Gálatas 4
Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NVT
1 Makuskyry iykpykbyize batu ihyrinymyry. Batu inamyky. Puẽtsik pyk myze taypykze iwaze tisokpykziurẽta. Tsinamyrẽta. Iykpyk byizeka maku tarabaja batu okyrysaro wata, tahawatu zipehakanaha. Ustsa kytsa harere bo yhỹ mynakara.
1 Portanto, pensem da seguinte forma: enquanto não atingir a idade adequada, o herdeiro não está numa posição muito melhor que a de um escravo, apesar de ser dono de todos os bens.
2 Mytaypykze ihyrinymyrytsa zihyrinymyrykynaha. Amakata inamy perykytsa. Asaktsa ihumo simypokzitsiukrẽtsa. Iwa isopyk. Kyze izo tihi:
2 Deve obedecer a seus tutores e administradores até a idade determinada por seu pai.
3 Iwata katsa deustsabyitsa harere humo yhỹ tsikykaranaha. Sipokso mypybyrẽtsa. Kyze Deus harere ty humo tsiwabyziunaha.
3 O mesmo acontecia conosco. Éramos como crianças; éramos escravos dos princípios básicos deste mundo.
4 Kyze nawa zuruze Deus botu ziwatawy Deus tatse mybarawy ezektsa bo zipehahik. Atahi mybarawy eze nipuruk mywata niyzik. Mybarawy ezektatsa ije niyzik. Taypykykze Moises harere ibyky bo yhỹ ziknakara.
4 Mas, quando chegou o tempo certo, Deus enviou seu Filho, nascido de uma mulher e sob a lei.
5 Iwaze myzubaha bo Deus bo mymyoktyhyryk. Katsaktsa Moises harere ibyky bo yhỹ tsimyzihikiknaha katsa kino mymyoktyhyryk. Mysapyzeky nihyrikosokda iwatahi mysapybyitsa tsikykaranaha Deus nimyokzohik iwatsahi ihyrytsa tsikyziknaha.
5 Assim o fez para resgatar a nós que estávamos sob a lei, a fim de nos adotar como seus filhos.
6 Iwaze Deus tse Sesus tazo hyrikoso mybo zipeha, mytuk tawahi mynapykyryk. Ata humo zuba katsa Deus bo mopamykysoikik:
6 E, porque nós somos seus filhos, Deus enviou ao nosso coração o Espírito de seu Filho, e por meio dele clamamos: “ Aba , Pai”.
7 Iwa Deus niy. Tapara ikiahatsa nawaha ty batu isapy tsikykaranaha. Ahasopyksapyhu ja. Abaka Deus hyrytsa tsimoziknaha, ihyrytsa tuze isapyrẽnikia ty botu nitsaso ahabo nyny my.
7 Agora você já não é escravo, mas filho de Deus. E, uma vez que é filho, Deus o tornou herdeiro dele.
8 Tubabatu Deus harere bo batu hỹ tsikykaranaha ahaspirikpobyitsa tsikykaranaha iwaze deustsabyitsa hyrikoso sapybara harere bo zuba yhỹ tsikykaranaha.
8 Antes de conhecerem a Deus, vocês eram escravos de supostos deuses que, na verdade, nem existem.
9 Abaka meky watu. Deus humo ahahyrinymyrẽtsa. Deus hiba zahany, iwatuze hawa skaraba deustsabyitsa harere bo yhỹ tsimykaranahazo. Siharere humo ahabyitsa tu ana humo hi tsimyzihikikzonaha.
9 Agora que conhecem a Deus, ou melhor, agora que Deus os conhece, por que desejam voltar atrás e tornar-se novamente escravos dos frágeis e inúteis princípios básicos deste mundo?
10 Ikiahatsa hawaze ja, byzoje pirahanahaze niytyk tseheze iwa ana soho ty pykyhytu tsiwabytoktokonaha.
10 Vocês insistem em guardar certos dias, meses, estações ou anos.
11 Hawa tsimykaranaha paikpa mytsaty tsimykaranaha. Iwaze kapetu kasopyk:
11 Temo por vocês. Talvez meu árduo trabalho em seu favor tenha sido inútil.
12 — O katukytsa! Ahabo myzapykyky. Tubabatu Moises harere ty pykyhytu yhỹ ikykara. Kyze meky watu ikyzik. Ahawatu ikyzik. Abaka ikiahatsa Moises harere bo yhỹ tsimyzihikikzonaha iwatsahi Deus okzeka ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha mytsaty ahabyitsa tsimykaranaha. Tsipimyikinaha zeka ba kahumo zikaha — my.
12 Irmãos, peço-lhes que sejam como eu, pois eu também sou como vocês. E vocês não me trataram mal
13 Ahaspiriktsokda byihuja tapara ahabo iknakozoreze kamyitsapyrẽta ikykara iwatatu Deus harere ahabo iktsasoko.
13 e certamente se lembram de que eu estava doente quando lhes anunciei as boas-novas pela primeira vez.
14 Kamyitsapyre tuze kapokso batu ahasikpyby. Kaharere humo tsiwabytoktonaha. Bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa Sesus Kiristu watihi ahabo my zeka ja hawa siharere tsipiwabynaha iwa kaharere tsiwabykynaha. Kahumo ka tsamyharerewabyrẽtsa hỹ.
14 Embora minha saúde precária fosse uma tentação para me rejeitarem, vocês não me desprezaram nem me mandaram embora. Ao contrário, acolheram-me e cuidaram de mim como se eu fosse um anjo de Deus, ou mesmo o próprio Cristo Jesus.
15 Ahakurẽtsa tsikaha. Kahumo tsimypokzitsirẽtsa hỹ. Ahahyriziktsa kabo tsiksibobokyzykynaha. Hawa ha ty ahabo ipokzitsia ty kabo tsinyny tsihikiknaha.
15 Que aconteceu com a alegria que vocês demonstraram naquela ocasião? Estou certo de que, se fosse possível, teriam arrancado os próprios olhos e os teriam dado a mim.
16 Utakta Deus harere baba humo ahabo iktsaso ana humo hi ja ahakyriukrẽtsa tsimykaranaha.
16 Acaso me tornei inimigo de vocês porque lhes digo a verdade?
17 Asaktsa Deus soho ty mybarapetu mykaranaha siharere baba zuba tsiwabyziukunaha. Ahahumo sizokdirẽtsa. Ahaokzeka wasanitsa watsa mynapykyryknaha iwa zeka kaharere bo batu hỹ tsimaha, ana hi mozihikiknaha. Iwaze siharere bo zuba yhỹ tsimykaranaha mytsaty mykaranaha.
17 Esses falsos mestres estão extremamente ansiosos para agradá-los, mas suas intenções não são boas. Querem afastá-los de mim para que dependam deles.
18 Aparakbaha ahaokzeka simysapyrẽtsa mahaze pahasapywykynaha zeka wasani myhỹ. Ahatukbyitsa tuze pahasapywykynaha zeka wasani my.
18 Se alguém deseja agradá-los, muito bem; mas que o faça sempre, e não só quando estou com vocês.
19 — O katukytsa ahahumo kamypokzitsiarẽta. Utakta wytyk wata. Atywatatsa tabykyhy pepurukze tsimyitsapyrẽtatsa! Ikiahatsa Kiristu harere tsikaeni zuba ahahyrinymyrẽtsa iwatahi ahatsyhyryze sinini mykara. Hawa wytyk ibykyhy humo tsimyitsapyrẽtatsa wata ahatsyhyryze sinini mykara. Ikiahatsa Sesus tuktsa babatsa tsimoziknaha ana humo hi ahatsyhyryze sinini mykara.
19 Ó meus filhos queridos, sinto como se estivesse passando outra vez pelas dores de parto por sua causa, e elas continuarão até que Cristo seja plenamente desenvolvido em vocês.
20 O katukytsa ahahumo kahyrizikbarẽta. Ahabo tsimypamykyso tsihikiknaha. Batu zik utakta nokponi mynapykyryk. Kaharere humo pahatsumuẽhĩ tsihikik. Ahasoho bo paikpa mytsaty mykara — my.
20 Gostaria de poder estar aí com vocês para lhes falar em outro tom. Mas, distante como estou, não sei o que mais fazer para ajudá-los.
21 Aty zeka:
21 Digam-me, vocês que desejam viver debaixo da lei: acaso sabem o que a lei diz de fato?
22 Tubabatu Abarão hyrytsa petoktsa niy. Taparaktatsa tsumuẽhĩtsa Aka inarokotatsa atatsa humo estuba zuba nihyrytsa iwaze itse nipuruk. Bykyze ioke babatatsa Sara inarokotatsa humo niwatihi estuba zuba nihyrytsa iwaze itse nipuruk.
22 De acordo com as Escrituras, Abraão teve dois filhos, um nascido de uma escrava e outro de sua esposa, que era livre.
23 Iwaze itse taparakta ije sitsumuẽhĩtsa niy. Atahi nipurukze siza siza byiki hyrytsa wa tihi niy. Usta itse iykpykyhyzytykta batu. Deus harere hi nitsaso atsatu wasani niy. Abarão Sara ahatsa nipuruk sitsaikbatsa tu Deus harere humo zuba itse iykpykyhyzytykta.
23 O filho da escrava nasceu segundo a vontade humana; o filho da mulher livre nasceu segundo a promessa.
24 — ausente —
24 Essas duas mulheres ilustram duas alianças. A primeira, Hagar, representa o monte Sinai, onde o povo recebeu a lei que o escravizou.
25 — ausente —
25 E Hagar, que é o monte Sinai, na Arábia, representa a Jerusalém de agora, pois ela e seus filhos vivem sob a escravidão da lei.
26 Katsaktsa Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwaze ihumo myspirikporẽtsa tsimoziknaha. Iwatsahi Deus okzeka mysapyrẽtsa tsimoziknaha Serusarẽhe myjewa. Usa Serusarẽhe ezytyk bijoikpe ikny mynasik anahi myjewa. Atatsa itsekokatsa Moises iwatahaha soho tsikaeni zuba mytsaty mykaranaha. Sesus harere bo zuba hyỹ mynakaranaha.
26 A segunda, Sara, representa a Jerusalém celestial. Ela é a mulher livre, e é nossa mãe.
27 Deus watahaha botu hi:
27 Como dizem as Escrituras: “Alegre-se, mulher sem filhos, você que nunca deu à luz! Grite de alegria, você que nunca esteve em trabalho de parto! Pois a abandonada agora tem mais filhos que a mulher que vive com o marido”.
28 Iwatahi katukytsa Deus hyrytsa tsimoziknaha. Sesus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ihumo ahaspirikporẽtsa iwatsahi Deus hyrytsa tsimoziknaha. Tubabatu Isake Abarão tse nipuruk, Deus harere humo zuba nipuruk. Abarão tse babata. Atsawatu ikiahatsa Deus hyrytsa tsimoziknaha. Sesus harere bo zuba hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ahaspirikporẽtsa tsimoziknaha. Ahaspirikporẽtsa ziky Deus hyrytsa tsimoziknaha.
28 E vocês, irmãos, são filhos da promessa, como Isaque.
29 Tubabatu Aka sitsumuẽhĩtsa tse Abarão ioke babatatsa Sara tse nizukyryky. Abaka atsatu mykaranaha. Asaktsa Moises harere bo hyỹ mykaranaha asahi Sesus tuktsa mysisukyrikiknaha. Aparakbaha Sesus harere bo hyỹ mykaranaha Deus hyrikoso situk mynapykyryk asa hi mysisukyrykynaha.
29 Ismael, o filho nascido da vontade humana, perseguiu Isaque, o filho nascido do poder do Espírito, e o mesmo ocorre agora.
30 Deus watahaha hi:
30 Mas o que dizem as Escrituras sobre isso? “Livre-se da escrava e do filho dela, pois o filho da escrava não será herdeiro junto com o filho da mulher livre.”
31 Iwaze katukytsa katsa batu tsumuẽhĩtsa tsekokatsa watsa tsimaha. Moises harere ibyky humo ka ba hỹ zikaha. Katsaktsa ioke babatatsa tse watsa tsimaha. Sesus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwaze ihumo myspirikporẽtsa iwatsahi Deus hyrytsa babatsa tsimoziknaha.
31 Portanto, irmãos, não somos filhos da escrava; somos filhos da mulher livre.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.