Mateus 23
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH
1 Kyze Sesus kytsa sizubarẽtsa bo zinymyrykynahatsa ahatsa pe:
1 Então Jesus falou à multidão e aos seus discípulos.
2 — Pariseutsa, kytsa asaktsa Moises harere humo zihyrinymyrykynaha.
2 Ele disse:
3 Deus harere zihyrinymyrynaha iwatsahi siharere tsiwabytoktonahaktsa! Siharere bo hyỹ tsimykaranaha. Hawa mykaranaha humo ahamysopykzubyihu ja. Tahahyrinymyrywy humo batu sisopyk.
3 Por isso vocês devem obedecer e seguir tudo o que eles dizem. Porém não imitem as suas ações, pois eles não fazem o que ensinam.
4 Asahi:
4 Amarram fardos pesados e os põem nas costas dos outros, mas eles mesmos não os ajudam, nem ao menos com um dedo, a carregar esses fardos.
5 Hawa mykaranaha kytsa sibo iktsa maha ana hi mozihikiknaha. Deus harere iwatahaha tahaokpe humo zikzisikiknaha tahatsipa humo kino niwatihi haĩ niaha. Sisuk mekywahatu. Kytsa tihi. “O saktsa Deus okeze ka wasani maha. Deus harere batu sispiriktsokda. Mysisapywyky” anaharere piwaby tsihikiknaha.
5 Tudo o que eles fazem é para serem vistos pelos outros. Vejam como são grandes os trechos das das suas
6 Sudeutsa wahoro zumubanahaze sidyhydyhywytsa sisapyrẽtsa zuba siakparawy. Kytsa pe “Nabo pãotaha” tabete dyhy tsimy. Tahamyikaha nahaze isapyha ty zuba tahadisahakanaha. Sisorokrẽtsa nikaranaha hawa ha ty tisapyrẽna ziaksenaha. “Katsaktsa myhyrizikwanitsa” mytsaty ahabyitsa nikaranaha.
6 Eles preferem os melhores lugares nos banquetes e os lugares de honra nas
7 Kytsa mysihobyknahaze sibo mopamykysoziukunaha ana hi siakparawy. Nabo kytsa namy huakwy sapy eze sibo mopamykysoziukunaha ispe: “Myhyrinymyrytsa” sisopyk ana hi siakparawy.
7 Gostam de ser cumprimentados com respeito nas praças e de ser chamados de “mestre”.
8 Ikiahatsa ahahyrinymyrykytsa estuba zubata, utakta Sesus ahahyrinymyrykytsa ikiahatsa humo kamypokzitsiukrẽta, ikiahatsa kino ahatukytsa katuktsa tsimaha. Iwatsahi batu tahapetu sisopyk “Myhyrinymyrytsa”. Batu ustsa kape: “Myhyrinymyrytsa”.
8 Porém vocês não devem ser chamados de “mestre”, pois todos vocês são membros de uma mesma família e têm somente um Mestre.
9 Pariseutsa tihi ikiahatsa mysopyk “myzo” tsimaha ikiahatsa ahazo estuba zubata atahi bijoikpe eze tu my, iwatsahi usta maku mybarawy ezektsa tu batu ipe: “myzo” ahasopyk.
9 E aqui na terra não chamem ninguém de pai porque vocês têm somente um Pai, que está no céu.
10 Ustsa kytsa batu isty peha: “abazubata” ahasopyk, utakta Deus humo zikpehata abazubata estuba zubata my.
10 Vocês não devem também ser chamados de “líderes” porque vocês têm um líder, o
11 Aty pehatsa ahatuk mozihikik atakta sizubarẽtsa mysitsumuẽhĩ mykara hawa ikykara, atakta niwatihi.
11 Entre vocês, o mais importante é aquele que serve os outros.
12 Aty tapetu isopyk “Utakta mypehakatsa mozihikik” ustsa kytsa isty tsumuẽhĩ byizeka, atakta Deus okzeka batu imysapy. Atahi “O sizubarẽtsa mysitsumuẽhĩ tsihikik” atahi Deus okzeka myhyrizikwani mozik — niy.
12 Quem se engrandece será humilhado, mas quem se humilha será engrandecido.
13 — O Pariseutsa Deus harere zihyrinymyrykynahatsa niwatihi ahahumo kasukatsihikrẽta. Ikiahatsa ahamysapybyitsa tu tsimykaranaha iwatsahi sinini tsimaha. Ikiahatsa myzihawatahakanahatsa watsa ahahumo kasukatsihikrẽta. Deus tyryktsa wahoro wata, ikiahatsa hokbowy pihyrizikpyrykwyhik, ba zikpupunaha iwaze Deus tyryktsa batu tsimoziknaha. Ustsa kytsa mopupu tsihikiknahaze Deus tyryktsa moziknaha ikiahatsa tihi “Batu paku tsimaha” iwa tsimaha.
13 — Ai de vocês,
14 O Pariseutsa Deus harere zihyrinymyrynahatsa niwatihi aha humo kasukatsihikrẽta. Ikiahatsa ahamysapybyi tsimykaranaha iwatsahi sinini tsimaha. Ikiahatsa myzihawatahakanahatsa watsa aha humo kasukatsihikrẽta. Ikiahatsa haramukuka namy tsipiaksenaha. Kytsa okzeka Deus bo tsimypamykysobanaha sipapatu haramukuka namy tsipiaksenaha. Ana humo hi sinini tsimykaranaha.
14 [— Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês exploram as viúvas e roubam os seus bens e, para disfarçarem, fazem longas orações! Por isso o castigo de vocês será pior!]
15 O Pariseutsa Deus harere zihyrinymyrynahatsa niwatihi. Ikiahatsa myzihawatahakanahatsa watsa ahahumo kasukatsihikrẽta. Sinini tsimaha. Nanabyitaba tsimykurunaha, hara taba tsimykurunaha pihik koikny niwatihi kytsa bo tsimykurunaha, aparakbaha ahaharere humo ahawatsa moziknaha. Ahawatsa Sudeutsa moziknaha anaty hi tsimyzihikiknaha. Atakta ahaparakbaha tu zeka iwataharakatsa mozik ahawatsa sinini ykarawy bo my.
15 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês atravessam os mares e viajam por todas as terras a fim de procurar converter uma pessoa para a sua religião. E, quando conseguem, tornam essa pessoa duas vezes mais merecedora do inferno do que vocês mesmos.
16 — O ahahyrizikubyitsa watsa. Ustsa kytsa batu isty tsumuẽhĩ okryrysaro humo ahakparawy. Ikiahatsa tihi: “Aty kytsa bo motsaso zeka. ‘Hawa Deus wahoro zubata Serusarẽhe eze my kaharere wasani my’ iwa motsaso zeka iharere wasape ja batu myhyrinymyry.” Ata tihi zeka “O kaokyrysaro Deus wahoro zubata nyny my” niy. Iwaze iharere wasani myhyrinymyrẽtsa. Okyrysaro Deus wahoro zubata bo nyny my zeka iharere wasani my ana humo myhyrinymyrẽtsa iharere wasapehe my. Hawa ha ty kytsa pe mykara wasape my.
16 — Ai de vocês, guias cegos! Pois vocês ensinam assim: “Se alguém jurar pelo Templo, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se alguém jurar pelo ouro do Templo, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
17 Ikiahatsa ahamyikitsa! Ahyrizikubyitsa watsa! Deus humo ka okyrysaro batu ipokzitsi tawahoro zubata tisapyrẽna my. Deus wahoro zubata hi abazubaha my hỹ — niy.
17 Tolos e cegos! Qual é mais importante: o ouro ou o Templo que
18 — Ikiahatsa tihi: “Aty Deus bo motsaso zeka ‘Anaeze myraratsa wezowy eze Deus bo nyny tsimaha anaeze Deus wahoro zubata eze tu, kaharere wasani my’ iwa motsaso zeka iharere wasape ja batu myhyrinymyry”. Ata tihi zeka “O myraratsa ty hi atakta Deus bo nyny my zeka iharere wasani my” ana humo myhyrinymyrẽtsa.
18 Vocês também ensinam isto: “Se alguém jurar pelo altar, não é obrigado a cumprir o juramento. Mas, se jurar pela oferta que está no altar, então é obrigado a cumprir o que jurou.”
19 Ahahyrizikubyitsa watsa. Ahararatsa harazowy tisapyrẽna Deus wahoro zubata eze hi abazubaha hỹ.
19 Cegos! Qual é mais importante: a oferta ou o altar que santifica a oferta?
20 Iwatsahi aty myraratsa wezowy motsasoze iwaze iharere humo wasani ja, niwazuba isapyhatsa ty sizubarẽna wezowy bete kino motsasoko iwaze iharere wasani my.
20 Por isso, quando alguém jura pelo altar, está jurando pelo altar e por todas as ofertas que estão em cima dele.
21 Iwatsahi aty Deus wahoro zubata motsaso zeka iharere humo wasani ja niwazuba atakta tawahoro eze inapykyrykta kino motsasoko iwaze iharere tisapyrẽna my.
21 Quando alguém jura pelo Templo, está jurando pelo Templo e por Deus, que mora ali.
22 Aty bijoikpe motsasoze iwaze iharere humo ja wasani, niwazuba atakta bijoikpe eze tu kino motsasoko iwaze iharere wasani my. Bijoikpe Deus dyhywy wata zubata my — Sesus niy.
22 E, quando alguém jura pelo céu, está jurando pelo trono de Deus e pelo próprio Deus, que está sentado nele.
23 — O Pariseutsa, Deus harere zihyrinymyrykynahatsa kino niwatihi sinini tsimaha. Ikiahatsa ahanamy mytsyhyrytsa wa tsimaha zeka estuba zuba Deus bo nyny tsimaha. Wasani tsimaha. Ikiahatsa ahadisahawykykywy ty Deus bo nyny tsimaha. Deus harere bo hyỹ jokboa zuba tsimaha. Hawa ha ty wasania ty Deus okzeka batu yhỹ tsimaha. Kytsa bo batu wasani ahasopyk tsimaha. Ustsa humo batu ahamypokzitsiuk. Kytsa ahamyi ty tsimysisapybyrikinaha. Hawa tsimahaze Deus harere bo batu yhỹ tsimaha. Niwazuba Deus harere wasaniha bo hyỹ tsimahaktsa! Ustsa harere niwatihiktsa! Iwa ahadisahawykykywytsa Deus bo nyny tsimaha, iharere bo kino niwatihi hyỹ tsimaha, Deus harere bo hyỹ tsimaha.
23 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês dão a Deus a décima parte até mesmo da hortelã, da erva-doce e do
24 Ahahyrizikubyitsa watsa. Ustsa kytsa batu isty tsumuẽhĩnaha. Ikiahatsa tihi: “Katsa mysapyrẽtsa ustsa bo mysitsumuẽhĩ” mytsaty ahabyitsa tsimaha. Ikiahatsa jokboa kaharere humo pykyhytu hyỹ tsimaha. Ikiahatsa kytsa watsa asaktsa tsikaeni ahabo zuba mytsaty ahasopyk. Abazubaha bo batu yhỹ tsimaha, iwatsahi ustsa kytsa humo batu ahamypokzitsiu, ahadisahawy soho bo zuba mytsaty tsimykaranaha — niy.
24 Guias cegos! Coam um mosquito, mas engolem um camelo!
25 — O Pariseutsa, Deus harere zihyrinymyrykynahatsa niwatihi. Ikiahatsa myzihawataharakanahatsa watsa ahahumo kasukatsihikrẽta. Ikiahatsa sinini tsimaha. Ikiahatsa ahamypewytsa ahaporosuktsa ty ispetaba zuba tsimysipikiknaha tsibarazarẽna. Ioketabaka nioktsirõrõ siokpekehiziuhu batu siziu. Amy ty mytsaty tsimykaranaha batu wasani my. Taha bo zuba mytsaty tsimynakaranaha, amy ty ahakparawy atsatu tsimykaranaha. Ahamysapybara ty batu moewy iwatsahi batu ahamysapy tsimaha. Kytsa okzeka tsahi simysapyrẽtsa watsa, batu ba, batu ahamysapy tsimaha.
25 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês lavam o copo e o prato por fora, mas por dentro estes estão cheios de coisas que vocês conseguiram pela violência e pela ganância.
26 Pariseutsa ahahyrizikubyitsa watsa. Kytsa Deus bo batu mysioktyhyryk. Tapara ahaporosuktsa tysiokepiknaha. Tysiokepikik. Iwaze sisukpetaba motsapik tsimaha. Iwatsa hawa ha ty tsimyzihikiknaha zeka wasani my hawa kytsa ahasopyk wasani tsimaha. Ikiahatsa hawa tsimyzihikiknaha batu imysapy ahaporosuktsa watsa asahi batu isty pik — niy.
26 Fariseu cego! Lave primeiro o copo por dentro, e então a parte de fora também ficará limpa!
27 — O Pariseutsa, Deus harere zihyrinymyrykynahatsa niwatihi. Ikiahatsa tsihawataharakanahatsa watsa ahahumo kasukatsihikrẽta. Ikiahatsa sinini tsimaha. Ikiahatsa mytyk watsa, mytyk ape taba tsibarazarẽna. O “siziurẽna” kytsa mykaranaha. Batu ba. Anaeze siakbatsa nibibibakanaha, sipoiktsa zuba. Iwa ikiahatsa ustsa bo ahamysapyrẽtsa watsa. Batu. Ikiahatsa siakbatsa watsa batu ahamysapy tsimaha.
27 — Ai de vocês, mestres da Lei e fariseus, hipócritas! Pois vocês são como túmulos pintados de branco, que por fora parecem bonitos, mas por dentro estão cheios de ossos de mortos e de podridão.
28 Iwa ikiahatsa tsimaha. Hawa tsimykaranaha kytsa ahasoho “asaktsa simysapyrẽtsa” maha, ikiahatsa ahamysapybyitsa tu tsimykaranaha iwatsahi kytsa tsimysisapybyriwynaha. Ikiahatsa tsiwataharakanahatsa watsa — niy.
28 Por fora vocês parecem boas pessoas, mas por dentro estão cheios de mentiras e pecados.
29 — O Pariseutsa, Deus harere zihyrinymyrykynahatsa niwatihi. Ikiahatsa myzihawataharakanahatsa watsa ahahumo kasukatsihikrẽta. Ikiahatsa sinini tsimaha. Ikiahatsa Deus sohokotsitsa siytyk tisapyrẽna tsikzokninaha, kytsa simysapyrẽtsa Moises harere bo hyỹ nikaranaha siytyk tisapyrẽna tsikzokninaha. Iwatsa tu batu ahamysapy tsimaha.
29 — Ai de vocês,
30 Ikiahatsa tihi:
30 E dizem: “Se tivéssemos vivido no tempo dos nossos antepassados, não teríamos feito o que eles fizeram, não teríamos matado os profetas.”
31 Iwatuze iwa tsimypamykysokonaha, ikiahatsa Deus sohokotsitsa tsiksibanaha.
31 Assim vocês confirmam que são descendentes daqueles que mataram os profetas.
32 Niwazuba hawa ha ty taparaktsa ahadiritsa nikaranaha atsatu tsimykaranaha — Sesus niy.
32 Portanto, vão e terminem o que eles começaram!
33 — Ikiahatsa pyryhyk myrawy watsa tsimaha. Tsimysapybyi zeka Deus sinini ykarawy bo pahapehahik ba zik zoinaha.
33 Cobras venenosas, ninhada de cobras! Como esperam escapar da condenação do inferno?
34 Iwaze ustsa Deus sohokotsa ahabo myzipeha kytsa sispirikporẽtsa, sihyrinymyrykytsa iwatsa ahabo mysipehahik, pahatsumuẽhĩnaha humo. Wastuhu tsiksibanaha iharapatawyhytsa humo tsiksihyrizikiknaha iwa tsiksibanaha, ustsa Sudeutsa dyhydyhywy eze tu tsiksikikinaha. Ustsa nanabyitaba tsiksiberikinaha tsiksijakanaha. Tsiksibanaha taparaktsa watsa asahi Deus sohokotsa nisibanaha.
34 Pois eu lhes mandarei profetas, homens sábios e mestres. Vocês vão matar alguns, crucificar outros, chicotear ainda outros nas
35 Asaktsa ahabo mysipehahik iwaze kytsa simyiwybyinahatsa tu sihyriziktsokzawy humo sinini tsimaha. Taparaktsa ahadiritsa Abeu zibezenaha. Ustsa sohokotsa nisibanaha. Ziharawy babata Sakarias zibezenaha. Deus wahoro eze zibezehiknaha.
35 Por isso Deus castigará vocês pela morte de todas as pessoas inocentes que os antepassados de vocês mataram, desde a morte do inocente Abel até a de Zacarias, filho de Baraquias, que vocês mataram entre o Templo e o altar.
36 Asaktsa simysapyrẽtsa niaha, asa humo hi ikiahatsa abaktsa kytsa sinini tsimaha. Ikiahatsa atsatu tsimaha iwatsahi sinini tsimaha — niy.
36 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: o castigo por tudo isso cairá sobre o povo de hoje.
37 Kyze Sesus nipamykysokozo:
37 Jesus terminou, dizendo:
38 Iwaze ahawahoro perikik kytsa wahoro monakbiba. Deus tihi ahudikhudikwy soho “tsipiharakbaiknaha” my.
38 Agora a casa de vocês ficará completamente abandonada.
39 Kabo ba ziknyzonaha. Ikiahatsa tsimytsasonaha zeka “Atakta Deus zipehata myziksizo ihumo mykurẽtsa tsimoziknaha iharere bo hyỹ tsimaha”. Iwaze kabo iktsazo tsimahaze ahakurẽtsa tsimoziknaha — Sesus niy.
39 Eu afirmo que vocês não me verão mais, até chegar o tempo em que dirão: “Deus abençoe aquele que vem em nome do Senhor!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 23, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.