Marcos 6
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NAA
1 Kyze Sesus ziksizo. Nasare eze itaypykyk zinymyrykynahatsa tuk zumu.
1 Tendo saído dali, Jesus foi para a sua terra, e os seus discípulos o acompanharam.
2 Nawa zuruze tabyrywy eze Sudeutsa wahoro bo zumubanaha. Anaeze kytsa nisihyrinymyrykyze sipybyrẽtsa nikaranaha. Ihyrinymyrywy ziwabynahaze nipybybaiknaha. Asa hi: — Atakta hawa sa zinymyryky. Hawa myhyrinymyrywy baba sa. Aty sa zispirikpoko. Amy ty kytsa batu zikaha ana ty hi mykara, aty sa zikwy ituk mynapykyryk.
2 Chegando o sábado, começou a ensinar na sinagoga, e muitos, ouvindo-o, se maravilhavam, dizendo: — De onde lhe vem tudo isso? Que sabedoria é esta que lhe foi dada? E como se fazem tais maravilhas por suas mãos?
3 Atahi ja hwitsabikitsa Maria tse. Tsiaku Sose Sudas Simaõ iwatsa moziky ipe sisopyk. Iwa itukytsa maha. Itukykyry mytuk tu niwatihi maha — nikaranaha. Iwaze iharere bo batu yhỹ nikaranaha.
3 Não é este o carpinteiro, o filho de Maria e irmão de Tiago, José, Judas e Simão? As suas irmãs não vivem aqui entre nós? E escandalizavam-se por causa dele.
4 Iwaze Sesus ispe niy: — Nanabyitaba Deus sohokotsa harere kytsa piwabytoktokonaha. Atahi tahudikhudikwy eze tu zeka iututsa pauktsitsa batu iharere ziwabynaha — niy.
4 Jesus, porém, lhes disse:
5 Kytsa Sesus humo sispirikpoziubyitsa zikwy batu iwatawyhy. Atahi batu sizuba simyitsapyritsa nisizororowy tatsyhyrypetsa ty sibete tsika nikaraze nisizororowy.
5 Não pôde fazer ali nenhum milagre, a não ser curar uns poucos doentes, impondo-lhes as mãos.
6 Ihumo sispirikpobyitsa tu ana humo hi paikpa mytsaty nikara. Sesus dose zinymyrykynahatsa nisipeha. Iwaze ustsa myzubahatsa bo niukuru, anabo kytsa nisihyrinymyryky.
6 E admirava-se da incredulidade deles. Jesus percorria as aldeias vizinhas, ensinando.
7 Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa nisipehaka. Iwaze tazikwy ty sibo nyny niy. Iwatsahi kytsa asahi hyrikosotsa sapybaratsa sibo pororo ziknakaranaha nisiksiwyhiknaha. Sesus zikwy humo hi hyrikosotsa sapybaratsa ziknasiksiwyhiknaha. Nanabyitaba nisipehaka. Sipetok kohotsa ty zuba iwa nisipeha.
7 Chamou os doze e passou a enviá-los de dois em dois, dando-lhes autoridade sobre os espíritos imundos.
8 Ispe niy: — Ahazozowy ty zuba wabehyryk taha. Ẽryka bo tsipomonahaze ahaborohobyitsa tutaha! Ahadisahawy byitsa tutaha! Okyrysaro ty kino pok pok byitaha!
8 Ordenou-lhes que não levassem nada para o caminho, exceto um bordão; nem pão, nem sacola, nem dinheiro;
9 Ahapyrysuktsa ty zuba korobyktaha! Usa ahasuk tyka pok pok byitaha! Estuba zuba tsimaha. Batu petok suk pok pok byitaha — niy.
9 e que fossem calçados de sandálias e não usassem duas túnicas.
10 — Hudikhudikwy tsimyzumunaha. Wahoro bo tsimypupunaha zeka anaeze hi tsimypykyryknaha. Asta wahoro eze tu zuba tynapykyryknaha.
10 E recomendou-lhes:
11 Tsipomonahaze tsarytsitsa ahape pany pakuty ahabyi zeka. Asaktsa ahaharere ty waby ahabyizeka meky botu tsimaha. Tsimykurunahaze ahapyrysuktsa ty bokbokyk taha. Wytyk tazy ty mynatõ. Mynatõ zeka sihudikhudikwy ezektsa Deus harere bo batu yhỹ niaha iwatawy — niy. Iwa Deus mysisininiwyky anahi piwatawyky.
11 Se em algum lugar não quiserem recebê-los nem ouvi-los, ao saírem dali sacudam o pó dos pés, em testemunho contra eles.
12 Iwatsahi zinymyrykynahatsa Deus wasaniha sizubarẽtsa bo motsasokonaha. Asaktsa: — Ahasopyksapybyitsa ty tsikykaranaha tsimoewynahaktsa kytsa — nikaranaha.
12 Então, saindo eles, pregavam ao povo que se arrependesse.
13 Kytsa asahi hyrikosotsa sapybaratsa sibo pororo ziknakaranaha nisisiksiwykynaha. Simyitsapyritsa siharek bete ituta hyrity waha ty ziknasiharasusunahaze ziknasizororowykynaha.
13 Expulsavam muitos demônios e curavam numerosos enfermos, ungindo-os com óleo.
14 Kyze sihudikhudikwy pehakatsa myhyrizikwanitsa Erodes inarokota atahi Sesus soho ziwaby. Kytsa sizubarẽtsa Sesus soho ziwabykynaha. Asa zuba nipamykysokonaha: — O atakta Suão Batista inahyrizikpo iwatahi amy ty kytsa zikahabara ty ana ty hi mykara.
14 Isto chegou aos ouvidos do rei Herodes, porque o nome de Jesus havia se tornado conhecido. E alguns diziam: “João Batista ressuscitou dentre os mortos e, por isso, forças miraculosas operam nele.”
15 Ustsa batu: — O atakta Erias taparakta mydiri — nikaranaha. — O batu, taparakta Deus sohotsa ziknakaranaha — ustsa wastuhutsa nikaranaha.
15 Outros diziam: “É Elias.” Ainda outros diziam: “É profeta como um dos antigos profetas.”
16 Erodes ana ziwabykyze: — O ata hi ja Suão Batista iky. Uta kino kytsa pe Suão Batista soik buruk hi bokokik iky. Atahi ja inahyrizikpo — niy.
16 Herodes, porém, ouvindo isto, disse: — É João, a quem eu mandei decapitar, que ressuscitou.
17 Tapara Erodes pehakata kytsa Suão bo nisipehahik. Asahi itsipa humo sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo zioktyhyryknaha. Ana eze karikutsitsiwytsa ty zipawarakanaha. Iwa hỹ. Ana kino isopyk Erodias humo. Tatsa itsy Piripi oke iwatuze atatsa tuk ziakse niy.
17 Porque o próprio Herodes havia mandado prender João e amarrá-lo na prisão, por causa de Herodias, mulher do seu irmão Filipe, com a qual Herodes havia casado.
18 Tapara Suão tihi: — Ikia Deus harere bo batu yhỹ tsimy. Deus harere tihi “Atsy oke ba ziakse.” Ikia atsy oke tsiakse iwatahi Deus harere bo yhỹ ahabyitahi tsiky — ziknakara.
18 Pois João lhe dizia: “Você não tem o direito de viver com a mulher do seu irmão.”
19 Ana humo hi Erodias tsiakyriukarẽtatsa, iwatatsahi Suão zibezekyzyky Erodes ipokso hi batu zik, atahi ihumo tsipybyrẽta.
19 Herodias odiava João Batista e queria matá-lo, mas não conseguia fazer isso.
20 Erodes Suão soho humo tsihyrinymyrẽta. Atahi tsimysapyrẽta ana humo hi tsihyrinymyrẽta. Iwatahi ihumo tsimyharerewabyrẽta. Iharere humo ziwabyze paikpa mytsaty nikara. Iharere ziwaby tsihikik ziknakara: — Atakta sakyriukrẽnikitsa hurukwy eze ka kytsa ba zibezenaha, iwahi piperyky — mytsaty nikara.
20 Porque Herodes temia João, sabendo que era homem justo e santo, e o mantinha em segurança. E, quando o ouvia, ficava perplexo, embora gostasse de escutá-lo.
21 Kyze Erodes myikaha zumuze. Tumy tsihohokrẽna inakymyze iwa Erodes purukwy zumuze imyikaha bo mytsaty nikaranaha. Sizubarẽtsa sakzohotsa bo huahua niy. — Kamyikaha bo tyzumunaha — nikaranaha. Kytsa myhyrizikwanitsitsa sodadutsa pehakatsa, Karireja hudikhudikwy ezektsa asaktsa simyhyrizikwanikitsa iwatsa kytsa sizubarẽtsa imyikaha bo izumunaha. Iwaze Erodes oke Erodias inarokotatsa ana hi ziperyky iwaze hi Suão zibeze tsihikik. Naha atatsa tape aba ikza Suão pibezewyky.
21 Chegando uma ocasião favorável, em que Herodes, no dia do seu aniversário, deu um banquete às autoridades, aos oficiais militares e às pessoas importantes da Galileia,
22 Kyze Erodias ste jypykyhyzytyktatsa tsarawybara bo tu netsuk. Atatsa hi Erodes ykzohotsa okze nikariki. Tisapyrẽna ty nikariki iwatatsa hi kytsa sakurẽtsa nikaranaha. Iwaze Erodes ipe niy: — Amy sa tsimyzihikik. Amy ty kabo tsimyzapyky zeka anatyhi abo nyny my.
22 a filha de Herodias entrou no salão e, dançando, agradou a Herodes e aos seus convidados. Então o rei disse à jovem: — Peça o que quiser, e eu lhe darei.
23 Deus kaharere piwaby iwatahi atsatu mykara. Amy kabo tsimyzapyky zeka ana ty hi abo nyny my. Kahudikhudikwy bo tsimyzapyky zeka tsapukte buruk abo nyny my — niy.
23 E fez este juramento: — O que você me pedir eu lhe darei, mesmo que seja a metade do meu reino.
24 Iwaze atatsa zoihik. Taje pe niy: — O kaje amy sa ibo myzapyky — niy. — Suão Batista harek tsimyzapyky hỹ — ije niy.
24 Ela saiu e foi perguntar à mãe: — O que pedirei? A mãe respondeu: — A cabeça de João Batista.
25 Iwaze aidy atatsa ziksizo. Erodes pe niy: — Suão Batista harek ty kabo nyny tsimy hỹ. Aidy iharek ty mypewy eze korok tsimy iwaze kabo tyny — niy.
25 No mesmo instante, voltando apressadamente para junto do rei, disse: — Quero que, sem demora, o senhor me dê num prato a cabeça de João Batista.
26 Sipehakatsa Erodes zisukatsihikbaik. Suão Batista soho ziwabyze tisukatsihikarẽta nikara. Taharere ty ka sakzohotsa bo batu yhỹ niy, ana humo hi batu tyso. Tisikpybyrẽta. Iwaze sodadu pe niy.
26 O rei ficou muito triste, mas, por causa do juramento e dos que estavam com ele à mesa, não quis negar o pedido da jovem.
27 — Suão Batista harek ty bokokiktykta. Isoik buruk bokokyk ty — niy. Sodadu niparak. Sakyriukrẽnikitsa hurukwy bo netsuk. Anaeze Suão soik ty bokokik niy.
27 E, enviando logo o executor, mandou que lhe trouxessem a cabeça de João. Ele foi e o decapitou na prisão,
28 Iwaze iharek ty mypewy eze niy. Erodias ste bo zibykyryk. Atatsa taje bo iharek ty nyny niy. Iwa Erodes Suão Batista zibeze. Erodias iharek bo iktsa niyze Suão zibeze tsihyrinymyrẽtatsa.
28 e, trazendo a cabeça num prato, a entregou à jovem, e esta, por sua vez, a entregou à sua mãe.
29 Suão Batista tuk zinymyrykynahatsa ana soho ziwabynahaze izumukunaha. Inury ty zizozikarenaha. Harahare yktaba nitsahoroknaha de.
29 Os discípulos de João, logo que souberam disto, vieram, levaram o corpo dele e o colocaram num túmulo.
30 Kyze siakzohotsa Sesus bo ziksizonaha. Amy ty nisihyrinymyrykynaha ibo nipamykysobaiknaha.
30 Os apóstolos voltaram à presença de Jesus e lhe relataram tudo o que tinham feito e ensinado.
31 Kytsa sizubarẽtsa paikpa myzukurunaha zinymyrykynahatsa Sesus ahatsa bo zumukunaha. Iwatsahi sibyrybyitsa tu nikaranaha sidisahabyitsa tu. Iwaze Sesus zinymyrykynahatsa pe niy: — Nabokta jerukbara bo tsimymybyrynaha! — niy. Yhỹ niaha.
31 E ele lhes disse: Isto porque eles não tinham tempo nem para comer, visto serem muitos os que iam e vinham.
32 Iwaze zinymyrykynahatsa ituk jerukbara bo tsaraha eze kokokorohyk niaha.
32 Então foram de barco para um lugar deserto, à parte.
33 Ustsa kytsa zuba nisinynaha. Asaktsa: — O Sesus tuk zinymyrykynahatsa nabo mokurunaha. Tsimytururuknahaktsa! Hara taba siharaze nabo tsipomonahaktsa! — niaha. Kytsa sizubarẽtsa niukurunaha.
33 Muitos, porém, os viram sair e, reconhecendo-os, correram para lá, a pé, de todas as cidades, e chegaram antes deles.
34 Iwaze Sesus anabo byuzo niyze kytsa sizubarẽtsa bo iktsa niy. Sihumo tsimypokzitsiarẽta, sispirikpobyitsa tu sihumo tsimypokzitsiukrẽta: — O Deus soho piwaby tsihikiknaha iwatsahi kaharaze nitururuknaha — niy. Iwaze Sesus nisihyrinymyryky iwaze kytsa ziwabytoktonaha.
34 Ao desembarcar, Jesus viu uma grande multidão e compadeceu-se dela, porque eram como ovelhas que não têm pastor. E começou a ensinar-lhes muitas coisas.
35 Zunubakaze zinymyrykynahatsa ibo zumunaha: — O Sesus tykara eze ka batu mydisahawyky. Abaka punubaka hỹ.
35 Como já era bastante tarde, os discípulos se aproximaram de Jesus e disseram: — Este lugar é deserto, e já é bastante tarde.
36 Kytsa hudikhudikwytsa bo tysipehakta! “Ahadisahawy tyzeskyknahaktsa” tsimy — niaha.
36 Mande essas pessoas embora, para que, indo pelos campos ao redor e pelas aldeias, comprem para si o que comer.
37 Sesus: — O ikiahatsa sidisahawy ty sibo nynytahaktsa! tsimaha — niy. — Hawa skaraba atsikara ty huak tsimaha batu okyrysarotsa dusẽtos namy parata hi batu ziakse. Batu amy tohi ty zikaha — niaha.
37 Jesus, porém, lhes disse: Mas eles disseram: — Iremos comprar duzentos denários de pão para lhes dar de comer?
38 Sesus: — Hana wa skaraba mydisahawy iktsatahaktsa! — niy. Kytsa iktsa niahaze: — O atsikara mytsyhyry wa zuba. Piknutsa petok zuba — niaha.
38 E Jesus lhes disse: Eles foram se informar e responderam: — Cinco pães e dois peixes.
39 Iwaze kytsa sizubarẽtsa pe tsimaha: — Tyk humo dyhy dyhytaha! Parakbaha dyhy dyhytaha! — Sesus niy. Sĩkuẽtatsa, sẽtsa iwa nidyhydyhykynaha.
39 Então Jesus lhes ordenou que todos se assentassem, em grupos, sobre a relva verde.
40 Towahaditsa sikakairẽtsa bete itahadyhydyhynaha. Parakbaha sẽ, sĩkuẽta iwatsa sibete nidyhydyhykynaha.
40 E eles o fizeram, repartindo-se em grupos de cem e de cinquenta.
41 Iwaze Sesus atsikara ty okok niyze, piknutsa ty iwa nasekykzoze bijo bo iktsa niy. Deus pe nikara: — Ikiakta tsamysapyrẽta ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Atsikara zitsakze zinymyrykynahatsa bo nyny niy: — O sibo tsipibiaknaha piknutsa petok tsibik zuba tsatu niwatihi sibo nynytahaktsa! — niy.
41 Jesus, pegando os cinco pães e os dois peixes, erguendo os olhos para o céu, os abençoou. Depois partiu os pães e os deu aos seus discípulos para que os distribuíssem. E também repartiu os dois peixes entre todos.
42 Sibo nyny nyny nynyzo niy. Sesus ziubarawy iwatsahi kytsa sizubarẽtsa tahadisahakanaha. Sibo zibiakakzoze iwaze nitare tu. Bykyze: — O mysorokrẽtsa — nikaranaha.
42 Todos comeram e se fartaram,
43 Tahadisahabanahaze atsikara piknutsa ahatsa nitare nahatsa peryktsa bo zipupukunaha. Mytsyhyrytsa ty pỹ ahatsawa nasiharekbanaha. Kytsa sizubarẽtsa sĩko miutsa tahadisahakanaha. Siokeza, tahahyrytsa tuk niwatihi tahadisahakanaha.
43 e ainda recolheram doze cestos cheios de pedaços de pão e de peixe.
44 — ausente —
44 Os que comeram os pães eram cinco mil homens.
45 Atsoko Sesus tuk zinymyrykynahatsa Betesaida bo nisipeha. Ispe niy: — Tsaraha eze kokokorohyktaha! Kaharaze pihikzotsabyri koikny tsitsikzanahaktsa! kytsa! — niy. Iwaze Sesus myzubaha siwahoro bo nisipehaka. Nisipehakaze zinymyrykynahatsa koikny ziturikinaha.
45 Logo a seguir, Jesus fez com que os seus discípulos entrassem no barco e fossem adiante dele para o outro lado, para Betsaida, enquanto ele despedia a multidão.
46 Myzubaha ziksibanahaze, Sesus hara bo nido. Anaeze Deus bo nipamykysoko.
46 E, tendo-os despedido, ele subiu ao monte para orar.
47 Zunubaze Sesus atazuba hara bo nido. Zinymyrykynahatsa pihik tsikpukteze buruk ziturikinaha.
47 Ao cair da tarde, o barco estava no meio do mar, e Jesus estava sozinho em terra.
48 Sesus sibo nikozo. Opykani ziturikinaha. Zopoktsa pokso opykani ziturikinaha, iwatsahi ispara izumu. Zokorobyitu sibo niy. Miwa botu kytsa bo pihik tsiksukpe buruk inaukuru harazuk ahabyita pitabaka. Asiba nisiharamu.
48 De madrugada, vendo que os discípulos remavam com dificuldade, porque o vento lhes era contrário, Jesus foi até onde eles estavam, andando sobre o mar; e queria passar adiante deles.
49 Sesus bo nikozonahaze pihik tsiksukpe buruk niukuru sipybyrẽtsa nikaranaha. Tahapybyspyk tu kakaik niaha. Ihyrikoso zuba mytsaty ahabyitsa. Ipokso sipybyrẽtsa. Iwaze atahi: — O ahapunihikuktsa kytsa! Ahapyby byihu ja! Uta hi mykara — Sesus niy.
49 Eles, porém, vendo-o andar sobre o mar, pensaram tratar-se de um fantasma e gritaram.
50 — ausente —
50 Pois todos viram Jesus e ficaram apavorados. Mas Jesus imediatamente falou com eles e disse:
51 Iwaze Sesus tsaraha bo natakoro. Atsoko zopoktsa inapyknaha niukurunaha. Iwatsahi paikpa mytsaty nikaranaha.
51 Então subiu no barco para estar com eles, e o vento cessou. Ficaram totalmente perplexos,
52 Sesus Deus tse babata humo batu sihyrinymyry. Amy humo kytsa sizubarẽtsa disahawyky ty ziubarawy ana humo hi nisiwatawy zinymyrykynahatsa ihumo batu sispirikpo. Sioktsiokrẽtsa iwatsahi batu siaku. Bykyze zuba Sesus humo sispirikporẽtsa moziknaha.
52 porque não haviam compreendido o milagre dos pães, pois o coração deles estava endurecido.
53 Pihikzotsabyri zitsikzanahaze Kenasere bo zumunaha. Ipupuwy bo nimyra byu niaha.
53 Estando já no outro lado, chegaram à terra de Genesaré, onde atracaram.
54 Tsaraha ikny nizoknahaze kytsa Sesus zinynaha.
54 Saindo eles do barco, o povo logo reconheceu Jesus.
55 Iwatsahi siwahoro taba paikpa zikzumukunaha. Simyitsapyritsa Sesus bo nisioktyhyryknaha. Asaktsa tahawanu eze tu ibo nisioktyhyknaha. Nanabyitaba niukuruze.
55 E eles, percorrendo toda aquela região, começaram a trazer em leitos os enfermos e os levavam para onde ouviam que ele estava.
56 Kytsa hi: — O Sesus mybo mozumuku — niaha. Ana zikziwabykynahaze simyitsapyritsa Sesus bo ziknasioktykyryknaha. Tsarawybara eze simyitsapyritsa iokeryk ziknasihoekeknaha. Situkytsa Sesus pe niaha: — O asuk tsihara humo paik tsimaha zeka mykurẽtsa — nikaranaha. Yhỹ niy. Iwaze asaktsa Sesus suk tsihara humo paik maha zeka mozororobaiknaha. Nanabyi Sesus zikwy humo simyitsapyritsa sizubarẽtsa nizororobaiknaha.
56 Onde quer que ele entrasse, nas aldeias, cidades ou campos, punham os enfermos nas praças, pedindo-lhe que os deixasse tocar ao menos na borda da sua roupa. E todos os que tocavam nela ficavam curados.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 6, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.