Atos 17
Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI
1 Pablo cuiꞌne Silas saicohuaꞌipi Anfípolis cuiꞌne Apolonia dari sa sani Tesalónica daripëna ti̱ꞌahuë. Ti̱ꞌarena, ja̱rote Israel pa̱i tsiꞌsi huëꞌe pajiꞌi.
1 Hiremor hina Amfipolos naatu Apolonia bar merar hihamiy naatu hina Thessalonica hitit, nati’imaim i Jew hai kou’ay bar ta batabat.
2 Paꞌina, Pablopi i̱ noni yoꞌoroja̱iñe sëte Israel pa̱i tsiꞌsi huëꞌena sajiꞌi, toaso̱ semanarepa huajë muꞌse ñape sai i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre Maijaꞌquë toyapëre ñaquë i̱ti cayeje̱ paꞌye,
2 Paul ana yawas mar etei esisinaf na’atube in kou’ay bar run, Baiyarir veya tounu wanawanahimaim buk rusasar tur hai yabih sabuw bairi hima hidudur.
3 caquë quëaquëpi. Jesús ju̱ꞌisiquëpi cuiꞌnaëpi huajëquë huëiye paꞌiji. “Ja̱je paꞌina, yëꞌë mësarute quëaquë Jesús i̱ api, maire huasoquë.”
3 Buk wanawanan dinab hikikirum kubuna hai tur eowen eo, “Keriso i biyan nababan namorob naatu morobone namisir maiye.” Naatu Jesu isan iti aorereb kwanonowar, God ana Roubinen Orot. Keriso’oban i nati.
4 Caquëna, Israel pa̱i acohuaꞌipi sehuoni Pablona cuiꞌne Silasna tsiohuë. Cuiꞌne jai pa̱i Maijaꞌquëre se̱cohuaꞌipi griego pa̱ije sehuohuë. Sehuojëna, cuiꞌne jai pa̱i ëja nomiohuaꞌije̱ sehuohuë.
4 Sabuw afa Paul yah ikitabir naatu Paul Silas hairi hikofanih. Na’atube Greek sabuw rou’ay gagamin God hikwakwafir auman hirun, naatu bar merar baibin ukwarih auman hirun. |alt="map" src="Pauljr2.tif" size="col" ref="Acts 17.4"
5 Ja̱je sehuojëna, ñani oijë pë̱ijë Israel pa̱i sehuomaꞌcohuaꞌipi coꞌa pa̱i maꞌñare nemaꞌpë coꞌa nëcaroja̱icohuaꞌini tsiꞌsohuë, ja̱ohuaꞌipi ca huëojëna, siꞌa pa̱i daripë paꞌicohuaꞌipi pë̱ti huëoni jo̱sa yoꞌojë caja̱jë cajë. Ja̱je yoꞌojëna, tsiꞌsisicohuaꞌipi Pabloni cuiꞌne Silasni coejë Jasón huëꞌena to̱mejani cacani jo̱sa yoꞌohuë, paꞌijëna, tse̱ani etoni pa̱ina i̱siñuꞌu cajë.
5 Baise Jew sabuw hibobowen sabuw ef yan rimurih hibow kou’ay gagamin himatar. Naatu nati bar merar gagamin wanawanan hibuyuw hinunuw hin Jason ana bar hiyi hirab. Hikokok Paul Silas tibunuwih hitama’am na’at tabotaitih sabuw titih.
6 Yoꞌojëna, i̱ohuaꞌi cajë yoꞌocohuaꞌipi peojëna, coa paꞌiohuaꞌini Jasónni cuiꞌne yecohuaꞌi sehuosicohuaꞌini tse̱ani quërë etoni ja̱ daripë pa̱i ëjaohuaꞌi quëꞌrona sahuë. Sani cuijë cahuë:
6 Baise hirun hinunuwet ana veya’amaim men hititourih. Basit Jason hibai hifatum baitumatumayah bairi hitainih hina bar merar hai orot gagamih biyah hitit hiwow hio, “Iti orot tafaram wanawanan sabuw hai ma hi’a’afiy hinan boun hina iti ata bar ata merar hitit.
7 Yoꞌojëna, Jasónpi i̱ohuaꞌire oi i̱ huëꞌena pëaye i̱sipi. Ja̱je yoꞌocohuaꞌi siꞌaohuaꞌi César siꞌa pa̱i ëjaë cua̱ñeseꞌere sa̱ñope yoꞌoyë. Yoꞌojë cayë, yequë pa̱i ëjaërepa paꞌiji, Jesu api i̱repa cayë.”
7 Jason hai merar yi buwih ana baremaim hima aiwob orot Caesar ana ofafar hi’astu’ub teo, Aiwob orot ta i ema’am wabin Jesu.”
8 Cajëna, ja̱ daripë acohuaꞌipi cuiꞌne i̱ohuaꞌi ëjaohuaꞌipi asani ¿ja̱ jerepa yoꞌocohuaꞌi aꞌni? cuasa huëohuë.
8 Tur iti na’atube hio hinonowar sabuw rou’ay gagamin na’in naatu bar merar hai orot gagamih hai not hikwaris.
9 Cuasajëtaꞌare Jasónpi cuiꞌne yecohuaꞌi sehuosicohuaꞌipi mësaru cua̱ñeñe ti̱ꞌacaija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë cani curiquëre i̱si nëoni eto cua̱ñohuë.
9 Basit bar merar orot gagamih Jason naatu orot afa bairi kabay hi’uwih hibaiyan, imaibo hibotaitih hin.
10 Ja̱ ñami sehuosicohuaꞌipi esa Berea daripëna saijë̱ꞌë cajë jëjo saohuë, Pablore cuiꞌne Silasre. Jëjo saojëna, saisicohuaꞌipi ti̱ꞌani Israel pa̱i tsiꞌsi huëꞌena cacahuë.
10 Hima in mar fo, basit baitumatumayah Paul Silas hairi hiyafarih au Berea hin, naatu hina nati’imaim hititit ana veya mutufor hin Jew hai Kou’ay Bar hirun.
11 Berea acohuaꞌi Israel pa̱i deꞌo pa̱i paëꞌë. Tesalónica pa̱ire sa tëto saisicohuaꞌi paëꞌë. Ja̱je paꞌiohuaꞌipi Pablo quëaye deꞌoye asajë nuñerepa quëaquë cajë siꞌa muꞌseñapi Maijaꞌquë toyapëre ñahuë.
11 Nati sabuw i dogoroh hibotawiy men Thessalonica sabuw na’atube’emih. Tur hinonowar i yah bai kwanekwan hima hinowar veya matan hiyi hai buk hiyab hikok hitaso’ob Paul abisa eo i turobe Buk eo’omaim eo ai en?
12 Ja̱je yoꞌojë jai pa̱i Israel pa̱i acohuaꞌipi sehuohuë. Sehuojëna, cuiꞌne griego pa̱i ë̱mëohuaꞌi cuiꞌne ëja nomiohuaꞌije̱ sehuohuë.
12 Naatu sabuw moumurih maiyow hitumatum, Greek baibin gagamih afa naatu orot moumurih na’in auman hitumatum.
13 Sehuojëna, Pablopi Bereana Maijaꞌquë coca quëaquë paꞌiji asani Tesalónica Israel pa̱ipi Bereana dani Pablore pa̱ipi jo̱sa yoꞌo ja̱ꞌñe ne huëohuë.
13 Baise Jew Thessalonica hima’am Paul Berea bibinan ana tur hinonowar ana maramaim hirabon hina yare baimatarin isan hikukeraker.
14 Ja̱je yoꞌo huëojëna, sehuosicohuaꞌipi Pablore esa eto saohuë, jai tsiaya të̱ꞌtëpa quëꞌrona. Jëjo saojëna, coa Silaspi cuiꞌne Timoteopi co̱ni pëahuë, Bereana.
14 Naatu baitumatumayah marta’imon Paul hibai hiyafar autor re. Baise Silas Timothy hairi Berea hima.
15 Pëarena, Pablore co̱ni saijë sasicohuaꞌipi Atenas daripëja̱ꞌa je̱ojani coꞌihuë. Coꞌijë Timoteore cuiꞌne Silasre Pablo esa daijë̱ꞌë caseꞌere dani quëahuë.
15 Orot afa Paul hinawiy bairi hina Athens ana fofoninamaim hihamiy, imaibo i himatabir. Paul iuwih eo, “Kwanan Silas Timothy hairi kwana’uwih saisewat hinan bairi anita’imon.”
16 Pablopi Silasre cuiꞌne Timoteore Atenas daripëpi paꞌi utequë siꞌa hue̱ꞌña pa̱i deꞌhuasi diusure paseꞌe paꞌijëna, ñaquë ojiꞌi, coꞌayerepa yoꞌoyeꞌni cuasaquë.
16 Paul Athens imaim Silas Timothy hairi ma kakaifih wanawanan, nati bar merar hai totob awan karatan hima’am i’itih isan men iyasisir.
17 Ja̱je paꞌina, Israel pa̱i tsiꞌsi huëꞌena cacaquë Israel pa̱i ja̱ꞌre cuiꞌne Maijaꞌquëre se̱cohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni capi. Caquë cuiꞌne siꞌa muꞌseñapi huero hue̱ꞌñana tsiꞌsisicohuaꞌireje̱ yëhuoquë capi.
17 Basit in Kou’ay Bar run Jew naatu Ufun Sabuw iyab God hibitumitum bairi hio, naatu mar etei ahar efanamaim sabuw iyab nati’imaim hinan iti sawar isah i hai tur eo’owen.
18 Caquëna, pa̱i paꞌiye asacohuaꞌi epicúreos pa̱ipi cuiꞌne estoicos pa̱ipi i̱te ca huëoni cajë yecohuaꞌipi cahuë:
18 Naatu orot afa Epikuria kirum efanane hititit naatu orot afa Sitoik kirumane hititit Paul bairi hibas, so’obayah afa hio, “Iti orot rarik kartatanenayan abisa eo’oweh?” Afa hio, “I ana itinin nanawan hai god isah eo.” Iti na’atube hio anayabin Paul i Jesu morobone mimisir maiye isan bibinan.
19 Ja̱ maca Pablore Areópago cu̱tihuëna sahuë, ëjaohuaꞌi tsiꞌsi hue̱ꞌñana. Sani i̱te se̱iꞌë:
19 Basit Paul hibai hinawiy hina kaniser Areopagus kou’ay nahimaim hitit naatu hio, “Aki akokok iti bai’obaiyen boubun sabuw kubi’obaibiyih inao ana nowar gewas.”
20 Yëquë asa maꞌñere mëꞌëpi caquëna, asa jujani ¿i̱quere mëꞌë caye quëaquëꞌni? cajë se̱ñë, mëꞌëre.”
20 Sawar afa i’o aki anonowar i tur afa boubun aki isai, imih akokok o inakubunabuna gewas inao ananowar.”
21 Atenas pa̱ipi cuiꞌne ti̱ pa̱ipi i̱ti maca paꞌicohuaꞌipi ja̱ꞌa yoꞌoseꞌere paseꞌe asacohuaꞌi paëꞌë. Ja̱je paꞌiohuaꞌi sëte ja̱je cahuë.
21 Athens tafaram matuwan naatu nahtoumanih iyab makwaniyih hai bowabow mar etei tur boubun menamaim tenonowar i boro hinab nati ef yanamaim hinao hinareremor aurih bowabow en.
22 Cajëna, i̱ohuaꞌi joporepa paꞌiquëpi Pablo huëni nëcani Areópago cu̱tihuëpi nëcaquë i̱ohuaꞌire capi:
22 Paul kaniser hai kou’ay Areopagus nahimaim misir eo, “Athens orot! Ayu kwa ai’iti kwa etei i a yawas yayasairenamaim kwama’am.
23 Ja̱je yoꞌocohuaꞌini yëꞌë mësaru se̱ hue̱ꞌñana cacani i̱ti tëojë se̱ hue̱ꞌñana ñeje toyaseꞌe paꞌina, ñahuë: ‘Ti pa̱i ñamaꞌa diusure se̱ hue̱ꞌñaꞌë.’ Ja̱je paꞌina, yëꞌë, ja̱ë mësaru ti ñamaꞌpë se̱ diusu ayere quëaquë aꞌë.
23 Anayabin iti bar merar abat areremor akwafiren efan etei aitah, na’atube sibor ana gem ta aitin tafanamaim iti na’atube kwakirum. ‘God wa’iwa’irin takwakwafir.’ God nati wa’iwa’irin kwakwakwafir, baise men kwaso’ob nati God i yait, imih boun akokok nati isan anaorereb kwananowar.
24 Ja̱ëpi yeja cuiꞌne i̱ote paꞌiye nesiquë ja̱je paꞌina, i̱ api, maꞌtëmo cuiꞌne yeja ëjaërepa. Ja̱je paꞌipi pa̱i nesi huë̱ꞌñare paꞌimaꞌquë api.
24 God iti tafaram sinaf naatu tafaram wanawanan sawar etei auman sinaf himatar. I mar tafaram ana Regah baise i men orot umahimaim Tafaror Bar hiwowowab imaim ema’amamih.
25 Pa̱ini necaijë̱ꞌë, yëꞌëre camaꞌquë api. I̱ api, maire paꞌiye siꞌaye yëꞌeye cuiꞌne yequë coꞌamañaje i̱sisiquë.
25 Naatu orot umahimaim abisa mamatar i men ekokok nab, anayabin yawas naatu yourabad naatu sawar tutufin etei i akisin biyanane na sabuw yawas tebaib.
26 Teꞌire pa̱ire deꞌhuasiquëpi ja̱ëpi teꞌipi jai pa̱i daripë̱a nepi, Maijaꞌquëpi siꞌa yeja paꞌija̱jë caquë. Ja̱je paꞌina, i̱pi i̱ohuaꞌi paꞌija̱ꞌto cuiꞌne i̱te i̱ohuaꞌi coꞌeja̱ꞌa macaje̱ ca nëopi.
26 Orot ta’imon biyanane sabuw menan ta ta tafaram tutufin etei karatan, nowanowah hibai tema’am. Naatu marasika yakitifuw hai veya anababatun yai, sabuw iyab tafaram menatan hinab nowanowah namatar hinama’am i so’ob hai veya yai.
27 Ja̱ohuaꞌipi Maijaꞌquë mai quë̱no macare paꞌiquëtaꞌare coa cuasarepa i̱na coꞌe ti̱ꞌajajë caquë nepi.
27 God iti na’atube sinaf, saise sabuw hitatit hitanuwih naatu umah hitaruteteyan hitanan boro hitatita’ur. Baise i men ef yok na’in ema’am, it ta’ita’imon sisibitamaim ema’am.
28 Ja̱je paꞌina, mai i̱na paꞌiyë, huajëcohuaꞌi paꞌijë cuꞌiyë. Mësaru aipë ta̱ꞌñe coca cacohuaꞌi caseꞌerepa: ‘Mai cato Maijaꞌquë tsëcapë acohuaꞌi aꞌë’.
28 Anayabin ’i ana fairamaim it yawasit tama taremor biyat ebi’e’etaw. Kirumamaim tur kabumih kwakikirum na’atube, ‘It i natunatun.’
29 Ja̱je Maijaꞌquë tsëcapë acohuaꞌi sëte pa̱i i̱ohuaꞌi cuasayepi huëojë curiquëpi, po curiquëpi cuiꞌne quë̱napi deꞌhuaseꞌere Maijaꞌquëje̱ paꞌi api, cuasamaꞌpë pañuꞌu.
29 Isan imih it i God natunatun ai’in, men tananot God ana itinin i gold o silver o kabay ta sabuw tar so’obayah i hai yumatabe hitar hirouwen ebatabatamih.
30 Ai tsoe cato Maijaꞌquë pa̱i huesëjë yoꞌoye coa ñaquë pajiꞌi. Ja̱je paꞌisiquëtaꞌa yure cato Maijaꞌquë cua̱ñeji, siꞌa hue̱ꞌña paꞌicohuaꞌire i̱na sehuojë daijë̱ꞌë caquë.
30 Marasika God it ata kasiy ata tengogor i’itah etei was tanen, baise boun sabuw tutufin etei dogorot baikitabir isan ebiyunit tanasinaf.
31 Ja̱je paꞌina, Maijaꞌquëpi pa̱i yoꞌoseꞌe nuñerepa caquë ne deꞌhuaja̱ꞌa muꞌse ca nëopi: Jesu api, ja̱ yoꞌoye yoꞌoja̱ꞌquë, i̱ joꞌya nesiquëpi. Ja̱je paꞌina, Jesuna cuasaye paꞌiji caquë siꞌaohuaꞌire i̱ñopi, ju̱ꞌisiquëni huëoquë.”
31 Anayabin veya ta yayakitifuw i ema’ama, nati’imaim orot ta tafaram tutufin etei ef gewasinamaim baibatiyin isan i rubinika, naatu nati orot it itinin baiturobe isan i morobone bora’ah maiye.”
32 Ja̱je ju̱ꞌisicohuaꞌi huëiye ayere caquëna, asani cueꞌcuehuë. Cueꞌcuejëna, yecohuaꞌipi cahuë:
32 Morobone misir maiye isan Paul eo hinonowar ana maramaim hi’iyab himarib. Baise afa hikok veya ta na maiye baidudur nowar isan hifefeyan.
33 Cajëna, ja̱ohuaꞌire quëaye je̱opi.
33 Nati’imaim Paul kaniser hai kou’ay ihamiyih misir in.
34 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yecohuaꞌipi sehuohuë. Sehuoni i̱ ja̱ꞌre co̱ni tsiohuë. Cuiꞌne ja̱ohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni paëꞌë, Dionicio. Cuiꞌne teꞌe nomio Dámaris hueꞌeco pacoꞌë. Ja̱ohuaꞌi cato Areópago tsëcapë acohuaꞌi paëꞌë. Paꞌijëna, cuiꞌne yecohuaꞌije̱ co̱ni paëꞌë, i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni.
34 Orot afa hitumatum Paul hi’ufunun, naatu Areopagus ana kou’ay wanawananamaim orot wabin Dionysius auman itumatum naatu babin wabin Damaris naatu baibin afa auman hitumatum.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 17, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.