Lucas 12
Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs NVT
1 Myzubaha Sesus bo inauzuzukbanaha, iwaze niharapebakanahatu. Niytahi Sesus tuk zinymyrykynahatsa pe niy: — Pykyhytutaha! Pariseutsa harere humo pykyhytutaha! Pariseutsa tihi: “katsaktsa zuba wasani tsimaha” iwaze mytsaty ahabyitsa nikaranaha. Batu ba, mybarapetu nikaranaha.
1 Quando as multidões cresceram a ponto de haver milhares de pessoas atropelando-se e pisando umas nas outras, Jesus concentrou seu ensino nos discípulos, dizendo: “Tenham cuidado com o fermento dos fariseus, que é a hipocrisia.
2 Hawa ha ty kytsa papatu tsimahaze iwaha humo tu kytsa pinymyrynaha. Hawa ha ty tsiksakzikinaha humo tu kytsa pinymyrykynaha.
2 Virá o dia em que tudo que está encoberto será revelado, e tudo que é secreto será divulgado.
3 Hawa ha ty ikiahatsa miwa eze tsikpamykysokonaha ana hi kytsa mypubara piwabykynaha. Hawa ha ty awahoro eze tsiktsasokonaha iwahatu ahahudikhudikwy eze opykani mopamykysonaha — niy.
3 O que vocês disseram no escuro será ouvido às claras, e o que conversaram a portas fechadas será proclamado dos telhados.
4 Sesus nipamykysokozo: — O katukytsa! Ahapyby byihu ja! Kytsa pahabanaha sipokso ahapyby byihu ja! Asaktsa pahabanaha zeka iwaze batu zikaha. Batu amy tohi zikaha.
4 “Meus amigos, não tenham medo daqueles que matam o corpo; depois disso, nada mais podem lhes fazer.
5 Ahahyrizikararawy ba ziksibanaha iwaze sipokso batu ahapyby Deus pokso zuba ahapybyrẽtsaktsa! Atahi kytsa mohyrikosokdanahaze sinini ykarawy bo mymypeha ziky. Iwatsahi Deus pokso ahapybyrẽtsa!
5 Mas eu lhes direi a quem devem temer. Temam a Deus, que tem o poder de matar e lançar no inferno. Sim, a esse vocês devem temer.
6 Kyze nawa mytsyhyry wa piyktsa hana wa skaraba sihuak ty okyrysaro ty nyny maha “O tsikaeni zuba nyny tsimaha”. Deus ta piyk tsibik humo ba zikspiriktsokda.
6 “Qual é o preço de cinco pardais? Duas moedas de cobre? E, no entanto, Deus não se esquece de nenhum deles.
7 Deus tsihyrinymyrẽta sihumo tsimypokzitsiarẽta. Iozeka tsipokzitsarẽna. Ikiahatsa ja. Deus hi ahasoho humo tsihyrinymyrẽta atahi ahahumo tsimypokzitsiukrẽta — Sesus nikara.
7 Até os cabelos de sua cabeça estão todos contados. Portanto, não tenham medo; vocês são muito mais valiosos que um bando inteiro de pardais.
8 Sesus ispe niy: — Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik. Ikiahatsa kytsa okze: “Uta Sesus tukta my. Sesus iny” tsimaha. Ikiahatsa tsimytsasokonaha zeka uta niwatihi my. Bijoikpe iknyktsa Deus tsumuẽhĩtsitsa okze uta tihi: “Atakta katukta atahi iny” my.
8 “Eu lhes digo a verdade: quem me reconhecer aqui, diante das pessoas, o Filho do Homem o reconhecerá na presença dos anjos de Deus.
9 Ikiahatsa kytsa okzeka: “Sesus batu kanyhy tsimaha”. Nawa tsimytsasokonaha zeka uta niwatihi. Bijoikpe iknytsa Deus tsumuẽhĩtsitsa okze: “Atakta batu kanyhy” my.
9 Mas quem me negar aqui será negado diante dos anjos de Deus.
10 Aty kasoho humo tsiharerewabymybarẽta zeka imysapybara tu mynakaranaha iwatsa tu Deus mysiokzohik. Aty Deus hyrikoso humo tsiharerewabymybarẽta zeka imysapybara tu mynakaranaha atahi Deus ba zikokzowy my — niy.
10 Quem falar contra o Filho do Homem será perdoado, mas quem blasfemar contra o Espírito Santo não será perdoado.
11 — Kytsa ahatsipa humo pahaokytyhyryknaha zeka ispehatsitsa okeryk tsimytsasonaha, Deus wahoro bo pahaoktyhyryknaha zeka ispehatsitsa okze tsipahabetesanaha.
11 “Quando vocês forem julgados nas sinagogas e diante dos governantes e das autoridades, não se preocupem com o modo como se defenderão nem com o que dirão,
12 Iwatsahi ba paikpa mytsaty zikaha. Iwatahi Deus pahatsumuẽhĩ pahahyrinymyry. Ahaharere Deus hyrikoso humo mytsaty tsimaha iwatsahi atahumo ahahyrinymyrẽtsa iwa pahatsumuẽhĩ — Sesus niy.
12 pois o Espírito Santo, naquele momento, lhes dará as palavras certas”.
13 Maku estuba myzubaha tazahara eze Sesus bo nipamykysoko: — O myhyrinymyrykytsa kaziky pe tykta “Azo nihyrikosokda. Aba azo hyrikyky ty tsapukte buruk atsy bo nynyty tsimy” — niy.
13 Então alguém da multidão gritou: “Mestre, por favor, diga a meu irmão que divida comigo a herança de meu pai!”.
14 Sesus ipe niy: — Batu aty tohi kape nawaty aha. Ikia hi myharere bo wabyty tsimy, mynamy soho tsimytsasoko — niy.
14 Jesus respondeu: “Amigo, quem me pôs como juiz sobre vocês para decidir essas coisas?”.
15 Wabyziutaha! Ispe niy: — Pykyhytutaha! Ahasorokbyihu ja! Pykyhytutaha ahanamybyihuktsa. Nanabyi humo tsipahanamy tsihikinaha zeka batu Deus tuk zikykpykyknaha. Deus kytsa nisisukni iwatsahi Deus tuk mynapykyryknaha. Kytsa mynamy bo zubabyitsa Deus nisisukni — niy.
15 Em seguida, disse: “Cuidado! Guardem-se de todo tipo de ganância. A vida de uma pessoa não é definida pela quantidade de seus bens”.
16 Niytahi Sesus nipamykysoko. Tsinamyrẽta soho kytsa bo ziwatawyky ispe niy: — Kyze maku estuba tsinamyrẽta waratok tadisahawy ziubara niy.
16 Então lhes contou uma parábola: “Um homem rico tinha uma propriedade fértil que produziu boas colheitas.
17 Iwatahi tsinamyrẽta tatuk tuka mytsaty nikara: — Hawa sa my. Hana bo sa kadisahawy pidodo.
17 Pensou consigo: ‘O que devo fazer? Não tenho espaço para toda a minha colheita’.
18 Iwatahi kadisahawyzozowy pipaparahik. Iwaze ustsa disahawyzozowy mozukni. Disahawy zozowy zuba puẽtsikbyita mozukni. Iwaze hi kadisahawy pidozik. Kanamy niwatihi wahoro zuba tabo pidodo — niy.
18 Por fim, disse: ‘Já sei! Vou derrubar os celeiros e construir outros maiores. Assim terei espaço suficiente para todo o meu trigo e meus outros bens.
19 Iwatahi tapetu nikara: — O abaka kakurẽta. Pikbyry pikuikik kakurẽta mozik! Kadisahawy tsizubarẽna ty hauk my. Kanamy kino tsizubarẽna ba zikpykba — niy.
19 Então direi a mim mesmo: Amigo, você guardou o suficiente para muitos anos. Agora descanse! Coma, beba e alegre-se!’.
20 Deus hi tsinamyrẽta pe niy: — O ityrykmyita. Ikia mytsatybyita tu kyze unata tsipomoza. Tsipomozaze ahyrikoso sa hana bo my. Anamy ja. Aty baze sa anamy motare. Nezeba anamy tsidodoko. Aty baze sa anamy mopykyk — niy.
20 “Mas Deus lhe disse: ‘Louco! Você morrerá esta noite. E, então, quem ficará com o fruto do seu trabalho?’.
21 Sesus tihi: — Kytsa ustsa mysisapywykynaha zeka sinamy Deus baze dodo maha. Asaktsa ba tahanamy pidodonaha zeka asahi tsinamyrẽta wata imytsatyhybyita — niy.
21 “Sim, é loucura acumular riquezas terrenas e não ser rico para com Deus”.
22 Iwaze Sesus sibo mynamy soho nisispirikpoko. Zinymyrykynahatsa pe niy: — Ahanamy bo ka mytsaty mytsaty byitaha. Iwa zeka paikpa mytsaty tsimykaranaha “O amy ty sa tsimymydisahanaha ba zikaha. O amy ty sa mysuk tykorobyk tsimaha ba zikaha.” Ahadisahawyky zeka wasani tsimaha. Ahasukok zeka wasani tsimaha.
22 Então, voltando-se para seus discípulos, Jesus disse: “Por isso eu lhes digo que não se preocupem com a vida diária, se terão o suficiente para comer, ou com o corpo, se terão o suficiente para vestir.
23 Ikiahatsa hi iwatsa tu tsimykzokonaha Deus baze mywahi tsimynapykyryknaha zeka mysapyrẽnikia baba niy.
23 Pois a vida é mais que comida, e o corpo é mais que roupa.
24 Piyktsa bo iktsaziutaha! Piyktsa tahadisahawy ba ziksipariknaha, ba tahadisahawy zizoziknaha ba ziktahatsohoknaha. Wahoro eze batu sidisahawy zozowyky. Deus piyktsa humo tsimypokzitsiarẽta sidisahawy ty sibo nyny isopyk. Piyktsa bo sidisahawy ty nyny mynakara.
24 Observem os corvos. Eles não plantam nem colhem, nem guardam comida em celeiros, pois Deus os alimenta. E vocês valem muito mais que qualquer pássaro.
25 Deus ikiahatsa humo tsimypokzitsiarẽta. Amy skaraba ana bo hi mytsaty tsimykaranaha. Mytsatyziu tsimaha zeka ja usta puruze mynakubazo. Batu ba. Mytsaty tsimaha zeka ja ba zikara
25 Qual de vocês, por mais preocupado que esteja, pode acrescentar ao menos uma hora à sua vida?
26 Iwatsahi ikiahatsa tsikaeni zuba ba zikaha zeka amy skaraba disahawy humo mytsaty tsimykaranaha. Amy skaraba ahasuk humo kino niwatihi mytsaty tsimykaranaha — Sesus nikara.
26 E, se não podem fazer uma coisa tão pequena, de que adianta se preocupar com as maiores?
27 Sesus ispe niyzo: — Isazik bo iktsataha amytsĩ bo iktsataha. Iktsaziutaha! Isazik taypykze, anatu ba ziktatsazik ba anatu pyryryk pyryryk ziky, anatu zeka tasuk ba ziwowo. Wasani mykaranaha. Tapara Saromao tsinamyrẽta. Inamy tisapyrẽna. Isuk tsiziuwyrẽna ty zuba korobyk ziknakara. Nanabyi sazik ka abazuba tsiziurẽna baba.
27 “Observem como crescem os lírios. Não trabalham nem fazem suas roupas e, no entanto, nem Salomão em toda a sua glória se vestiu como eles.
28 Iwaze Deus nanabyi sazik humo tsimypokzitsiarẽta. Abaka okyry saro ispitu byriri ka mohokda. Izo bo mokoroba. Ikiahatsa ja. Deus ikiahatsa humo tsimypokzitsiukrẽta.
28 E, se Deus veste com tamanha beleza as flores que hoje estão aqui e amanhã são lançadas ao fogo, não será muito mais generoso com vocês, gente de pequena fé?
29 Iwaze Deus ahasuk ty ahabo nyny my. Ikiahatsa Deus humo jokboha zuba ahaspirikpo zeka atahi ahanamy ty ahabo nyny my — niy. — Iwatsahi mytsaty mytsaty byitaha. Batu tyso: “Amy ty sa tsimymydisahanaha. Amy sa tsipikunaha” niy.
29 “Não se inquietem com o que comer e o que beber. Não se preocupem com essas coisas.
30 Kytsa Deus humo batu sispirikpo iwa mytsaty nikaranaha. Deus ahazo tsihyrinymyrẽta. Ahasuk ty ahabo nyny my. Ahazo bijoikpe eze tuze ahasoho humo tsihyrinymyrẽta. Atahi ikiahatsa bo ahadisahawy ty nyny mykara. Ahasuk humo kino niwatihi nyny mykara.
30 Elas ocupam os pensamentos dos pagãos de todo o mundo, mas seu Pai já sabe do que vocês precisam.
31 Ikiahatsa Deus tyryktsa bo mytsaty tsimykaranaha. Iwa mytsaty tsimykaranaha zeka Deus ahanamy ty nyny my. Deus ikiahatsa bo ahanamy ty nyny mykara — niy. Iwa Sesus sizubarẽtsa namy soho humo nisispirikpoko.
31 Busquem, acima de tudo, o reino de Deus, e todas essas coisas lhes serão dadas.
32 Sesus tihi: — O kahyrytsa ahapyby byihu ja! Ahazo tyryktsa tsimoziknaha zeka ana hi mozihikik. Amy humo ahaku byri zeka nyny my!
32 “Não tenham medo, pequeno rebanho, pois seu Pai tem grande alegria em lhes dar o reino.
33 Ikiahatsa ahaokyrysaro ty sinamybyitsa bo nyny tsimaha! Iwatsahi ahanamy baba tsizubarẽna bijoikpe eze. Anaeze ahanamy ba hawa tohi ziky. Ahanamy bijoikpe eze niy. Anaeze sitsyhyryboabyitsa ba zibyknaha. Anaeze ka ahanamy ba wazazatsa ziworonaha.
33 “Vendam seus bens e deem aos necessitados. Com isso, ajuntarão tesouros no céu, e as bolsas no céu não se desgastam nem se desfazem. Seu tesouro estará seguro; nenhum ladrão o roubará e nenhuma traça o destruirá.
34 Ahanamy bijoikpe eze tu zeka, ikiahatsa bijoikpe bo mytsaty tsimykaranaha. Ahanamy bo bijoikpe eze iwaze bijoikpe soho bo mytsaty tsimykaranaha — niy.
34 Onde seu tesouro estiver, ali também estará seu coração.”
35 Kyze Sesus myziksizo naha humo kytsa piperykynaha. Nisihyrinymyryky: — Tsikahazozikbanahaktsa kytsa! Ahasuk ty opyk haĩtaha! Rika ty poktaha!
35 “Estejam vestidos, prontos para servir, e mantenham suas lâmpadas acesas,
36 Kytsa watsa tahapehakatsa piperykynahaze ky wa. Ispehakatsa mysukzawy bo zumukuta myziksizoze tawata. Kytsa pehakatsa piperykynahaze hokbowy humo tototo maha piwabynahaze atsoko zoksapare niaha.
36 como se esperassem o seu senhor voltar do banquete de casamento. Então poderão abrir-lhe a porta e deixá-lo entrar no momento em que ele chegar e bater.
37 Inatsukze sitsumuẽhĩtsitsa sakurẽtsa. Sitsumuẽhĩtsitsa ziperykynahatsa hi ispehakatsa ziksize sakurẽtsa. Wasani nikaranaha. Sitsumuẽhĩtsa disahawyzozowy baze dyhy niy. Iwaze atahi tsakurẽta nikara. Ispehakatsa tsakurẽta nikara kytsa taperytsitsa humo. Iwatahi sidisahawy ty sibo nyny my.
37 Os servos que estiverem prontos, aguardando seu retorno, serão recompensados. Eu lhes digo a verdade: ele mesmo se vestirá como servo, indicará onde vocês se sentarão e os servirá enquanto estão à mesa!
38 Sispihikrẽtsa nikaranaha tozeka ja ispehakatsa unopokte ja mozumu. Tozeka ja iwariknakyrize ja mozumu Sitsumuẽhĩtsa piperykynaha zeka sakurẽtsa mykaranaha — Sesus niy. Sesus: — Aparakbaha katy peryhabyize watu myziksizo.
38 Quer ele venha no meio da noite, quer de madrugada, ele recompensará os servos que estiverem prontos.
39 Kyze wahoro tsihitsa nawa taeze itsyhyryboanikita mynatsuk zeka iwahoro bo ba ziktsuk. Tsihyrinymyrẽta zeka itsyhyryboarẽta iwahoro bo ba ziknatsuk. Aparakbaha ba sihyrinymyry wahoro tsihitsa wata. Uta niwatihi kytsa katy pery ahabyitu myziksizo — niy.
39 “Entendam isto: se o dono da casa soubesse exatamente a que horas o ladrão viria, não permitiria que a casa fosse arrombada.
40 Sesus nikarazo: — Tsipiperynaha. Utakta Deus zikpehata ahawata ikyzik atsoko myziksizoze iwatsahi tsipiperynaha! — niy.
40 Estejam também sempre preparados, pois o Filho do Homem virá quando menos esperam”.
41 Peduru Sesus pe niy: — O mypehatsa, aty bo sa aharere tsipiwatawyky. Katsa mybo zuba sa tsipiwatawyky. Sizubarẽtsa bo tihi sa tsipiwatawyky — niy.
41 Então Pedro perguntou: “Senhor, essa ilustração se aplica apenas a nós, ou a todos?”.
42 Sesus nipamykysokozo. Sitsumuẽhĩtsa soho ty nipamykysoko. Ipehakatsa tatsumuẽhĩtsa pe niy: — Kawahoro ja typery niy hawa kytsa disahawy ty wasani eze zuba sibo nyny ty ka — niy.
42 O Senhor respondeu: “O servo fiel e sensato é aquele a quem o senhor encarrega de chefiar os demais servos da casa e alimentá-los.
43 Sitsumuẽhĩtsa imyperyziuta zeka ipehakatsa ihumo tsakurẽta. Ata soho hi nitsasoko. Hawa mykara nisihyrinymyryky. Atahi: — Sitsumuẽhĩtsa pehakatsa harere bo yhỹ mykara zeka tsakurẽta.
43 Se o senhor voltar e constatar que seu servo fez um bom trabalho,
44 Wasani mykara. Ipehatsa namy tsizubarẽna perytsa mozik — niy.
44 eu lhes digo a verdade: ele colocará todos os seus bens sob os cuidados desse servo.
45 — Tozeka ja sitsumuẽhĩtsa tapetu isopyk my: “O kapehatsa azymyny batu aidy erete ziky” niy. Iwaze tawa kytsa mysikiki. Sitsumuẽhĩtsiza kino niwatihi mysikiki. Tadisahaikik. Siopuwy pikuikik iwatahi tsiopyryrykrẽta. Atsoko ipehatsa ipapatu iziksi.
45 O que acontecerá, porém, se o servo pensar: ‘Meu senhor não voltará tão cedo’, e começar a espancar os outros servos, a comer e a beber e se embriagar?
46 Sitsumuẽhĩtsa nispihikbyize. Haramwe hana eze ja batu ihyrinymyry. Ihyrinymyrybyita tu ipehatsa atsoko ziksi. Ipehakatsa sitsumuẽhĩtsa zizukutu niy. Sinini ykarawy bo pipehahik. Kytsa Deus harere bo hyỹhabyi zeka anabo mysipehahik.
46 O senhor desse servo voltará em dia em que não se espera e em hora que não se conhece, cortará o servo ao meio e lhe dará o mesmo destino dos incrédulos.
47 Amakta tsumuẽhĩtsa sininiwy my. Tsihyrinymyrẽta tu ipehatsa harere bo “batu yhỹ” niy. Pykyhy izozikbyitu. Atahi Deus namy perytsa wata. Deus ibo iktsa niyze: “O atakta ‘batu imysapy’ ” my. Niytahi sitsumuẽhĩtsa tisikpybyrẽta. Tsihyrinymyrẽta humo tisikpybyrẽta. Sinini tynakara.
47 “O servo que conhece a vontade do seu senhor e não se prepara nem segue as instruções dele será duramente castigado.
48 Usta tsumuẽhĩtsa tsikaeni zuba sinini tynakara. Ipehatsa harere ihyrinymyrybyita tu, iwatahi tsikaeni zuba sinini tynakara. Iktsataha! ahanamy tsizubarẽna zeka nyny tahaktsa. Deus kytsa bo sinamy nyny niy zeka asahi ustsa bo nyny ahabyi zeka sisikpybyrẽtsa. Iwaze Deus tihi: “Uta ahabo tsizubarẽna ty nyny my iwaze ikiahatsa kytsa bo batu nyny tsimaha, kaokze ikiahatsa batu ahamysapy tsimykaranaha” — niy.
48 Mas aquele que não a conhece e faz algo errado será castigado com menos severidade. A quem muito foi dado, muito será pedido; e a quem muito foi confiado, ainda mais será exigido.”
49 Sesus ispe niyzo: — Utakta mybarawy ezektsa bo ikzumu niy. Ikzumuze izo waha. Izo waratok pipopokoknaha ziktawata iwaze tisapyrẽna mozik. Ikiahatsa ahamysapybyitsa tu tsikykaranaha Deus mysiokzohik. Kytsa pikbezenahaze iwaze simysapybyitsa mykaranahatsa Deus mysiokzohik. Botu mohyrikosokda zeka kakurẽta. Bykyze zuba.
49 “Eu vim para incendiar a terra, e gostaria que já estivesse em chamas!
50 Tapara sinini my. Iwatahi batu kaku. Nawa humo hi mykara — niy.
50 No entanto, tenho de passar por um batismo e estou angustiado até que ele se realize.
51 Ikiahatsa mytsaty ahabyitsa tsimykaranaha. — O Sesus mybarawy ezektsa bo izumu iwatsahi kytsa harape wa metutu byinahatsa — iwa mytsaty ahabyitsa tsimykaranaha. Utakta mybarawy ezektsa boze kytsa kahumo meky watu mytsaty mykaranaha.
51 Vocês pensam que vim trazer paz à terra? Não! Eu vim causar divisão!
52 Iwaze kytsa mytsyhyrytsa wa wahoro eze tuze mopykyryknaha. Harakykbyihi mytsaty maha: — O ta batu wasani — maha. Petoktsahatsa: — O na wasani — maha. Iwaze harakykbyihi petoktsa bo mysimyijakanaha. Petoktsa harakykbyihi bo mysimyijakanaha. Wastuhu — O Sesus tsimysapyrẽta — mykaranaha. Ustsa — O batu ba — mykaranaha. Iwa metutu moziknaha.
52 De agora em diante, numa mesma casa cinco pessoas estarão divididas: três contra duas e duas contra três.
53 Sizotsa tahahyrytsa humo batu siakparawy. Sihyrytsa tahazotsa humo batu yhỹ zikaha iwatsahi metutu mopaparahanaha. Sijeza tahahyryza humo batu siakparawy. Sihyryza tahaje za humo batu yhỹ zikaha iwazahi metutu mopaparahanaha. Sipyijeza tahahyrytsa okeza humo batu siakparawy. Sihyrytsa okeza tahapyje humo batu yhỹ zikaha iwazahi metutu mopaparahanaha.
53 “O pai ficará contra o filho e o filho contra o pai; a mãe contra a filha e a filha contra a mãe; a sogra contra a nora e a nora contra a sogra”.
54 Sesus kytsa bo nipamykysokozo. — Ẽryk ioktsĩ bo iktsa tsimahaze ikiahatsa atsoko: “O hyritsik kok mynawõ” wasape ahasopyk. Hyritsik mynawõ hỹ.
54 Então Jesus se voltou para a multidão e disse: “Quando vocês veem nuvens se formando no oeste, dizem: ‘Vai chover’. E têm razão.
55 Zopok nabybykykze. Ikiahatsa: “O na haramwe zeka tsizõhanina mozik” wasani ahasopyk. Tsizõhanina mozik hỹ.
55 Quando sopra o vento sul, dizem: ‘Hoje vai fazer calor’. E assim ocorre.
56 Ahaharawatahatsitsa! Iwatawy bijoikpe eze humo ahahyrinymyrẽtsa. Iwatawy mybarawy eze kino niwatihi ahahyrinymyrẽtsa. Kawatahawy humo ka batu ahahyrinymyry niy. Deus watahawy ahabo nyny my. Kawatawy humo hi ikiahatsa ba ahaspirikpo — niy.
56 Hipócritas! Sabem interpretar as condições do tempo na terra e no céu, mas não sabem interpretar o tempo presente.
57 — Amy skaraba batu wasani tsimykaranaha. Wasani tsimaha zeka aba kahumo ahaspirikpo. Ikiahatsa batu wasani tsimaha zeka maku wata atahi niharapesohometukuta.
57 “Por que não decidem por si mesmos o que é certo?
58 Iske buruk tsimokurunahaze kytsawabytsitsa bo sisukmobyi tu harape humo tsimynakokonaha. Iske buruk kokoha byizeka maku itsipa humo pioktyhyryk. Ikia sakyriukanikitsa hurukwy bo tsipahurukwy.
58 Quando você e seu adversário estiverem a caminho do tribunal, procurem acertar as diferenças antes de chegar lá. Do contrário, pode ser que o acusador o entregue ao juiz, e o juiz, a um oficial que o lançará na prisão.
59 Aokyrysaro ty nyny ahabyizeka ba zikzoik. Aokyrysaro ty nynybaik ahabyizeka ba zikzoik.
59 Eu lhe digo: você não será solto enquanto não tiver pago até o último centavo”.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 12, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.