1 Coríntios 7

Rikbaktsa NT (RKB_WBT) vs ARIB

Sair da comparação
ARIB Almeida Revisada Imprensa Bíblica
1 Iwaze ana papeu humo kabo botu tsiwatahakanaha. — O katsa mysukza byizeka ja wasani tsimaha — tsikykaranaha. Yhỹ my.
1 Ora, quanto às coisas de que me escrevestes, bom seria que o homem não tocasse em mulher;
2 — Ahahyrinymyrẽtsa. Sizubarẽtsa wytykyryk bo taokezabyiza bo mynakaranaha. Siokezabyitsa tu wytykyryk mysipyriryikiknaha. Kytsa simyitsihikrẽtsa iwatsahi estuba zuba ioke babatatsa zeka wasani my. Wytykyryk kino niwatihi tahapytsa tuk zuba mynapykyknaha zeka wasani my. Iwa usiza pytsa ba ziksihuahua. Iwa simysapybyi batu zikaha.
2 mas, por causa da prostituição, tenha cada homem sua própria mulher e cada mulher seu próprio marido.
3 Kytsa taokeza mysiakzanaha zeka atatsa yhỹ my zeka wasani my. Wytykyryk tabariktsa mysiakzanaha zeka atahi yhỹ my zeka wasani mykara.
3 O marido pague à mulher o que lhe é devido, e do mesmo modo a mulher ao marido.
4 Wytykyryk ikiahaka ahapytsa tuk myzahapyrirykyknaha zeka hyỹ tsimaha. Kytsa niwatihi tahaokeza mysipyriry tsihiknaha zeka hyỹ taha! Iwaze tuze ziksipyriryknaha byizeka atatsa humo hyỹ tsimaha — my.
4 A mulher não tem autoridade sobre o seu próprio corpo, mas sim o marido; e também da mesma sorte o marido não tem autoridade sobre o seu próprio corpo, mas sim a mulher.
5 Isukzata taoke pe my zeka: — Aba ahanury tuk ka bazapyriryk! Tapara Deus bo zuba tsimypamykysonaha — tsimaha. Iwa tsimaha zeka wasani my. Atakta taoke tuk yhỹ maha zeka wasani tsimaha. Deus bo tsimypamykysobanahaze aoke tsipipyrirykzo! Iwa ahabyi zeka Satanas wytyk pe: Usta tsioktyryk! Kyze maku pe: — Ustatsa tsipyriryk! — my. — Iwa anaharere bo ba wabytaha iwatsahi tyharape pyriryknahatsa! — my.
5 Não vos negueis um ao outro, senão de comum acordo por algum tempo, a fim de vos aplicardes à oração e depois vos ajuntardes outra vez, para que Satanás não vos tente pela vossa incontinência.
6 Kaharere ba mykzohowybara tu. Hawa kaokzeka tisapyrẽna ty zuba mykara.
6 Digo isto, porém, como que por concessão e não por mandamento.
7 Utakta kasukzahukbyita. Kaokzeka ikiahatsa ahasukzabyitsa my tisapyrẽna my. Asukzahukbyita zeka Deus patsumuẽhĩ wasani tsimyzuruku. Ustakta batu. Atakta isukzabyita zeka tsihokdaharẽna. Wytykyryk mysipyriry zeka imysapybyita mykara. Iwatahi Deus ata pe my: — Tsikasukzakta! Niwahi mozihikik — my. Iwa my.
7 Contudo queria que todos os homens fossem como eu mesmo; mas cada um tem de Deus o seu próprio dom, um deste modo, e outro daquele.
8 Sisukzabyitsa haramukukaka pe my: — Ahasukzabyitsa tsimyzurukunaha zeka wasani! Uta tyzikwatukunahaktsa! — my.
8 Digo, porém, aos solteiros e às viúvas, que lhes é bom se ficarem como eu.
9 Ahasukzabyize tsihokdarẽna zeka tsikahasukzazonahaktsa! Deus okze wytykyryk tsimysipyriryk tsihikiknaha zeka batu ahamysapy my. Iwa zeka tsipasukza zeka wasani my.
9 Mas, se não podem conter-se, casem-se. Porque é melhor casar do que abrasar-se.
10 Aba sisukzakatsa bo mopamykysoko. Deus harere ty ispe my: — Kytsa ahaokeza ty ka moewy moewy byitaha! Wytykyryk kino niwatihi ahapytsa ty moewy moewy byitaha! Tabarikta moewy zeka usta maku ba ziaksezo my. Apyitsabyitatsa tsimyzuruku. Maku bo batu hỹ tsimy. Abarikta bo tsimyziksizo zeka tisapyrẽna hỹ — my.
10 Todavia, aos casados, mando, não eu mas o Senhor, que a mulher não se aparte do marido;
11 — ausente —
11 se, porém, se apartar, que fique sem casar, ou se reconcilie com o marido; e que o marido não deixe a mulher.
12 Abaka kamypehawy ty zuba ahape my. Sesus ta anaharere humo batu tyso. Asaktsa Sesus harere bo hyỹ tsimykaranaha iwatsahi ihumo ahaspirikporẽtsa my. — O katukytsa wastuhu ahatuk Sesus humo sispirikpobyiza humo botu tahasukzanaha. Atatsa atuk mynapykyryk zeka batu tyso nabo pãoty ba zikaha ity arek arek byitaha! — my.
12 Mas aos outros digo eu, não o Senhor: Se algum irmão tem mulher incrédula, e ela consente em habitar com ele, não se separe dela.
13 — Wytykyryk kino niwatihi! Wastuhu ahatuk Sesus humo sispirikpobyitsa botu zahaoktyhyryknaha. Abarikta atuk mynapykyryk zeka ity arek arek byitaha! — my.
13 E se alguma mulher tem marido incrédulo, e ele consente em habitar com ela, não se separe dele.
14 Ahabariktsa Sesus humo sispirikpobyitsa tu isty arek ahabyi zeka Deus ahahumo mysisapywyky. Ahatuk mopykyryknaha humo Deus mysisapywyky. Iwata Sesus sispirikpobyiza tuze tahabariktsa tuk mopykyryknaha iwaze Deus ahahumo mysisapywyky. Iwa byizeka ahahyrytsa sispirikpobyitsa hyrytsa watsa. Batu ba. Ahahyrytsa niwatihi Deus hi mysisapywyky Sesus humo ahaspirikpobyitsa tu tsimypykyryknaha humo mysisapywyky hỹ.
14 Porque o marido incrédulo é santificado pela mulher, e a mulher incrédula é santificada pelo marido crente; de outro modo, os vossos filhos seriam imundos; mas agora são santos.
15 Deus wytykyryk pe niy: — Ahapytsa harere bo yhỹ tahaktsa! — my. Kyze katsa mype: — Ahaokeza harere bo yhỹ tahaktsa! Harape ty betsak betsak byitahaktsa! — my. Iwatahi Sesus humo ispirikpobyita ikia tuk zikapyk tsihikik byizeka yhỹ tsimy. Ihyrity watatsa ispirikpobyitatsa ikia tuk zikapyk tsihikik byizeka atatsa pe yhỹ tsimy. Metutu tsimaha.
15 Mas, se o incrédulo se apartar, aparte-se; porque neste caso o irmão, ou a irmã, não está sujeito à servidão; pois Deus nos chamou em paz.
16 Iwatahi ahape my: — O katukytsa ahaokeza tuk typykyknahaktsa! Tozeka ja ahahumo Sesus harere bo hyỹ maha iwazahi ihumo sispirikporẽza moziknaha. O katukykyryk ahabariktsa tuk typykyknahaktsa. Tozeka ja ahahumo Sesus harere bo hyỹ maha iwatsahi ihumo sispirikporẽtsa moziknaha
16 Pois, como sabes tu, ó mulher, se salvarás teu marido? ou, como sabes tu, ó marido, se salvarás tua mulher?
17 — Deus hyrikoso mytuk mynapykyrykze hawa skaraba tsimaha izikwy humo tsahasopykziurẽtsaktsa! Deus zahawatawy zeka tarabaja tsimykaranaha. Ana humo kino tarabajaziu tykaranahaktsa! Mekywatu tarabajabyitahaktsa! Ana hi Deus mozihikik. Anaka mypehawy Sesus humo sispirikpotsa bo mykara.
17 Somente ande cada um como o Senhor lhe repartiu, cada um como Deus o chamou. E é isso o que ordeno em todas as igrejas.
18 Deus maku piakzykyhyta piwatawy zeka ipiak humo Sudeutsa iwatawy humo batu ipiktsĩhĩ. Iwa Deus ipiakzykyhybyita piwatawy zeka atakta batu ipiakzykyhy! — my.
18 Foi chamado alguém, estando circuncidado? permaneça assim. Foi alguém chamado na incircuncisão? não se circuncide.
19 Deus batu mype aha: — Tsikahapiakzyknahaktsa — ana humo batu tyso. Atahi mype niy: — Kaharere bo hyỹ tynakaranaha! — iwa hi motsaso.
19 A circuncisão nada é, e também a incircuncisão nada é, mas sim a observância dos mandamentos de Deus.
20 Deus zahawatawyze tarabaja tsimaha. Ana tarabaja kino tsimykaranaha.
20 Cada um fique no estado em que foi chamado.
21 Deus zahawatawyze tarabajaziu tykaranaha batu okyrysaro humo ka. Ana soho humo hi mytsaty mytsaty byitaha! Apehakatsa tsinamyrẽta itsyhyryze tarabajaziu tsimahakta! Apehakatsa tsinamyrẽta ape tsiksita my zeka wasani tsimoparak iwaze tarabaja okyrysaro humo tsimaha.
21 Foste chamado sendo escravo? não te dê cuidado; mas se ainda podes tornar-te livre, aproveita a oportunidade.
22 Iwatatuze kytsa ispehatsa tsinamyrẽta tsyhyryze tarabajaziu my batu okyrysaroko tsinamyrẽta harere bo zuba hyỹ mykaranaha. Wasani my. Deus bo nisiwatawyze iharere bo zuba hyỹ mykaranaha iwa sakurẽtsa babatsa batu tahapetu sisopyk maha. Kytsa asaktsa tahaharere humo zuba hyỹ mykaranaha. Deus nisiwatawyze iharere bo zuba hyỹ mykaranaha iwatsahi Deus mozihikik naha ty zuba mykaranaha.
22 Pois aquele que foi chamado no Senhor, mesmo sendo escravo, é um liberto do Senhor; e assim também o que foi chamado sendo livre, escravo é de Cristo.
23 Deus hi botu ahahuak ty ahahumo nyny niy. Iwatsahi atahi zuba ahapehakatsa mozik. Iwa kytsa ahapehakatsa mozihikiknaha batu hỹ tsimahaktsa!
23 Por preço fostes comprados; mas não vos façais escravos de homens.
24 O katukytsa Deus zahawatawyze tarabaja tsimaha. Ana humo kino tarabaja tahaktsa! Iwa tsimyzurukunaha.
24 Irmãos, cada um fique diante de Deus no estado em que foi chamado.
25 Kyze apapeu humo kabo botu tsiwatahakanaha kape tsikaha: — Asaktsa sisukzabyitsa sipyitsabyiza kino niwatihi hawa mypehawy sibo tsimaha — tsikaha. Ana ty hi Deus kabo batu tyso. Kaharere zuba ahabo motsaso. Deus kahumo tsimypokzitsiarẽta ana humo kino ahaspiriktsokda byihuja! Ata humo hi wasani kahyrinymyrẽta. Uta Deus harere bo pykyhytu hyỹ mykara iwaze kapehawy humo yhỹ tsimaha, kapehawy wasani my.
25 Ora, quanto às virgens, não tenho mandamento do Senhor; dou, porém, o meu parecer, como quem tem alcançado misericórdia do Senhor para ser fiel.
26 Asaktsa Sesus harere bo batu hỹ zikaha sisukyrytsitsa tu mymysininiwykynaha. Ana humo hi sisukzabyitsa wasani maha.
26 Acho, pois, que é bom, por causa da instante necessidade, que a pessoa fique como está.
27 Botu tsikasukza zeka ahaokezaty isty moewy moewy byitaha! Ahasukza byizeka ahawahi tyzurukunaha! Ana kino tisapyrẽna.
27 Estás ligado a mulher? não procures separação. Estás livre de mulher? não procures casamento.
28 Tsipasukza zeka batu imysapybara ty tsimy. Iypykyhyzytyktatsa aty pioktyhyryk zeka batu imysapybara ty my. Abaka mysukyrytsitsa pokso batu sisukza iwatsahi batu paikpa mytsaty tsimaha. Tsipasukza zeka aoke soho bo zuba mytsaty mytsaty tsimy. Ahasuk bo, ahadisahawy bo, ahahyrytsa bo iwaha bo mytsaty tsimykaranaha. Ahasukza byizeka ba paikpa mytsaty zikaha anahi mozihikik iwatahi kapehawy ahabo my.
28 Mas, se te casares, não pecaste; e, se a virgem se casar, não pecou. Todavia estes padecerão tribulação na carne e eu quisera poupar-vos.
29 Katukytsa aibani zuba Kiristu myziksizo. Niwazuba mybarawy mopykze mohokda. Iwatsahi asaktsa sisukzatsa sisukzabyitsa watsa tsimyzurukunaha ahamytsaty mytsaty byijataha!
29 Isto, porém, vos digo, irmãos, que o tempo se abrevia; pelo que, doravante, os que têm mulher sejam como se não a tivessem;
30 Asaktsa sisukatsihikrẽtsaze sakurẽtsa moziknaha. Asaktsa siydikrẽtsa batu siakubyitsa. Asaktsa sinamy zuba ziaksekenaha sinamybyitsa watsa mozurukunaha.
30 os que choram, como se não chorassem; os que folgam, como se não folgassem; os que compram, como se não possuíssem;
31 Asaktsa okyrysaro bo zuba paikpa mytsaty mynakaranaha okyrysaro humo mytsaty mytsaty byitaha. Mybarawy mopykze okyrysaro mohokze. Mybarawy eze ka mohokdaba iwatsahi ahanamy bo ahamytsaty mytsaty byihuja! Deus soho bo zuba mytsaty tynakaranahaktsa!
31 e os que usam deste mundo, como se dele não usassem em absoluto, porque a aparência deste mundo passa.
32 Utakta ahahumo mozihikik ahanamy humo ka mytsaty mytsaty byitaha! Atakta batu isukza Deus soho bo zuba mytsaty mynakara. Atahi: — Hawa sa my. Deus humo tsakurẽta my hawa sa my — mynakara. Iwa mytsaty mynakara.
32 Pois quero que estejais livres de cuidado. Quem não é casado cuida das coisas do Senhor, em como há de agradar ao Senhor,
33 Isukzata hi: — Tanamy tsizubarẽna bo zuba mytsaty mykara iwaze kaoke tsakurẽtatsa mozik mynakara nahumo hi mozihikik — ana bo mytsaty mynakara. Paikpa mytsaty mykara, Deus harere mozihikik ioke niwatihi tsiydikrẽtatsa mozihikik. Tsihokdaharẽna. Iwatatsa iypykyhyzytyktatsa haramukukaka kino niwatihi Deus bo zuba maha. Ihumo sitsyhyryrẽza. Azahi: — Hawa sa tsimaha. Deus tsakurẽta my hawa sa tsimaha — mykaranaha. Iwa mytsaty mykaranaha. Atatsa ipyitsakatatsa tapyta soho bo mytsaty mykara. Tsakurẽta mozihikik. Tadisahawy soho humo. Tahanamy soho humo kino niwatihi mytsaty mykara.
33 mas quem é casado cuida das coisas do mundo, em como há de agradar a sua mulher,
34 — ausente —
34 e está dividido. A mulher não casada e a virgem cuidam das coisas do Senhor para serem santas, tanto no corpo como no espírito; a casada, porém, cuida das coisas do mundo, em como há de agradar ao marido.
35 Ana kino motsaso pahatsumuẽhĩ. Batu tyso: — Ahasukzabyitsaktsa! Iwaze ahahumo tsihokdaharẽna zeka batu ahatysukza zikaha! — ana humo hi batu tyso. Deus bo zuba tsimaha, iharere bo zuba pykyhyty hyỹ tsimykaranaha iokzeka wasani tsimyzurukunahaktsa! Tsizubarẽna soho humo mytsaty mytsaty byitahaktsa!
35 E digo isto para proveito vosso; não para vos enredar, mas para o que é decente, e a fim de poderdes dedicar-vos ao Senhor sem distração alguma.
36 Maku isukza byita zeka tapetu isopyk zeka — Kaharerewabyhy humo kamypokzitsiarẽta my zeka taharerewabyhy piakse — my. Wasani my. Atatsa mozihikik zeka pisukzawy. Tsipasukza zeka wasani mykaranaha.
36 Mas, se alguém julgar que lhe é desairoso conservar solteira a sua filha donzela, se ela estiver passando da idade de se casar, e se for necessário, faça o que quiser; não peca; casem-se.
37 Usta maku isukza byita zeka tapetu isopyk: — Utakta Deus bo zuba mozuruku iwatahi batu kasukza tsihik uta zuba mozuruku — my. Iwa mytsaty my zeka ba ziktasukza. Iypykyhyzytyktatsa bo amo ahabyi zeka wytykyryk batu mysihuahua iwaze ba ziktasukza. Wasani my.
37 Todavia aquele que está firme em seu coração, não tendo necessidade, mas tendo domínio sobre a sua própria vontade, se resolver no seu coração guardar virgem sua filha, fará bem.
38 Iwatsahi atakta iypykyhyzytyktatsa piakse zeka wasani my. Atakta iypykyhyzytyktatsa ba ziakse wasani. Ana kino tisapyrẽna.
38 De modo que aquele que dá em casamento a sua filha donzela, faz bem; mas o que não a der, fará melhor.
39 Abaka wytykyryk pe my: — Abarikta atatu zeka ituk awahi tsimynapykyryk. Ba zerek. Abarikta mohyrikosokdaze zuba mektatu tsipiakse. Ikia usta maku tsimyzihikik zeka wasani tsimykara, usta maku tsipiakse zeka wasani tsimykara. Sesus humo ispirikpota zuba tsipiakse.
39 A mulher está ligada enquanto o marido vive; mas se falecer o marido, fica livre para casar com quem quiser, contanto que seja no Senhor.
40 Haramukukaka tahawahi mypytsabyinaha zeka siakurẽza moziknaha. Deus bo zuba mytsaty mykaranaha. Kaokzeka atatsa zuba mopykyryk zeka tsakurẽtatsa. Imysapyrẽnikitatsa. Deus hyrikoso katuk mynapykyryk. Iwatahi kaharere tsiwabytoktonahaktsa kytsa! — my.
40 Será, porém, mais feliz se permanecer como está, segundo o meu parecer, e eu penso que também tenho o Espírito de Deus.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar 1 Coríntios 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.