Romanos 3

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Kytsa sizubarẽtsa Deus harere bo hyỹ mykaranahaze Deus hyrytsa moziknaha. Iwahatu wastuhu ahatukze tihi: — Amy skaraba Sudeutsa tsimaha. Amy skaraba myhyrytsa piak tsiksizyzyknaha. Tymytsumuẽhĩnaha ja — tsimaha. Iwa batu tyso.
1 Então qual é a vantagem de ser judeu? Será que ser circuncidado tem algum valor?
2 Uta tihi: — Pahatsumuẽhĩnaha hỹ. — Mydiritsa zizyzyknaha humo Deus hyrytsa ziwatahawy iwaze Deus Moises bo nitsasoko, atahi taparaktsa mydiritsa bo nitsasoko. Ata humo hi Moises spirikpowy ziwataha. Iharere Sudeutsa taparaktsa bo zuba nitsasoko aiba zuba ustsa kytsa iharere piwabynaha.
2 Tem, sim, e de muitas maneiras! E a primeira vantagem é que Deus entregou a sua mensagem aos cuidados dos judeus.
3 Sozeka ja ikiahatsa kape: — Mydiritsa Moises harere bo yhỹ nikaranaha. Wastuhutsa taparaktsa mydiritsa Deus harere bo batu hỹ nikaranaha. Iwa zeka Deus harere sibo batu hỹ my — tsimaha. Batu ba Deus wasani mynakara.
3 Mas, se alguns não foram fiéis, será que por isso Deus vai ser infiel?
4 Hawa ha ty Deus motsasoko atsatu isopyk. Deus ba zikmyspihikbata. Kytsa sizubarẽtsa mospihikbatakanaha zeka Deus batu. Deus harere papeu humo botu ziwataha:Deus papeu niy.
4 De modo nenhum! Que Deus continue a ser verdadeiro, mesmo que todas as pessoas sejam mentirosas. Como dizem as Escrituras Sagradas a respeito dele: “Que fique provado que tu tens razão quando falas e que sejas vencedor quando fores julgado.”
5 Tozeka ja wastuhutsa kytsa motsasokonaha: — Katsaktsa wasanihabyitsa tu tsimykaranaha zeka kyze kytsa mybo iktsa maha zeka “O Deus zuba pisapyky” mykaranaha, iwatsahi mysapybyitsa tu tsimykaranaha Deus soho kytsa mysihyrinymyrykynaha — maha. Asahi: — Mysapybyitsa tu tsimykaranaha zeka Deus zuba tsimysapyrẽta kytsa mysihyrinymyry. Iwatahi Deus ihuak ty mysapybara ty humo batu nyny ziky batu wasani ziky — maha. Mybarawy ezektsa watsa mytsaty mykaranaha asahi iwa mopamykysonaha.
5 Mas, se as injustiças que cometemos servem para mostrar que Deus age com justiça, o que é que podemos dizer? Que Deus é injusto quando nos castiga? (Eu falo aqui como as pessoas costumam falar.)
6 Niwazuba! Deus siwa batu mytsaty ziky myhumo wasani isopyk. Atahi tisopyksapyrẽta mybarawy ezektsa mywatu ihuak ty mybo nyny my. Hawa mozurukunaha humo ihuak ty nyny my. Wasani byitatu zeka ana kino batu ziky, atahi imysapyrẽnikita tu iwatahi mybarawy ezektsa bo ihuak ty nyny my.
6 É claro que não! Se Deus não fosse justo, como poderia julgar o mundo?
7 Tozeka ja kape tsimaha: — O utakta wasani ahabyizeka asaktsa kabo iktsa mahaze tihi: “O Deus zuba wasani mykara” maha. Kamysapy byizeka kytsa tihi: “O Deus ikia zuba amysapyrẽnikita” maha. Iwatahi kytsa Deus soho kahumo sihyrinymyrẽtsa. Deus sinini ykarawy bo pikpeha zeka batu isopyksapy kaokzeka batu wasani — my. Iwa batu tyso.
7 Mas digamos que a minha mentira faz com que a verdade de Deus fique mais clara, aumentando assim a glória dele. Nesse caso, por que é que devo ainda ser condenado como pecador?
8 Ana humo kino wasape tsimaha zeka ikiahatsa tihi: — O mysapybyitsa tu tsimykaranahaktsa kytsa! Iwa kytsa sizubarẽtsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha, atahi imysapyrẽnikita maha — tsimaha. Batu ba. Ana harere hi asaktsa kytsa kahumo batu siakparawy motsasokonaha. Iwa piksohometukunaha — ana soho hi Pauro motsasokoro — mybarapetu mykaranaha. Asaktsa Deus mysisininiwyky. Atahi ispe my: — Ikiahatsa batu ahamysapy — my.
8 Então por que não dizer: “Façamos o mal para que desse mal venha o bem”? Na verdade alguns têm me caluniado, dizendo que eu afirmo isso. Porém eles serão condenados como merecem.
9 Kyze wastuhutsa tihi: — O katsaktsa Sudeutsa wasani tsimaha Deus harere mybo nitsaso. Sudeutsabyitsa batu, Deus sibo ba ziktsaso. Iwa Deus okzeka batu sapy maha — mykaranaha. Katsaktsa Sudeutsabyitsa watsa myzubarẽtsa. Tsimysapybyi tsihikiknaha mysapybyitsatu tsimykaranaha batu tymoewy. Iwa botu iky.
9 Então será que nós, os judeus, estamos em melhor situação do que os não judeus? De modo nenhum! Já mostrei que todos, judeus e não judeus, estão debaixo do poder do pecado.
10 Deus harere botu papeu humo ziwatahaka:
10 Como dizem as Escrituras Sagradas: “Não há uma só pessoa que faça o que é certo;
11 — ausente —
11 não há ninguém que tenha juízo; não há ninguém que adore a Deus.
12 — ausente —
12 Todos se desviaram do caminho certo, todos se perderam. Não há mais ninguém que faça o bem, não há ninguém mesmo.
13 — ausente —
13 Todos mentem e enganam sem parar. Da língua deles saem mentiras perversas, e dos seus lábios saem palavras de morte, como se fossem veneno de cobra.
14 — ausente —
14 A boca deles está cheia de terríveis maldições.
15 — ausente —
15 Eles se apressam para matar.
16 — ausente —
16 Por onde passam, deixam a destruição e a desgraça.
17 — ausente —
17 Não conhecem o caminho da paz
18 Iwa maha — niy. Iwa Deus harere papeu humo mysoho nitsasoko.
18 e não aprenderam a temer a Deus .”
19 Iwa Moises spirikpowy ziwatahaka. Ana papeu humo Sudeutsa Deus soho ty nisihyrinymyryky. Iwaze Sudeutsa batu tyso: — Katsaktsa Moises spirikpowy humo yhỹ tsinakaranaha — maha. Ana harere tyhi batu hyỹ zikaha. Sudeutsabyitsa niwatihi iharere bo batu hyỹ zikaha. Iwatsahi myzubaha tahaharere ty harapubeteke ba zikaha. Sudeutsa Sudeutsabyitsa kino niwatihi tahaharere ty harapubeteke ba zikaha.
19 Nós sabemos que tudo o que a lei diz é dito para os que vivem debaixo da lei. Isso a fim de que todos parem de se justificar e a fim de que todas as pessoas do mundo fiquem debaixo do julgamento de Deus.
20 Iwatatu Deus batu ziky: — O ikia Moises harere bo yhỹ tsimy iwatahi tsamysapyrẽta tsimozik — Iwa ba ziktsaso ba ziky. Atahi: — Moises sopykwy tsipihyrinymyryky zeka amysapybyitsa tu tsimykara tsimoewy iwatahi kahumo aspirikporẽta tsimozik — niy.
20 Pois ninguém é aceito por Deus por fazer o que a lei manda, porque a lei faz com que as pessoas saibam que são pecadoras.
21 Aba zuba hawa Deus humo mybarawy ezektsa simysapyrẽtsa moziknaha nitsasoko. Deus hi: — Ikiahatsa ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha. Batu Moises sopykwy humo ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha ba zikaha — niy. Ana kino botu Moises nisihyrinymyry. Tubabatu Deus sohokotsa kino niwatihi atsatu nisihyrinymyryky.
21 Mas agora Deus já mostrou que o meio pelo qual ele aceita as pessoas não tem nada a ver com lei . A Lei de Moisés e os Profetas dão testemunho do seguinte:
22 Deus hi: — Asa zuba Sesus Kiristu harere bo hyỹ mykaranaha asahi kaokzeka simysapyrẽtsa moziknaha. Sudeutsa, Sudeutsabyitsa kino niwatihi Sesus harere bo hyỹ mykaranaha zeka kaokzeka simysapyrẽtsa moziknaha — my.
22 Deus aceita as pessoas por meio da fé que elas têm em Jesus Cristo. É assim que ele trata todos os que creem, pois não existe nenhuma diferença entre as pessoas.
23 Batu aty tohi imysapyrẽnikita Deus wata my. Astsabanitsa mysapybyitsa tsimynakaranaha. Batu aty tohi Deus wata my.
23 Todos pecaram e estão afastados da presença gloriosa de Deus.
24 Deus mymysapywyky. Mymysapybyitsa tu tsikykaranaha ana humo hi Sesus Kiristu nihyrikosokda atahi mysapyzeky ziakse iwatsahi mysapybyitsa tsikykaranaha ana humo hi batu sinini tsimaha. Sesus Kiristu mysapyzeky nihyrikosokda iwatahi Deus mype wasani tsimaha. Deus hi: — Ikiahatsa Sesus Kiristu harere bo hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha — my. Iwa mymysapywyky atahi myhumo tsimypokzitsiarẽta.
24 Mas, pela sua graça e sem exigir nada, Deus aceita todos por meio de Cristo Jesus, que os salva. Deus ofereceu Cristo como sacrifício para que, pela sua morte na cruz, Cristo se tornasse o meio de as pessoas receberem o perdão dos seus pecados, pela fé nele. Deus quis mostrar com isso que ele é justo. No passado ele foi paciente e não castigou as pessoas por causa dos seus pecados; mas agora, pelo sacrifício de Cristo, Deus mostra que é justo. Assim ele é justo e aceita os que creem em Jesus.
25 Deus hi Sesus Kiristu mybarawy bo zipeha. Mybarawy bo inasikze mybarawy ezektsa sapyzeky nihyrikosokda ana bo izumuze. Kytsa huak ty simysapybyitsa tu nikaranaha ana humo hi nihyrikosokda. Iwaze katsaktsa Sesus Kiristu harere bo hyỹ tsimykaranaha mysapybyitsa tu tsikykaranaha Deus nimyokzohik hỹ. Sesus Kiristu nihyrikosokdaze iwa kytsa simysapyrẽtsa moziknaha, iwa Deus kytsa nisihyrinymyryky. Tubabatu Deus tsiakubyrisorokrẽta tu simysapybyitsa tu nikaranaha sinini ykarawy bo ba ziksipeha. Tapetu isopyk: — Bykyze katse babata sisapyzeky mohyrikosokda iwaze asaktsa kaharere bo hyỹ mykaranaha sinini ykarawy bo ba mysipeha — my.
25 — ausente —
26 Abaka meky watu kytsa simysapybyitsa tu nikaranaha ana soho mytsaty mykara. Kytsa sizubarẽtsa bo simysapybyitsa tu nikaranaha humo ihuak ty sibo nyny my. Asaktsa Sesus harere bo hyỹ mykaranaha simysapybyitsa tu nikaranaha batu mytsatyzo ziky. — Ikiahatsa kaokzeka ahamysapyrẽtsa tsimoziknaha katse babata ahasapyzeky nihyrikosokda iwatahi pahaokzohik — my. Iwa sispirikporẽtsa mykaranaha.
26 — ausente —
27 Iwatsahi — katsaktsa wasani tsimaha — ba ziktsasonaha. Mysoho ba ziktsasoziukunaha batu aty tohi tsimysapyrẽta my. Deus okzeka Moises sopykwy humo yhỹ tsimykaranaha iwaze — mymysapyrẽtsa tsimaha — batu zikaha. Katsaktsa Sesus humo zuba mymysapyrẽtsa tsimaha. Ata humo hi myspirikporẽtsa tsimoziknahaze Deus mysoho tihi: — Asaktsa katse humo zuba simysapyrẽtsa moziknaha — my.
27 Será que temos motivo para ficarmos orgulhosos? De modo nenhum! E por que não? Será que é porque obedecemos à lei? Não; não é. É porque cremos em Cristo.
28 Katsaktsa Sesus harere bo hyỹ tsimykaranahaze Deus okzeka mysapyrẽtsa tsimoziknaha. Katsaktsa Moises sopykwy bo yhỹ tsimykaranaha zeka Deus okzeka batu mysapy tsimaha. Iwa hỹ.
28 Assim percebemos que a pessoa é aceita por Deus pela fé e não por fazer o que a lei manda.
29 Deus Sudeutsa zuba ja iakparawy. Tozeka ja asa zuba mysisapywyky iwaze simysapyrẽtsa moziknaha. Batu ba. Deus kytsa sizubarẽtsa mywatuze Sudeutsa Sudeutsabyitsa bo kino niwatihi mysisapywyky, sizubarẽtsa Sesus harere bo hyỹ mykaranaha zeka simysapyrẽtsa moziknaha.
29 Ou será que Deus é somente Deus dos judeus? Será que não é também Deus dos não judeus? Claro que é!
30 Deus kytsa sizubarẽtsa bo mysisapywy tsihikik. Sudeutsa Sesus harere bo hyỹ mykaranahaze iwatsahi simysapyrẽtsa moziknaha. Sudeutsabyitsa kino Sesus harere bo hyỹ mykaranahaze iwatsahi simysapyrẽtsa moziknaha. Mekywatu moziknaha.
30 Deus é um só e aceitará os judeus na base da sua fé e também aceitará os não judeus por meio da fé que eles têm.
31 Wastuhu kytsa ahatukze: — Katsaktsa Moises sopykwy “O iharere mybo batu imysapy” tsimaha — iwa batu tyso, Sesus harere bo hyỹ tsimykaranahaze Moises sopykwy humo niwatihi tsimyziwabykynaha.
31 Será que isso quer dizer que, por causa da fé, nós tratamos a lei como se ela não valesse nada? Não; de modo nenhum! Pelo contrário, afirmamos que a lei tem valor.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 3, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.