Lucas 9

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Kyze Sesus dose zinymyrykynahatsa nisiwatawy. Tazikwy ty sibo nyny niy. Iwatsahi simyitsapyritsa mysizororowynaha. Hyrikoso sapybara mysiksiwyhiknaha. Iwaze Sesus tazikwy ty sibo nyny niy.
1 Reunindo Jesus os doze apóstolos, deu-lhes poder e autoridade sobre todos os demônios, e para curar enfermidades.
2 Iwatahi nisipehakaze Deus tyryktsa soho tytsasokonaha simyitsapyritsa tysizororonaha. Nisipehakaze: — Aparakbaha tysizororowykynahaktsa! Hyrikoso sapybara tysiksiwyhiknahaktsa!
2 Enviou-os a pregar o Reino de Deus e a curar os enfermos.
3 Nanabyitaba tsipomokonaha zeka nanabyi ty ka pu pu byitaha! Azozowy humo kino niwatihi wabe wabe byitaha! Boroho ty pu pu byitaha! Ahadisahawy humo kino niwatihi pok pok byitaha! Okyrysaro ty pok pok byitaha! Ahasuk ty kino pok pok byitaha! Ahahumo ky ty zuba.
3 Disse-lhes: Não leveis coisa alguma para o caminho, nem bordão, nem mochila, nem pão, nem dinheiro, nem tenhais duas túnicas.
4 Tsipomonahaze wahoro bo tsinapupunahaze anaeze zuba tsimypykyknaha.
4 Em qualquer casa em que entrardes, ficai ali até que deixeis aquela localidade.
5 Myzubaha bo tsipomonahaze ahahumo yhỹ ahabyi zeka. Meky hudikhudikwy botu tsimytururuknaha. Anabo ahaharere ty waby byizeka mekybotu tykurunaha. Tsimyzonahaze ahapyrysuktsa ty bok boktaha. Wytyk tazy natõze. Myzubaha ezektsa Deus harere bo batu yhỹ niaha piwatawy — niy. Iwa Sesus tuk zinymyrykynahatsa bo nitsasoko.
5 Onde ninguém vos receber, deixai aquela cidade e em testemunho contra eles sacudi a poeira dos vossos pés.
6 Niahatsahi zinymyrykynahatsa niukurunaha. Paikpa zikzumukunaha. Nanabyitaba Deus wasania ty ziknapamykysokonaha. Simyitsapyritsa ziknasizororowykynaha.
6 Partiram, pois, e percorriam as aldeias, pregando o Evangelho e fazendo curas por toda parte.
7 Erodes Karireja ezektsa pehatsa niy. Zinymyrykynahatsa soho ziwabyze batu iaku. Sesus soho ziwabyze batu iaku. Erodes tsipybyrẽta. Kytsa harere humo batu ihyrinymyry. Kytsa wastuhu nikaranaha: — O Suão Batista inahyrizikpo — nikaranaha.
7 O tetrarca Herodes ouviu falar de tudo o que Jesus fazia e ficou perplexo. Uns diziam: É João que ressurgiu dos mortos; outros: É Elias que apareceu;
8 Ustsa iwa nikaranaha: — O Erias mydiri zumuzo — nikaranaha. Mektsatu kino: — O taparaktsa Deus sohokotsa nahyrizikponaha — nikaranaha.
8 e ainda outros: É um dos antigos profetas que ressuscitou.
9 Iwatahi Erodes tapetu niy: — O uta tu Suão Batista sodadutsa pe tsiharekzykiknahakta iky. Aty skaraba maku kytsa soho piwabyky — niy. Niytahi Erodes Sesus ziny tsihikik.
9 Mas Herodes dizia: Eu degolei João. Quem é, pois, este, de quem ouço tais coisas? E procurava ocasião de vê-lo.
10 Sakzohotsa Sesus bo ziksizonahaze ibo nitsasobanaha. Zinykynaha ty nipamykysokonaha. Iwatsahi Sesus tuk niukurunaha. Betesaida bo niaha. Asa zuba Sesus jerukbara bo nisioktyhyryk.
10 Os apóstolos, ao voltarem, contaram a Jesus tudo o que haviam feito. Tomando-os ele consigo à parte, dirigiu-se a um lugar deserto para o lado de Betsaida.
11 Myzubaha ziwabynahaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa jerukbara bo niukurunaha. Ana humo kino ziwabynahaze Sesus hapik jerukbara bo nitururuknaha. Sesus sibo nikozoze sihumo tsimypokzitsiarẽta. Deus tyryktsa soho humo nisihyrinymyryky. Simyitsapyritsa nisizororowyba.
11 Logo que a multidão o soube, o foi seguindo; Jesus recebeu-os e falava-lhes do Reino de Deus. Restabelecia também a saúde dos doentes.
12 Kyze zunubakaze zinymyrykynahatsa ibo zumunaha: — O Sesus tykara eze ka batu mydisahawyky. Jerukbara eze ka batu mydisahawyky. Abaka punubaka kytsa tysipehakta! Ziksinaha — niaha — “Ahadisahawy tyziskyknahaktsa! Anaeze wahoro tsarawybara bo tsipomonaha!” tsimy — niaha. Batu niy.
12 Ora, o dia começava a declinar e os Doze foram dizer-lhe: Despede as turbas, para que vão pelas aldeias e sítios da vizinhança e procurem alimento e hospedagem, porque aqui estamos num lugar deserto.
13 Sesus tihi: — O ikiahatsa zakta sidisahawy ty sibo nynytaha! — niy. Iwatsahi: — O batu. Atsikara mytsyhyry wa zuba. Piknutsa petok zuba niaha. Batu sidisahawy ty kõpara zikaha — niaha. Iwa nikaranaha. Sĩko miutsa ahatsahi nikaranaha.
13 Jesus replicou-lhes: Dai-lhes vós mesmos de comer. Retrucaram eles: Não temos mais do que cinco pães e dois peixes, a menos que nós mesmos vamos e compremos mantimentos para todo este povo.
14 Iwaze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy. — Ikiahatsa kytsa pe: “Tyk humo dyhy dyhytahaktsa!” — niy. Yhỹ niaha.
14 {Pois eram quase cinco mil homens.} Jesus disse aos discípulos: Mandai-os sentar, divididos em grupos de cinqüenta.
15 Iwaze metutu tahadyhydyhykynaha! Yhỹ niaha. Sizubarẽtsa itahadyhydyhybanahaze,
15 Assim o fizeram e todos se assentaram.
16 Sesus atsikara ty okok niy. Piknutsa ty kino petoktsa okok niyze bijo bo iktsa Deus pe niy: — Ikia humo ka mykurẽtsa — niy. Niytahi atsikara zitsakze tatuktsa bo nyny niy. — O sibo nynytahaktsa! — niy. Piknutsa petoktsa sizubarẽtsa niyziknaha sibo nyny niy. Kyze zinymyrykynahatsa myzubaha bo zibiakaknahaze tsizubarẽna niyzikik iwa sizubarẽtsa tahadisahakanaha.
16 Então Jesus tomou os cinco pães e os dois peixes, levantou os olhos ao céu, abençoou-os, partiu-os e deu-os a seus discípulos, para que os servissem ao povo.
17 Itahasuruknaha. Tahadisahabanahaze itsatsakyhy jerehe peryktsa bo zipupukunaha. Dose peryktsa inasihareknaha.
17 E todos comeram e ficaram fartos. Do que sobrou recolheram ainda doze cestos de pedaços.
18 Kyze Sesus atazuba Deus bo nipamykysoko. Zinymyrykynahatsa ibo zumukunaha. Niytahi Sesus zinymyrykynahatsa bo nipamykysoko. Sesus: — Hawa skaraba kahumo maha myzubaha mytsaty mykaranaha — niy.
18 Num dia em que ele estava a orar a sós com os discípulos, perguntou-lhes: Quem dizem que eu sou?
19 Zinymyrykynahatsa ipe niaha: — O wastuhu “O ikia pe Suão Batista mykaranaha”. Ustsaktsa ata hi “Erias” mykaranaha. Mektsatu batu niaha. “Ikia taparakta Deus sohokotsa inahyrizikpota ja” mykaranaha — iwa nikaranaha.
19 Responderam-lhe: Uns dizem que és João Batista; outros, Elias; outros pensam que ressuscitou algum dos antigos profetas.
20 Sesus ispe niy: — Ikiahatsa ja. Aty skaraba uta ahaokze ka — niy. — O Deus pehaha babata — Peduru niy.
20 Perguntou-lhes, então: E vós, quem dizeis que eu sou? Pedro respondeu: O Cristo de Deus.
21 — Kytsa bo soso byitaha! Utakta Deus zikpehata — Sesus nikara. — Kytsa bo ka ja soso byitaha!
21 Ordenou-lhes energicamente que não o dissessem a ninguém.
22 Tapara utakta Deus zikpehata iknasikta maku babata ahawatihi sinini my. Sudeutsa taparaktsa kapitãotsa kaharere bo batu yhỹ zikaha. Taparaktsa ziknapamykysokonahatsa Deus wahoro batu kahumo yhỹ mykaranaha. Siwatahakatsitsa kino niwatihi batu kahumo yhỹ mykaranaha. Uta pikbezenaha. Petok puruze mynahyrizikpo — nikara.
22 Ele acrescentou: É necessário que o Filho do Homem padeça muitas coisas, seja rejeitado pelos anciãos, pelos príncipes dos sacerdotes e pelos escribas. É necessário que seja levado à morte e que ressuscite ao terceiro dia.
23 Niytahi Sesus aparakbaha bo nipamykysokozo: — Aty katuk babata mozihikik. Atakta pibyituhukutu ta humo tu mospiriktsokda. Pibyituhukutu takparawybara humo kino yhỹ mynakara Deus pokzi mohyrikosokda tawata. Iwa tsikahazozikymybanahaktsa! Hawa sinini mykara atakta niwatihi katuk babata mozik zeka kawata sinini mynakara, iwatsahi tsikahazozikymybanahakta kytsa — niy.
23 Em seguida, dirigiu-se a todos: Se alguém quer vir após mim, renegue-se a si mesmo, tome cada dia a sua cruz e siga-me.
24 — Aty tapokzitsihikik zuba zeka Deus okze ka mohokda. Aty ziktapokzitsi byizeka ata kino Deus tuk tawahi mynaopykyryk.
24 Porque, quem quiser salvar a sua vida, perdê-la-á; mas quem sacrificar a sua vida por amor de mim, salvá-la-á.
25 Ahanamyrẽtsa zeka tsimyhyrikosokdanahaze ahanamy ka mohokdaba. Ikiahatsa kino niwatihi ahahyrizikarawy mohokda. Kahumo tispirikporẽta ziknakara zeka, katuk tawahi mynapykyryk — niy.
25 Pois que aproveita ao homem ganhar o mundo inteiro, se vem a perder-se a si mesmo e se causa a sua própria ruína?
26 — Utakta Deus zikpehata. Myziksizoze kazo zikwy katuk mynapykyryk. Deus tisapyrẽta katuk mozumuzo. Bijoikpe iknyktsa Deus tsumuẽhĩtsa katuk mozumunaha. Myziksizoze: “Aty kahumo tisikpybyrẽta zeka uta kino ihumo kasikpybyrẽta. Aty kaharere humo tisikpybyrẽta zeka. Uta kino iharere humo kasikpybyrẽta.” iwa my — niy.
26 Se alguém se envergonhar de mim e das minhas palavras, também o Filho do Homem se envergonhará dele, quando vier na sua glória, na glória de seu Pai e dos santos anjos.
27 Ikiahatsa tazaharaeze tu sihyrikosokda byizetu Deus pehatsa parakbaha moziknaha. Deus tyryktsa mysinynaha.
27 Em verdade vos digo: dos que aqui se acham, alguns há que não morrerão, até que vejam o Reino de Deus.
28 Kyze estuba mytsyhyrytsa nisipyk naha sapy bo Sesus Peduru, Tsiaku, Suão ahatsa nisioktyhyryk. Asa zuba hara bijobonita bo nidokoroknaha.
28 Passados uns oitos dias, Jesus tomou consigo Pedro, Tiago e João, e subiu ao monte para orar.
29 Deus bo nipamykysokoze meky watu tahyrity tisukbarazarẽta tsimoksapyrẽta niyzik.
29 Enquanto orava, transformou-se o seu rosto e as suas vestes tornaram-se resplandecentes de brancura.
30 Kytsa petoktsa ibo inatakahanaha. Erias, Moises ahatsa.
30 E eis que falavam com ele dois personagens: eram Moisés e Elias,
31 Taparaktsa Deus sohokotsa. Nihyrikosokdanahatsa ituk nipamykysokonaha. Sesus Serusarẽhe eze sinini mykara. Kytsa pibezenaha, mohyrikosokdaze Deus myzihyrizikpowy iwaze Deus bijo bo mydozo iwa Deus mozihikik ana soho ty hi nipamykysokonaha.
31 que apareceram envoltos em glória, e falavam da morte dele, que se havia de cumprir em Jerusalém.
32 Peduru tatuktsa tuk tahaõtutsaspyk zurubakanaha. Inapoponahaze Sesus tisapyrẽta bo nikozonaha. Sesus tisapyrẽta niyzik.
32 Entretanto, Pedro e seus companheiros tinham-se deixado vencer pelo sono; ao despertarem, viram a glória de Jesus e os dois personagens em sua companhia.
33 Kytsa petoktsa ahatsa bo nikozonaha. Iwaze Peduru: — O mypehatsa tykara eze harakykbyihi ahaparik tsipizinaha! Estuba ikia bo, estuba Moises bo, usta Erias bo iwa tsimaha — niy. Ihyrinymyrybyita tu nitsasoko.
33 Quando estes se apartaram de Jesus, Pedro disse: Mestre, é bom estarmos aqui. Podemos levantar três tendas: uma para ti, outra para Moisés e outra para Elias!... Ele não sabia o que dizia.
34 Nitsasokoze joktsĩ haramwe ziharasu. Bijo satata nasiharak bo. Bijo satata pokso sipybyrẽtsa nikaranaha.
34 Enquanto ainda assim falava, veio uma nuvem e encobriu-os com a sua sombra; e os discípulos, vendo-os desaparecer na nuvem, tiveram um grande pavor.
35 Bijo satata buruk iaksoho ziwabynaha Deus nikara: — Tahi katse, uta iwatawyta. Ihumo kakurẽta. Iharere bo wabyziutaha! — niy.
35 Então da nuvem saiu uma voz: Este é o meu Filho muito amado; ouvi-o!
36 Nitsasobaze Sesus zuba nitare. Paikpa iktsa nikaranaha. Batu aty tohi niy. Sesus bo zuba nikozonaha. Zinymyrykynahatsa batu harere. — Iwahahi tsinynaha tyka kytsa bo soso byitaha — Sesus niy.
36 E, enquanto ainda ressoava esta voz, achou-se Jesus sozinho. Os discípulos calaram-se e a ninguém disseram naqueles dias coisa alguma do que tinham visto.
37 Kyze hinipỹ are niahaze hara jobonita ekze inasiknahaze sizubarẽtsa Sesus zihobyknaha.
37 No dia seguinte, descendo eles do monte, veio ao encontro de Jesus uma grande multidão.
38 Maku estuba myzubaha tazahara eze hua nikara: — O myhyrinymyrykytsa katse humo tsiktsumuẽhĩkta. Katse tohi zuba. Iktsaziu tsimy.
38 Eis que um homem exclamou do meio da multidão: Mestre, rogo-te que olhes para meu filho, pois é o único que tenho.
39 Hyrikoso sapybara ibo mozumukunahaze opykani ka mynakara niy. Hyrikoso sapybara humo ziknatahyrikywyky. Atsoko itsipa myziboro. Isake saraporo mozipo atsoko mynaraha hyrikoso sapybara pokso, asahi ibo pororo mynakaranaha.
39 Um espírito se apodera dele e subitamente dá gritos, lança-o por terra, agita-o com violência, fá-lo espumar e só o larga depois de o deixar todo ofegante.
40 Zinymyrykynahatsa pe iky: “Hyrikoso sapybara tysiksiwyhiknahaktsa” iky. Sihyrinymyrybyitsa hi iwatsahi batu katy tsumuẽhĩ — niy.
40 Pedi a teus discípulos que o expelissem, mas não o puderam fazer.
41 Sesus ispe niy: — Ikiahatsa batu kahumo ahaspirikpo. Iwatsa tu ahabaze mynapykyryk. Ikiahatsa ahaharere bo zuba hyỹ tsimykaranaha, kaharere bo ka batu yhỹ zikaha — niy. Iwaze Sesus izo pe niy: — Atse tyzioktyhyrykta — niy.
41 Respondeu Jesus: Ó geração incrédula e perversa, até quando estarei convosco e vos aturarei? Traze cá teu filho.
42 Izumuze atsoko ihyrikoso sapybara inapapykzo. Itsipa ziborozo wytyk bo inaraha. Sesus ihyrikoso sapybara zipehahik: — Nabo pãoty! — niy. Kyze jypykyhyzytykta zizorororwy izo bo zisizo.
42 E quando ele ia chegando, o demônio lançou-o por terra e agitou-o violentamente. Mas Jesus intimou o espírito imundo, curou o menino e o restituiu a seu pai.
43 Aparakbaha Deus zikwy humo sipybyrẽtsa niyziknaha.
43 Todos ficaram pasmados ante a grandeza de Deus. Como todos se admirassem de tudo o que Jesus fazia, disse ele a seus discípulos:
44 Kytsa sizubarẽtsa nisipybybaiknaha Deus zikwy humo sipybyrẽtsa. Kyze Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy: — Wabyziutaha utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Kasukyrytsitsa bo pikoktyhyryknaha — niy.
44 Gravai nos vossos corações estas palavras: O Filho do Homem há de ser entregue às mãos dos homens!
45 Iharere tsihokdarẽna. Iwaze zinymyrykynahatsa batu sispirikpo. Iwatsahi amy ty iharere piwatawy batu siwabyziuhu. Sisikpybyrẽtsa. Iwatsatu batu ipe aha. Aty sa myhyrizikwanita Deus tuk niy. Bykyze zinymyrykynahatsa asa zuba nipamykysokonaha.
45 Eles, porém, não entendiam esta palavra e era-lhes obscura, de modo que não alcançaram o seu sentido; e tinham medo de lhe perguntar a este respeito.
46 — Aty skaraba myhyrizikwanita mytuk mynapykyryk — nikaranaha.
46 Veio-lhes então o pensamento de qual deles seria o maior.
47 Hawa zinymyrykynahatsa mytsaty nikaranaha. Ana humo ka Sesus zinymyryba iwatahi jabastatsa tsibik tahatazaha eze tyrikto niy.
47 Penetrando Jesus nos pensamentos de seus corações, tomou um menino, colocou-o junto de si e disse-lhes:
48 Sesus ispe niy: — Jabyitsa humo tsinasipokzitsiki zeka niwaha humo ka kakurẽta. Utakta ikiahatsa humo kakurẽta zeka Deus kino niwatihi. Atahi zikpeha. Ituktsa tsimypokzitsiukrẽta atahi myhyrizikwanita mozik. Tsimypokzitsiukrẽta Deus mytsaty my “O atahi myhyrizikwanita kytsa mysitsumuẽhĩ” niy. Atahi katyryktsa tukta Sesus nikara. Aty ahatukze kytsa mysipokzitsiki atahi myhyrizikwanita — niy.
48 Todo o que recebe este menino em meu nome, a mim é que recebe; e quem recebe a mim, recebe aquele que me enviou; pois quem dentre vós for o menor, esse será grande.
49 Niytahi Suão Sesus pe niy: — O myhyrinymyrykytsa katsa maku hyrikoso sapybara azikwy humo nisiksiwyhikta tsinynaha niy, iwaze katsa tsispehakanaha: “Kyzekta niwazubakta tsikaha. Ikiakta mytyrykbyita tsikaha” — Suão niy.
49 João tomou a palavra e disse: Mestre, vimos um homem que expelia demônios em teu nome, e nós lho proibimos, porque não é dos nossos.
50 Sesus ispe niy: — O awatutaha. Atahi ahahumo ahabyi zeka iwatahi mytuk moziknaha. Ikiahatsa tysioktyhyryknaha katuktsa moziknaha.
50 Mas Jesus lhe disse: Não lho proibais; porque, o que não é contra vós, é a vosso favor.
51 Kyze Sesus tazo bo piksi naha soho zumukuze iwaze: — O tapara Serusarẽhe bo hi my — niy.
51 Aproximando-se o tempo em que Jesus devia ser arrebatado deste mundo, ele resolveu dirigir-se a Jerusalém.
52 Niytahi kytsa taharaze nisipeha. Iwatsahi niukurunaha.
52 Enviou diante de si mensageiros que, tendo partido, entraram em uma povoação dos samaritanos para lhe arranjar pousada.
53 Zumunahaze siwanu sapy ziberikinaha Samarija ezektsa batu yhỹ niaha. Sesus Serusarẽhe bo niukuruze iwatsahi kytsa batu yhỹ niaha. Samarija ezektsa, Serusarẽhe ezektsa humo batu siakparawy iwatsahi batu yhỹ niaha.
53 Mas não o receberam, por ele dar mostras de que ia para Jerusalém.
54 Suão, Tsiaku iwatsa nikozonahaze ipe niaha: — O izo bijoikpe iknyky tynazipikta iwaze tysiharazohikta — niaha.
54 Vendo isto, Tiago e João disseram: Senhor, queres que mandemos que desça fogo do céu e os consuma?
55 Sesus uwok niyze nisibetsakik.
55 Jesus voltou-se e repreendeu-os severamente. {Não sabeis de que espírito sois animados.
56 Kyze usa hudikhudikwy bo niaha.
56 O Filho do Homem não veio para perder as vidas dos homens, mas para salvá-las.} Foram então para outra povoação.
57 Iwatsahi mekybotu niukurunaha. Ske buruk niukurunahaze. Estuba maku Sesus pe niy: — Uta kino ikia tuk. Ikia tuk paikpa mynakara — niy.
57 Enquanto caminhavam, um homem lhe disse: Senhor, seguir-te-ei para onde quer que vás.
58 Sesus ipe niy: — Tsoromamatsaktsa tahahoke eze tu mynapykyryknaha. Piyktsa kino niwatihi tahasuk eze tu mynapykyryknaha. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik batu kawanu sapyky. Ba haneze tohi zikuru — niy.
58 Jesus replicou-lhe: As raposas têm covas e as aves do céu, ninhos, mas o Filho do Homem não tem onde reclinar a cabeça.
59 Niytahi Sesus usta pe niy: — Pany katukta! — niy. Maku ipe niy: — Byrikta tapara kazo myziytykare — niy.
59 A outro disse: Segue-me. Mas ele pediu: Senhor, permite-me ir primeiro enterrar meu pai.
60 Sesus tihi: — Nihyrikosokdata ty ka arekekty. Mohyrikosokdaze itukytsa tu piytyknaha. Ikia kino Deus wasania ty ityryktsa soho tytsasoko. Tapara Deus tsyhyryze tarabaja tsimy — niy.
60 Mas Jesus disse-lhe: Deixa que os mortos enterrem seus mortos; tu, porém, vai e anuncia o Reino de Deus.
61 Niytahi usta niwatihi niy. — O mypehatsa uta ikia tuk mozihikik. Tapara katukytsa nasipehare “Aba mokuru my” — niy.
61 Um outro ainda lhe falou: Senhor, seguir-te-ei, mas permite primeiro que me despeça dos que estão em casa.
62 Sesus tihi: — Ikia maku wata. Atahi wywyk myzibykze iwaze tasukpe bo iktsa mykara. Paikpa iktsa mykara. Batu tarabaja ziky. Tarabaja ziky byizeka iwa mytakta ba Deus tukta zikyzik. Iwa my zeka ba katukta babata zikyzik — Sesus niy.
62 Mas Jesus disse-lhe: Aquele que põe a mão no arado e olha para trás, não é apto para o Reino de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 9, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.