Marcos 9
rup (RUP) vs AAI
1 Deapoea Isusul lã dzãsi a lor: “Dealihea vã-dzãc cã namisa di voi tsi hits aoa sãntu niscãntsã tsi nu-va u gusteadzã moartea ma nãinti tsi s-veadã cã va s-yinã cu puteari amirãriljea al Dumnidzãu.”
1 Jesu sabuw iuwih eo, “Turobe a tur ao’owen kwa afa iti kwama’am boro morobo’e yawas kwanama’am maramaim God ana aiwob fairin boro nanan kwana’itin.”
2 Dupã shasi dzãli Isusul lo cu nãsu Petrul, Iacovul sh-Ioanul sh-li adusi dinãparti, singur atselji pri un munti analtu. Shi s-alãxi nãintea a lor.
2 Veya etei six sasawar ufunamaim Peter, James naatu John, Jesu buwih bairi akisihimo hiyen hin oyaw tafantoro’ot hitit. Nati’imaim matah yan hi’itin Jesu ana yumat botabir.
3 Shi stranjili a lui si strãlutsirã shi s-featsirã albi ca neaua, ashã cum nu poati s-li alãgheascã nitsiun alghitor pri loc.
3 Naatu ana faifuw hina hikwes anababatun, men karam tafaramamaim orot babin ta na’atube tasouwen hitikwes.
4 Sh-a lor lã si fãnipsi Elia cu Moisiu tsi ma zbura cu Isusul.
4 Nati’imaim Elijah, Moses hairi hirerereb Jesu bairi hibat hio’o bai’ufununayah nah tounu hi’itih.
5 Atumtsea lo zborlu Petrul sh-lji dzãsi al Isus: “Nvitsãtore, trã noi easti ghini s-him aoa, s-adrãm trei cãlivi, unã trã tini, unã trã Moisiu shi unã trã Elia!”
5 Peter Jesu isan eo, “Regah aki bairi tanan i gewasin maiyow, aki boro sis tounu ana wowab, ta o isa, ta Moses isan, naatu ta Elijah isan.”
6 Elu nu-shtia tsi s-dzãtsea, cã elji eara aspãrats.
6 Nah tounu hai bir ra’at Peter tur erekasiy auman eo kwanekwan.
7 Deapoea vini un nior tsi lã amvãli cu aumbra a lui, sh-dit nior ishi unã boatsi tsi dzãsi: “Aestu easti Hiljilu a meu vrut! Ascultats-lu!”
7 Naatu sakuk earuw na ana youninamaim tarsumih naatu sakuk wanawanan orot fanan hinowar eo, “Iti i ayu Natu au yabow, tain kwanarub nao kwananowar!”
8 Shi trãoarã elji vidzurã avãrliga, ma nu vidzurã vãrã, dicãt singur Isusul cu nãshi.
8 Naatu matah doda iwa’an hibat hibinuwanuw men yait ta hi’itin, baise Jesu akisinamo bairi hibatabat hi’itin.
9 Tora cãndu ma dipuna dit munti, Isusul lã-ordinã si nu spunã a vãrui lucrili tsi avea vidzut, pãnã-cãndu Hiljilu a-omlui s-nyeadzã dit mortsã.
9 Oyawane hire hinan auman abisa hi’itin isan Jesu tur fokarin maiyow eofafarih eo, “Men yait ta ana tur kwana’owen kwanama’am Orot Natun morobone namisiribo.”
10 Elji lu tsãnurã zborlu shi s-ntriba un cu alantu cã tsi va s-dzãtsea s-injeadzã dit mortsã.
10 Jesu abistan eo i fanan hibai, baise morobone misir maiye eo anayabin hikasiy taiyuwih hima hibabatiyih.
11 Deapoea lu ntribarã dzãcãnda: “Cãtse scriblji dzãc cã ma nãinti prindi s-yinã Elia?”
11 Imaibo Jesu hibatiy, “Aisim Ofafar bai’obaiyenayah hio Elijah i boro wan nan?”
12 Sh-elu, apãndisinda, lã dzãsi a lor: “Elia dealihea prindi s-yinã ma nãinti shi s-adarã itsido. Ma ashã cum easti scriatã trã Hiljilu a-Omlui, elu prindi s-hibã munduit sh-s-dispretsuit.
12 Jesu iyafutih eo, “Kwanaso’ob Elijah i wan Roubininenayan orot aunan i’iyon na sawar etei yabuna, baise aisimamih Bukamaim hikikirum hio, ‘Orot Natun nanan i boro hinakwahir naatu bai’akir gagamin na’in nab.’
13 Ma mini ma vã-dzãc cã Elia vini sh-cu nãsu featsirã tsi vrurã, ashã cum easti scriatã ti nãsu.”
13 Baise a tur ao’owen, Elijah i marasika na naatu sabuw hai kokomaim yawas kakafin maiyow isan hisinaf mi’itube Bukamaim eo na’atube.”
14 Cãndu s-turnã la ucenitsilji a lui, vidzu unã multsãmi mari avãrliga di nãshi sh-niscãnts scribi tsi ma si-ncãcea cu nãshi.
14 Hire hinan ana bai’ufununayah afa bairi hibita’imon ana veya sabuw hiru’ay hi’a’ar bebera’uh hi’itih. Naatu Ofafar bai’obaiyenayah afa auman hina hibusuruf bairi higam.
15 Shi dinãoarã tutã multsãmea, cãndu lu vidzu, s-ciudisi sh-vini trãoarã la nãsu ti salutari.
15 Sabuw hiru’ay Jesu hi’i’itin ana veya hifofofor men kafaita naatu hinunuw hin hibai ana merar hiyi.
16 Sh-elu lã ntribã scriblji: “Trã tse ma vã ncãceats cu nãshi?”
16 Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih, “Abistan isan bairi kwagamigam?”
17 Sh-un dit multsãmea apãndisinda, dzãsi: “Nvitsãtore, ts-adush ficiorlu a meu tsi ari un duh mut,
17 Orot ta kou’ay wanawanan iya’afut eo, “Bai’obaiyenayan ayu au kek abai ana o isa, anayabin afiy kakafin iwanasum awan bofafaren tur men eo’omih.
18 shi u-acatsi iutsido, lu-plãscãneashti sh-elu spumeadzã, cãrtsãneashti dintsilji sh-lji ngljeatsã cicioarili. Lã dzãsh a ucenitsilor a tãlji su-aĝuneascã, ma elji nu puturã s-lu facã.”
18 Naatu afiy kakafin kaun eyey ana veya ebai erouw me yan ere awan fusifusin ekubar naatu wan eyob takitak tebiwa’an naatu an uman etei’imak tewowofaf. Ayu a bai’ufununayah afiy kakafin nuninamih auwih, baise men karam hitasinaf.”
19 Sh-elu dzãsi: “Gheneratã tsi nu-pistipseshti, pãnã-cãndu va s-hiu cu voi? Pãnã-cãndu va s-vã aravdã? Adutsets-lu aoa!”
19 Jesu iuwih eo “Kwa iti boun ana sabuw ayu men kwabitutumu, mar boro bai’ab bairi tanama? Ayu boro men manin kwa bairit tanama tanabow? Kek kwabai kwana aitin.”
20 Sh-elji lu-adusirã. Macãt duhlu lu vidzu, lu-plãscãni cu fuchii cilimeanlu tsi avea cãdzut mpadi, shi s-arucutea spumãnda.
20 Kek hibai hina Jesu biyan hitit, afiy kakafin nuw Jesu i’itin ana veya kek busuruf an uman duduwar rab naatu me yan re rab firur awan fusifusin kubar.
21 Sh-Isusul lu-ntribã tat-su a lui: “Cãt chiro ari tsi s-fatsi aestã?” Sh-elu dzãsi: “Di cu njic.
21 Jesu kek tamah ibatiy, “Iti kek sawow maninaka bai ma?” Tamah iya’afut eo, “Tasiyar ana mareika sawow bai,
22 Di multi ori lu ari arucatã tu foc sh-tu apã tra s-lu chearã, ma s-pots s-fats tsiva, s-ai njilã trã noi shi nã agiutã!”
22 matan fufur asabuninamih ebai en wairaf wan eyey naatu harew yan ere’er, baise o baiyawasin isan isa nakakaram na’at basit kwiwanbabanu baibais kwiti.”
23 Sh-Isusul lji-dzãsi: “Macã tini pots s-pistipseshtã, itsido easti putut trã atselu tsi pistipseashti.”
23 Jesu iya’afut eo, “Karam, o inabitumatum na’at sawar etei o isa boro hamehameh maiyow hinamatar.”
24 Dinãoarã tatlu a-ficiorlui, aurlãnda cu lãcri, dzãsi: “Mini pistipsescu, Doamne, agiutã ni-pistipsirea a mea!”
24 Kek tamah mar ta’imonamo iya’afut eo, “Ayu abitumatum baise kwibaisu au baitumatum tafan kuya’abar era’at.”
25 Atumtsea Isusul, vidzãnda cã multsãmea ma yinea trãoarã, lã aurlã al duhlu nicurat, dzãcãnda: “Tini duh tsi l-fats mut shi surdã, mini ti ursescu, s-eshi di la nãsu sh-nu intrã pute la nãsu.”
25 Jesu sabuw i’itih i hina yaten hiyey, imih Jesu afiy kakafin isan tur fokarin maiyow eaf iu, “O afiy tain gugurin awa gugin au’uwi kek biyanamaim kwihamiy kutit naatu men ina’intabir inarun maiye!”
26 Sh-demonul, aurlãnda shi trunduinda, ishi di la nãsu. Sh-ficiorlu armasi ca mort, ashã cãt mults oaminj dzãtsea: “Ari murit.”
26 Afiy kakafin iwow itarakouw kek busuruf an uman duduwar rab, naatu afiy kakafin rauwatait bihir kek re imamayay in, naatu sabuw hinot i morob hirouw.
27 Ma Isusul lu-acãtsã di mãnã, lu-sculã sh-elu shidzu pi cicioari.
27 Baise Jesu na ofere kek uman bai ibais imisiruw misir.
28 Cãndu Isusul intrã tu casã, ucenitsilji a lui lu ntribarã dinãparti: “Cãtse noi nu putum s-lu aĝunim?”
28 Nati ufunamaim Jesu bar wanawanan run naatu ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hibatiy, “Aisim aki afiy kakafin men anun titamih?”
29 Sh-elu lã dzãsi a lor: “Aestã soi di duhuri nu-pots s-li aĝuneshti altã soi, dicãt mash cu pãrãcãlsiri.”
29 Jesu iyafutih eo, “Men abistanamaim boro sawar iti na’atube hinamataramih, baise yoyoban akisinamo.”
30 Dupã tsi s-nchisirã di aclo, tricurã pri Galilei, sh-elu nu vrea s-lu shtibã vãrã.
30 Jesu ana bai’ufununayah bairi nati efan hihamiy, i hibusuruf Galilee wanawanan hiremor hin. Jesu men kok sabuw etei hitaso’ob i menamaim hinan.
31 Elu lã-nvitsa ucenitsilji a lui sh-lã dzãtsea a lor: “Trãoarã Hiljilu a-omlui va si s-prida tu mãnjili a oamnjilor sh-elji va lu vatãmã, sh-dupã tsi va s-hibã vãtãmatã, elu va s-injeadzã a-treia dzuã.”
31 Anayabin i ana bai’ufnunenayah bi’obaibiyih. Naatu ana bai’obaiyenamaim iuwih eo, “Orot Natun boro hinabonawiy gawan umahimaim hinayai naatu hina’asabun namorob, veya tounu ufunamaim boro namisir maiye.”
32 Ma elji nu li-achicãsea atseali zboari sh-avea fricã s-lu ntriba Isusul.
32 Bai’ufnunenayah iti tur bi’obaiyih naniyan men hibai naatu baibatiyin isan hibir.
33 Sh-agiumsirã tu Capernaum, sh-cãndu intrã n-casã, lã-ntribã: “Trã tsi vã ntribats namisa di voi pri cali?”
33 Imaibo hina Capernaum hitit, naatu hirun bar wanawanan hima’am Jesu ibatiyih, “Efamaim tanan kwa abisa isan kwagamigam?”
34 Ma elji pãpsirã, cã pri cali dzãtsea cu un-alantu cã cai di elji easti ma marlu.
34 Baise fanan men hiya’afutimih, anayabin efamaim hinan i taiyuwih higam yait i orot gagamintoro’ot.
35 Atumtsea elu shidzu, lã acljimã di doisprãdzatsilji sh-lã dzãsi a lor: “Macã vãrã va s-hibã protlu, prindi s-hibã ma nãpoi di tuts shi huzmichearlu a tutulor.”
35 Jesu mare ana bai’ufnunenayah nah 12 eafih hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Yait wan bai’iyonamih, i taiyuwin boro nan uftoro’ot nabat, sabuw etei’imak isah ni’akir nabow.”
36 Deapoea lo un cilimean sh-lu bãgã namisa a lor. Deapoea luãnda mbratsã lã dzãsi a lor:
36 Naatu kek bai na nahimaim iu bat, uman kek tuwabunamaim rauwabon naatu eo,
37 “Caitsido tsi aproachi un dit aeshtã cilimenji tu numa a mea, mi aproachi mini, sh-caitsido tsi mi aproachi mini, nu mi aproachi mini, ma atselu tsi mi ari pitricut.”
37 “O yait ayu wabu’umaim kek gidigidih inabuwih hai merar inayiy, ayu au merar kuyiy, naatu o yait ayu au merar kuyiy, men ayu akisu au merar kuyiy baise yait ayu iyunu anan auman ana merar kuyiy.”
38 Atumtsea Ioanul lo sborlu sh-dzãsi: “Nvitsãtore, noi vidzum un om tsi nu nã-urmeadzã, tsi li aĝunea demonjili tu numa a ta, sh-noi lu chidicãm cã elu nu yinea dupã noi.”
38 John eo, “Bai’obaiyenayan aki orot ta o wabimaim wagabur kakafih nununih ai’itin naatu a’otan, anayabin i men it ata kou’ay orot ta’amih.”
39 Ma Isusul dzãsi: “Nu lu chidicatsã cã nu ari om tsi poati s-facã thavmã tu numea a mea, sh-ma napoi s-greascã arãu trã mini.
39 Jesu iya’afut eo, “Orot men kwana’otanimih! Orot yait ayu wabu’umaim ina’inan nati na’atube esisinaf boro men karam nati bowabow ufunamaim ayu isau tur kakafih na’omih,
40 Cã cai nu easti contra a noi, easti cu noi.
40 anayabin orot babin yait men it isat ibiwosai, nati it nowat.
41 Caitsido tsi va vã da unã cupã cu apã tu numa a mea, cã hits a Hristolu, dealihea ma vã-dzãc cu sigurantsã cã nu va s-chearã plãtirea a lui.
41 Anababatun a tur o’owen, orot babin yait ayu wabu’umaim o harew it kutomatom anayabin o i ayu nowau, i turobe ana baiyan boro nab.
42 Sh-cai va si scandalizeadzã un di aeshti njitsilji tsi pistipsescu la mini, va eara ma ghini ti nãsu s-lji spindzira tu zvercã unã cheatrã marã di moarã sh-si s-arucã tu amari.
42 Naatu ayu au bai’ufununayah hai baitumatum kikimin, orot yait nan hai not nabi’afiy, gewasin nati orot i boro sikan aumor hita’utan taiyan hititaiy tare.
43 Tora, macã mãna a ta ti scandalizeadzi ti amãrtii, talji-u, easti ma ghini trã tini s-intsri tu bana eternã cu mãna tsungã, dicãt s-ai doauã manji shi s-ti duts tu Ghehena, tu foclu tsi nu s-astindzi pute.
43 O uma nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! Uma rounawat ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit uma rou’abaka itan efan kakafin wairaf wanatowan wan itayen,
44 [Aclo iu iermul a lor nu moari sh-foclu nu s-astindzi.]
44 motamot hita’ani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab ta’arahi.
45 Macã ciciorlu a tãu ti scandalizeadzi ti amãrtii, talji-u, easti ma ghini trã tini s-intsri tu banã shcljiop, dicãt s-ai doauã cicioari shi s-ti arucã tu Ghehena, tu foclu tsi nu s-astindzi pute.
45 Naatu a nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, ku’afuw kwisaroun! A dubon ma’ama wanatowanamaim inarur i gewasin, men basit a rou’abaka inan efan kakafin,
46 [Aclo iu iermul a lor nu moari sh-foclu nu s-astindzi pute.]
46 motamot hina’aani naatu wairaf wanatowan in etoto’ab na’arahi.
47 Sh-macã ocljiul a tãu ti adutsi tu amãrtii, scoat-lu. Easti ma ghini trã tini s-intsri tu banã cu un ocljiu, dicãt s-ai doi oclji shi s-ti arucã tu Ghehena,
47 Naatu mata nabonawiy bowabow kakafin inasisinaf na’at, kukubai kwisaroun! Mata ta’imon God ana aiwobomaim inarur i gewasin, men basit mata rou’abaka hinisrouni efan kakafinamaim inare,
48 aclo iu iermul a lor nu moari sh-foclu nu s-astindzi pute.
48 nati’imaim
49 Cã caitsido prindi s-sãreadzã tu foc sh-itsi curban prindi s-sãreadzã cu sari.
49 Sabuw etei’imak boro wairafamaim na’arahih narusouwih hinan riyabe hinamatar.
50 Sarea easti bunã, macã sarea cheari njurizma, cu tsi va lu turnats njiurizma? S-avets sari pri voi shi bãnats tu pace namisa di voi.”
50 Riy i gewasin baise naniyan nabi’en boro men karam hiniwa’an naniyan namatar maiye, imih kwa i riy wanawanamaim nama, saise taituwa bairi boro tufuwamaim kwanama.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.