Mateus 13
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NTLH
1 Kyze nawa zuruze Sesus wahoro eze zoi. Karireja pihikzotsabyri baze nidyhyky kytsa nisihyrinymyryky. Deus tyryktsa soho nisihyrinymyryky.
1 Naquele mesmo dia Jesus saiu de casa, foi para a beira do lago da Galileia, sentou-se ali e começou a ensinar.
2 Sizubarẽtsa ibaze niriktotohokonaha. Zihyrizabaiknaha. Iwaze tsaraha bo takoro, anaeze dyhy niy. Kytsa sizubarẽtsa zarape sak eze niriktotohokonaha iharere ziwabykynaha.
2 A multidão que se ajuntou em volta dele era tão grande, que ele entrou num barco e sentou-se; e o povo ficou em pé na praia.
3 Nisihyrinymyry. Nipamykysoko atahi nisihyrinymyryky. Hawa kytsa mektsaktsa Deus harere humo maha, wastuhu iharere bo hyỹ nikaranaha ustsaktsa batu yhỹ nikaranaha ana humo hi nisihyrinymyryky. Atahi: — Kyze maku waratok bo niy. Atahi nisiparikik.
3 Jesus usou parábolas para ensinar muitas coisas. Ele disse:
4 Nisiparikikze ske sak buruk wastuhu natsukunaha asaktsa piyktsa zumukunaha nisihorozukbaiknaha.
4 Quando estava espalhando as sementes, algumas caíram na beira do caminho, e os passarinhos comeram tudo.
5 Iwaze mektsatu nisiparikikze harahareziktsa bo inatsukunahatsa. Iaksukpe bete tu zipokonaha iwatsahi niakbabaiknaha harahareziktsa humo niakbabaiknaha.
5 Outra parte das sementes caiu num lugar onde havia muitas pedras e pouca terra. As sementes brotaram logo porque a terra não era funda.
6 Batu siharatatsaka. Iwatsahi niakbabaiknaha haramwe humo niakbabaiknaha.
6 Mas, quando o sol apareceu, queimou as plantas, e elas secaram porque não tinham raízes.
7 Iwaze ustsa nisiparikikze inikoso bo hi inatsukurunaha. Tahaypykyknahaze, ini saha humo hi batu tahatypyk, niakbabaiknaha.
7 Outras sementes caíram no meio de espinhos, que cresceram e sufocaram as plantas.
8 Iwaze ustsa riktsa jytykziuha bo inatsukunahatsa. Niahatsahi tahaypykyknahaze tahasuknaha nipopobaiknaha. Asahi niubaranahaze tirĩta riktsa. Ustsa niwatihi niubaranahaze sesẽta riktsa. Ustsaktsa niubaranahababa sẽ riktsa. Sizubarẽtsa hiba riktsa ty siytyk tisapyrẽna bo nisiparikik. Iwa hỹ.
8 Mas as sementes que caíram em terra boa produziram na base de cem, de sessenta e de trinta grãos por um.
9 Kaharere tsiwabynaha zeka wabyziutaha! — niy.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Kyze zinymyrykynahatsa ibo niaha. Asa zuba ibo nipamykysokonaha: — Amy skaraba riktsa soho kytsa tsimysihyrinymyryky — niaha.
10 Então os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Por que é que o senhor usa
11 — Deus kaharere ahabo piwatawy tsihikik pahahyrinymyry tsihikik. Deus tyryktsa soho pahawatawyky. Ikiahatsa kasoho ezytyk humo yhỹ tsimaha. Deus tyryktsa tsimoziknaha. Ustsa batu. Iwatahi tsasohowy humo tysihyrinymyryky.
11 Jesus respondeu:
12 Aty zeka kaharere tsikaeni zuba pinymyryky Deus ibo mopamykysotohi my. Atakta pihyrinymyrytsihik zeka mopamykysotohi. Aty zeka kaharere batu ihyrinymyry batu ihyrinymyry za. Batu amy tohi Deus ibo ba zik pamykysozo. Hawa ha ty botu zinymyry ana kino pispiriktsokda.
12 Pois quem tem receberá mais, para que tenha mais ainda. Mas quem não tem, até o pouco que tem lhe será tirado.
13 Iwatahi tsasohowy humo kytsa mysihyrinymyry. Asaktsa iktsazuba maha batu sihyrinymyry. Piwabykynaha zuba batu sihyrinymyry. Kaharere bo batu yhỹ zikaha.
13 É por isso que eu uso parábolas para falar com essas pessoas. Porque elas olham e não enxergam; escutam e não ouvem, nem entendem.
14 Hawa Deus sohokotsa Isaijas tubabatu ziwatahaka atsatu mykaranaha. Atahi:
14 E assim acontece com essas pessoas o que disse o
15 Iwa Deus sohokotsa Isaijas tubabatu ziwatahaka abaktsa kytsa soho, asahi kaharere piwabynaha zuba batu sihyrinymyry tsihikik.
15 Pois a mente deste povo está fechada:
16 — Ikiahatsa ahakurẽtsa tsimaha. Hawa motsasoko Deus tyryktsa soho tsipiwabytoktokonaha ahahyrinymyrẽtsa. Hawa mykara ana kino iktsaziu tsimaha ana humo hi ahahyrinymyrẽtsa. Iwatsahi ahakurẽtsa tsimoziknaha.
16 Jesus continuou, dizendo:
17 Kaharere tsiwabytoktonahaktsa! Tubabatu Deus sohokotsa, asaktsa Deus harere bo hyỹ nikaranaha niwatihi hawa ikiahatsa tsiwabynaha ana kino ziwaby tsihikiknaha. Batu zikaha. Amy ty iktsa tsimaha ana kino ziny tsihikiknaha. Batu zikaha. Ikiahatsa hi kaharere tsinymyrykynaha. Ikiahatsa hi kabo iktsa tsimaha iwatsahi ahakurẽtsa tsimoziknaha — niy.
17 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: muitos profetas e muitas outras pessoas do povo de Deus gostariam de ver o que vocês estão vendo, mas não puderam; e gostariam de ouvir o que vocês estão ouvindo, mas não ouviram.
18 — Abaka wabytoktoktaha! Amy ty tsasohowy sipariktsa soho pahawatawy. Asaktsa kamyspirikpowy ezytyk humo hyỹ maha zeka Deus tyryktsa moziknaha.
18 — Então escutem e aprendam o que a
19 Aparakbaha Deus wasania ty piwabynaha. Asahi riktsa watsa ske sak bo inatsukunahatsa. Asahi Deus wasaniha piwabykynahaze Satanas sibo mozumuze Deus harere ziakse. Kytsa sihyrinymyrybyitsatuze Satanas Deus harere ziakse piyktsa hyrity watsa, iwatsahi Deus wasaniha humo batu sispirikpo.
19 As pessoas que ouvem a mensagem do vem e tira o que foi semeado no coração delas.
20 Ustsa Deus harere piwabykynaha. Asahi riktsa watsa asahi harahareziktsa bo inatsukunahatsa siharatatsa zuba byitsa watsa. Taparaka wasaniha ziwabykynahaze sakurẽtsa.
20 As sementes que foram semeadas onde havia muitas pedras são as pessoas que ouvem a mensagem e a aceitam logo com alegria,
21 Iwaze riktsa wytyk supe bete inatsukunahatsa watsa asahi tsikaeni zuba zinymyrykynaha. Tsihokdaharẽna zeka Deus harere bo batu yhỹ zikaha, iharere humo nispiriktsokdanaha. Ustsa kytsa Deus harere zimyijakanahaze Deus wasania ty zerekeknaha. Deus humo sispirikpobyitsa hi nikaranaha.
21 mas duram pouco porque não têm raiz. E, quando por causa da mensagem chegam os sofrimentos e as perseguições, elas logo abandonam a sua fé.
22 Ustsa Deus harere piwabykynaha. Asahi riktsa hyrity watsa inikoso bo inatsukunaha. Wasaniha piwabykynahaze tahanamy bo zuba mytsaty mytsaty nikaranaha. Tahanamy mozihikiknaha zuba. Deus harere humo sakubyri zumunahaze ihumo batu sispirikpo. Asahi wihara waha batu jakuk.
22 Outras pessoas são parecidas com as sementes que foram semeadas no meio dos espinhos. Elas ouvem a mensagem, mas as preocupações deste mundo e a ilusão das riquezas sufocam a mensagem, e essas pessoas não produzem frutos.
23 Ustsa Deus harere piwabykynaha. Asahi riktsa jytykziuha bo inatsukunaha hyrity watsa. Ustsa kytsa Deus harere ziwabynahatsa watsa. Deus wasaniha piwabyziukunaha. Piwabynahaze iharere humo sispirikporẽtsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha. Iwatsahi wihara nijakuk. Wastuhu niubaranaha tirĩta riktsa. Ustsa niubaranaha sesẽta riktsa. Ustsa niubaranaha sẽ riktsa. Sizubarẽtsa hiba — niy. Deus tuktsa niwatihi iharere bo hyỹ mykaranahaze simysapyrẽtsa moziknaha wihara nijakuk naha waha. Iwaze hawa kytsa Sesus ihyrinymyrywy ezytyk piwabykynaha iwaze tysihyrinymyryky.
23 E as sementes que foram semeadas em terra boa são aquelas pessoas que ouvem, e entendem a mensagem, e produzem uma grande colheita: umas, cem; outras, sessenta; e ainda outras, trinta vezes mais do que foi semeado.
24 Kyze usa soho sibo nipamykysokozo. Deus tyryktsa soho humo nisihyrinymyryky. Sesus tihi: — Maku tsuhuk bo riktsa nisiparikik. Tiriko riktsa tisapyrẽna waratok buruk nisiparikik.
24 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
25 Unata zurubanahaze isukyrytsa itsuhuk bo izumu. Kytsa papatu towahaditsa nisiparikik, tirikotsa tazahara buruk towahaditsa nisiparikik, nesepykze ziksizo.
25 Certa noite, quando todos estavam dormindo, veio um inimigo, semeou no meio do trigo uma erva ruim, chamada joio, e depois foi embora.
26 Kyze tiriko zipokonahaze towahaditsa tuk zipokonaha. Tiriko towahaditsa tuk tayhapykyknaha.
26 Quando as plantas cresceram, e se formaram as espigas, o joio apareceu.
27 Iwaze tsumuẽhĩtsa tsihitsa pe “O mypehakatsa riktsa tisapyrẽna zuba atsuhuk eze tsiksiparikik. Hawa sa towahaditsa tiriko tuk taypyknaha” niaha.
27 Aí os empregados do dono das terras chegaram e disseram: “Patrão, o senhor semeou sementes boas nas suas terras. De onde será que veio este joio?”
28 “Kasukyrytsa iwa niy, atahi towahaditsa nisiparikik” niy. Iwaze sitsumuẽhĩtsa tihi: “Towahaditsa sa tahaboboknaha” niy.
28 — “Foi algum inimigo que fez isso!”, respondeu ele.
29 “Batu. Towahaditsa tsimysiboboknaha zeka tirikotsa tuk tu tsimysiboboknaha byri tsinasiboboknaha. Siharatatsa tuk tu nisiakwarabaiknaha. Byriktsa!”
29 — “Não”, respondeu ele, “porque, quando vocês forem tirar o joio, poderão arrancar também o trigo.
30 Abaka niwatihi zitahaypyknaha. Aibani tirikotsa muanahaze tu kytsa mysipurunaha. Ispe my: “Tapara towahaditsa tysiboboknahaktsa! Tsimysiboboknahaze haĩhaĩ tsimaha, izo bo tysioktsotsoknaha. Kyze tirikotsa tysipurunaha katirikododowytsa bo tysizozonaha” my. Yhỹ niaha. — iwa Sesus tiriko soho towahaditsa niwatihi nitsasoko. Aty Deus harere bo hyỹ mykara zeka tiriko watsa. Aty Deus harere bo yhỹ habyi zeka towahaditsa watsa my ana humo hi nisihyrinymyryky.
30 Deixem o trigo e o joio crescerem juntos até o tempo da colheita. Então eu direi aos trabalhadores que vão fazer a colheita: ‘Arranquem primeiro o joio e amarrem em feixes para ser queimado. Depois colham o trigo e ponham no meu depósito.’ ”
31 Kyze usa soho humo sibo nitsasoko. Deus tyryktsa soho humo nisihyrinymyryky. Sesus tihi: — Deus tyryktsa sirikbuzubyitsa watsa. Mostarada riktsa watsa niy. Maku waratok eze ziparikze.
31 Jesus contou outra parábola . Ele disse ao povo:
32 Ziktsa buzubyitsa tuze ziponaha. Taypykze hwi puẽtsikbyita mozik. Tisarapatsazubarẽta. Iwaze piyktsa isarapatsa bete tahasukuknaha — niy. Iwa nitsasoko hawa Deus tyryktsa sizubarẽtsa moziknaha. Hawa mostarada nisiubara iwatsa Deus tyryktsa mysiubaraka.
32 Ela é a menor de todas as sementes; mas, quando cresce, torna-se a maior de todas as plantas. Ela até chega a ser uma árvore, de modo que os passarinhos vêm e fazem ninhos nos seus ramos.
33 Kyze Sesus usa soho humo sibo nitsasoko Deus tyryktsa soho humo nisihyrinymyryky. Atahi: — Deus tyryktsa atsikara pytowy hyrity waha. Wytyk tiriko tsizubarẽna ty, iwaze ipytowy ty tsikaeni zuba tiriko eze nitsakyky iwaze napytoko. Abahi atsikara ziharazoko — niy. Iwa nipamykysoko Deus tyryktsa soho. — Taparaka Deus tyryktsa hudikhudikwy eze estuba zuba. Aibani nanabyitaba kytsa Deus tyryktsa moziknaha — Sesus niy.
33 Jesus contou mais esta parábola para o povo:
34 Iwaze Sesus isoho tsizubarẽna myzubaha bo nipamykysoko. Iwa Deus tyryktsa soho humo nisihyrinymyryky. Kytsa nisihyrinymyrykyze isoho humo zuba nipamykysoko.
34 Jesus usava parábolas para dizer tudo isso ao povo. Ele não dizia nada a eles sem ser por meio de parábolas.
35 Iwa niyze hawa ha ty Deus sohokotsa tubabatu ziwataha atsatu nikara. Deus sohokotsa tihi:Deus sohokotsa, tubabatu ziwataha iwa Sesus atsatu nikara.
35 Isso aconteceu para se cumprir o que o profeta tinha dito: “Usarei parábolas quando falar com esse povo e explicarei coisas desconhecidas desde a criação do mundo.”
36 Kyze Sesus kytsa sizubarẽtsa nisierekze wahoro bo nitsuk. Zinymyrykynahatsa ibo zumunaha. Ipe niaha: — Hawa ha sa tiriko towahaditsa soho mybo tytsasoziu — niaha. Iwaze sibo nitsasoko.
36 Então Jesus deixou a multidão e voltou para casa. Os discípulos chegaram perto dele e perguntaram: — Conte para nós o que quer dizer a
37 Aty wata ja: — Tiriko riktsa itsuhuk eze nisiparikik utakta Deus zikpehata kytsa wata ikyzik, tawata atakta riktsa nisiparikik, utakta Deus harere ty mysihyrinymyryky.
37 Jesus respondeu:
38 Itsuhuk mybarawy ezektsa watsa. Tiriko riktsa tisapyrẽtsa Deus tyryktsa watsa ituktsa maha. Towahaditsa hi Satanas tuktsa watsa.
38 O terreno é o mundo. As sementes boas são as pessoas que pertencem ao .
39 Sisukyrytsitsa towahaditsa nisiparikik atakta Satanas hyrikoso sapybara pehakatsa watsa. Ziubara mybarawy nepykze wata astatu my. Asaktsa nisiubara mysipurunaha bijoikpe iknyktsa Deus tsumuẽhĩtsitsa watsa maha.
39 O inimigo que semeia o joio é o próprio Diabo. A colheita é o fim dos tempos, e os que fazem a colheita são os anjos.
40 Towahaditsa tysipurunaha izo bo tysioktsotsoknaha iwaze Deus Satanas tuktsa sinini ykarawy bo mysipehahik.
40 Assim como o joio é ajuntado e jogado no fogo, assim também será no fim dos tempos.
41 Utakta Deus zikpehata kytsa wata ikyzik, utakta bijoikpe iknyktsa Deus tsumuẽhĩtsitsa mysipeha mybarawy ezektsa bo my. Asaktsa kytsa mysimyiwynahatsa asahi simysapybyikitsa tu nikaranaha.
41 O Filho do Homem mandará os seus anjos, e eles ajuntarão e tirarão do seu Reino todos os que fazem com que os outros pequem e também todos os que praticam o mal.
42 Izo bo tysioktsotsoknaha, sinini ykarawy bo tysipaparanaha. Anaeze niakmyinahatsa tahatsaputsa ty dydydy mykaranaha. Tahakyrikinaha humo mopuziukunaha.
42 Depois os anjos jogarão essas pessoas na fornalha de fogo, onde vão chorar e ranger os dentes de desespero.
43 Iwaze kytsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha wasani mykaranaha haramwe haneze watsa. Jekyrikoso watsa maha. Deus tuktsa soho “O ikiahatsa ahamysapyrẽtsa” my. Kytsa niwatihi sibo iktsa mahaze “O simysapyrẽtsa” mykaranaha. Deus tahazo tuk tahawahi mynapykyknaha — Sesus niy. — Kaharere tsipiwabynaha zeka tsiwabytoktonaha — niy.
43 Então o povo de Deus brilhará como o sol no Reino do seu Pai. Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.
44 Kyze Sesus usa soho humo sibo nitsasoko Deus tyryktsa soho humo nisihyrinymyryky. Atahi: — Deus tyryktsa tisapyrẽna tsipokzitsiarẽna waha ty. Maku tsuhukze tisapyrẽna tsipokzitsiarẽna zikaha. Atsoko ziytykikzo ziokpitsĩhikzo. Tsakurẽta anamy tsizubarẽna okyrysaro humo zihuak. Iwaze itsuhuk tsihitsa bo, itsuhuk okyrysaro humo zihuakak iwaze tisapyrẽna ty tsipokzitsiarẽna ziakse. Ikiahatsa Deus tyryktsa tsimyzihikiknaha zeka sakurẽtsa maku wata, atakta tisapyrẽna tsipokzitsiarẽna ziakse niy.
44 — O
45 Kyze Sesus nitsasokozo: — Deus tyryktsa maku wata atahi peroratsa ty ziakse. Perora haraharezipyryktsa sipokzitsiarẽtsa. Perora tisapyrẽnikia ty zuba ziakse tsihikik.
45 — O
46 Perora isapyrẽnikia zikahaze tanamy tsizubarẽna okyrysaro humo zihuakak iwaze perora isapyrẽnikia ziakse. Perora humo tsakurẽta my. Ikiahatsa ahakurẽtsa iwatsa Deus tyryktsa tsimoziknaha.
46 Quando encontra uma pérola que é mesmo de grande valor, ele vai, vende tudo o que tem e compra a pérola.
47 Kyze Sesus Deus tyryktsa tõhõryk waha my. — Piknutsa tõhõryk bo sasabyitsa sizubarẽtsa piknutsa inapupukunaha.
47 — O
48 Inahareknahaze piknutsa hokyktsitsa nimyra eze nidyhydyhykynaha. Piknutsa nisinykynaha sisapyrẽtsa ty nataba sisapybyitsa ty natabaha niaha. Piknutsa sisapyrẽnikitsa ty ka peryk bo nisipupukunaha. Piknutsa sisapybyitsaktsa ty ka nisipaparakanaha.
48 E, quando está cheia, os pescadores a arrastam para a praia e sentam para separar os peixes: os que prestam são postos dentro dos cestos, e os que não prestam são jogados fora.
49 Mybarawy mopykze iwa my. Bijoikpe iknyktsa Deus tsumuẽhĩtsitsa mozumunaha. Kytsa simysapyrẽtsa asaktsa Deus harere bo hyỹ mykaranaha Deus bo mysioktyhyryknaha. Simysapybyikitsa kino niwatihi metutu mykaranaha.
49 No fim dos tempos também será assim: os anjos sairão, e separarão as pessoas más das boas,
50 Simysapybyikitsa izo bo mysioktsotsoknaha sinini ykarawy bo maha. Anaeze simysapybyikitsa tahatsapu ty dydydy mynakaranaha. Tahakyrikinaha humo mynapuziukunaha — niy.
50 e jogarão as pessoas más na fornalha de fogo. E ali elas vão chorar e ranger os dentes de desespero.
51 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy: — Kaharere ja tsinymyrynaha — niy. Yhỹ niaha.
51 Então Jesus perguntou aos discípulos: — Sim! — responderam eles.
52 — Kyze niwazuba asaktsa zinymyrykynahatsa babatsa Deus tyryktsa tuk sihyrinymyrykytsa moziknaha. Wahoro tsihitsa watsa, anamy zozowy eze wahoro ezektsa bo nyny my. Iwata sinymyrykytsa kytsa bo mysihyrinymyrykynaha. Hawa ty botu ziwabynaha Moises harere mysihyrinymyrykyzo kaharere ezytyk humo kino niwatihi kytsa mysihyrinymyryky aba zuba anasoho piwabykynaha — niy. De.
52 Jesus disse:
53 Sesus nitsasobaze anaeze niparak.
53 Quando Jesus acabou de contar essas parábolas , saiu dali
54 Nasare bo niukuru anaeze hi taypykyryk naha bo zumu. Deus wahoro bo nitsuk. Anaeze kytsa nisihyrinymyryky. Ihumo sipybyrẽtsa. Asa tihi: — Atakta hawa zinymyryky. Hawa myhyrinymyrywy babaha ja. Aty ja zispirikpoko. Amy ty kytsa batu zikaha ana ty hi mykara. Aty zikwy sa ituk mynapykyryk — niaha. Iwa asa zuba nipamykysokonaha.
54 e voltou para a cidade de Nazaré, onde ele tinha morado. Ele ensinava na sinagoga , e os que o ouviam ficavam admirados e perguntavam: — De onde vêm a sabedoria dele e o poder que ele tem para fazer milagres?
55 — Hwitsa bikitsa tse ja. Hawa skaraba Maria ije. Hawa skaraba Tsiaku, Sudas, Soses, Simaõ ahatsa itukytsa maha.
55 Por acaso ele não é o filho do carpinteiro? A sua mãe não é Maria? Ele não é irmão de Tiago, José, Simão e Judas?
56 Ituk kykyryk mytuk mopykyryknaha ja. Iwaze izikwy ihyrinymyrywy babaha iwa hana eze sa zinymyryky — nikaranaha. Iwatsahi ihumo batu sispirikpo.
56 Todas as suas irmãs não moram aqui? De onde é que ele consegue tudo isso?
57 Ihumo kyze ky sisopyk. Sesus ispe niy: — Nanabyitaba kytsa Deus sohokotsa harere piwabynaha. Atakta tahudikhudikwy eze tuze ka batu wasani zikaha. Tawahoro ezektsa tu zeka batu wasani zikaha. Itukytsa tukze ka batu wasani zikaha — niy.
57 Por isso ficaram desiludidos com ele. Mas Jesus disse:
58 Sesus Nasare eze tu zikwy batu watawy. Amy ty kytsa batu zikaha Nasare eze tu batu zik. Kytsa ihumo sispirikpobyitsa tu iwatahi zikwy batu watawy.
58 Jesus não pôde fazer muitos milagres ali porque eles não tinham fé.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 13, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.