Romanos 11
Holi Baibul (ROP) vs BKJ
1 — ausente —
1 Então, eu digo: Rejeitou Deus o seu povo? De forma alguma! Porque eu também sou israelita, da semente de Abraão, da tribo de Benjamim.
2 — ausente —
2 Deus não rejeitou o seu povo, que antes conheceu. Ou não sabeis o que a escritura diz de Elias, como ele intercede a Deus contra Israel, dizendo:
3 Ilaija bin dalim God, “Bos, detlot pipul bin breigimdan detlot teibul blanga ofring blanga yu, en deibin kilimbat ded ola speshalwan mesinja blanga yu, en nomo eni speshalwan mesinja blanga yu jidan laibala na. Oni mi na. En dei wandim kilim mi du.”
3 Senhor, eles mataram os teus profetas e derrubaram os teus altares; e eu fiquei sozinho, e eles buscam a minha vida.
4 Wal wanim God bin gibit ensa langa Ilaija? Imbin tok, “Yu nomo bradin, dumaji aibin pudum wansaid 7,000 men hu nomo bin bulurrum det drimin gulum Beil.”
4 Mas o que lhe diz a resposta de Deus? Eu reservei para mim sete mil homens, que não dobraram os joelhos diante da imagem de Baal.
5 Yu si? Tudei na im lagijat du, dumaji God bin pudum sambala Isreil pipul wansaid, en imbin pikimat olabat dumaji imbin brabli kainbala langa olabat.
5 Assim, então, também no tempo presente há um remanescente, de acordo com a eleição da graça.
6 Nomeda deibin dumbat gudbala ting, bat stil God nomo bin pikimat olabat blanga tharran. Imbin wandi kain langa olabat, en blanga tharran na imbin pikimat olabat, dumaji if im bina pikimat olabat blanga detlot gudbala ting weya dei dumbat, wal im nomo bina pikimat olabat brom im ronwan filing weya imbin brabli kainbala langa olabat. Im bina pikimat olabat dumaji deibin dumbat detlot gudbala ting.
6 E se é por graça, então não é mais por obras; caso contrário, a graça não é mais graça. Mas se for por obras, então não é mais por graça, do contrário a obra não é mais obra.
7 Yumob sabi na? Ol detlot Isreil pipul bin oldei trai blanga faindim det wei blanga jidan raitwei langa God. Bat dei nomo bin faindim det wei. Oni detlot lilbit Isreil pipul weya God bin pikimat bin faindim det wei. Ol detlot najalot Isreil pipul bin jidan admen.
7 O que então? Israel não conseguiu o que buscava; mas os eleitos conseguiram, e os demais ficaram cegos.
8 Wi sabi tharran, dumaji langa oltestaman im tok, “God bin meigim det main blanga olabat go dimwan, en raidap tudei dei kaan irrim det trubala wed en sabi det trubalawei.”
8 (De acordo como está escrito: Deus lhes deu um espírito de sonolência, olhos para não verem e ouvidos para não ouvirem), até este dia.
9 En langa oltestaman King Deibid bin tok, “Ai wandim God garra jadimap det wei blanga olabat jis laiga enimul langa trepyad. En ai wandim det wei blanga olabat garra meigim God panishim olabat.
9 E Davi diz: Que a sua mesa se torne em laço, e em armadilha, e em pedra de tropeço, e em recompensa para eles;
10 En ai wandim God garra meigim olabat kaan sabi wanim dei dumbat, en ai wandim im garra meigim olabat nogudbinji olataim brom det trabul weya dei abumbat.” Lagijat na King Deibid bin tok.
10 sejam escurecidos os seus olhos, para que eles não vejam, e para que encurvem continuamente as costas.
11 Wal wanmo mi askim yumob. Wen detlot Juwish pipul bin tenawei brom God, deibin tenawei olagijawan? Nomo. Dei nomo bin tenawei olagijawan, dumaji wen deibin dumbat det nogudbala ting langa God, imbin jandim det gudnyus langa ola Jintail pipul blanga dalim olabat im garra seibum olabat, en imbin gibit olabat det gudnyus blanga meigim detlot Juwish pipul jinggabat en wandi kambek langa im.
11 Então, eu digo: Eles tropeçaram para que caíssem? De forma alguma! Mas, antes, pela sua queda, a salvação veio aos gentios, para provocar-lhes ciúme.
12 Yu si? Detlot Juwish pipul bin dumbat det nogudbala ting, en deibin lujim ola gudbala ting weya God bin gibit olabat. En blanga tharran na God bin gudbinji langa detlot Jintail pipul, en imbin meigim olabat jidan ritjwan garram det gudnyus. En if God bin gudbinji lagijat langa detlot Jintail pipul wen detlot Juwish pipul bin tenawei brom im, wal wanim garra hepin wen God garra meigim detlot Juwish pipul kambek langa im? God garra gudbinji brabliwei langa ebribodi bambai wen im garra joinimap detlot Juwish pipul garram detlot Jintail pipul.
12 Ora, se a sua queda é a riqueza do mundo, e a sua diminuição a riqueza dos gentios, quanto mais a sua plenitude?
13 Wal ai garra tok langa ol yumob Jintail pipul na. God bin meigim mi jidan speshalwan mishanri blanga yumob, en mi dumbat main wek brabliwei,
13 Porque eu falo a vós, gentios; na medida em que eu sou apóstolo dos gentios, eu magnifico o meu ofício;
14 dumaji ai wandi trai en meigim main ron pipul olabat jinggabat en wandi kambek langa God wulijim im garra seibum olabat.
14 para ver se de alguma maneira eu posso provocar ciúmes aos que são da minha carne e salvar alguns deles.
15 Yumob sabi wotfo? If God bin meigim yumob Jintail pipul jidan gudfren blanga im dumaji detlot Juwish pipul bin tenawei brom im, wal wanim garra hepin wen im garra meigim detlot Juwish pipul kambek langa im? Im jis laik im garra meigim dedbala pipul gidap laibala.
15 Porque se a sua rejeição é a reconciliação do mundo, qual será a sua aceitação, senão a vida dentre os mortos?
16 Wal mi sabi detlot Juwish pipul garra kambek langa God, dumaji olabat grengrenfatha olabat bin jidan blanga im. Olabat bin jis laik det feswan daga. En wen enibodi gibit det feswan daga jis laiga ofring langa God, holbit detlot najalot daga blanga God du. En detlot grengrenfatha olabat bin jis laik det bodampat blanga tri. En wen enibodi gibit det bodampat blanga det tri jis laiga ofring langa God, holbit det tri blanga God du.
16 E, se os primeiros frutos são santos, a massa também é santa; e se a raiz for santa, assim serão os ramos.
17 Yumob sabi? Ol yumob Jintail pipul jis laik detlot bushis blanga det wailwan tri gulum olibtri, en ol detlot Juwish pipul jis laik det olibtri weya dei growimap langa gadin. En God bin kadimof sambala bushis brom det olibtri langa det gadin, en imbin joinimap sambala bushis brom det wailwan olibtri, en detlot wailwan bushis abum det seimwan juspat brom det bodampat mijamet blanga meigim olabat jidan laibala. |src="GTRom1117Grafting.tif" size="col" ref="11:17"
17 E se alguns dos ramos foram quebrados, e tu, sendo uma oliveira silvestre, foste enxertado entre eles, e feito participante da raiz e da seiva da oliveira,
18 Wal detlot wailwan bushis weya bin joinap langa det olibtri langa det gadin kaan reken miselp haibala langa detlot bushis weya bin kadof brom det tri. Nomo. Detlot wailwan bushis kaan reken miselp, dumaji dei nomo holdimap det bodampat blanga det tri. Det bodampat holdimap detlot bushis.
18 não te glories contra os ramos; mas se te gloriares, não és tu que sustentas a raiz, mas a raiz a ti.
19 Wal maitbi detlot wailwan bushis garra tok, “Detlot bushis bin kadof brom det olibtri langa det gadin blanga meigim rum blanga melabat blanga joinap langa det tri.”
19 Tu então dirias: Os ramos foram quebrados para que eu pudesse ser enxertado.
20 Wal trubala tharran. Bat deibin kadof dumaji dei nomo bin bilib brabliwei. En yumob wailwan bushis kipgon joinap dumaji yumob bilib brabliwei.
20 Bem, por sua incredulidade eles foram quebrados, e tu estás em pé pela fé. Não sejas arrogante, mas teme.
21 Yumob garra bradin, dumaji if God nomo bin seibum detlot Juwish pipul, wal im kaan seibum yumob du if yumob bulurrum det wei blanga olabat.
21 Porque, se Deus não poupou os ramos naturais, cuida para que ele não poupe a ti também.
22 Yu si? God im brabli kainbala. Bat im brabli admen du. Im kain langa detlot pipul hu kipgon bulurrum det wei blanga im. Bat im admen langa detlot pipul hu tenim miselp brom im. En if yumob nomo kipgon bulurrum det wei blanga im, wal im garra kadimof yumob du.
22 Vê, pois, a bondade e a severidade de Deus; para com os que caíram, severidade, mas para contigo, a bondade, se permaneceres na sua bondade, do contrário, tu também serás cortado.
23 En if detlot Juwish pipul tenim miselp langa im en bilib langa im brabliwei, wal im garra pudumbek olabat langa olabat seim pleis weya deibin kadof, dumaji im garram det pawa blanga pudumbek olabat.
23 E eles também, se não permanecerem na incredulidade, serão enxertados; pois Deus é capaz de enxertá-los novamente.
24 Yumob sabi wotfo? Detlot Juwish pipul jis laik det olibtri weya ola fama growimap langa gadin. Bat God bin kadimof olabat jis laik detlot fama bin kadimof sambala bushis brom det tri. En yumob Jintail pipul jis laik detlot bushis blanga det wailwan olibtri. Detlot bushis brom det wailwan olibtri kaan joinimap miselp langa det najawan olibtri weya dei growimap langa gadin. Bat God bin kadimof yumob brom det wailwan tri, en im na bin joinimap yumob langa det tri langa det gadin. En if im garram det pawa blanga joinimap detlot bushis brom det wailwan tri langa det najawan tri, wal im garram detmatj pawa du blanga gedim detlot seimwan bushis weya imbin kadimof en joinimap olabat langa olabat ronwan tri igin.
24 Porque, se tu foste cortado da oliveira, que é silvestre por natureza, e contra a natureza foste enxertado na oliveira boa, quanto mais esses, que são ramos naturais, serão enxertados na sua própria oliveira?
25 Wal main braja en sista olabat, ai wandim yumob garra sabi det plen blanga God weya imbin holdimbek en nomo oldei shoum langa enibodi. Bat imbin shoum wi det plen na, en yumob garra sabi det plen wulijim yumob kaan reken miselp haibala.
25 Porque eu não quero irmãos, que ignoreis este mistério, para que não sejais sábios em seus próprios conceitos, que a cegueira aconteceu em parte a Israel, até que tenha entrado a plenitude dos gentios.
26 Det taim na God garra seibum ola Juwish pipul. Wi sabi tharran, dumaji langa oltestaman God bin tok, “Tharran hu garra seibum main pipul olabat garra kaman brom det speshalwan taun gulum Saiyan, en im garra deigidawei ola nogudbalawei brom ola grengrensan blanga Jeikob,
26 E assim todo o Israel será salvo, como está escrito: Virá de Sião o Libertador, e desviará de Jacó as impiedades.
27 en det taim na ai garra dum wanim aibin pramis langa olabat, en ai garra larramgo olabat fri brom ola nogudbala ting weya deibin dumbat.”
27 E este será o meu pacto com eles, quando eu tirar os seus pecados.
28 Yu si? Detlot Juwish pipul nomo bin bilib langa det gudnyus, en blanga tharran na God bin meigim olabat jidan enami blanga im blanga gibit tjens langa yumob Jintail pipul. Bat God bin meigim det pramis langa olabat grengrenfatha olabat, en blanga tharran na God bin pikimat olabat,
28 Quanto ao evangelho, eles são inimigos por causa de vós; mas quanto à eleição, eles são amados por causa dos pais.
29 en im stil laigim olabat, dumaji wen God pikimat enibodi en im gudbinji langa im, wal im pikimat im olagijawan, en im gudbinji langa im olagijawan du.
29 Porque os dons e o chamado de Deus são sem arrependimento.
30 Yumob sabi na? Basdam yumob Jintail pipul nomo bin dum wanim God bin wandim yumob blanga dum. Bat God bin kain langa yumob dumaji detlot Juwish pipul nomo bin dum wanim God bin wandim olabat blanga dum.
30 Porque assim como vós também em tempos passados não críeis em Deus, mas agora alcançastes misericórdia pela desobediência deles,
31 Yu si? God bin kain langa yumob Jintail pipul, en blanga tharran na detlot Juwish pipul bin gibit im bekboun, en dei nomo dum wanim im wandim olabat blanga dum. En dumaji dei nomo dum wanim im wandim olabat blanga dum, wal im gin kain langa olabat jis laik imbin kain langa yumob.
31 assim também estes agora não creram, para que através da sua misericórdia eles também pudessem alcançar misericórdia.
32 Yumob sabi na? God bin hendimoba ebribodi langa det nogudbalawei blanga jidan jis laiga prisana wulijim im garra shoum olabat im kain langa ebribodi.
32 Porque Deus encerrou a todos na incredulidade, para que ele pudesse ter misericórdia sobre todos.
33 Wal God im brabli sabibala, en im sabi ebrijing. Nobodi kaan sabi hau im wek, en nobodi kaan gajimap en sabi det wei blanga im.
33 Ó profundidade das riquezas, da sabedoria e do conhecimento de Deus! Quão insondáveis são os seus juízos, e quão inescrutáveis, os seus caminhos!
34 Wi sabi tharran, dumaji langa oltestaman im tok, “Enibodi sabi wanim God jinggabat? Enibodi gin dalim God wanim blanga dum?” Nomo. Nobodi kaan lagijat.
34 Pois, quem conheceu a mente do Senhor? Ou quem foi seu conselheiro?
35 En langa oltestaman im tok, “Enibodi bin gibit enijing langa God wulijim God garra peiyimbek im?” Nomo.
35 Ou quem lhe deu primeiro, para que lhe seja recompensado?
36 Nobodi bin gibit im enijing lagijat, dumaji God bin meigim ebrijing, en im na meigim ebrijing kipgon jidanbat laibala, en ebrijing jidan blanga im.
36 Porque dele, e por ele, e para ele, são todas as coisas; a ele seja a glória para sempre! Amém.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.