Atos 9
Rawa Karo NT (RWO_KAR) vs AAI
1 Ngu naluno ngu, Sol ngu mande yanggango oolengo elo, Oo Bidodo Sembuli ngulo sulena oni ngu yutolo, yowoosoolo, yuleni kumoowelo ewolo. Ngundilo telo, ene Anutno woolo yeyingo oni kundingiyi ngulo sobosobo oni ulungga nguno oolouwolo.
1 Baise Saul i Regah ana bai’ufununayah rouw morob isan menan bi’arakok. Imih na firis ukwarih biyah tit, fef tab auman tan Damaskas wanawanan Kou’ay Bar ta ta hai ukwarih hitaso’ob isan
2 Solndo oololo, Anutno woolo yeyingo oni kundingiyi sobosobo oni ulunggakuno ewolo. Ge Yuda onilo goobooyingo ya ngulo tabango Damaskas ende ulunggano oolootenggoku, ngulo so uyi nakangolo ewolo. Ngu so uyi nakangoyingongga ngu no nunowa. Ngu so uyi nakangoyingongga, nguno ngu ngandilo nakangowolo. Oni simoo bale oowooyingga Yesuslo mande damoni keda ngu keyootenggoku, ngu yeyolo ngu, Solndo ngu oni ngu mete gosiyelolo yoyolo, Yerusalemno mayelo, ya biyomimo yoyewa. Ngundilo nakangowolo.
2 ifefeyan, saise sabuw iyab Regah ana efamaim hima’ama orot o babin etei tafatumih tabow tan Jerusalem dibur taya.
3 Nakangootoni, ariya, Sol ngu so uyi so uyi nakangoyingo, ngudodo yolo oolouwolo. Sol Damaskas namoko tetoni, sodedonangge Sambononggo solu gula ombulo Sol moondeyi bidodo woolilingolo himi yewolo.
3 Nati isan au Damaskas yen inan, na bar merar biyubin auman naniyan meyemeye marakaw marane namanamarabe bow sisibin roun roun etei e’arasib re,
4 Ngundilo tetoni, Sol melako solewolo. Solungga ngunonggo manggowo gula Solno, ewolo. Sol, Sol, ndawugalo, ge no yombulibalineloote? Ewolo.
4 naatu me yan re rab, orot fanan nowar wabin su’ub eo “Saul, Saul aisim ayu irabu kubia’akiru?”
5 Ngundilo etoni, Solndo gumi ewolo. Oo Bidodo Sembuli, ge onendo? Ngundilo elo etoni, enebana ewolo. No Yesusndo. Ge no yombulinelootekungga ngundo! Ge ootookooya, endemo u! Kootusina, oni gulado geno ewaku, ngu kongga ngu tewa. Ngundo ewolo.
5 Saul ibatiy, “Regah o yait?” Orot fanan tit maiye iya’afut eo, “Ayu i Jesu o irabu kubia’akiru.
6 — ausente —
6 Baise kumisir kwen bar merar gagamin kutit, nati’imaim boro hinao inanowar abisa boro inasinaf.”
7 Oni Solya endeyoyingoku ngu, ene dikalo oodoyi, ene nenetelo, mande ma elo, oni engge ma kenowonggori. Kini, ngu manggowooga ngu nangge ingowonggori.
7 Orot afa Saul bairi hinan hai tur sawar hinutanub hibat orot fanan hinowar, baise men yait ta ana yumat hi’itin.
8 Sol ootookoolo, doongetewelo doongetetoni, ene doongeyi ooleli telo, ene oo ma kenoweloyi tewolo. Ngundilo tetoni, ngulo oni sungombo kandeyimonggo dowoolo, Damaskas ende uwonggori.
8 Saul me yan inu’in misir matan nuw, baise matan isukway men abisa ta itin, basit uman hibai hi’unawiy hin Damaskas hitit.
9 Utoyi, Sol ngu endemo nalu kabusa ootoolo, doongeyi ooleli teyingo, ngundilo oluwolo. Ngulo ene oowali sono nguya ma neyingo.
9 Veya tounu na’atube matan ifim ma. Nati ana maramaim men kafa’imo bay ta eaan naatu harew tom.
10 Yesuslo sulena oni gula Damaskas endemo nguno oluwolo. Ngu oningga ngu oowooyi Ananayiyas. Ene gaboya gaboya ingootoni, Oo Bidodo Sembuli, ngundo ewolo. Ananayiyas, ngundilo etoni, enebana mande gumi ewolo. Oo Bidodo Sembuli, no oolootenoku nga! Elo ewolo.
10 Baitumatumayan orot ta wabin Ananias Damaskas ma’am matan hibora’ah tainin tayowan Regah isan eafa’af fanan nowar, “Ananias!”
11 Ngundilo etoni, Anutndo eneno ewolo. Ge ootookooya, oole gula oowooyi Nenengo, nguno oolou! Tarsas endemo oni gula oowooyi Sol mayelo, Yudaslo yano yemboongelo oolooteku, ngulo sumoo e!
11 Regah eo, “Inabogaigiwas inan ef gagamin wabin mutufor imaim inatit naatu Judas ana baremaim Tarsus orot wabin Saul isan inibatiyih, i ma eyoyoyoban.
12 Sol gaboya gaboya ene oni gula kenowolo. Ngu oningga ngu oowooyi Ananayiyas. Ngundo ya newendemo ombulo, kandeyi eneno okoowolo. Ngundilo tetoni, ene ko doongetewolo. Ene ngundilo kenowolo. Oo Bidodo Sembulilo ewolo.
12 Naatu Saul matan hibora’ah orot ta wabin Ananias itin narun umanamaim matan butubun nuwanuw maiyen itin.”
13 Ananayiyas mande ingolo, gumi ewolo. Oo Bidodo Sembuli, no ingootenoku, oni oowooyinggado ngu oningga ngulo mande etoyi ingowono. Ene damoni biyomi ngu oni geno nowoondoyemo hamoo teyingo, ngu Yerusalemno oolootenggoku, nguno tetoni, no ingowono.
13 Ananias iya’afut eo, “Regah sabuw moumurih na’in nati orot isan hio anowar, sawar kakafih maiyow o a sabuw Jerusalem hima’am isah sinaf.
14 Ene woolo yeyingo oni kundingiyi ngulo sobosobo so uyi sunggi yanggango yowolo. Yowoku ngu, nga endemo oni simoo bale gengo mande ingolo, keyolo, geno yemboongetenggoku, ngu oni ngu yoyolo, ya biyomimo yoyewelo mande elo gosiyowolo.
14 Naatu boun i firis ukwarih biyahine fair bai na iti Damaskas tit sabuw iyab o tekwakwafiri bow fatumen isan.”
15 Etoni, Oo Bidodo Sembulibo Ananayiyasno gumi ngandilo ewolo. Ge oolou! Ngu oningga ngu ataga ngu nolo ko oni. No kuli ene yowono. Ene nolo oowoone koolowoolo, oololo, oni sowe gidalegano elo, ngunonggo enengo mela sobosobo oni koleteyingo, ko, Iserel onino nguya nolo mandene nguno wesiyolo ewa.
15 Baise Regah iu, “O i boro inan anayabin ayu nati orot arubin isou nabowamih, wabu nab natit Ufun Sabuw, aiwob sabuw, naatu Israel sabuw wanawanahimaim nabosemor.
16 No kowuli ogingoyingo oowooyingga ene etungolo, inootoowe, koolowoolo, ngunonggo ene nolo oowoone yootunolo, elo endeyowalo ewolo.
16 Naatu ayu taiyuwu boro ani’obaiy bai’akir gagamin na’in ayu wabu isan ni’akir.”
17 Ariya, Ananayiyas ngu mande ngu ingolo, ootookoolo oolouwolo. Ene oololo, ya newendemo ulo ewolo. Doboone, Sol, gowulongo! Oo Bidodo Sembuli Ulungga, Yesus, ngundo ooleko geno tunootewoku, ngundo no sulenelootoni, geno ombuteno. Ngundilo ngulo, nondo tabagemo kandene yetoowe, ge mete doongengge himi yetoningga, ko, Yuka kundingiyi nguya ge nowoondogemo hangeni, elo gunooteno. Ananayiyasndo ngundilo ewolo.
17 Basit Ananias misir in bar efan Regah eo’omaim tit naatu bar wanawanan run, uman Saul tafanamaim yara’ah eo, “Saul ayu taiu Regah Keriso efamaim o isa birerereb i ayu iyunu anan o mata nigewasin inanuw maiye, naatu Anun Kakafiyin niwani.
18 Ngundilo etoni, sodedonangge mambu toobelango ngundilo telo, ngundo Sol doongeyi ukingoyingonggaku, ngu peselo soletoni, Sol doongeyi ko himi yewolo. Ngundilo tetoni, Sol ootookootoni, Ananayiyasndo sono (kundingiyimbo) sonowoowolo.
18 Naniyan meyemeye matan siy kanabinin na’atube ma’am hea’obow re, matan kubunai nuw maiye, naatu misir re bapataito bai.
19 Ngundilo telo, kootusina Sol oo nelo, yanggango ko yewolo. Nalu gidalega, Sol Yesuslo sulena onidodo Damaskasno oluwonggo.
19 Bay eaa ufunamaim ana fair matabir maiye bai.
20 Ngu naluno, sodedonangge Sol ngu Yuda onilo goobooyingo ya ngu bidodomo toongelo, Yesuslo mande wesiyolo ewolo. Ngu Yesus oningga ngu Anut Nangonilo ewolo.
20 Saul misir mutufor in Kou’ay Bar run busuruf Jesu isan binan eo, “Jesu i turobe God Natun.”
21 Ngundilo etoni, oni simoo bale Sollo mandeni ingolo, soliyokolo ewonggori. Eke oningga ekendo nangge ngu, oni simoo bale oowooyingga Yerusalemno Yesus oowooyimo yemboongetoyi, ngu yoyolo, yombuliyelolo tewolo. Ene oo nguno tewoku, ko, ataga ngano nguya ombulo, yoyolo, oololo, Anutno woolo yeyingo oni kundingiyi ngulo sobosobo onino oololo, ya biyomimo yoyetelo ewonggori.
21 Sabuw etei hinowar hifofofor naatu hibabatiyih hio, “Orotoban iti Jerusalemamaim sabuw iyab Jesu wabinamaim hikwakwafir rouw himorob? Naatu iti’imaim nan ana’an i nati sawar ta’imon isan na, sabuw fatum bow na firis gagamin baitihimih?”
22 Ene Sol Yesuslo mande wesiyolo eloodoni, oni simoo oowooyingga oolengo ngu Yesusno nowoondoyemo hamoo tewonggori. Yuda oni Damaskasno oluwonggoku, Sollo mandeni ingolo, soliyokootoyi, ngulo Solndo Yesus ngu Kristus, Anutndo noole yoyowelo sunggi yeyingo oni, elo, gome tunoo oolengo etuyelowolo.
22 Baise Saul binan inan ana fair ra’at, Jew sabuw iyab Damaskas hima’am hai not botabir naatu i’obiyih Jesu i anababatun Keriso, iti na’at eo sabuw tur omih hikasiy.
23 Nalu ulungga yokolo, Yuda oni gooboongoolo, Sol uleyi kumooweloyimbolo mande ewonggori.
23 Fur bai’ab na’atube sasawar ufunamaim Jew sabuw hiru’ay Saul morob isan hiyakitifuw.
24 Ene Sol enengo mande ngu ingowolo. Ngulo ngu, Yuda oni ngu Sol uleweloyimbolo elo, ngulo ene ende ngulo oonggoo pawa yamako ngu bidodo suwoo sa nguya meyelo sobowoowonggori.
24 Baise abisa sinafumih hiyayakitifuw i hio nowar, fai mar i etawan awan hima’afut hima’am tatitit hita’asabunimih.
25 Ene Sol enengo sulena onikundo suwoono Sol yolo, ende ngulo digi oonggoo sanganimo oolelo, si ulunggano siliyolo, utombo si tawooyimo gosiyolo, utono dowoolo, oolengo yokootoyi, yade ulo, endeloko oonggoo damonimo ulo toongewolo.
25 Baise gugumin ta ana bai’ufununayah Saul kaifet wanawananamaim hiwan fur ana sou ta’amaim hiruru re.
26 Sol ngu Yesuslo sulena onidodo gooboongoowelo, ngulo ene Yerusalemno oolouwolo. Ene oni bidodo Sollo sosolewonggori. Solndo no Yesuslo sulena oni elo ewoku, ngulo simoo baledo nowoondoyemo hamoolo ma ingowonggori.
26 Saul na Jerusalem tit sinaftobon bai’ufununayah bairi baita’imonin isan. Baise bai’ufununayah i Saul isan hai bir ra’at, anayabin men hibitumatum Saul i turobe baitumatumayan ta matar ai en.
27 Ene Banabasndo Sol yolo, Yesuslo sulena onino oololo ewolo. Sol ngu Damaskas ooleko Oo Bidodo Sembuli Yesus kenowokulo etoni, ingowonggori. Ngu naluno ngu, Oo Bidodo Sembuli, ngundo mande mande Solno etoni, ingowonggori. Nguya, Solndo Damaskas ende, ngulo oni simoo baleno, Yesuslo mande yanggango oolengo eyingoku, nguyalo ewolo.
27 Imaibo Barnabas na ibais bai in Tur Abarayah biyah tit, kubuna mi’itube efamaim Regah itin naatu Regah eo nowar. Ana binan fairin Jesu wabinamaim auman eo hinowar.
28 Ngundilo ngulo, Sol eneya Yerusalemno oode, ngunonggo oololo, ombulo teloluwonggo. Sol ngu suwoo suwoo nguno ene Oo Bidodo Sembuli, Yesus, ngulo mandeni oowooyi ngulo mande mande yanggango elo, ngulo ene ma sosoleyingo.
28 Naatu hibai bairi hima Jerusalem ana uman men sanet etei remor Regah wabinamaim binan.
29 Ngundilo telo, Yuda oni Girik melakononggo mayeyingo, ngu mande yunootoni, ngulo Solndo eneya longgeyowolo. Ngundilo telo, ngulo Yuda onindo Sol uleyi kumooweloyimbolo oole erewewonggori.
29 Jew sabuw iyab Greek tur hio bairi hi’o hibas naatu rabin morob isan hiyakitifuw.
30 Kootusina, dobooguliyibo ngu mande ngu ingolo ngu, ene Sol yolo, Sesariya endemo uwonggori. Ngunonggo yeyi, Tarsas enengo ende damonimo toongewolo.
30 Baise baitumatumayah afa tur hinowar basit, Saul hibai hire Caesarea hitit naatu au Tarsus hiyafar in.
31 Ngu naluno, oni simoo bale Yesuslo nowoondoyemo hamoo tetenggoku, Yudiya mela bidodomo, Galili meladodomo, ko, Sameriya meladodomo nguya, ngundo gome ootoolo, nguno ebe longge nguya kini. Anutlo yambo mande yanggango yelo, ene Anut Oo Bidodo Sembuli ngu newendemo nangge oluwonggo. Anutlo Yuka Kundingiyi, ngundo nowoondoye yanggango yunootoni, oni simoo bale oowooyingga oolengo yambo mandeno ombuwonggori.
31 Imaibo ekaleisia sabuw Judea, Galilee naatu Samaria wanawanahimaim etei tufuwamaim hima hiyasisir. Naatu Anun Kakafiyin ana baibaisamaim fair hibai naatu hai kou’ay busuruf wowab ra’at yen, Regah nanamaim kakaf auman hima.
32 Pita ngu mela bidodomo endeyolo, ene Lida endemo nguya ulo, nguno Yesusno nowoondoyemo hamoo teyingo onidodo oluwolo.
32 Peter efan ta ta etei run tit ana sabuw itih remor inan, veya ta God ana sabuw iyab Lydda bar merar gagamin hima’ama bainanawanihimih in.
33 Ngu endemo nguno, oni gula kenowoku, ngu oowooyi Iniyas. Iniyas ngu kekandeyi ngu bidodo kumoowolo. Ene ngu yabano nangge oode, mooma kandegula gidembolo kabusa yokowolo.
33 Nati’imaim orot ta wabin Aeneas, an uman murubin bai’etaw en gem yan inu’in kwamur etei eight sawar.
34 Pitando Iniyasya ewolo. Iniyas, ataga Yesus Kristusndo gowege yeni, mete tete. Ge ootookooya, gengo yaba yomosiyo! Ngundilo etoni, ingolo, ariya, Iniyas sodedonangge ootookoowolo.
34 Basit Peter isan eo, “Aeneas Jesu Keriso o ebiyawasi kumisir, a ir kunu ku’abar.” Orot mar ta’imonamo misir.
35 Lida, Selon ende elayaga ngulo oni simoo bale bidodo ngundilo kenolo, ene bidodo nowoondoye yowoolengolo, Oo Bidodo Sembulimo nowoondoye yewonggori.
35 Sabuw etei Lydda naatu Sharon wanawanan hima’am abisa matar hi’i’itin etei hitumatum naatu Regah isan hitatabir.
36 Yopa endemo, bale gula, oowooyi Tabita, ngu Yesuslo sulena telo oluwolo. Girik mandeno ngu enengo oowooyi ngu Dokas. Suwoo suwoo ngu balega ngundo damoni gome telo, owoolongo oni nguya oolo wenonootenggoku, ngu hoolooweyelolo oluwolo.
36 Joppa bar meraramaim babin ta wabin Tabitha, Greek fanahimaim i Dorcas. Iti babin i baitumatumayan ta mar etei gewasin esisinaf naatu yababan wairafih ebibaisih.
37 Ngu nalunggano nguno, ene sayi yolo kumoowolo. Kumootoni, enengo onindo bingonggaku sonowoolo, ya gumi gula awu sanganimo, nguno bingo yetoyi oluwolo.
37 Nati ana veya’amaim sawow bai naatu morob biyan hisouw hibai hiyen bar tafantoro’ot hi’inuw.
38 Kumootoni, Lida ende ngu Yopa ende tanggeyimo sulena oni gidalegado ingowonggori. Ngu naluno ngu, Pita ngu Lida endemo ooloote. Ngulo oni elaya suleyelootoyi, oololo, Pitano elo eriringolo, ngandilo ewoliyo. Ge nooledodo ombu. Ge pelungga ma tewelo, sodedo ombu! Elo ewoliyo.
38 Joppa na Lydda titit i men ef yok, imih bai’ufununayah Joppa hima’am Peter na Lydda’amaim titit ana tur hinowar. Basit orot rou’ab hiyafarih hin hifefeyan hio, “Are Peter akokok saise inan biyai inatit, men inarubir.”
39 Ngundilo etoli, ariya, Pita ootookoolo, oni elayagakuya oolouwolo. Pita oololo, endemo tunootetoni, Yopa oni ngundo Pita yolo, onibi yetoyi oluwoku, ya gumimo oolelo, ngu ya guminggakuno uwonggori. Utoyi, bale nggamiku ngu bidodo mayelo, Pita tanggeyimo dikalo sendoluwoowonggori. Sendolo, kumbadali Dokasndo kuli metemi ootoolo, telo yunoyingoku, Pita etungowonggori.
39 Basit Peter bobuna misir bairi hin, hina hitit hiyen bar awan yate tafan imaim hirun. Naatu kwafukwafur baibin etei hai faifuw Dorcas yawasin ma’am ana veya sakir bitih auman hibow hina hi’obaibiy hirerey auman hirun.
40 Etungootoyi, Pitando simoo bale bidodo oweyelootoni, ende oolewonggori. Ngundilo telo, Pita boodoo oondookelo yemboongewolo. Pitando omukumundoongo bale kumoowokunggasina yowoolengolo ewolo. Tabita, ge ootookoo! Elo etoni, asa, balegaku doongetelo, Pita kenolo, ootookoolo bibitewolo.
40 Peter sabuw etei iuwih ufun hitit, i sun yowen yoyoban imaibo eo, “Tabitha kumisir!” Babin matan nuw naatu nura’at Peter i’itin ana maramaim misir mare ma.
41 Bibitetoni, Pitando kandeyimonggo dowootoni, ootookoolo dikawolo. Dikalo, ko keda oluwolo. Pitando oni Yesusno nowoondoyemo hamoo teyingo ngu, bale nggamiku nguya negoyelootoni, yasina utoyi, Dokas ko keda oodoni, ngu etuyelowolo.
41 Peter eof babin bai ibais misir bat, imaibo baitumatumayah naatu kwafukwafur isah eaf hina yawasin batabat i’obaiyih hi’itin.
42 Ngu mandega ngu elo endeyolo, Yopa endemo oni simoo baleku oowooyingga ingolo, nguno ene Oo Bidodo Sembuli nguno nowoondoyemo hamoo tewonggori.
42 Tur tasasar tit Joppa sabuw etei hinowar naatu moumurih na’in Regah hitumitum.
43 Ngundilo tetoyi, Pita Yopa endemo nalu oowooyingga nguno oluwolo. Pita ngu ende ngulo oni gula oowooyi Sayimon nguya oluwoli. Sayimon ngulo koni ngu bulmakau goweyi yomosiyolo oluwoku oningga nguya oluwoli.
43 Peter veya moumurih na’in Joppa’amaim orot wabin Simon ana baremaim hairi hima.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.