Gálatas 4

Deus Harere Aibaky Sesus mymyspirikpoko naha (RKBNT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Makuskyry iykpykbyize batu ihyrinymyry. Batu inamyky. Puẽtsik pyk myze taypykze iwaze tisokpykziurẽta. Tsinamyrẽta. Iykpyk byizeka maku tarabaja batu okyrysaro wata, tahawatu zipehakanaha. Ustsa kytsa harere bo yhỹ mynakara.
1 Digo mais isto: enquanto é menor de idade, o filho que vai herdar a propriedade do pai é tratado como escravo, mesmo sendo, de fato, o dono de tudo.
2 Mytaypykze ihyrinymyrytsa zihyrinymyrykynaha. Amakata inamy perykytsa. Asaktsa ihumo simypokzitsiukrẽtsa. Iwa isopyk. Kyze izo tihi:
2 Enquanto é menor, há pessoas que tomam conta dele e cuidam dos seus negócios até o tempo marcado pelo pai.
3 Iwata katsa deustsabyitsa harere humo yhỹ tsikykaranaha. Sipokso mypybyrẽtsa. Kyze Deus harere ty humo tsiwabyziunaha.
3 Assim também nós, antes de ficarmos adultos espiritualmente, fomos escravos dos poderes espirituais que dominam o mundo .
4 Kyze nawa zuruze Deus botu ziwatawy Deus tatse mybarawy ezektsa bo zipehahik. Atahi mybarawy eze nipuruk mywata niyzik. Mybarawy ezektatsa ije niyzik. Taypykykze Moises harere ibyky bo yhỹ ziknakara.
4 Mas, quando chegou o tempo certo, Deus enviou o seu próprio Filho, que veio como filho de mãe humana e viveu debaixo da lei
5 Iwaze myzubaha bo Deus bo mymyoktyhyryk. Katsaktsa Moises harere ibyky bo yhỹ tsimyzihikiknaha katsa kino mymyoktyhyryk. Mysapyzeky nihyrikosokda iwatahi mysapybyitsa tsikykaranaha Deus nimyokzohik iwatsahi ihyrytsa tsikyziknaha.
5 para libertar os que estavam debaixo da lei, a fim de que nós pudéssemos nos tornar filhos de Deus.
6 Iwaze Deus tse Sesus tazo hyrikoso mybo zipeha, mytuk tawahi mynapykyryk. Ata humo zuba katsa Deus bo mopamykysoikik:
6 E, para mostrar que vocês são seus filhos, Deus enviou o Espírito do seu Filho ao nosso coração, o Espírito que exclama: “Pai, meu Pai.”
7 Iwa Deus niy. Tapara ikiahatsa nawaha ty batu isapy tsikykaranaha. Ahasopyksapyhu ja. Abaka Deus hyrytsa tsimoziknaha, ihyrytsa tuze isapyrẽnikia ty botu nitsaso ahabo nyny my.
7 Assim vocês não são mais escravos; vocês são filhos. E, já que são filhos, Deus lhes dará tudo o que ele tem para dar aos seus filhos.
8 Tubabatu Deus harere bo batu hỹ tsikykaranaha ahaspirikpobyitsa tsikykaranaha iwaze deustsabyitsa hyrikoso sapybara harere bo zuba yhỹ tsikykaranaha.
8 No passado vocês não conheciam a Deus e por isso eram escravos de deuses que, de fato, não são deuses.
9 Abaka meky watu. Deus humo ahahyrinymyrẽtsa. Deus hiba zahany, iwatuze hawa skaraba deustsabyitsa harere bo yhỹ tsimykaranahazo. Siharere humo ahabyitsa tu ana humo hi tsimyzihikikzonaha.
9 Mas, agora que vocês conhecem a Deus, ou melhor, agora que Deus os conhece, como é que vocês querem voltar para aqueles poderes espirituais fracos e sem valor? Por que querem se tornar escravos deles outra vez?
10 Ikiahatsa hawaze ja, byzoje pirahanahaze niytyk tseheze iwa ana soho ty pykyhytu tsiwabytoktokonaha.
10 Por que dão tanta importância a certos dias, meses, estações e anos?
11 Hawa tsimykaranaha paikpa mytsaty tsimykaranaha. Iwaze kapetu kasopyk:
11 Estou muito preocupado com vocês! Será que todo o trabalho que tive com vocês não valeu nada?
12 — O katukytsa! Ahabo myzapykyky. Tubabatu Moises harere ty pykyhytu yhỹ ikykara. Kyze meky watu ikyzik. Ahawatu ikyzik. Abaka ikiahatsa Moises harere bo yhỹ tsimyzihikikzonaha iwatsahi Deus okzeka ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha mytsaty ahabyitsa tsimykaranaha. Tsipimyikinaha zeka ba kahumo zikaha — my.
12 Meus irmãos, peço que sejam como eu. Afinal eu sou como vocês, e vocês não me ofenderam em nada.
13 Ahaspiriktsokda byihuja tapara ahabo iknakozoreze kamyitsapyrẽta ikykara iwatatu Deus harere ahabo iktsasoko.
13 Lembram por que foi que lhes anunciei pela primeira vez o evangelho ? Foi porque eu estava doente.
14 Kamyitsapyre tuze kapokso batu ahasikpyby. Kaharere humo tsiwabytoktonaha. Bijoikpe iknykta Deus tsumuẽhĩtsa Sesus Kiristu watihi ahabo my zeka ja hawa siharere tsipiwabynaha iwa kaharere tsiwabykynaha. Kahumo ka tsamyharerewabyrẽtsa hỹ.
14 Mas vocês não me desprezaram, nem me rejeitaram, embora o meu estado de saúde fosse uma dura prova para vocês. Pelo contrário, vocês me receberam como se eu fosse um anjo de Deus ou mesmo como se eu fosse Cristo Jesus.
15 Ahakurẽtsa tsikaha. Kahumo tsimypokzitsirẽtsa hỹ. Ahahyriziktsa kabo tsiksibobokyzykynaha. Hawa ha ty ahabo ipokzitsia ty kabo tsinyny tsihikiknaha.
15 E como vocês estavam felizes! Eu posso afirmar que, se pudessem, vocês teriam arrancado os seus próprios olhos para me dar! O que foi que aconteceu?
16 Utakta Deus harere baba humo ahabo iktsaso ana humo hi ja ahakyriukrẽtsa tsimykaranaha.
16 Será que agora, por ter dito a verdade, eu me tornei inimigo de vocês?
17 Asaktsa Deus soho ty mybarapetu mykaranaha siharere baba zuba tsiwabyziukunaha. Ahahumo sizokdirẽtsa. Ahaokzeka wasanitsa watsa mynapykyryknaha iwa zeka kaharere bo batu hỹ tsimaha, ana hi mozihikiknaha. Iwaze siharere bo zuba yhỹ tsimykaranaha mytsaty mykaranaha.
17 Esses homens mostram grande interesse por vocês, mas a intenção deles não é boa. O que eles querem é separar vocês de mim para que vocês sintam por eles o mesmo interesse que eles sentem por vocês.
18 Aparakbaha ahaokzeka simysapyrẽtsa mahaze pahasapywykynaha zeka wasani myhỹ. Ahatukbyitsa tuze pahasapywykynaha zeka wasani my.
18 É bom vocês terem um interesse sincero sempre e não somente quando estou com vocês.
19 — O katukytsa ahahumo kamypokzitsiarẽta. Utakta wytyk wata. Atywatatsa tabykyhy pepurukze tsimyitsapyrẽtatsa! Ikiahatsa Kiristu harere tsikaeni zuba ahahyrinymyrẽtsa iwatahi ahatsyhyryze sinini mykara. Hawa wytyk ibykyhy humo tsimyitsapyrẽtatsa wata ahatsyhyryze sinini mykara. Ikiahatsa Sesus tuktsa babatsa tsimoziknaha ana humo hi ahatsyhyryze sinini mykara.
19 Meus queridos filhos, eu estou sofrendo por vocês, como uma mulher que tem dores de parto. E continuarei sofrendo até que Cristo esteja vivendo em vocês.
20 O katukytsa ahahumo kahyrizikbarẽta. Ahabo tsimypamykyso tsihikiknaha. Batu zik utakta nokponi mynapykyryk. Kaharere humo pahatsumuẽhĩ tsihikik. Ahasoho bo paikpa mytsaty mykara — my.
20 Como eu gostaria de estar aí agora para poder falar com vocês de modo diferente! Estou muito preocupado com vocês.
21 Aty zeka:
21 Vocês que querem estar debaixo da lei , me digam uma coisa: vocês não estão ouvindo o que a Lei diz?
22 Tubabatu Abarão hyrytsa petoktsa niy. Taparaktatsa tsumuẽhĩtsa Aka inarokotatsa atatsa humo estuba zuba nihyrytsa iwaze itse nipuruk. Bykyze ioke babatatsa Sara inarokotatsa humo niwatihi estuba zuba nihyrytsa iwaze itse nipuruk.
22 Ela diz que Abraão teve dois filhos: um, de uma escrava, Agar; e outro, de uma mulher livre, Sara.
23 Iwaze itse taparakta ije sitsumuẽhĩtsa niy. Atahi nipurukze siza siza byiki hyrytsa wa tihi niy. Usta itse iykpykyhyzytykta batu. Deus harere hi nitsaso atsatu wasani niy. Abarão Sara ahatsa nipuruk sitsaikbatsa tu Deus harere humo zuba itse iykpykyhyzytykta.
23 O filho da escrava foi gerado como todas as crianças são geradas, mas o filho da mulher livre foi gerado por causa da promessa de Deus.
24 — ausente —
24 Isto serve como um símbolo: as duas mulheres representam as duas alianças . Uma aliança é a do monte Sinai e está representada por Agar. Os que são dessa aliança nascem escravos.
25 — ausente —
25 Pois Agar representa o monte Sinai, na Arábia, e Agar é o símbolo da Jerusalém atual, que é escrava com todo o seu povo.
26 Katsaktsa Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwaze ihumo myspirikporẽtsa tsimoziknaha. Iwatsahi Deus okzeka mysapyrẽtsa tsimoziknaha Serusarẽhe myjewa. Usa Serusarẽhe ezytyk bijoikpe ikny mynasik anahi myjewa. Atatsa itsekokatsa Moises iwatahaha soho tsikaeni zuba mytsaty mykaranaha. Sesus harere bo zuba hyỹ mynakaranaha.
26 Mas a Jerusalém celestial é livre e ela é a nossa mãe.
27 Deus watahaha botu hi:
27 Pois as Escrituras Sagradas dizem: “Você, mulher que nunca teve filhos, fique alegre! Você que nunca sentiu dores de parto, grite de alegria! Pois a mulher abandonada terá mais filhos do que a que mora com o marido.”
28 Iwatahi katukytsa Deus hyrytsa tsimoziknaha. Sesus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ihumo ahaspirikporẽtsa iwatsahi Deus hyrytsa tsimoziknaha. Tubabatu Isake Abarão tse nipuruk, Deus harere humo zuba nipuruk. Abarão tse babata. Atsawatu ikiahatsa Deus hyrytsa tsimoziknaha. Sesus harere bo zuba hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ahaspirikporẽtsa tsimoziknaha. Ahaspirikporẽtsa ziky Deus hyrytsa tsimoziknaha.
28 Meus irmãos, vocês são como Isaque; são filhos de Deus por causa da promessa divina.
29 Tubabatu Aka sitsumuẽhĩtsa tse Abarão ioke babatatsa Sara tse nizukyryky. Abaka atsatu mykaranaha. Asaktsa Moises harere bo hyỹ mykaranaha asahi Sesus tuktsa mysisukyrikiknaha. Aparakbaha Sesus harere bo hyỹ mykaranaha Deus hyrikoso situk mynapykyryk asa hi mysisukyrykynaha.
29 Naquela época o filho que havia sido gerado como todas as crianças são geradas perseguiu o que havia sido gerado por causa do Espírito de Deus; e a mesma coisa está acontecendo agora.
30 Deus watahaha hi:
30 Mas o que é que as Escrituras Sagradas dizem? Elas dizem: “Mande embora a escrava e o filho dela, pois o filho da escrava não herdará a propriedade do pai, junto com o filho da mulher livre.”
31 Iwaze katukytsa katsa batu tsumuẽhĩtsa tsekokatsa watsa tsimaha. Moises harere ibyky humo ka ba hỹ zikaha. Katsaktsa ioke babatatsa tse watsa tsimaha. Sesus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwaze ihumo myspirikporẽtsa iwatsahi Deus hyrytsa babatsa tsimoziknaha.
31 Portanto, meus irmãos, nós não somos filhos de uma escrava, mas de uma mulher livre.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Gálatas 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.