Atos 10
Maija'quë Huajë Ca Nëose'e (SEYNT) vs AAI
1 Cesarea daripëre teꞌi ë̱më Cornelio hueꞌyosiquë pajiꞌi, cien soldado pa̱i ëjaë. Capitán pajiꞌi. I̱ Cien soldado tsëcapë aquë mami cato Italiano hueꞌyosico pacoꞌë.
1 Caesarea imaim orot wabin Cornelius Rome baiyowayah hai orot ukwarin baiyow ana kou’ay wabin Italian Regiment.
2 Ja̱ë cato deꞌoquë pajiꞌi, Maijaꞌquëre caꞌraquëpi. Ja̱je paꞌipi siꞌa i̱ huëꞌe acohuaꞌi ja̱ꞌre Maijaꞌquëre se̱i paꞌiquë pajiꞌi. Ja̱je paꞌipi peocohuaꞌire deꞌoye i̱sipi, co̱casiꞌi caquë judío pa̱ire, cuiꞌne siꞌa muꞌseña Maijaꞌquëre se̱i pajiꞌi.
2 Cornelius i God ana orot ta, i ana nibur tutufin etei God hikwakwafir, baibais gagamin maiyow yababan wairafih bitih, naatu mar etei God isan yoyoyoban. Cornelius eyoyoyoban|alt="Cornelius praying" src="cn01943B.tif" size="col" loc="Act 10.2" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.2"
3 Paꞌipi teꞌe muꞌse naꞌiquëna, tres paꞌi maca ca̱ni ñañeje paꞌye ñaquëna, Maijaꞌquë jëjo daoquë hui̱ñaëpi i̱ huëꞌena cacapi. Cacaquëna, ti̱ñarepa i̱te ñapi. Ñaquëna, capi:
3 Veya ta rabirab three korok na’atube matan hibora’ah God ana tounamatar na run wabin su’ub eo, “Cornelius!”
4 Caquëna, i̱ni ñaquë quëquëni se̱jiꞌi, i̱te:
4 Cornelius matan takiyat itinkikin erebirubir auman eo, “Regah abisa kukokok?”
5 Yure ë̱mëohuaꞌire Jopena jëjo saojë̱ꞌë, Simón Pedro hueꞌyosiquëre quërëja̱ijaꞌcohuaꞌire. Pedro cato yequë Simón huëꞌere pëasiquëpi paꞌiji.
5 Imih boun orot afa iniyafarih hinan Joppa orot Simon, wabin ta Peter, i hinanawiy bairi hinan.
6 Yequë Simón ca̱ꞌni deꞌhuaquë huëꞌere paꞌiji. Ja̱ huëꞌe cato jaira të̱ꞌtëpare paꞌiji.”
6 Simon bobaituw kanabihimaim sawar yumatah ta ta sakirayan i ana baremaim bairi tema’am, ana bar tor rewan ebatabat.”
7 — ausente —
7 Basit tounamatar hairi hio inan ufut, Cornelius ana bowayah orot rou’ab naatu baiyowayah orot ta’imon e’af ayuwih. Iti baiyowayan orot auman i God ana orot, Cornelius biyan ana tafafarayan orot.
8 — ausente —
8 Sawar etei himamatar na’atube hai tur eowen, basit iyafarih hin Joppa hitit.
9 Jëjo saouna, se ñatasi muꞌse ja̱ yëꞌtaꞌa maꞌare saijë je̱ꞌnë Jope quë̱no macare paꞌijëna, jopo muꞌserepa paꞌi maca Pedropi huëꞌe ë̱mëjeꞌe totona mëjiꞌi, Maijaꞌquëre se̱siꞌi caquë.
9 Mar to orot efamaim hina Joppa hibiyubin auman, Peter auyit yen in bar tafan yoyoban isan.
10 Ja̱ yëꞌtaꞌa a̱ore cuaꞌcojëna, a̱o ëaye nëi macapi ca̱ni ñañeje paꞌye ñapi.
10 Basit bayumih morob ana kok i bay taa, bay hibogaigiwas bifotamih i matan taratan.
11 Ñaquëna, maꞌtëmopi huiꞌyoni jai ca̱ ca̱ꞌtipëje̱ paꞌiona, cajeseꞌe si̱ca que̱ꞌquesicona,
11 Mar botawiy naatu sawar ta rar gagamin na’atube umasusun kwafe’en hikuhamihamiy re me yan titit itin.
12 siꞌa nëicohuaꞌire, u̱ijë cuꞌicohuaꞌire cuiꞌne jaꞌjëcohuaꞌire ayasi tuꞌupi yejare pana cajeo.
12 Nati wanawanan for yumatah ta ta, kok uma’ar, gabunam, naatu kutor mamu. Peter matan hibora’ah masanuw kakafih biyah gubagug auman itah|alt="Peter’s vision" src="cn01945B.tif" size="col" loc="Act 10.12" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="10.12"
13 Caje maca yëꞌoseꞌe i̱te jutapi ñeje:
13 Orot fanan nowar eo, “Peter kumisir iti sawar kurouw ku’aa.”
14 Caquëna, Pedropi sa̱ñope capi:
14 Baise Peter iya’afut eo, “Men karam Regah, ayu men kafai sawar iti na’atube karitanih eregubagub auman aa’umih.”
15 Caquëna, ti̱jupë yëꞌoseꞌe i̱te jutaëña:
15 Orot fanan iban bairou’abin e’af maiye, “Sawar abisa God eorereb gewasin rarouw men o a notamaim kakafin inarouw inao.”
16 Ja̱je toaso̱ñe paꞌye Maijaꞌquë i̱te ca tëjini coꞌamaña ayasi tuꞌure maꞌtëmona mëa huesopi.
16 Sawar iti na’atube mar tounu matar, imaibo naniyan meyemeye sawar matabir maiye yen mar run.
17 Mëa huesouna, Pedro ¿merepa yoꞌo ja̱ꞌñere ja̱je paꞌye i̱ño uꞌni? caquë ai cuasaquë pajiꞌi. Paꞌina, Cornelio jëjo saosicohuaꞌipi ja̱to saꞌro quëꞌrona ti̱tahuë, ¿Simón huëꞌe jerore paꞌicoꞌni? cajë se̱ni asajë daicohuaꞌipi.
17 Peter matan hibora’ah sawar iti i’itin anayabin so’ob isan kasiy ma binotanot, orot Cornelius iyafarih hinan bar hitita’ur hina fur awan hibat.
18 Ja̱ohuaꞌi ti̱tani tutu cajë se̱iꞌë: I̱ño Simón hueꞌequëpi cuiꞌne yequë mami Pedro hueꞌequë paꞌimaꞌquë cajë se̱iꞌë.
18 Hi’afariy hibatiyih hio, “Orot wabin Simon Peter iti a baremaim ema’am?”
19 Ja̱je se̱ni asajëna, Pedro cato ja̱ yëꞌtaꞌa i̱ ñaseꞌere cuasaquë pajiꞌi. Paꞌina, deꞌo joyopi capi, i̱te:
19 Peter matan hibobora’ah isan boro’ika ma binotanot, Anun Kakafiyin iu eo, “Simon, orot nah tounu o tenunuwihi.
20 Huëni i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre saijë̱ꞌë, jëa coeye peoyerepa. Yëꞌë jëjo daosicohuaꞌi aꞌë.”
20 Imih kumisir kura’iy bar baban, men a inakutan baise bairi kwanan, anayabin ayu aiyafarih hina.”
21 Caëna, Pedro cajeni capi:
21 Peter misir ra’iy naatu iuwih eo, “Ayu orotoban iti kwa ayu kwanunuwuhu, kwa a’an aisim kwana?”
22 Caquëna, i̱ohuaꞌipi cahuë:
22 Hiya’afut hio, “Aki i baiyowayan orot ukwarin wabin Cornelius iyafari ana. Iti orot ana yawas i gewasin, naatu God ebibiruw, Jew sabuw etei iti orot i tekakakafiy. Tounamatar kakafiyin iu, o tifefeyani itan ana bar, saise o abisa itao’o i tanowar isan.”
23 Cajëna, Pedropi capi: “Cacani pëajë̱ꞌë.” Caëna, cacani i̱ ja̱ꞌre co̱ni pëahuë, ja̱ ñami. Ñatasi muꞌse Pedropi i̱ohuaꞌi ja̱ꞌre co̱ni sajiꞌi. Saina, i̱te co̱ñuꞌu cajë Jope acohuaꞌije̱ i̱ ja̱ꞌre saëꞌë, Maijaꞌquëre sehuosicohuaꞌipi.
23 Basit Peter nah tounu buwih bar hirun bairi fai ta’imon hi’in.
24 Ja̱je saisicohuaꞌipi se ñatasi muꞌse Cesareana ti̱ꞌahuë, Cornelio cuiꞌne i̱ tsëcapë cuiꞌne i̱ ai oi cajeohuaꞌi co̱ni tsiꞌsini ute hue̱ꞌñana. Ja̱ohuaꞌi cato Cornelio huëosicohuaꞌipi daisicohuaꞌipi paëꞌë.
24 Veya baitonin hina Caesarea hitit. Cornelius i ma matan ef i’itin, taintuwan afa e’af ayuwih hina ana baremaim bairi hima Peter hikakaif.
25 Paꞌijëna, Pedropi huëꞌena ti̱ꞌaquëna, Corneliopi pëpasiꞌi caquë etaquëpi Pedrote yëꞌë ëjaërepa caquë doꞌre jaꞌruëña.
25 Peter na bar rur ana maramaim, Cornelius nanamaim sun yowen kwafir re.
26 Jaꞌruquëna, Pedropi i̱te naë huëo nëcoquë capi:
26 Baise Peter imisiruw eo, “Kumisir ayu i orot o na’atube.”
27 Ja̱je i̱ ja̱ꞌre caquë sa cacaquë ñaquëna, jai pa̱i tsiꞌsicohuaꞌipi paëꞌë.
27 Peter tur busuruf auman Cornelius hairi hirun hin bar wanawanan hitit naatu sabuw kou’ay gagamin na’in hima’am kouh yen.
28 Paꞌijëna, ñani Pedropi capi:
28 Iuwih eo, “Kwa etei kwaso’ob Jew hai ofafar men ebibasit boro Ufun Sabuw atinanawani bairi tatitayo’ay. Baise God i’obaiyu aitin ayu men orot ta biyan karitanin o gubagub anarouw anao.
29 Ja̱je paꞌina, ja̱ohuaꞌi sani yëꞌëre se̱jëna, ai cuasaye peoyerepa esa daëꞌë. Deꞌoji. Yuretaꞌa quëajë̱ꞌë. ¿I̱quere cajë yëꞌëre soireꞌni?”
29 Imih ayu isou tur kwabiyafar, ayu men erekwahir auman anamih. Ayu kwa abibatiy, aisim ayu isou tur kwaiyafar ana?”
30 Caquëna, Corneliopi capi:
30 Cornelius iya’afut eo, “Veya kwafe’en na’atube sawaraka, veya three korok na’atube rabirab au baremaim ayoyoyoban, naniyan meyemeye orot ana faifuw kwes nau’umaim bat eo,
31 ‘Cornelio, mëꞌë Maijaꞌquëre se̱ñe Maijaꞌquë asaji, cuiꞌne mëꞌë peocohuaꞌire co̱caiyeje̱ Maijaꞌquë ñaquë sihuaji deꞌoyerepa yoꞌoji caquë ñaji.
31 ‘Cornelius, ayoyoban God nowar naatu a siwar sabuw yababan wairafih ibitih imaim ana not kusib.
32 Ja̱je paꞌiye sëte yurepi ë̱mëohuaꞌire Jopena jëjo saojë̱ꞌë, Simón Pedro hueꞌequëre quërëja̱ni i̱ñona daja̱ꞌcohuaꞌire. I̱ cato yequë Simón huëꞌere paꞌiji, ja̱ë yequë Simón cato ca̱ꞌnipi deꞌhuaquë api. I̱ huëꞌe cato jaira të̱ꞌtëpare paꞌiji,’ capi, yëꞌëre.
32 ‘Orot ta kwiyafar en Joppa imaim orot wabin Simon wabin ta Peter i Simon bobaituw kanabihimaim sawar ta ta sakirayan ana bar tor rewanamaim ema’am biyan etit.’
33 Caëna, asani esa mëꞌëre quërëja̱ijaꞌcohuaꞌire jëjo saohuë. Ja̱je jëjo saouna, yure mëꞌëpi daquëna, deꞌoji. Maijaꞌquë coca asañuꞌu cajë yëquë tsiꞌsisicohuaꞌipi paꞌiyë, mëꞌëre mai Ëjaërepa cajë̱ꞌë caquë i̱siyere caquëna, asañuꞌu, yëquë.”
33 Imih o isa tur saisewat aiyafar, naatu gewasin maiyow o ina itit, naatu aki etei God nanamaim Regah sawar etei eo biyuni nowaramih ama akakaif.”
34 Caquëna, Pedropi quëapi:
34 Imaibo Peter busuruf binan eo, “Ayu bounabo aso’ob, God men orot babin ta’imon itin yan ebaibimih.
35 Ja̱je paꞌina, Maijaꞌquë cato siꞌa pa̱ire i̱te deꞌoquëre paꞌni cacohuaꞌire cuiꞌne nuñerepa yoꞌocohuaꞌire deꞌoji caquë ñaji, coa siꞌa tsëca acohuaꞌire.
35 Baise orot menan ta ta iyab i tibibiruw naatu abisa gewasin tisisinaf.
36 Ja̱je paꞌina, siꞌaohuaꞌi Ëjaë Jesucristoja̱ꞌa deꞌoye paꞌiye ti̱ꞌañere, Maijaꞌquë i̱ coca Israel pa̱ina i̱sipi.
36 Tur God iyafar na Israel biyah titit i etei kwaso’ob, iti tur gewasin i tufuw Jesu Keriso wanawanamaim ema’am. It etei ata Regah.
37 Mësarupi siꞌaohuaꞌi asayë, Juan oco doquë cuiꞌne quëaquë yoꞌosi jeteyoꞌje Jesupi Galileapi huëoni siꞌa hue̱ꞌña judío pa̱i paꞌi hue̱ꞌña yoꞌoseꞌe cuꞌiseꞌe.
37 Naatu kwaso’ob sawar abisa Judea wanawanan mamatar, John bapataito isan bibinan ufunamaim iti sawar i Galilee imaim busuruf.
38 Ja̱je paꞌina, Maijaꞌquëpi Jesús Nazaret aquëre deꞌo joyo tuture i̱sipi. I̱sina, huati tutupi yoꞌoquëna, ai yoꞌojë paꞌicohuaꞌire jujucai cuiꞌne pa̱ire deꞌoye yoꞌocai cujiꞌi, Maijaꞌquëpi i̱ ja̱ꞌre paꞌi doꞌire.
38 Mi’itube Anun Kakafiyinamaim God Jesu Nazareth matuwan tafan eof nowah naatu fair tafan bisuwai i kwaso’ob. Naatu ana bowabow mi’itube run tit bow yawas gewasin sinaf, sabuw iyab afiy hai fairamaim hima’am etei biyawasih auman i kwaso’ob, anayabin God i hairi hima’am.
39 Ja̱je yoꞌoquëna, yëquë ñasicohuaꞌi aꞌë, Jesús yoꞌoye. Jerusalénna cuiꞌne Judea yejana yoꞌoquëna, ñasicohuaꞌi aꞌë. Ja̱ jeteyoꞌje yuretaꞌa i̱te so̱quë sarahuana que̱ deoni huani je̱ohuë, judío pa̱ipi.
39 Sawar abisa Jew hai me yan naatu Jerusalemamaim sisinaf etei i aki a’itah sif arurubon. Naatu onaf afe’enamaim hikubar momorob auman i aki aso’ob.
40 Ja̱je huaisiquëtaꞌa toaso̱ muꞌseña paꞌi maca Maijaꞌquëpi huajëquëre huëopi. Huëoni yëquëre i̱ñopi.
40 Baise veya tounu ufunamaim God morobone bora’ah maiye naatu iwa’an tit irerereb sabuw hi’itin.
41 Coa yëquëseꞌere ñai i̱ñopi. Siꞌa pa̱ire ñai i̱ñoñe pa̱pi. Yëquë i̱ tsoe sahua nëosicohuaꞌiseꞌere ñai i̱ñopi. Ja̱je paꞌina, yëquë i̱ ja̱ꞌre co̱ni u̱cujë cuiꞌne a̱ijë yoꞌohuë, i̱ huëisi jeteyoꞌje.
41 Men sabuw etei hi’itin, baise sabuw iyab God rurubinihiwat, nati i aki iyab morobone mimisir maiye ufunamaim bairi a’aa atomatomawat.
42 Ja̱re ja̱ëni Maijaꞌquëpi ju̱ꞌisicohuaꞌire cuiꞌne huajëcohuaꞌire ñani ca tëjiquëre nepi cajë quëaja̱ꞌcohuaꞌini yëquëre jëjo daopi.
42 Naatu eobaiyuni tur gewasin sabuw etei isah ana binan hai tur ana’owen Jesu i God Rubin sabuw yawayawasih naatu murumurubih baibabatiyih isan.
43 Ja̱je paꞌina, tsoe Maijaꞌquëre quëacaicohuaꞌi Jesús ayere cajë cahuë, i̱te Jesure sehuocohuaꞌipi i̱ohuaꞌi coꞌaye yoꞌoseꞌere sa̱i deꞌhuani oni yeje cua̱ñojaꞌcohuaꞌi aꞌë.”
43 Dinab orot etei isan hibinan hio sabuw iyab i wabinamaim hinabitumatum boro hai bowabow kakafih nanotawiyen.”
44 Ja̱ yëꞌtaꞌa Pedro caquëna, deꞌo joyopi i̱ caye asacohuaꞌina tsio dajiꞌi.
44 Peter iti na’atube bat eo inan wanawanan Anun Kakafiyin ra’iy sabuw iyab hima tur hinonowar tar gabuwih.
45 Tsio daquëna, Israel pa̱i sehuoye sehuocohuaꞌipi Pedro ja̱ꞌre daisicohuaꞌipi ai cuasajë ñahuë, Israel pa̱i peocohuaꞌipi deꞌo joyore i̱si cua̱ñojë,
45 Jew baitumatumayah afa Peter bairi Joppa’ane hinan hifofofor men kafaita. God ana usar Anun Kakafiyin Ufun Sabuw auman tafahimaim isuwai re’ere isan.
46 yequë pa̱i cocapi cajë cuiꞌne Maijaꞌquëre deꞌoquëre paꞌni cajë yoꞌojëna.
46 Naatu sabuw menah botabir tur ta ta hio God hibora’ara’ah.
47 Ja̱je ai cuasajëna, Pedropi capi:
47 “Iti sabuw boro yait harewamaim bapataito bain isan na’otanih? Anayabin Anun Kakafiyin it tabaib na’atube i auman hibaika.
48 Cani i̱ohuaꞌire Jesucristo mamipi do cua̱ñoñe paꞌiji cani docajiꞌi. Ja̱ jeteyoꞌje i̱ohuaꞌipi Pedrore cahuë, yëquë ja̱ꞌre tsoe muꞌseña maña pëani paꞌijë̱ꞌë.
48 Basit iuwih Jesu Keriso wabinamaim bapataito hibai, naatu Peter veya bai’ab na’atube bairi ma isan hifefeyan nati’imaim bairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 10, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.