Romanos 14
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC
1 Iwaze kytsa Sesus harere bo hyỹ mykaranaha sihumo ahakubyrisoroku ja tsimaha. Asahi: — Hawa skaraba Deus okzeka wasani my. Katsaktsa tsikaeni zuba myhyrinymyry — maha. Sihumo ahakubyrisoroku ja! Ba zikarapepehanaha iwatsatu meky watu mytsaty mykaranaha. Mysitsumuẽhĩnaha!
1 Acolhei aquele que é fraco na fé, com bondade, sem discutir as suas opiniões.
2 Wastuhu kytsa Sesus tuktsa: — Katsaktsa siraratsani humo mysiborokonaha zeka Deus okze ka wasani — mykaranaha. Ustsa Sesus tuktsa: — Katsaktsa myzohotsa tahaborokonaha zeka Deus okzeka batu wasani. Iwatsahi wihara ty zuba tsinamydisahakanaha — mykaranaha.
2 Um crê poder comer de tudo; outro, que é fraco, só come legumes.
3 Asaktsa siraratsani humo mysiborokonaha batu tyso: — Asahi wihara ty zuba natahadisahakanaha batu sihyrinymyry — mykaranaha. Iwa tsimytsasokonaha zeka tsisisapybyrikinaha. Siwatsa asaktsa wihara ty zuba tahadisahakanaha batu tyso: — O asahi siraratsani humo piboronahaze simysapybyitsa tu mynakaranaha — mykaranaha. Iwa tsimytsasokoronaha zeka tsisisapybyrikinaha.
3 Quem come de tudo não despreze aquele que não come. Quem não come não julgue aquele que come, porque Deus o acolhe do mesmo modo.
4 Aty ipehatsa tsipisapybyiki zeka batu wasani my, ipehatsa zuba isoho pisapybyiki. Katsa Sesus tuktsa Deus mypehakatsa. Atakta Sesus tuktsa mypehakatsa Deus harere humo zuba hyỹ mynakara. Hawa mykara Deus ipe: — O nawa tsimykara wasani — my. Ata hi zuba awatu mynakara. Imysapybyita tu mykaraze Deus ipe: — O nawa tsimykara batu amysapy — my. Mypehakatsa zikwy ituk mynapykyryk nawa wasani mozuruku hỹ.
4 Quem és tu, para julgares o servo de outros? Que esteja firme, ou caia, isto é lá com o seu senhor. Mas ele estará firme, porque poderoso é Deus para o sustentar.
5 Aty: — Nawa puruze tabyryky Deus okzeka tisapyrẽna iwatahi ba amy tohi humo zikaha — my. Usta batu: — Pibyituhukutu atsatu maha iwatahi kahyrikosokzawy humo mykara — mykaranaha. Estuba estuba zuba tahapetu sisopyk: — Hawa ha ty mozuruku zeka wasani — mykaranaha. Deus okzeka kytsa meky watu mytsaty mykaranaha zeka wasani my.
5 Um faz distinção entre dia e dia; outro, porém, considera iguais todos os dias. Cada um proceda segundo sua convicção.
6 Aty zeka: — Nawa puruze tabyryky iwatahi ba amy tohi humo zikaha iwa Deus pokzi mynakara. Aty tazoho piboro zeka: “O Deus myzo kakurẽta, ikiakta kazoho ty kabo nyny tsiky” — my iwa Deus bo mynapamykyso. Aty wihara ty tadisaha zeka: — O Deus myzo kakurẽta, ikiakta kadisahawy ty kabo nyny tsiky my — iwa Deus bo mynapamykyso.
6 Quem distingue o dia, age assim pelo Senhor. Quem come de tudo, o faz pelo Senhor, porque dá graças a Deus. E quem não come, abstém-se pelo Senhor, e igualmente dá graças a Deus.
7 Batu aty tohi tabo zuba mynakara. Myokzetuze hawa tsimyzurukunaha zeka Deus mynamysukparaka. Tsimyhyrikosokdanahaze Deus mynamysukparaka iwatsahi mywahi Deus tyryktsa tsimoziknaha.
7 Nenhum de nós vive para si, e ninguém morre para si.
8 Iwatsahi myokze tuze Deus mypehakatsa harere bo yhỹ tsimykaranaha. Tsimyhyrikosokdanaha zeka Deus tuk tsimynapykyryknaha. Iwatsahi katsaktsa mywahi Deus tyryktsa tsimaha.
8 Se vivemos, vivemos para o Senhor; se morremos, morremos para o Senhor. Quer vivamos quer morramos, pertencemos ao Senhor.
9 Kiristu mypehakatsa anahumo hi nihyrikosokda. Iwaze zuba Deus zihyrizikpowy ispitu niyzikzo. Abaka mypehakatsa niyzik, Kiristu tuktsa botu nihyrizikosokdanaha atahi sipehatsa niyzik. Katsa kino niwatihi iharere bo hyỹ tsimykaranaha atahi mypehakatsa. Myzubarẽtsa mypehatsa niyzik.
9 Para isso é que morreu Cristo e retomou a vida, para ser o Senhor tanto dos mortos como dos vivos.
10 Ikiahatsa ja. Wastuhu kytsa ahatuk ahatukytsa tsimysisapybyikinaha. Batu imysapy tsimaha. Ustsa ahatuk ahatukytsa tsimysisapybyikinahaze ispe maha: — Ikiahatsa batu wasani tsimaha — tsimykaranaha. Ikiahatsa mytsatyziutahaktsa amy wa taba parakbaha Deus okze tsinamykahabanahazo iwaze myhuak ty mybo nyny my, hawa haty tsikzurukunaha mybo ihuak ty nyny my.
10 Por que julgas, então, o teu irmão? Ou por que desprezas o teu irmão? Todos temos que comparecer perante o tribunal de Deus.
11 Deus harere papeu humo botu iwatahaha:
11 Porque está escrito: Por minha vida, diz o Senhor, diante de mim se dobrará todo joelho, e toda língua dará glória a Deus {Is 45,23}.
12 Mywatu Deus bo tsimaha. Hawa mybarawy eze zikzurukunaha ana hi Deus bo tsimytsasonaha, iwaze myhuak ty mybo nyny my.
12 Assim, pois, cada um de nós dará conta de si mesmo a Deus.
13 Iwatsahi mytukytsa ba zik soho metunaha! Mytukytsa okzeka wasani tsimyzurukunahaktsa kytsa! Mypetu mysopyk: — “Hawa hasa mytukytsa pimysapybyikinaha iwaze asahi batu hỹ zikaha” tysitsumuẽhĩ — tsimaha.
13 Deixemos, pois, de nos julgar uns aos outros; antes, cuidai em não pôr um tropeço diante do vosso irmão ou dar-lhe ocasião de queda.
14 Hawa Sesus mytsaty mykara uta kino niwatihi mytsaty mykara. Disahawy tsizubarẽna kabo ty wasani ana humo kahyrinymyrẽta. Ustsaktsa hi: — O ana disahawy kahumo batu wasani — mykaranaha. Iwaze asaktsa ana disahawy ty tahadisahakaranaha zeka sihumo ka batu sapy. Iwatsahi pimysapybyikinaha.
14 Sei, estou convencido no Senhor Jesus de que nenhuma coisa é impura em si mesma; somente o é para quem a considera impura.
15 Ikiahatsa ahazoho tsipiborokonaha zeka ahatukytsa bo batu sapy my, iwa zeka ahahumo batu siaku. Ahazoho tsipiborokonahaze ahatukytsa ana bo hi iktsa maha zeka ahahumo tahasapybyikinaha. Iwa tsimyzurukunaha zeka ahatukytsa ba ziksipokzitsi. Ahazoho humo zuba ahatukytsa tsiksisapybyikinaha. Kiristu sisapyzeky nihyrikosokda ikiahatsa humo hi Deus tuk ba zik kapykyryk naha.
15 Ora, se por uma questão de comida entristeces o teu irmão, já não vives segundo a caridade. Pela comida não causes a perdição daquele por quem Cristo morreu!
16 Iwatsahi ahaokze ka tisapyrẽna ana kino ustsa kytsa pisapybyikinaha. Sibo batu imysapy my zeka batu tyso — O mahani, ana ty hi wasani — iwa batu tyso. Nawa tisapyrẽna pisapybyikinaha.
16 Não venha a tornar-se objeto de calúnia a tua vantagem.
17 Katsaktsa Deus tyryktsa tsimaha. Amy ty sa hauk tsimykaranaha, amy ty sa tsipikukunaha nawa humo hi Deus tyryktsa batu zikyziknaha. Batu ba. Deus hyrikoso humo ityryktsa tsimoziknaha. Ata humo hi Deus harere bo hyỹ tsimykaranaha. Ata humo hi mytukytsa ba zikmybetsaknaha tysiyzikwykynahaktsa. Ihumo mykurẽtsa hỹ.
17 O Reino de Deus não é comida nem bebida, mas justiça, paz e gozo no Espírito Santo.
18 Iwa tsimyzurukunaha zeka Deus myhumo tsakurẽta mozik. Ustsa kytsa kino: — Deus situk mynapykyryk iwatsahi ityryktsa moziknaha wasani mykaranaha — maha.
18 Quem deste modo serve a Cristo, agrada a Deus e goza de estima dos homens.
19 Iwatsahi tyharape pokzitsikinahaktsa kytsa! Kytsa tysipunihikwykynahaktsa tsimaha. Iwaze ustsa kytsa ahahumo Sesus harere bo hyỹ mykaranaha.
19 Portanto, apliquemo-nos ao que contribui para a paz e para a mútua edificação.
20 Ikiahatsa siraratsani natahaborokonaha. Ahabo tisapyrẽna. Ustsa Sesus tuktsa sizoho meky watu zeka batu hauk zikaha, sihumo ka batu isapy maha, iwaze ikiahatsa kino niwatihi situkze ahazoho ty batu hauk tsimaha. Ahazoho ty siokze hauk tsimaha zeka ahatukytsa ahahumo Sesus harere bo batu hỹ mykaranaha. Iwatsahi ahazoho ty hauk hauk ahabyitaha! Duabohotsa tsik siokze tsõ tsõ byitaha! Iwa tsimaha ty zeka ahatukytsa tsimysisapybyrikinaha batu zikaha! Iwa ahatukytsa tysipokzitsiki. Sihumo imysapybara ty ka hauk hauk ahabyitaha! Iwaze ahatukytsa ba zisimyiwy.
20 Não destruas a obra de Deus por questão de comida. Todas as coisas, em verdade, são puras, mas o que é mau para um homem é o fato de comer provocando um escândalo.
21 — ausente —
21 Bom é não comer carne, nem beber vinho, nem outra coisa que para teu irmão possa ser uma ocasião de queda.
22 Ahaokze ka sizoho ty sasabyitsa kino niwatihi wasani my. Deus bo zuba ana soho ty tsimytsasokonaha. Ustsa kytsa bo ba ziktsasonaha. Asaktsa batu paikpa mytsaty zikaha iwatsahi sakurẽtsa mopykyryknaha. Asahi amy ty tisapyrẽna mykaranahaze batu tyso: — Ana kino tisapyrẽna yhỹja — iwa batu tyso. Iwaze asaktsa sakurẽtsa hỹ. Hawa batu isapy mytsaty mykaranaha zeka awatutaha.
22 Tens uma convicção; guarda-a para ti mesmo, diante de Deus. Feliz é aquele que não se condena a si mesmo no ato a que se decide.
23 Aty zeka izoho ty sasabyitsani kino niwatihi piboro zeka: — Ana ha azoho ty Deus okzeka tisapyrẽna ja. Yhỹja — my. Deus isoho: — Hawa tsimykara batu isapy — my. Sihyrinymyrybyitsa tu hauk maha zeka iwaze sibo batu isapy my. Hawa tsimykaranaha ana soho ty: — Hawa tsimykaranaha wasani my ana humo hi myhyrinymyrẽtsa — tsimaha. Iwaze wasani my. Katsaktsa hi hawa tsimykaranaha ana soho ty: — Hawa tsimykaranaha wasani ja. Yhỹ ja — tsimaha. Iwaze Deus okzeka imysopykbara ty tsimykaranaha.
23 Mas, aquele que come apesar de suas dúvidas, condena-se, por não se guiar pela convicção. Tudo o que não procede da convicção é pecado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.