Mateus 12
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NAA
1 Kyze nawa zuruze tabyrykyze Sesus waratok bo niukuru. Zinymyrykynahatsa siarapa zumu iwatsahi tiriko inasibakanaha. Nisityhyktyhykyknaha iwaze nisiborokonaha.
1 Por aquele tempo, num sábado, Jesus passou pelas searas. Estando os seus discípulos com fome, começaram a colher espigas e a comer.
2 Pariseutsa sibo nikozonahaze Sesus pe niaha:
2 Os fariseus, vendo isso, disseram a Jesus: — Olhe! Os seus discípulos estão fazendo o que não é lícito fazer num sábado.
3 Iwaze Sesus ispe niy:
3 Mas Jesus lhes disse:
4 Deus wahoro bo nitsukze atsikara waha zibyk, ana hi Deus bo ky zituha. Zioko itukytsa niwatihi ziokoknaha. Moises harere tihi: “Ana atsikara waha kytsa batu hauk zikaha. Ziknapamykysokonahatsa zuba zikziokoknaha” niy. Dawi ziok, itukytsa kino ziokoknaha. Ana papeu humo ka ja batu ahahyrinymyry — niy.
4 Como entrou na Casa de Deus, e comeram os pães da proposição, os quais não era lícito comer, nem a ele nem aos que estavam com ele, mas exclusivamente aos sacerdotes?
5 — Ahahyrinymyrẽtsa nawa zuruze tabyryky eze ziknapamykysokonahatsa Deus wahoro eze tarabaja nikaranaha. Moises harere humo “batu tarabaja maha” ziknapamykysokonahatsa siraratsa nisiba. Deus bo nyny nikaranaha. Iwatsatu wasani ziknakaranaha.
5 Ou vocês não leram na Lei que, aos sábados, os sacerdotes no templo profanam o sábado e ficam sem culpa?
6 Utakta ahatuk kamyspirikpowy ezytyk abazuba my, ahasopykwy Deus wahoro soho nepykyknaha.
6 Pois eu lhes digo que aqui está quem é maior do que o templo.
7 Deus harere tubabatu ziwatahaka “Tyharape pokzitsikinahaktsa kytsa! Siraratsa ty kabo nyny tsimaha zeka tsikaeni zuba mozihikik, tyharape pokzitsikinaha zeka ana hi mozihikik” niy. Deus sohokotsa tubabatu ziwatahaka ana harere inymyry baba, anahumo hi zinymyrykynahatsa bo batu ahasapybyi.
7 Mas, se vocês soubessem o que significa: “Quero misericórdia, e não sacrifício”, não teriam condenado inocentes.
8 Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Anahumo hi uta kino nawa zuruze tabyryky eze tsihitsa ikyzik, nawa zuruze mybyrywy eze pipehaka my — Sesus niy.
8 Porque o Filho do Homem é senhor do sábado.
9 Kyze Sesus niparak Deus wahoro bo nitsuk.
9 Tendo Jesus saído dali, entrou na sinagoga deles.
10 Anaeze estuba maku itsyhyrype noikta niy. Wastuhu kytsa Sesus humo batu siakparawy iwatsahi motsasonaha — “Sesus hawa imysapybara ty mykara” iwa motsaso tsihikiknaha. Nizokparakanaha. Iwatsahi ipe:
10 Achava-se ali um homem que tinha uma das mãos ressequida. Então, a fim de o acusar, perguntaram a Jesus: — É lícito curar no sábado?
11 Sesus tihi:
11 Ao que lhes respondeu:
12 Hozipyrykzatsaktsa myraratsa zuba. Makuta Deus humo ka tsipokzitsiarẽta. Iwatahi kytsa pitsumuẽhĩ. Nawa puruze tahabyi mopykyryk kytsa mysitsumuẽhĩnaha zeka wasani my — niy.
12 Ora, quanto mais vale um homem do que uma ovelha! Logo, é lícito nos sábados fazer o bem.
13 Iwaze itsyhyrype noikta pe niy:
13 Então Jesus disse ao homem: O homem estendeu a mão, e ela foi restaurada e ficou sã como a outra.
14 Pariseutsa ana bo iktsa niahaze tahaokanikinaha, niunaha. Asa zuba nipamykysonaha — Hawa skaraba Sesus tsipibezenaha — nikaranaha.
14 Mas os fariseus, saindo dali, conspiravam contra ele, procurando ver como o matariam.
15 Siharere soho humo tsihyrinymyrẽta iwatahi ana ekze kuorẽ niy. Kytsa sizubarẽtsa iapik niukurunaha. Asaktsa simyitsapyrẽtsa nisizororowyba.
15 Mas Jesus, sabendo disto, afastou-se dali. Muitos o seguiram, e a todos ele curou,
16 Nisizororowyze ispe niy:
16 advertindo-lhes, porém, que não o expusessem à publicidade.
17 Iwa niy. Iwatahi amy ty Deus sohokotsa tubabatu ziwatahaka atsatu nikara. Ta ziwataha Deus tihi:
17 Isso aconteceu para se cumprir o que foi dito por meio do profeta Isaías:
18 — Atakta katsumuẽhĩtsa utakta ibo piwatawy.
18 “Eis aqui o meu servo, que escolhi, o meu amado, em quem a minha alma se agrada. Farei repousar sobre ele o meu Espírito, e ele anunciará juízo aos gentios.
19 Ba zikaha pebetsak sizubarẽtsa tuk batu kakaik my,
19 Não entrará em discussões, nem gritará, nem fará ouvir nas praças a sua voz.
20 Kytsa asaktsa siakubyitsa hwi tsibik wata ihumo sipunihikrẽtsa moziknaha.
20 Não esmagará a cana quebrada, nem apagará o pavio que fumega, até que faça vencedor o juízo.
21 Kytsa abazubatsa ihumo sispirikporẽtsa maha — niy.
21 E no seu nome os gentios colocarão a sua esperança.”
22 Kyze kytsa maku ihyrizikubyita Sesus bo zioktyhyryknaha. Ana humo kino iharerebyita ihyrikoso sapybara humo. Sesus zizororowy iwatahi inataharerezo, iwaze iktsazo niy. Tsakurẽta niyzik.
22 Então trouxeram a Jesus um endemoniado, cego e mudo. Jesus o curou, e o homem passou a falar e a ver.
23 Hawa Sesus niy kytsa sizubarẽtsa paikpa iktsa nikaranaha. Nimypybybaiknaha. Asahi:
23 E toda a multidão se admirava e dizia: — Não seria este, por acaso, o Filho de Davi?
24 Kyze Pariseutsa ana hi ziwabynahaze asa kino:
24 Mas os fariseus, ouvindo isto, diziam: — Este não expulsa demônios senão pelo poder de Belzebu, o maioral dos demônios.
25 Hawa ha humo mytsaty nikaranaha Sesus tsihyrinymyrẽta. Iwaze ispe niy:
25 Mas Jesus, sabendo o que eles pensavam, disse-lhes:
26 Iwahatu Satanas tatyryktsa mysibaka zeka mopyk. Hyrikoso sapybara mysiksiwyhik zeka iwaze atahi metutu mozik iwaze mopyk. Batu sipehatsa my.
26 Se Satanás expulsa Satanás, está dividido contra si mesmo; como, então, o seu reino subsistirá?
27 Ikiahatsa iwa mybarapetu tsimykaranaha “O tahi Beserebu zikwy humo hyrikoso sapybara nisiksiwyhik” tsimaha niy. Utakta hyrikoso sapybara mysiksiwyhik zeka Beserebu humo ahatuktsa zinymyrykynahatsa ja. Aty zikwy humo sa atuk zinymyrykynahatsa hyrikoso sapybara mysiksiwyhiknaha. Iwatsahi atuk zinymyrykynahatsa pahawatawynaha, uta batu izikwy humo hyrikoso sapybara mysiksiwyhik ana humo pahawatawy. Ahatuk zinymyrykynahatsa niwatihi Satanas zikwy humo ba hyrikoso sapybara ziksiksiwynaha batu zikaha.
27 E, se eu expulso os demônios por Belzebu, por quem os filhos de vocês os expulsam? Por isso, eles mesmos serão os juízes de vocês.
28 Utakta Deus hyrikoso zikwy humo hyrikoso sapybara mysiksiwyhik. Utakta Deus zikpehata kytsa wata ikyzik abaka Deus tyryktsa ahatuk mozumu ana humo hi ahahyrinymyrẽtsa. Kytsa Deus harere bo botu hyỹ mykaranaha.
28 Se, porém, eu expulso os demônios pelo Espírito de Deus, certamente é chegado o Reino de Deus sobre vocês.
29 Batu aty tohi tsipaikrẽta wahoro bo mytsukze inamy piakse. Batu zik. Taparaka tsipaikrẽta ziakwaraka iwaze iwahoro bo mytsuk, inamy piakse.
29 Ou como pode alguém entrar na casa do valente e roubar-lhe os bens sem primeiro amarrá-lo? E só então saqueará a casa dele.
30 Aty batu katukta kabete batu yhỹ niy. Aty katy tsumuẽhĩ byizeka kytsa Deus bo batu mysioktyhyryk atakta metutu myzapyk batu katukta.
30 — Quem não é por mim é contra mim; e quem comigo não ajunta espalha.
31 Iwatsahi kytsa simysapybyitsa ty nikaranaha Deus mysiokzohik, siharerebyitsa ty Deus mysiokzohik. Aty zeka Deus hyrikoso pisapybyiki zeka ana hi Deus ba ziokzo. Atakta amy ty tisapyrẽna “batu sapy” mykara Deus anahumo hi ba zikspiritsokdatawy batu zik.
31 Por isso, digo a vocês que todo pecado e blasfêmia serão perdoados aos homens; mas a blasfêmia contra o Espírito não será perdoada.
32 Aty skaraba Deus zipehata soho pisapybyikinaha zeka ana kino Deus mysiokzohik, aty Deus hyrikoso humo pisapybyikinaha zeka ana kino Deus ba zikokzowy. Imysapybara ty tawahi kytsa tuk mynapykyryk ba zikokzowy ziknakara — Sesus niy.
32 Se alguém disser alguma palavra contra o Filho do Homem, isso lhe será perdoado; mas, se alguém falar contra o Espírito Santo, isso não lhe será perdoado, nem neste mundo nem no porvir.
33 — Kyze hwi tisapyrẽta zeka wihara bobatu zeka tisapyrẽna. Hwi batu sapy my zeka wihara batu isapy. Wihara humo hwitsa soho tsinymyrynaha. Uta hwi tisapyrẽta wata, hawa ha ty mykara tisapyrẽta. Hawa ha ty mytsaty mykara wasani wihara tisapyrẽna waha.
33 — Tornem a árvore boa e o seu fruto será bom, ou tornem a árvore má e o seu fruto será mau; porque pelo fruto se conhece a árvore.
34 Ikiahatsa pyryhyktsa watsa tsimaha. Pyryhyktsa batu simysapy maha. Ikiahatsa kino niwatihi ahaharere batu imysapy tsimaha. “Katsaktsa mysapyrẽtsa tsimaha” mybarapetu tsimykaranaha. Iwa batu tyso tsimaha. Mysapyrẽtsa tu zeka hawa ha ty wasani zuba mytsaty tsimykaranaha. Hawa kytsa mysitsumuẽhĩnaha ana bo hi mytsaty tsimykaranaha. Atakta imysapybyita tu zeka amy ty batu sapy mytsaty mykara ana humo hi imysapybyitsa ty mykara. Hawa mytsaty tsimykaranaha ana hi tsimoziknaha.
34 Raça de víboras! Como vocês podem falar coisas boas, sendo maus? Porque a boca fala do que está cheio o coração.
35 Mysapyrẽtsa tu zeka isapyha ty mytsaty tsimykaranaha iwatsahi myharere tisapyrẽna tsimaha. Atakta hwi tisapyrẽta wata wihara niwatihi tisapyrẽna my. Katsa mysapybyitsa tu zeka hawa batu mysapy mytsaty tsimykaranaha iwatsahi myharere batu sapy tsimaha. Atakta hwi batu sapy wata my, wihara niwatihi batu sapy my.
35 A pessoa boa tira do tesouro bom coisas boas; mas a pessoa má do mau tesouro tira coisas más.
36 Hana wa puruze Deus kytsa soho motsasoze abazubatsa Deus bo amy skaraba tahaharere nitsasonaha. Wastuhu tahaharere batu sapy ana soho Deus bo mopamykysonaha. Ustsa tahaharere wasani ana soho Deus bo mopamykysonaha. Abazubatsa tahaharere soho Deus bo motsasonaha.
36 — Digo a vocês que, no Dia do Juízo, as pessoas darão conta de toda palavra inútil que proferirem;
37 Taharere humo Deus tihi: Sihareresapyrẽtsa pe: “Ikia tsamysapyrẽta” my. Sihareresapybyitsa pe: “Ikia batu amysapy” my. Iwatsahi ahaharere humo pykyhytutaha! — Sesus niy. — Hwi wihara batu metutu zikaha. Ikiahatsa ahaharere niwatihi batu metutu zikaha. Hawa mytsaty tsimykaranaha ana kino tsimoziknaha, iwa hỹ — niy.
37 porque, pelas suas palavras, você será justificado e, pelas suas palavras, você será condenado.
38 Kyze asaktsa Deus harere zinymyrynahatsa Pariseutsa niwatihi Sesus pe:
38 Então alguns escribas e fariseus disseram a Jesus: — Mestre, queremos ver algum sinal feito pelo senhor.
39 — Batu yhỹ niy. Abaktsa kytsa Deus harere bo batu ma zikaha. Kape tsimaha “Watahatykta” tsimaha. Batu yhỹ my. Tubabatu amy ty Deus zikwy Sonas bo niy ana hi pahawatawy ana humo kino pahahyrinymyryky.
39 Mas ele respondeu:
40 Sonas piknu puẽtsikbyita hakoke eze niapykyryk harakykbyi zuru. Anawahi Deus zipehata wytyk eze harakykbyi hi puru.
40 Porque assim como Jonas esteve três dias e três noites no ventre do grande peixe, assim o Filho do Homem estará três dias e três noites no coração da terra.
41 Sonas Ninewe ezektsa bo Deus harere nitsasokoze asaktsa:
41 Ninivitas se levantarão, no Juízo, com esta geração e a condenarão, porque se arrependeram com a pregação de Jonas. E aqui está quem é maior do que Jonas.
42 Hanawa puruze Deus kytsa soho motsasoze Seba tyryktsa pehatsata atatsa mynahyrizikpoze abaktsa kytsa pe: “Ikiahatsa batu ahamysapy tsimaha” my. Atatsa nokponi niukuru. Soromao harere tawaby. Tsihyrinymyrẽta harere piwaby tsihikik. Soromao hyrinymyry baba tisapyrẽna. Kaharere hi abazuba Deus wasaniha soho tisapyrẽnikia — Sesus niy.
42 A rainha do Sul se levantará, no Juízo, com esta geração e a condenará, porque veio dos confins da terra para ouvir a sabedoria de Salomão. E aqui está quem é maior do que Salomão.
43 — Ihyrikoso sapybara maku ekze poize pitabaka zuba. Maku wahoro wata, atakta ihyrikoso sapybara sapy nikara. Hyrikoso isapybara tseheha bo pitabaka. Taty byryhabyita tu hana eze tabyrywy myziberiki.
43 — Quando o espírito imundo sai de uma pessoa, anda por lugares áridos procurando repouso, porém não encontra.
44 Iwaze tapetu isopyk:
44 Por isso, diz: “Voltarei para a minha casa, de onde saí.” E, voltando, ele a encontra vazia, varrida e arrumada.
45 Kyze niparakzo. Hyrikoso sapybara nisihobykzo. Ustsa bo, sete ispe my:
45 Então vai e leva consigo outros sete espíritos, piores do que ele, e, entrando, habitam ali. E o último estado daquela pessoa se torna pior do que o primeiro. Assim também acontecerá a esta geração perversa.
46 Iwaze Sesus myzubaha bo nipamykysokoze taje tukytsa kino niwatihi zumunaha. Batu ibo zikzumunaha, kytsa pokso ba zikzumunaha. Asahi:
46 Enquanto Jesus ainda falava ao povo, eis que a mãe e os irmãos dele estavam do lado de fora, procurando falar com ele.
47 Iwaze tohi Sesus pe niy:
47 E alguém lhe disse: — A sua mãe e os seus irmãos estão lá fora e querem falar com o senhor.
48 Sesus:
48 Porém Jesus respondeu ao que lhe trouxe o aviso:
49 Iwaze tatsyhyrype ty zinymyrykynahatsa nisiwatawy:
49 E, estendendo a mão para os discípulos, disse:
50 Aty zeka kazo bijoikpe eze tu iharere bo zuba hyỹ mykara asahi kajebabaza katukytsa babatsa — Sesus niy.
50 Portanto, aquele que fizer a vontade de meu Pai celeste, esse é meu irmão, minha irmã e minha mãe.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.