Mateus 15
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Kyze wastuhu Pariseutsa Moises harere humo zinymyrynahatsa kino niwatihi Serusarẽhe ikny nitururuknaha. Sesus bo zumunahaze ipe niaha:
1 Então alguns fariseus e mestres da lei chegaram de Jerusalém para ver Jesus e lhe perguntaram:
2 — Atuk pinymyrykynahatsa taparaktsa myzotsa sopyk humo batu yhỹ nikaranaha. Tapara tahatsyhyrype piknaha iwaze tadisahanaha. Taha ty tsyhyrype pik byizeka ba zik tahadisahanaha. Asahi taha ty tsyhyrype pikbyitsa tu ziknatahadisahakanaha iwa taparaktsa harere bo batu yhỹ ziknakaranaha. Batu sapy — niaha.
2 “Por que seus discípulos desobedecem à tradição dos líderes religiosos? Eles não respeitam a cerimônia de lavar as mãos antes de comer!”.
3 — Ikiahatsaktsa ja. Ikiahatsa niwatihi Deus harere bo batu yhỹ zikaha tahanymyrywy humo zuba yhỹ tsimykaranaha. Batu sapy my Sesus niy.
3 Jesus respondeu: “E por que vocês, com suas tradições, desobedecem ao mandamento de Deus?
4 Deus ahape niy: “Ahazotsa humo tysipokzitsikinahaktsa! Ahazo ahajeza humo kino niwatihi wasani ahasopyk. Atakta tazotsa mysisapy byizeka tysibaik” Deus niy.
4 Pois Deus ordenou: ‘Honre seu pai e sua mãe’ e ‘Quem insultar seu pai ou sua mãe será executado’.
5 Ikiahatsa kytsa pe tihi: “O kazo kaje kaokyrysaro ty ahabo nyny mykara. Ana okyrysaro ty Deus bo nyny my iwa zeka ba zahatsumuẽhĩ” — tsimaha.
5 Em vez disso, vocês ensinam que, se alguém disser a seus pais: ‘Sinto muito, mas não posso ajudá-los; jurei entregar como oferta a Deus aquilo que eu teria dado a vocês’,
6 Anaty hi tsimytsasokonahaze kytsa bo tsipimyikinaha. Kytsa tahanamy tahazotsa bo pibiak tsihikiknaha. Ahahumo hi batu nyny maha. Iwatsahi ikiahatsa humo kytsa niakmyinaha.
6 não precisará mais honrar seus pais. Com isso, vocês anulam a palavra de Deus em favor de sua própria tradição.
7 Ahamyspihikbatarẽtsa Deus sohokotsa Isaijas inarokota tubabatu ahasoho ziwatahaka. Hawa ha ty ziwataha wasani. Deus harere tihi:
7 Hipócritas! Isaías tinha razão quando assim profetizou a seu respeito:
8 — ausente —
8 ‘Este povo me honra com os lábios, mas o coração está longe de mim.
9 Batu ba tahaharere zuba nitsasokonaha Deus sohokotsa Isaijas Pariseutsa soho tubabatu iwa ziwataha.
9 Sua adoração é uma farsa, pois ensinam ideias humanas como se fossem mandamentos divinos’”.
10 Kyze Sesus sizubarẽtsa bo huahua niy. Izumubanahaze ispe niy: — Wabyziutaha! Iwaze tsinymyrynaha. Amy ty maku hauk myze ana humo hi ba zikmyi. Batu disahawy humo Deus okzeka imysapybyita niyzik. Batu ba. Hawa ha ty motsasoko, iharere batu mysapy motsasoko zeka ana humo hi Deus okzeka imysapybyita mozik — Sesus niy.
10 Jesus chamou a multidão para perto de si e disse: “Ouçam e procurem entender.
11 — ausente —
11 Não é o que entra pela boca que os contamina; vocês se contaminam com as palavras que saem dela”.
12 Kyze ituk zinymyrykynahatsa ibo zumunaha: — Pariseutsa aharere humo batu siakparawy ana kino tsinymyryky ja — niaha.
12 Então os discípulos vieram e perguntaram: “O senhor sabe que ofendeu os fariseus com isso que acabou de dizer?”.
13 Iwaze Sesus ispe niy: — Pariseutsa hyrinymyrywy iparikihi haratatsa watsa. Hawa kytsa iparikihi haratatsa watsa mysibobokonaha batu iakubarahi zibobokok naha humo anawata Deus sihyrinymyrywy nepyk, batu iharere humo hawa asahi mytsaty nikaranaha zuba. Iwatahi Pariseutsa hyrinymyrywy nepyk.
13 Jesus respondeu: “Toda planta que meu Pai celestial não plantou será arrancada pela raiz.
14 Pariseutsa sihyrizikubyitsa watsa. Ihyrizikubyrita usta ihyrizikubyrita ske piwatawy zeka petoktsa mynarahanaha. Sihyrizikubyitsa petoktsa wytyk hoke bo mynarahanaha. Pariseutsa siwahatsa, kytsa bo mybarapetu mykaranaha iwatsahi Pariseutsa humo amy ty wasani batu hỹ mykaranaha. Iwaze asaktsa Pariseutsa ty arekektaha! — niy.
14 Portanto, não façam caso deles. São guias cegos conduzindo cegos e, se um cego conduzir outro, ambos cairão numa vala”.
15 Kyze Peduru tihi: — Asoho hawa tsipihauknaha mybo tytsaso — niy.
15 Então Pedro disse: “Explique-nos a parábola de que as pessoas não são contaminadas pelo que comem”.
16 — Ikiahatsa ja. Ikiahatsa myzubaha watsa kasoho batu ahahyrinymyry.
16 “Ainda não entendem?”, perguntou Jesus.
17 Kytsa tadisahakanahaze siworozik bo zuba tasapy. Bykyze pikaranahaze hana bo ja.
17 “Tudo que comem passa pelo estômago e vai para o esgoto,
18 Amy ty batu imysapybara ty kytsa mozihikiknaha ana soho mytsaty ziknakaranaha, ana humo hi simysapybyitsa niyziknaha.
18 mas as palavras vêm do coração, e é isso que os contamina.
19 Kytsa amy ty batu imysapy mytsaty mykaranaha zeka atsatu mykaranaha. Hawa mytsaty mykaranaha humo kytsa pibeze tsihikiknaha, ustsa okeza piakse tsihikiknaha, ustsa kytsa mysiwo tsihikiknaha ustsa namy piakse tsihikiknaha sitsyhyryboarẽtsa moziknaha. Kytsa mysimyiwynaha sisoho mybarapetu mykaranaha. Siharerewabymybarẽtsa moziknaha hawa mytsaty mykaranaha batu imysapybara humo.
19 Pois do coração vêm maus pensamentos, homicídio, adultério, imoralidade sexual, roubo, mentiras e calúnias.
20 Ana humo hi kytsa batu simysapy maha, Deus okzeka simysapybyitsa mykaranaha. Kytsa ba zik tahatsyhyrypetsa piknaha Deus okzeka mahani. Asahi ipe: “O ikia zuba tsamysapyrẽnikita” maha. Iwa Deus bo mopamykysokonaha — Sesus niy. De.
20 São essas coisas que os contaminam. Comer sem lavar as mãos não os contaminará.”
21 Iwaze Sesus Tiro bo niparak. Sidõ bo kino niwatihi.
21 Então Jesus deixou a Galileia, rumo ao norte, para a região de Tiro e Sidom.
22 Kyze wytyk anaezektatsa Sudeubyitatsa tu ibo zumu. Atatsa kakaik niy. Atatsa tihi: — O kapehatsa Deus zipehata Dawi tsekokatsa kahumo tsimypokzitsiarẽta. Kaste sinini mynakara, ihyrikoso sapybara pokso atakta pororo ziknakara iwatatsahi sinini mynakara.
22 Uma mulher cananeia que ali morava veio a ele, suplicando: “Senhor, Filho de Davi, tenha misericórdia de mim! Minha filha está possuída por um demônio que a atormenta terrivelmente”.
23 Sesus batu iharere ty batu tyso. Zinymyrykynahatsa ipe: — O amy sa myzapykyky ikia atatsa bo nyny tsimyzeka bykyze ipe: nabo pãoty tsimy. Atatsa myhapik ka mynakara batu pyk aha.
23 Jesus não disse uma só palavra em resposta. Então os discípulos insistiram com ele: “Mande-a embora; ela não para de gritar atrás de nós”.
24 Iwaze Sesus: — Utakta Deus zikpehata Sudeutsa bo zuba asaktsa hozipyrykza watsa batu siperynymyryhy, nizaranahatsa watsa maha, iwa hozipyrykza watsa.
24 Jesus disse à mulher: “Fui enviado para ajudar apenas as ovelhas perdidas do povo de Israel”.
25 Atatsa ana kino ziwabyze ibo izumu, iokeryk taekaratsa humo puruk puruk niy — O kapehatsa ikia amysapyrẽnikita tyziktsumuẽhĩ ky — niy:
25 A mulher, porém, aproximou-se, ajoelhou-se diante dele e implorou mais uma vez: “Senhor, ajude-me!”.
26 Sesus: — Tapara kytsa hyrytsa zitadisahakanaha bykyze zuba kytsa disahawy tsihirik ty tsikuparinitsa bo nyny maha. Tapara sidisahawy ty tsikuparinitsa bo nyny my zeka batu sapy my. Isopyksapybyitsa. Ihyrytsa hi tapara tysidisahawynaha — niy.
26 Jesus respondeu: “Não é certo tirar comida das crianças e jogá-la aos cachorros”.
27 — O kapehatsa wasape tsiky. Ikia Sudeutsa bo hỹ. Katsaktsa Sudeutsabyitsa tsikuparinitsa watsa, amy ty Sudeutsa ty tsihik byizeka katsaktsa yhỹ tsimaha. Tsikuparinitsa zipyryktsa mesa hwitsabihi pukezi tu asahi sitsatsakyhy arehe ty tahadisahakanaha. Itsatsakyhy inatsukunahaze ana ty hi tsikuparinitsa zipyryktsa tahadisahakanaha katsa kino niwatihi amy ty Sudeutsa batu yhỹ zikaha katsaktsa yhỹ tsimaha — niy.
27 “Senhor, é verdade”, disse a mulher. “No entanto, até os cachorros comem as migalhas que caem da mesa de seus donos.”
28 — Aharere wasani my. Kahumo aspirikporẽtatsa iwatatsahi awahoro boktsa! Aste pizororowy ihyrikoso sapybara botu iksiwyhik hana bo ja. Aste tsakurẽtatsa hỹ — Sesus niy. Iwa hỹ.
28 “Mulher, sua fé é grande”, disse-lhe Jesus. “Seu pedido será atendido.” E, no mesmo instante, a filha dela foi curada.
29 Kyze Sesus niparak Karireja pihikzotsabyri sak bo niukuru. Kyze hara bo nido anaeze nidyhyky.
29 Deixando aquele lugar, Jesus voltou ao mar da Galileia e subiu a um monte, onde se sentou.
30 Kytsa sizubarẽtsa ibo izumunaha. Siekbyritsa, sihyrizikubyitsa, siharerebyitsa, simyiziubyitsa simyitsapyritsa sizubarẽtsa iwatsa nisioktyhyryknaha, Sesus paukbaze isty dyhy dyhy niaha.
30 Uma grande multidão veio e colocou diante dele aleijados, cegos, paralíticos, mudos e muitos outros, e ele curou a todos.
31 Sesus nisizororowyba. Kytsa ihumo sipybyrẽtsa. Pãozikahabyitsa zitabazonaha, sihyrizikubyitsa iktsazo nikaranaha, simyiziubyitsa nizororobanaha, siharerebyitsa nipamykysozonaha kytsa ana bo iktsa niahaze sipybyrẽtsa. Ana humo hi Deus bo: — Ikia Isareu Deus my, ikia zuba Deus babata ahumo mykurẽtsa — nikaranaha.
31 As pessoas ficavam admiradas e louvavam o Deus de Israel, pois os que eram mudos agora falavam, os paralíticos estavam curados, os aleijados andavam e os cegos podiam ver.
32 Kyze Sesus ituk zinymyrykynahatsa bo huahua niy: — Panytahaktsa! Utakta sizubarẽtsa humo kamypokzitsiarẽta. Harakykbyihi katuk zurunaha, batu sidisahawyky niaha. Ispe my zeka: “Tsiksinahaktsa kytsa ahawahoro boktsa” iwa zeka taharapatsapyrispyk ske buruk mynarahanaha iwatahi batu isty peha siwahoro bo. Tapara sidisahawy ty sibo nyny tsimaha — niy.
32 Então Jesus chamou seus discípulos e disse: “Tenho compaixão dessa gente. Estão aqui comigo há três dias e não têm mais nada para comer. Se eu os mandar embora com fome, podem desmaiar no caminho”.
33 — Hawa skaraba tsimaha. Batu aty tohi sidisahawy ty sibo nyny my. Jerukbara eze batu mydisahawyky. Katsaktsa ba ziksitsumuẽhĩnaha.
33 Os discípulos disseram: “Onde conseguiríamos comida suficiente para tamanha multidão neste lugar deserto?”.
34 — Hawa skaraba atsikara — niy. — Nawa, usta tsyhyry humo petok sete atsikara niaha. Piknutsa zipyryktsa kino batu sizuba — niaha.
34 Jesus perguntou: “Quantos pães vocês têm?”. “Sete, e alguns peixinhos”, responderam eles.
35 Kyze Sesus kytsa sizubarẽtsa pe: — Wytyk humo dyhy dyhy taha! — niy.
35 Então Jesus mandou todo o povo sentar-se no chão.
36 Iwaze atsikara sete aha ty okokyk niy, piknutsa zipyryktsa kino niwatihi nisibykyk iwaze Deus pe: — Ikia humo ka mykurẽtsa tsimaha. Ikia hi mydisahawy ty mybo nyny tsimy — niy. Iwaze atsikara zitsakze zinymyrykynahatsa bo nyny niy. Piknutsa zipyryktsa kino niwatihi nyny niy. — O kytsa bo sidisahawy ty nynytaha! — niy. Sizubarẽtsa bo zibiakaknaha tsizubarẽna ty nyny nynyzo niaha. Ziubarawy.
36 Tomou os sete pães e os peixes, agradeceu a Deus e os partiu em pedaços. Em seguida, entregou-os aos discípulos, que os distribuíram à multidão.
37 Bykyze kytsa: — O mysorokrẽtsa — niaha. Tahadisahabanahaze itsatsakyhy arehe zipupukunaha. Peryktsa bo pukpuk nikaranaha. Iwa sete peryktsa bo zipupukunaha.
37 Todos comeram à vontade, e os discípulos recolheram, ainda, sete cestos grandes com as sobras.
38 Kytsa abazubatsa. Kwatero miu ahatsa kytsa, tahadisahakanaha wytykyryk sihyrytsa ahatsa kino niwatihi iwatsa tahadisahakanaha.
38 Os que comeram foram quatro mil homens, sem contar mulheres e crianças.
39 Iwaze Sesus ispe niy: — Ahawahoro bo tsiksinaha — niy. Iwaze ziksikinaha. Ziksibanahaze tsaraha bo takoro Makadã bo niy.
39 Então Jesus os mandou para casa, entrou num barco e atravessou para a região de Magadã.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.