afiy. Naatu kakafin gagamin anababatun sisinaf i kwana’itin, Ufunane Sabuw buwih hina hirun ata Bar Gagamin gubagub tibitin.
29 Ja̱je cahuë, Pablopi Efeso aquë Trófimo ja̱ꞌre co̱ni Jerusalénre paꞌina, ñasicohuaꞌipi, judío pa̱i peocohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni Maijaꞌquë huëꞌena cacapi cuasajë ja̱je cahuë.
29 (Iti na’atube hio anayabin Trofimus, Ephesusine nan hairi nati bar merar gagaminamaim Paul bairi hima hireremor hi’itih, naatu hinot i hibuwih bairi Tafaror Bar ana efanamaim hirun.)
30 Ja̱je yoꞌojëna, siꞌa ja̱ daripë paꞌicohuaꞌi asani pë̱ijë tsiꞌsini Pablote tse̱ani hueꞌsena quërëjë sahuë. Hueꞌsena quërë etoni, Maijaꞌquë huëꞌe eta saꞌnoa si̱ꞌñe saohuë.
30 Nati bar merar gagamin ana sabuw etei kura’ara’ahih nan ufun hinunuw hitit Paul hibai hitain kwekwekwetar hitit Tafaror Bar gagamin ufunane hire. Naatu marta’imon etawan hihir.
31 Pablote ja̱ maca huani je̱oñuꞌu cajë yoꞌojëna, yecohuaꞌipi soldado pa̱i ëjaëre Coronelre, siꞌa Jerusalén acohuaꞌi ai jo̱sa yoꞌoyë, quëahuë.
31 Paul hita’asabunimih hibiwa’an, baise tur marta’imon nunuw Rome baiyowayah hai ukwarin nowar Jerusalem wanawanan i uruw giririf mamatar.
32 Quëarena, Coronelpi asani i̱ soldado pa̱i ja̱ꞌre co̱ni i̱ti yoꞌo hue̱ꞌñana huëꞌhuëhuë. Huëꞌhuë ti̱ꞌajëna, ñani Pablote huaiye je̱ohuë.
32 Matan kabiy baiyowayah orot afa hai ukwarih bairi buwih hinunuw hire kou’ay wanawanah hirun, sabuw kakafih baiyowayah hai orot ukwarih bairi hinan hi’itih Paul hirabirab hihamiy.
33 Ja̱ maca Coronelpi ti̱ꞌani i̱ soldadore cua̱ñepi. Pablote tse̱ani caya quë̱na meapi hue̱jëꞌë caquë ja̱ maca Pablote se̱jiꞌi: “¿I̱que mami aꞌni?” caquë, cuiꞌne “¿i̱quere yoꞌoquëna, mëꞌëre sa̱ñope yoꞌoyeꞌni?” caquë.
33 Baiyowayah hai ukwarin na Paul biyan tit bai ana orot uwih chain rou’ab hibow hifatum, imaibo ibatiyih, “Iti orot i yait naatu abisa sinaf?”
34 Se̱ina, yecohuaꞌipi ai tutu cajëna, yecohuaꞌipi yequere tutu ai cajëna, asamaꞌë soldado daripëna sajë̱ꞌë, cua̱ñepi.
34 Sabuw kou’ay wanawanan hibatabat asir hi’af hi’o kwanekwan, baiyowayan ukwarin sawar yabin abisa isan mamatar nowar gewasomih biwa’an men karam, anayabin uruwane ra’at imih baiyowayah iuwih Paul hibai hirun baiyowayah hai bar hiyari’y.
35 Cua̱ñeina, sacohuaꞌipi je̱ꞌnërepa soldado pa̱i daripë mëicona ti̱ꞌani soldado pa̱ipi coa cua̱ijë sahuë, Pablote huajo yëcohuaꞌipi ai jo̱sa yoꞌo doꞌire.
35 Paul hibai hirun wawanamaim hitit rakit sabuw hiturafef hi’itin, basit baiyowayah Paul hibora’ah hi’abar.
36 Sajëna, jai pa̱i tutu cuihuë:
36 Sabuw ufuh hitarkoukuw hina hio, “Kwa’asabun emorob!”
37 Sajëna, soldado huëꞌe caca maca Pablopi Coronelre capi, griego cocapi:
37 Paul hibai baiyowayah hai bar hirur auman baiyowayah hai ukwarin isan eo, “Karam boro tur ta atao itanowar?” Baiyowayan hai orot ukwarin Paul ibatiy, “O Greek tur iso’ob?
38 Mëꞌë paꞌimaꞌquë Egípto pa̱i ëjaëre sa̱ñope yoꞌoquëpi, cuatro mil ë̱mëohuaꞌi huaicohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni pa̱i peo hue̱ꞌñajaꞌa saisiquë.”
38 O men Egypt orot iti boro’omo sabuw 4,000 baiyow kwanekwaneyah ibow arar yan itit gawan isan ibirakit wari’en?”
39 Caquëna, Pablopi capi:
39 Paul iya’afut eo, “Ayu i Jew orot, Tarsus imaim atufuw Silisia wanawanan, bar merar gagamin ayu i ana matuwan ama’am imih akokok o baibasit ititu sabuw isah atao.”
40 Caquëna, deꞌoji, caëna. Caquëna, Pablopi soldado huëꞌe mëiconi nëcaquë jë̱tëpi jaꞌjëquëna, ñani coca caye je̱orena, Pablopi hebreo cocapi capi, Israel pa̱ire:
40 Baiyowayah hai orot ukwarin baibasit Paul itin yen wawan afe’en bat umanamaim sabuw etei rutanih etei awah fot, imaibo Paul Hebrew turamaim eo hinowar.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.