1 Coríntios 15
Secoya NT (SEY_WBT) vs AAI
1 Yure Maijaꞌquë doꞌijë, mësarupi yëꞌë ja̱ꞌnë huaso coca quëaseꞌere coꞌye cuasa co̱jajë caquë cayë. Iye coca cato mësaru asani nuñere paꞌë cajë deꞌhuaseꞌe aꞌë. Ja̱je paꞌina, mësarupi i̱tina tse̱asicohuaꞌipi nuñerepa paꞌiyë.
1 Taitu, boun i akokok tur gewasin abinan kwanowar, imaim yawas kwabai, naatu imaim kwabatabatkikin isan nuhi akukusib.
2 Cuiꞌne iye coca quëa doꞌija̱ꞌa mësaru huasosicohuaꞌi paꞌiyë, mësarupi nuñerepa i̱tire paꞌini. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yequere paꞌini coa tayo asasicohuaꞌi aꞌë.
2 Iti tur gewasinamaim kwa iyawasi, imih tur abinan kwanonowar kwanabubukikin, baise men kwanabubukikin kwa a baitumatum boro nan yabin en namatar.
3 Duꞌru macarepa mësarute yeꞌyahuë, yëꞌëre yeꞌyaseꞌere. Mësarute toyaseꞌe Maijaꞌquë coca cayeje̱ paꞌye yeꞌyahuë, Cristo mai tayo yoꞌojë paꞌi doꞌire ju̱cacaiseꞌere.
3 Ayu abisa abaib i kwa isa aya’abun, naatu nati tur ana’an gagamin i iti, Keriso it ata bowabow kakafin isan morob, Bukamaim eo na’atube.
4 Maijaꞌquë coca toyaseꞌeje̱ paꞌye Cristo ta̱siquëpi toaso̱ muꞌseña acona huëjiꞌi, huajëquërepa.
4 Hibai hin hubemaim hiyai, veya tounu ufunamaim misir maiye, Bukamaim eo na’atube.
5 Huëisiquëpi Pedrona ñaipi cuiꞌne ja̱ jeteyoꞌje i̱ jëjo saocohuaꞌina ñaipi.
5 Peter isan irerereb, imaibo tur abarayah nah 12 isah irerereb.
6 Jeteyoꞌje ñaipi, quinientos ai jerepa sehuosicohuaꞌina. Ja̱ yëꞌtaꞌa i̱ti ñasicohuaꞌi jai pa̱i paꞌiyë. Yecohuaꞌiseꞌe ju̱ꞌisicohuaꞌi paꞌiyë.
6 Nati ufunamaim veya ta’imon wanawanan ana bai’ufununayah etei 500 tafanamaim auman isah irerereb, moumurih na’in i boun yawasih tema’am baise afa i himorob.
7 Jeteyoꞌje Jacobona ñaipi, cuiꞌne jeteyoꞌje siꞌaohuaꞌi i̱ jëjo saosicohuaꞌina ñaipi.
7 Nati ufunamaim James isan irerereb, imaibo ana tur abarayah etei isah irerereb.
8 Ai tëji hue̱ꞌñare pana yëꞌëreje̱ ñaipi, ti ñañe pa̱ꞌñe paꞌitaꞌare. Coa hui̱ña co̱aseꞌeje̱ paꞌye yëꞌëre yoꞌosiquëpi Jesure ñahuë.
8 Uftoro’ot ayu atufuw kokobeya na’atube ama’am isou irerereb.
9 I̱ jëjo saocohuaꞌi deꞌhue deꞌocohuaꞌi aꞌë, yëꞌëre tëto saisicohuaꞌipi. Ja̱je paꞌina, yëꞌëpi Maijaꞌquë pa̱ire sa̱ñope coꞌaye yoꞌohuë. Ja̱ doꞌire i̱ jëjo saoquë hueꞌe ti̱ꞌañe peoyë.
9 Ayu i tur abarayah etei babahimaim imih ayu i men boro tur abarayan hinarouw hinao, anayabin God ana ekaleisia ai nununih arouw ai’a’akirih.
10 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare Maijaꞌquë coa i̱sisi doꞌipi ja̱je paꞌi paꞌiyë. Yëꞌëre i̱ coa i̱siseꞌe ne maꞌñe nëañe pa̱pi. Ja̱je paꞌina, yëꞌëpi siꞌa i̱ jëjo saocohuaꞌi jerepa nehuë. Yëꞌëpi yoꞌoye pa̱huë. Maijaꞌquëpi yëꞌë ja̱ꞌre co̱ni yoꞌoquëna, i̱ coa i̱siyepi yoꞌohuë.
10 Baise God ana manaw ana kabeberamaim ayu tur abarayan amatar, naatu manaw kabeber ayu bitu i men yabin en, baise bowabow gagamin na’in abow, tur abarayah etei ana tabirih, men ayu au fairamaim abowabowamih, baise God ana manaw ana kabeber ayu wanawana’umaim ma ebowabow.
11 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yëꞌë yoꞌoseꞌe cuiꞌne i̱ jëjo saocohuaꞌirepa yoꞌoseꞌe deꞌoji. Ja̱ yoꞌoseꞌere sa̱ñope caye peoji. Jesucristo coca yëquë quëajëna, mësaru sehuoseꞌe aꞌë, i̱tirepa.
11 Isan imih i tibibinan naatu ayu abibinan ana itinin i men ta’amih, baise ana’an gagamin i abisa abibinan i kwa kwaitumatum.
12 Yëquë cato mësarute quëahuë, Cristo ju̱ꞌisiquëpi huëiseꞌere. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare mësaru acohuaꞌipi cayë, ju̱ꞌisicohuaꞌi huëiye peoji. ¿Me yoꞌojë ja̱je cayeꞌni?
12 Boun aki abibinan ai tur i Keriso morobone mimisir isan ao’o, baise mi’itube’emih kwa afa kwao moroboyah boro men hinayawas maiye hinamisir?
13 Ja̱je paꞌito ju̱ꞌisicohuaꞌi huëiye peoto, Cristoje̱ huëiye pa̱pi.
13 Morobone misir maiye men nama’am na’at, ana itinin Keriso morobone men misir maiye’emih.
14 Ja̱je paꞌito Cristopi huëimaꞌë paꞌisiquë paꞌito yëquë quëaye ti doꞌi peoye aꞌë, cuiꞌne mësaru paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë cuasajë paꞌiyeje̱ ti doꞌi peoye aꞌë.
14 Naatu Keriso morobone men tamimisir maiye na’at, aki ai binan i yabin en, naatu kwa Keriso kwabitumitum auman i yabin en.
15 Diusupi ju̱ꞌisiquëni Cristore huëopi cajë quëahuë. Ja̱ quëa doꞌire cosocohuaꞌipi paꞌiyë, ju̱ꞌisicohuaꞌi huëiye peoto.
15 Naatu murumurubih men hinamimisir maiye na’at, aki i God isan abifufuwen. Anayabin Keriso morobone God baiyawasin arouw ao, naatu moroboyah morobone men hinamimisir maiye na’at, nati ebiturobe, God Keriso morobone men iyawas maiye misirimih.
16 Ja̱je paꞌina, ju̱ꞌisicohuaꞌipi huëiye pa̱to Cristoque huëiye pa̱siquë paꞌini.
16 Morobone misir maiye men nama’am na’at, Keriso morobone men misir maiye.
17 Ja̱je paꞌina, Cristopi huëimaꞌë paꞌisiquë paꞌito mësaru sehuoseꞌeje̱ co̱cai maꞌñe paꞌiji, cuiꞌne mësaruje̱ ja̱ yëꞌtaꞌapi coꞌayere paꞌiyë.
17 Naatu Keriso morobone men tamimisir na’at, kwa a baitumatum i yabin en, naatu kwa i boro’ika bowabow kakafin tafatumi kwatama’ama.
18 Cuiꞌne Cristore sehuoni ju̱ꞌisicohuaꞌije̱ coa ne huesësicohuaꞌi paꞌiyë.
18 Naatu iban maiye sabuw iyab Keriso wabinamaim himomorob ana itinin i hikasiy na’atube.
19 Ja̱je paꞌina, Cristore mai uteyepi coa iye yeja paꞌiyeseꞌe co̱caiye paꞌito mai paꞌiyë, yecohuaꞌire jerepa teaye paꞌiohuaꞌi.
19 Keriso wanawananamaim yawas tabai nuhit fot tama’am. Baise ata yawas i iti tafaram akisin isan tanama tananotanot na’at. It i tafaram wananwanan ana gonenet sabuw tamatar.
20 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare Cristo ju̱ꞌisiquë paꞌisiquëpi huëjiꞌi. Huajëquërepa ja̱ë api, duꞌru macarepa ju̱ꞌisicohuaꞌi aquëpi ti huëisiquë.
20 Baise turobe Keriso i anababatun morobone misir maiye, God ana sabuw iyab himomorob wanawanahimaim Keriso i wan morobone misir.
21 Adánpi iye yeja siꞌa pa̱i ju̱ꞌiñe huëopi. Ja̱je cuiꞌne Cristoje̱ teꞌi ë̱mëpi ju̱ꞌisicohuaꞌi huëi ja̱ꞌñe huëopi.
21 Anayabin orot ta’imon ana sinafumaim morob matar, imih orot ta’imon ana sinafumaim morobone misir maiye matar.
22 Ja̱je paꞌina, siꞌaohuaꞌi Adán acohuaꞌi paꞌi doꞌire ju̱ꞌiñë, cuiꞌne Cristo acohuaꞌi paꞌi doꞌire siꞌaohuaꞌi paꞌiye paja̱ꞌcohuaꞌi aꞌë.
22 Sabuw etei tamomorob, anayabin Adam ana rara, naatu morobone boro tanamisir maiye anayabin Keriso yawasin ema’am.
23 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare pa̱i ñapere nuiñe paꞌiji. Ja̱je paꞌina, Cristo cato duꞌru macarepa ta̱seꞌepi quë̱quëna, tëayeje̱ paꞌye yoꞌosiquë api, ju̱ꞌisiquëpi huëisi doꞌire. Jeteyoꞌje Cristo dai maca i̱te se̱cohuaꞌi huëija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë, i̱ huëiseꞌeje̱ paꞌye.
23 Baise morobone tanamimisir maiye, i boro koumutufuren inu’in na’atube hinabusuruf, wantoro’ot boro Keriso namisir, naatu nanan ana veya sabuw iyab Keriso nowan boro hinamisir.
24 Cristopi siꞌaye ëja paꞌiseꞌere, cua̱ñeñe paꞌiseꞌere, cuiꞌne siꞌa cua̱ñe tuturepa nejoni i̱ ëjaë paꞌiseꞌere pëca jaꞌquë Diusuna i̱sisi maca ja̱ maca yuretaꞌa i̱ yoꞌoyere yoꞌo saopi, tëji macarepa.
24 Imaibo mar yomanin nan natit, tafaram hai bonawiyenenayah, hai aiwob, hai kaifenayah etei hai fair tutufin Keriso nagugurus ufunamaim, aiwob nab Tamah God nitin.
25 Ja̱je paꞌina, Cristo cua̱ñequëpi paꞌiji, siꞌaohuaꞌire i̱te sa̱ñope yoꞌocohuaꞌire i̱ quë̱o huëꞌehuëna tsaꞌcu o̱e sao macaja̱ꞌa.
25 Naatu Keriso i boro ni’aiwob nanan ana rakit sabuw etei nabow nan an babanamaim nawastanen.
26 Siꞌaye sa̱ñope yoꞌoye meñe tsaꞌcu o̱esi jeteyoꞌje tëjiyere pana ju̱ꞌiñere nejosipi, i̱ti sa̱ñope yoꞌoyere.
26 Naatu uftoro’ot i sawar wabin Morob it ata rakit gagamin boro nagurus nitaiy nare.
27 Maijaꞌquëpi Cristore siꞌaye i̱sipi, i̱pi siꞌaye cua̱ñequë paꞌija̱quë caquë. Ja̱je Maijaꞌquë coca toyaseꞌe caquëtaꞌa Maijaꞌquë i̱seꞌere caye pa̱pi. Pëca jaꞌquërepa paꞌito me sehuoyeꞌni. Siꞌaye i̱ neseꞌe aꞌë.
27 Anayabin Buk Atamaninamaim eo, “Sawar etei boro nabow an babanamaim naya.” Iti tur Sawar etei an babanamaim yara’iyen rouw eo, i rerereb yan, God men i auman bobar eomih, anayabin God sawar etei boro Keriso ana fair babanamaim naya.
28 Ja̱je paꞌina, Cristopi siꞌaye meñe cua̱ñequë deꞌoni ja̱ maca yuretaꞌa pëca jaꞌquë Diusuna meñe cua̱ñe cua̱ñoquë deꞌoja̱ꞌquë api. I̱te siꞌaye i̱sisiquëna, ja̱ maca Diusupi siꞌa coꞌamaña cua̱ñequërepa paꞌija̱ꞌquë api.
28 Sawar hinabow hinan God Natun babanamaim hinaya’ay ufunamaim, Jesu boro Tamah God ana fair babanamaim namare, anayabin sawar etei God bow Natun babanamaim ya, naatu God boro sawar tutufin etei ni’ukwarin ana sabuw etei isah.
29 Ja̱je paꞌito yecohuaꞌi ¿me neñuꞌu cajë ju̱ꞌisicohuaꞌipi ocore do cua̱ñoñë cajë huajëcohuaꞌina oco doꞌejë yoꞌoyeꞌni, ju̱ꞌisicohuaꞌipi huëiye peoto? ¿Me neñuꞌu cajë ju̱ꞌisicohuaꞌini oco docaiyë cajë yoꞌoyeꞌni?
29 Naatu morobone misir maiye en na’at, sabuw iyab moroboyah efanih bapataito hibaib boro abistan hinasinaf? Naatu morobone misir maiye en na’at, aisim sabuw moroboyah efanih taih tuwah hina bapataito tebaib?
30 ¿Cuiꞌne me yoꞌojë mai siꞌanëpi ju̱ꞌiñe quë̱no macare huajëyaꞌye paꞌiyeꞌni?
30 Naatu it auman aisim ata yawas takwahir tatit veya matan tayi tabowabow?
31 Maijaꞌquë doꞌijë yëꞌë siꞌa muꞌseñapi ju̱ꞌiñe yëꞌquë macare paꞌiyë. Mësaru mai Ëjaë Jesucristore sehuosicohuaꞌi paꞌijëna, yëꞌë sihuayeje̱ paꞌyerepa iye ju̱ꞌiñeje paꞌiji. Coa caye ti peoji.
31 Taitu ayu i mar etei morob ana efanamaim ama’am. Anayabin sawar abisa Keriso kwa isa sisinaf imaim ayu kura’ara’ahu iti tur akukurerereb.
32 Yëꞌëre ai sa̱ñope yoꞌohuë, Efeso daripë pa̱ipi cu̱cu yëcohuaꞌirepa, yai yoꞌoyeje̱ paꞌye. Ja̱je yoꞌojëna, yëꞌë i̱ohuaꞌire sa̱ñope yoꞌoquë neseꞌe ¿i̱quere co̱catiraꞌëni, ju̱ꞌisicohuaꞌipi ti huëiye peoto? Coa pa̱i cayeje̱ a̱ñuꞌu cuiꞌne u̱cuñuꞌu ñaminaꞌa ju̱ꞌijaꞌcohuaꞌi me pa̱ñeꞌni cayeseꞌe patiraꞌpi, ju̱ꞌisicohuaꞌipi huëiye peoto.
32 Morob ufunamaim yawas men tama’am, aisim ayu iti Ephesus hai sigarafor bairi atiyow? Abisa ana gewasin boro anab? Morobone misir maiye en na’at.
33 Deꞌhua ñajë paꞌijë̱ꞌë, yecohuaꞌipi mësarute coꞌaye yoꞌoyere yeꞌyajë, pa̱i caseꞌeje̱ paꞌye ñeje: “Coꞌa cajeohuaꞌipi deꞌoye yoꞌoyere nejocaicohuaꞌi aꞌë.”
33 Men sabuw hinifufuwi a not hinakwaris. “A ofonah kakafih boro ayawas gewasin hinagurus.”
34 Coꞌaye yoꞌoyere je̱oni nuñerepa paꞌiyena po̱nëjëꞌë, coꞌaye yoꞌomaꞌpë paꞌija̱jë cajë. Yecohuaꞌi mësaru acohuaꞌi Maijaꞌquëre nuñerepa asamaꞌcohuaꞌique paꞌiyë. Ja̱je cayë, mësarupi pa̱ñete yoꞌoreꞌni cajë oija̱jë caquë.
34 Ukwar kwanabotawiy gewas, ef kakafih kwasisinaf kwanihamiyen, anayabin kwa afa God men kwaso’ob, iti ao, saise kwa biya hina’ohow.
35 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare yequëpi se̱ti̱ꞌñe paꞌi api, ¿me paꞌiohuaꞌi ju̱ꞌisicohuaꞌi huëiyeꞌni? ¿Me paꞌi ca̱ꞌnire hueꞌeja̱ꞌcohuaꞌi aꞌni?
35 Sabuw afa boro hinibatiy hinao, “Moroboyah boro mi’itube hinamisir maiye? Naatu hina mimisir biyah ana itinin boro mi’itube hinab?”
36 Coa huesëohuaꞌirepa se̱ñe aꞌë. Ja̱je se̱ñe, i̱ti ca̱re ta̱sicohuaꞌi paꞌito i̱ti ca̱pi ju̱ꞌini ne huesëcoa. Ne huesëquëna, i̱ti ñëpi mëacoa.
36 Taitu, kwabikoko’aw, ub me yanamaim kutatanum boro men saife nakuboun nayenamih, baise wantoro’ot i boro namorob nare, imaibo nakuboun nayen.
37 Mësarupi hueare pa̱nitaꞌa trigore ta̱cohuaꞌi pani i̱ti ñëare ta̱maꞌcohuaꞌi aꞌë, i̱ti ca̱re ta̱cohuaꞌi aꞌë.
37 Naatu sanabey ub o ub afa kutatanum i men biyan tutufin kwatatanumimih, baise ro’on, sanabey ro’on o ub ta ro’on.
38 Ja̱ jeteyoꞌje Diusupi i̱ yëyeje̱ paꞌi ca̱ necaiquë api, pa̱i ñape i̱ti ñëa ñape i̱ yëyeje̱ paꞌye.
38 God ub ta’ita’imon biyah hai itinin ta ta i ana kokomaim ya, naatu ub ta’ita’imon biyah anababatun itih.
39 Teꞌoje̱ paꞌiohuaꞌi paꞌiye pa̱ñë, ñajëꞌë, iyere: Nëtëroja̱icohuaꞌipi ti̱ñe paꞌiohuaꞌi paꞌiyë, pi̱ꞌapi ti̱ñe paꞌiohuaꞌi paꞌiyë, tsiaya huaꞌipi ti̱ñe paꞌiohuaꞌi paꞌiyë, pa̱ire papi ai ti̱ñe paꞌiohuaꞌi paꞌiyë.
39 Naatu sawar tafaramamaim biyah finimih auman hai itinin i men ta’imon, biyah i ta ta, orot babin biyah ana itinin ta, haru for biyah ana itinin ta, mamu hai itinin i ta naatu siy i hai itinin ta.
40 Ja̱je cuiꞌne maꞌtëmo acohuaꞌije̱ ti̱ñe paꞌye i̱ohuaꞌi deꞌocohuaꞌi paꞌiye payë. Pajëna, yeja acohuaꞌipi ti̱ñe paꞌiohuaꞌi paꞌiyë, i̱ohuaꞌi deꞌocohuaꞌi paꞌiye.
40 Naatu mar ana biyan itinin ibo ta, na’atube tafaram biyan itinin ibo ta. Baise biyat no mar nowan ana bonamanamarin itinin ibo ta, naatu biyat tafaram nowan ana bonamanamarin ibo itinin ta.
41 Ë̲së miañe ti̱ñe paꞌye aꞌë, cuiꞌne ñañë miañe ti̱ñe paꞌye aꞌë, maꞌñoco miañeje ti̱ñe paꞌye aꞌë. Yequeje̱ maꞌñocoje̱ yecohuaꞌipi ai miajëna, yecohuaꞌipi aꞌri maña miacohuaꞌi paꞌiyë, siꞌa yëꞌquë maca miañe pa̱ñë.
41 Veya ibo ana bonamanamarin itinin ta, sumar ibo ana bonamanamarin itinin ta, naatu daman ibo hai bonamanamarin itinin ta, baise daman wanawanahimaim ta’ita’imoh ibo hai bonamanamarin ta ta.
42 Ja̱je cuiꞌne ju̱ꞌisicohuaꞌi ca̱pëje̱ ja̱ꞌju ca̱pëpi ta̱sicopi ti̱ñe paꞌio huëija̱ꞌcoa, ti ju̱ꞌimaꞌcore papi.
42 Baise Moroboyah hinamimisir maiye ana itinin i boro nati na’atube, biyat morob hubemaim tayayare ana veya biyat i emasamas, baise morobone namimisir ufunamaim boro nama wanatowan.
43 Coꞌaconi ta̱rena, deꞌocore papi huëija̱ꞌcoa. Tutu peo ca̱përe ta̱rena, tutu quëꞌiopi huëija̱ꞌcoa.
43 Biyat hubemaim tayayare itinin i kakafin, naatu siba’u’un, baise emimisir ana veya itinin i gewasin naatu fairin.
44 Iye yeja ca̱përe ta̱ huesorena, joyo paꞌiyepi huëija̱ꞌcoa. Iye yeja pa̱i ca̱pë paꞌiyeje̱ paꞌye, cuiꞌne joyo acohuaꞌi paꞌiyeje̱ paꞌiji.
44 Biyat tayayare i tafaram nowan, baise emimisir i mar biyan.
45 Ñeje Maijaꞌquë coca toyaseꞌe caji, ñeje: “Duꞌru macarepa pa̱i Adán cato ca̱pë paꞌiye quëꞌi pajiꞌi. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare tëji Adán cato joyo paꞌiye i̱siquë api.” Ja̱je paꞌina, ju̱ꞌisicohuaꞌire paꞌiye i̱si tutu paji. Ja̱ë cato Cristo api.
45 Buk Atamaninamaim hikirum hio na’atube, “Orot wantoro’ot wabin Adam i biyan ana yawas bai,” baise Adam bairou’abin nan i ayubit ana yawas wanatowanin baitit isan na.
46 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare duꞌru macarepa cato iye ca̱pëpi paꞌi huëoji. Ja̱ jeteyoꞌje joyo paꞌiye huëoji.
46 Orot ayubit ana yawas auman ma’am i men mat na, baise orot biyat ana yawasamaim ma’am i mat na, imaibo orot ayubit ana yawasamaim ma’am na.
47 Ja̱je paꞌina, duꞌru macarepa ë̱më cato yejapi deꞌhuasiquë pajiꞌi. Ja̱je paꞌina, yeja aquë pajiꞌi. Jeteyoꞌje ë̱më cato maꞌtëmo aquë pajiꞌi, mai Ëjaë Jesucristo.
47 Orot wantoro’ot Adam i me nowan fofobane matar, baise Adam bairou’abin i marane ra’iy.
48 Ja̱je paꞌina, iye yeja ca̱pë hueꞌecohuaꞌi yejapi deꞌhuasiquë Adánje̱ paꞌiohuaꞌi aꞌë. Maꞌtëmo acohuaꞌipi ja̱re maꞌtëmo aquë Cristoje̱ paꞌiohuaꞌi aꞌë.
48 Sabuw iyab me nowan biyah i orot me’emaim ma’am biyan na’atube, sabuw iyab mar nowan biyah i orot marane rara’iy biyan na’atube.
49 Adánje̱ paꞌiohuaꞌi yure ña cua̱ñoñë, mai. Ja̱je ña cua̱ñosicohuaꞌitaꞌa maꞌtëmo aquë Cristoje̱ paꞌiohuaꞌi paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë.
49 Tafaram orot ana ana itinin tabaib na’atube, mar ana orot nanan ana itinin boro tanab.
50 Maijaꞌquë doꞌijë, caye yëyë, mësarute. Ca̱pë cuiꞌne tsie quëꞌiohuaꞌi Maijaꞌquë cua̱ñe te̱ꞌte paꞌiye peoji. Ti caraja̱imaꞌtona quëco maꞌñepi co̱ni paꞌiye peoji.
50 Taitu, abisa ao au yabin i iti, biyat, naatu finimit men karam boro God ana aiwobomaim narun, anayabin biyat i boro namorob namas, imih men karam boro wanatowan ma’am ana efanamaim narun.
51 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare mësarute quëaye yëyë, pa̱i asa maꞌñere. Siꞌaohuaꞌirepa ju̱ꞌiñe pa̱jaꞌcohuaꞌi aꞌë. Ja̱je paꞌiquëtaꞌare siꞌaohuaꞌi ti̱ñe po̱nësicohuaꞌi paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë.
51 Tain kwanarub gewas, iti tur buriburin anao kwananowar, it etei boro men tanamorobomih, baise ata itinin boro nabotabir bonamanamarin namatar
52 Coa maꞌji to̱ñeje paꞌyerepa tëjicore pare duruhuë jui maca asani po̱nësicohuaꞌi paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë. Duruhuë pi̱si maca ju̱ꞌisicohuaꞌi huëija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë, ti ju̱ꞌiñe pa̱jaꞌcohuaꞌipi. Cuiꞌne mai huajëcohuaꞌi cato ti̱ohuaꞌi po̱nësicohuaꞌi paꞌija̱ꞌcohuaꞌi aꞌë.
52 tour natut ana veya namanamar ebowabow na’atube, tanimatanubamo biyat nabotabir. Anayabin tour natut ana veya murumurubih etei boro biyah fairin hinamisir, naatu biyah ana itinin boro nabotabir.
53 Iye mai paꞌiye caraja̱ico sëte ti caraja̱i maꞌñena su̱ñañe paꞌiji. Cuiꞌne ju̱ꞌi ca̱pë paꞌisicopi ti ju̱ꞌi maꞌñena su̱ñañe paꞌiji.
53 Biyat iti morob emasamas boro nabotabir biyat fairin wanatowan ma’ama’anin namatar.
54 Iye mai paꞌiye caraja̱ico paꞌisicopi ti pani huesëyena su̱ñasi maca cuiꞌne mai ca̱pëpi ju̱ꞌiñere paꞌisicopi ti ju̱ꞌi maꞌñena su̱ñasi maca, ja̱ maca yuretaꞌa ju̱ꞌiñe paꞌiseꞌere, toyaseꞌe cayeje̱ ti̱ꞌasipi, ñeje: “Sa̱ñope yoꞌoye peoyerepa ju̱ꞌiñe nëo cua̱ño.
54 Biyat iti boun tama’am boro namorob naatu namas, baise morob ufunamaim biyat boro nabotabir nan wanatowan ma’ama ana biyan nab. Imaibo Buk Atamaninamaim hikirum boro nan niturobe,
55 ¿Jerore ju̱ꞌiñe mëꞌë tutu yëquëre huaiye paꞌiquëꞌni? ¿Jerore ju̱ꞌiñe paꞌiquëꞌni, yëquëre aꞌsi tota ñaca paꞌisico?”
55 “Morob o a fair menanamaim ema’am boro inisnowah?
56 Tayo yoꞌoye aꞌë, maire aꞌsi ne hue̱añeje paꞌio, paꞌiye. Cuiꞌne Moisésre Diusu cua̱ñeseꞌepi tayo yoꞌoyere tutu i̱siji.
56 Morob ana biyababan i bowabow kakafinane ebaib, naatu bowabow kakafin ana fair i ofafaramaim ebaib.
57 Ja̱je paꞌiquëtaꞌare mai Ëjaë Jesucristo doꞌija̱ꞌa Maijaꞌquëpi ñese quëcoye i̱siji. Ja̱je paꞌina, deꞌoji cayë, i̱te.
57 Baise God ana merar tanay anayabin Jesu Keriso, i morob ana ahay ana waf tagagir yare!
58 Ja̱je paꞌiye sëte Maijaꞌquë doꞌijë maña, siꞌanëpi jerepa mai Ëjaë coꞌamañare necaijë̱ꞌë, nuñerepa paꞌiyere. Ja̱je paꞌina, tsoe mësarupi ta̱ꞌñe asayë, mai Ëjaë ja̱ꞌre tsioni i̱ coꞌamaña yoꞌoye cato coa yoꞌo maꞌñe aꞌë cajë.
58 Isan imih taitu, yate nanub kwanabatkikin, mar etei Regah isan anot tutufin kwanabow, anayabin Regah isan kwabow kwabi’akir i men anayabin enamih, baise yabin auman.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.