João 8
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH
1 Sesus Oriwerejatsa hara bo niukuru.
1 [Depois todos foram para casa, mas Jesus foi para o monte das Oliveiras.
2 Miwa botu Deus wahoro zubata bozo niy. Kytsa sizubarẽtsa Deus wahoro bo niaha. Sesus ziwabykynaha iwatsahi izumukunaha. Kytsa sizubarẽtsa izumunahaze isitazahaeze nidyhyky. Iwaze nisihyrinymyryky.
2 De madrugada ele voltou ao pátio do Templo, e o povo se reuniu em volta dele. Jesus estava sentado, ensinando a todos.
3 Iwaze Deus harere watahatsitsa Pariseutsa niwatihi iwatsa Sesus bo zumunaha. Wytyk ibo zioktyhyryknaha. Atatsa ipyitsakatatsa tu sizubarẽtsa ziknasihewabykyryk. Pariseutsa nizokparakanahaze sibo iktsa niaha. Iwatsahi wytyk zioktyhyryknaha. Kytsa sizubarẽtsa tazahaeze atatsa Sesus bo zioktyhyryknaha. Niritohoko.
3 Aí alguns mestres da Lei e fariseus levaram a Jesus uma mulher que tinha sido apanhada em adultério e a obrigaram a ficar de pé no meio de todos.
4 Iwaze Sesus pe niaha:
4 Eles disseram: — Mestre, esta mulher foi apanhada no ato de adultério.
5 Tubabatu nihyrikosokdata Moises myzotsa bo nitsasoko. Papeu humo ziwatahaka. “Wytyk usta maku zikzipyrirykyk zeka atatsa ty ka bohitaha. Haraharetsa ty tsibezenaha” iwa Moises botu myzotsa nisihyrinymyry. Ikia ja, Hawa sa tsimy — nikaranaha.
5 De acordo com a Lei que Moisés nos deu, as mulheres adúlteras devem ser mortas a pedradas. Mas o senhor, o que é que diz sobre isso?
6 Ana hi nitsasokonahaze — Tahaharere tsyhyryzehe nikaranaha iwatsahi nizapykykynaha — mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Asa zuba nipamykysokonaha:
6 Eles fizeram essa pergunta para conseguir uma prova contra Jesus, pois queriam acusá-lo. Mas ele se abaixou e começou a escrever no chão com o dedo.
7 Hawa sa tsimy ipe nikaranaha. Kyze niziktsutsuhuku tatu kyik niy sibo iktsa niy. Ispe niy:
7 Como eles continuaram a fazer a mesma pergunta, Jesus endireitou o corpo e disse a eles:
8 Iwaze wytyk bo okmymyzo niy tatsyhyry ty ziwatahakazo.
8 Depois abaixou-se outra vez e continuou a escrever no chão.
9 Kytsa Sesus harere ziwabynahaze sisikpybyrẽtsa nikaranaha. Iwatahi taparakta maku puke niy. Iwaze estuba estuba zuba zipokonaha. Ziharawyta iypykbyita puke niy. Sizubarẽtsa puke puke niaha. Iharere humo sisikpybyrẽtsa iwatsahi zipobaiknaha. Atatsa zuba Sesus tuk nitare, niriktohoko.
9 Quando ouviram isso, todos foram embora, um por um, começando pelos mais velhos. Ficaram só Jesus e a mulher, e ela continuou ali, de pé.
10 Sesus kyikzo atatsa bo iktsaziu niy. Ipe niy:
10 Então Jesus endireitou o corpo e disse:
11 — O mypehatsa zipobaiknaha. Aba batu aty tohi kabo “Ikia batu amysapy” mykaranaha — niy. Sesus ipe niy:
11 — Ninguém, senhor! — respondeu ela. Jesus disse:
12 Kyze Sesus kytsa sizubarẽtsa, Deus wahoro zubata eze nisihyrinymyrykyzo. Ispe niy:
12 De novo Jesus começou a falar com eles e disse:
13 Kyze Pariseutsa tihi:
13 Os fariseus disseram a Jesus: — Agora você está falando a favor de você mesmo. Por isso o que você diz não tem valor.
14 Sesus ispe niy:
14 Jesus respondeu:
15 — Kytsa harere ty tsiwabyziu zeka ikiahatsa tihi: “O tahi batu wasani” tsimykaranaha. Iharere tsihokdaharẽna humo iwa tsimykaranaha. Utakta batu ka moso. Iwata humo hi batu tyso kytsa harere zuba.
15 Vocês julgam de modo puramente humano; mas eu não julgo ninguém.
16 Motsaso zeka ikahatsa batu ahamysapy kaharere ahasoho ty wasani mykara. Atakta zikpeha atahi astsatu motsasoko. Uta zuba byita tu mykara. Kazo zikpeha katsaktsa harapetok tsimykaranaha
16 E, se eu julgar, o meu julgamento é verdadeiro porque não julgo sozinho, pois o Pai, que me enviou, está comigo.
17 Moises taparaka ziwatahakaze. Kytsa petoktsa atsatu motsasonahaze siharere piwabynahatsa siharere soho: “O wasani mykaranaha” maha.
17 Na
18 Uta hi kasoho motsasoko. Kazo kino niwatihi. Atahi zikpeha kasoho motsasoko. Kasoho tsimytsasokonaha. Iwa atsatu petoktsa kasoho motsasokonaha — niy.
18 Eu dou testemunho a respeito de mim mesmo, e o Pai, que me enviou, também dá testemunho a meu respeito.
19 Kyze ipe niaha:
19 — Onde está o seu pai? — perguntaram. Jesus respondeu:
20 Anaharere humo kytsa sizubarẽtsa bo nitsasoko. Sesus Deus wahoro zubata eze kytsa sizubarẽtsa okyrysaro suk baze nisihyrinymyryky. Sisukyrytsitsa itsipa humo batu ity oktyhyryk. Deus sibo batu yhỹ niy iwatsahi Sesus tsipa humo batu ity oktyhyryk.
20 Jesus disse essas coisas quando estava ensinando no pátio do Templo, perto da caixa das ofertas. Ninguém o prendeu porque ainda não tinha chegado a sua hora.
21 Sesus ispe niyzo:
21 Jesus disse outra vez:
22 Sudeutsa asa zuba nipamykysokonaha:
22 Os líderes judeus disseram: — Ele diz que nós não podemos ir para onde ele vai! Será que ele vai se matar?
23 Sesus nikarazo:
23 Jesus continuou:
24 Botu ahabo iktsasoko. Tsimyhyrikosokdanahaze Deus ahamysapybyi ty tsikykaranaha ba zahaokzo. Kahumo ahaspirikpo ahabyizeka tsimyhyrikosokdanaha katuk batu tsimynapykyryknaha. Utakta Deus zikpehata. Kawahi mynapykyryk. Kaharere bo yhỹ ahabyi zeka iwaze tsimyhyrikosokdanahaze ahamysapybyi ty tsikykaranaha ba zahaokzohik — niy.
24 Por isso eu disse que vocês vão morrer sem o perdão dos seus pecados. De fato, morrerão sem o perdão dos seus pecados se não crerem que “
25 — Aty skaraba ikia — niaha. — Uta botu ahabo iktsaso — Sesus niy.
25 — Quem é você? — perguntaram a Jesus. Ele respondeu:
26 — Ahabo puẽtsik motsaso tsihikik. “Ahaharere hi batu wasani tsimaha” anahi motsaso tsihikik. Atahi zikpeha iharere zuba motsasoko. Iharere wasani my. Batu mybarapetu ziky. Anaty hi zikyrinymyryky atsatu kytsa sizubarẽtsa bo motsaso — niy.
26 Existem muitas coisas a respeito de vocês das quais eu preciso falar e as quais eu preciso julgar. Porém quem me enviou é verdadeiro, e eu digo ao mundo somente o que ele me disse.
27 Nitsasokoze zikpehata tazo soho nitsasoko. Sudeutsa ana humo hi batu siwabyziuhu. Iharere sihumo tsihokdaharẽna my.
27 Eles não entenderam que ele estava falando a respeito do Pai.
28 Utakta kytsa wata Deus zikpehatawy. — Iharapatawyhyta humo tsibezenahaktsa! — tsimykaranaha. Iwa tsipikbezenaha. Bykyze tsipikbezenahaze ikiahatsa tihi:
28 Por isso Jesus disse:
29 Tahi zikpeha katuk mynapykyk. Iharere bo hyỹ kasopyk — atahi kapokzitsikitsa. Ba zikare — niy.
29 Quem me enviou está comigo e não me deixou sozinho, pois faço sempre o que lhe agrada.
30 Iwatsahi kytsa sizubarẽtsa iharere bo hyỹ nikaranaha ihumo sispirikporẽtsa nikaranaha. Asahi ziwabykynahatsa ihumo sispirikporẽtsa nikaranaha.
30 Quando Jesus disse isso, muitos creram nele.
31 Iwaze Sesus Sudeutsa pe niyzo ihumo sispirikporẽtsa asa bo hi nitsasoko ispe niy:
31 Então Jesus disse para os que creram nele:
32 Amy ty wasani tsipinymyrykynaha, iwatsahi meky watu tsimoziknaha. Taparaka ahapokzitsiukbyitsa tu ahamysapybyitu tsikykaranaha. Abaka mahani ahapehatsa myzahapokzitsiki iwatsahi ahapunihikrẽtsa tsimoziknaha — niy.
32 e conhecerão a verdade, e a verdade os libertará.
33 — O batu aty tohi mypehatsa humo mymypokzitsiubyitsa. Katsaktsa nihyrikosokdata Abarão tsekokatsa tsimaha. Amy humo sa mybo tsimy. “Kytsa mypehatsa humo mymypokzitsiubyitsa” tsimykara. Batu — nikaranaha.
33 Eles responderam: — Nós somos descendentes de Abraão e nunca fomos escravos de ninguém. Como é que você diz que ficaremos livres?
34 Sesus ispe:
34 Jesus disse a eles:
35 Mypehatsa kytsa nasipokzitsizo. Asahi sipokzitsiuk byitsa itukytsa nymyhyrybyita mykaranaha. Bipyritsa zuba. Tatse batu, atahi mymypokzitsiki. Mypehatsa tse humo mymypokzitsiki.
35 O escravo não fica sempre com a família, mas o filho sempre faz parte da família.
36 Utakta Deus tse my. Iwatahi kahumo tsimyspirikpokonahaze Deus tyryktsa tsimoziknaha. Iharere bo zuba hyỹ tsimykaranaha. Tapara Satanas ahapehatsa tserikiknaha, iharere bo ka batu yhỹ tsimaha iwatsahi ahasopyksapybyity tsikykaranaha tsimoewynaha — tsimykaranaha. — Uta ahapehatsa mozik kahumo ahapunihikrẽtsa tsimoziknaha.
36 Se o Filho os libertar, vocês serão, de fato, livres.
37 Ikiahatsa nihyrikosokdata Abarão tsekokatsa tsimaha ana humo hi kahyrinymyrẽta. Kaharere bo batu yhỹ tsimykaranaha. Amo sa tsikbeze tsihikiknaha. Iwatsa tu Abarão tsekokatsa tu tsikbeze tsihikiknaha.
37 Eu sei que vocês são descendentes de Abraão; porém estão tentando me matar porque não aceitam os meus ensinamentos.
38 Kazo zikwatawyky atsatu motsasoko. Ikiahatsaktsa Satanas tyryktsa tsikyziknaha. Atahi ahazo my. Hawa mykara atsatu tsimykaranaha — Sesus niy.
38 Eu falo das coisas que o meu Pai me mostrou, mas vocês fazem o que aprenderam com o pai de vocês.
39 — ausente —
39 — O nosso pai é Abraão! — responderam eles. Então Jesus disse:
40 — ausente —
40 Mas eu lhes tenho dito a verdade que ouvi de Deus, e assim mesmo vocês estão tentando me matar. Abraão nunca fez uma coisa assim!
41 Hawa nikara atsatu tsimykaranaha — niy.
41 Vocês estão fazendo o que o pai de vocês fez. Eles responderam: — Nós não somos filhos ilegítimos; nós temos um Pai, que é Deus!
42 Sesus:
42 Jesus disse a eles:
43 — Kaharere bo batu yhỹ tsimykaranaha. Kaharere bo batu ma zikaha. Iwatsahi batu wabyziu zikaha aha humo kaharere tsihokdaharẽna my niy.
43 Por que é que vocês não entendem o que eu digo? É porque não querem ouvir a minha mensagem.
44 Ikiahatsaktsa Satanas hyrytsa tsikyziknaha. Hawa mykara ikahatsa kino niwatihi tsimykaranaha. Tahi imysapybyita mynakara. Ikiahatsa ahasopyksapybyitsa tsinakaranaha. Hawa mykara yhỹ ahasopyk. Ataharere humo hi kytsa naharapebakanaha. Deus bijoikpe mybarawy nizuknize ata harere humo hi nahapebakanaha. Aba kino niwatihi kytsa nasiakzokotu. Deus harere babata bo batu yhỹ mykara. Batu wasani ziky tsimyspihikbatarẽta. Pispihikbatakaze hawa mozihikik atsatu mykara. Kytsa mymyspihikbatakanahaze ihyrytsa moziknaha — Sesus niy.
44 Vocês são filhos do Diabo e querem fazer o que o pai de vocês quer. Desde a criação do mundo ele foi assassino e nunca esteve do lado da verdade porque nele não existe verdade. Quando o Diabo mente, está apenas fazendo o que é o seu costume, pois é mentiroso e é o pai de todas as mentiras.
45 — Uta wasani motsasoko. Iwatsahi ikiahatsa kahumo batu ahaspirikpo — nikara.
45 Mas, porque eu digo a verdade, vocês não creem em mim.
46 Ba amy tohi ziksonaha:
46 Qual de vocês pode provar que eu tenho algum pecado? Se digo a verdade, por que não creem em mim?
47 Deus tyryktsa iharere bo hyỹ mykaranaha. Ikiahatsaktsa Deus tuktsabyitsa tsimaha. Iwatsahi Deus harere bo batu yhỹ tsimynakaranaha — nikara. Iwa Sesus taparaktsa bo nitsasoko.
47 A pessoa que é de Deus escuta as palavras de Deus. Vocês não escutam as palavras de Deus porque vocês não são dele.
48 Sudeutsa Sesus pe niaha:
48 Eles disseram a Jesus: — Por acaso não temos razão quando dizemos que você é
49 Sesus tihi:
49 Jesus respondeu:
50 Batu katyso “Utakta wasani my.” Deus zuba moziksapywyky “Atakta wasani” mykara. Kytsa kasoho humo piksohometukunahaze Deus tihi: “O ahaharere batu ahamysapy tsimykaranaha” — niy.
50 Não procuro conseguir elogios para mim mesmo; mas existe alguém que procura consegui-los para mim, e ele é o Juiz.
51 — O kaharere tsiwabytoktonahaktsa. Aty kaharere bo hyỹ mykara zeka atakta kazo tuk tawahi mynapykyryk — niy.
51 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: quem obedecer aos meus ensinamentos não morrerá nunca.
52 Iwatsahi Sudeutsa ipe niaha:
52 Então eles disseram: — Agora temos a certeza de que você está dominado por um demônio! Abraão e todos os
53 — Tubabatu Abarão mydiri nihyrikosokda. Abarão atatuze nitsasokoze kytsa iharere ziwabyziukunaha. Tubabatu siakbatsa Deus sohokotsitsa nihyrikosokdanaha. Asahi nitsasokonahaze kytsa siharere ziwabyziukunaha. Ikia ja. Tozeka ja tsimytsasokoze kytsa aharere piwabyziukunaha. Aty skaraba tsimy — nikaranaha.
53 Será que você é mais importante do que Abraão, o nosso pai, que morreu? E os profetas também morreram! Quem você pensa que é?
54 Sesus ispe niy:
54 Ele respondeu:
55 — Ikiahatsa hi batu Deus ahanyhy tsimykaranaha. Utazuba iny. Motsasoko zeka “batu kanyhy my” mybarapetu mykara. Ikiahatsa watsa mozik. Utakta iny. Iharere bo hyỹ mykara hỹ — Sesus niy.
55 Vocês nunca conheceram a Deus, mas eu o conheço. Se eu disser que não o conheço, serei mentiroso como vocês; mas eu o conheço e obedeço ao que ele manda.
56 — Ahadiri Abarão kasoho humo tsihyrinymyrẽta. Mybarawy bo mynasik ana humo hi tsihyrinymyrẽta ziknakara. Iwatahi kahumo tsakurẽta — niy.
56 Abraão, o pai de vocês, ficou alegre ao ver o tempo da minha vinda. Ele viu esse tempo e ficou feliz.
57 — O ikiakta batu atsaikba. Sĩkuẽta anos ahabyitatu. Iwatahi ikiakta Abarão batu anyhy. Tubabatu nira iwatahi batu anyhy. Tsimymyspihikbataka — niaha.
57 — Você não tem nem cinquenta anos e viu Abraão? — perguntaram eles.
58 Sesus ispe my:
58 — Eu afirmo a vocês que isto é verdade: antes de Abraão nascer, “ — respondeu Jesus.
59 Iwaze kytsa haraharetsa ty nasibyknaha. Iwaze zibeze tsihikiknaha. Sesus sipokso taokpitsĩ. Kytsa sizubarẽtsa papatu izoihik. Batu ity nyzo. Iwaze Deus wahoro zubata isturupeze inawakik.
59 Então eles pegaram pedras para atirar em Jesus, mas ele se escondeu e saiu do pátio do Templo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar João 8, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.