Lucas 22

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Israelcunaj pascuancu kayllamusharkaña, mana pokochinayoj t'antata miqhuna p'unchaycuna. [Yuyarichinapaj carka Dios unay tatasnincuta cacharichiskanmanta.]
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Chay p'unchaycunapi yupaychana-wasimanta curajcuna israel yachachejcunapiwan Jesusta wañuchiyta mayta munasharkancu. Runasta manchachicuskancuraycutaj imaynapichus wañuchiyta mana yacharkancuchu.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Jesuspa chunca iscayniyoj cachasninmanta Iscariote niska Judaska ujnin caj carka. Supay Satanasrí sonkonman yaycorka.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Ajinapi payka yupaychana-wasimanta curajcunawan, guardia camachejcunawan parlamorka Jesusta jaywaycunanpaj.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Paycunataj mayta cusicuspa Judasta nerkancu: —Jaywawaskaycumanta kanman kolketa kosajcu, —nispa.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Judastaj nerka: —Allin canka, —nispa. Chanta masc'asharka imaynapichus pacayllamanta Jesusta jaywaycuyta chay ashqha runas mana yachashajtillancu.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Mana pokochinayoj t'anta p'unchay chayamorka. Chay p'unchaypeka pascua corderota wañuchinancu caj.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Jesuska Pedrota Juantawan nerka: —Rispa, pascua miqhunata miqhunanchejpaj waquichimuychej, —nispa.
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Paycunataj payta taporkancu: —¿Maypitaj munashanqui chay miqhunata waquichinaycuta?
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Paytaj paycunata nerka: —Uyariwaychej: Llajtaman yaycuspa uj yacu p'uñuta apaj runawan tincunquichej. Payta khatiychej maymanchus yayconka, chay wasiman.
10 Jesus respondeu:
11 Chay wasiyojtataj niychej: “Yachachejninchej nisunqui: ‘¿Maypitaj cashan chay sala yachacojcunaywan pascua miqhunata miqhunaypaj?’ ”
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Paytaj uj allinchaska jatun salata alto pisopi ricuchisonkachej. Chaypi waquichimuychej nokanchejpaj, —nispa.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Yachacojcunataj llajtaman rispa tucuy imata Jesuspa niskanmanjinata tarerkancu. Pascua miqhunatataj waquichimorkancu.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Miqhunancupaj hora chayamojtin, Jesús tiyaycucorka cachasninwan.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Paycunata nerka: —Maytapuni munarkani kancunawan cay pascua miqhunata miqhuyta manaraj noka ñac'arishaspa.
15 e lhes disse:
16 Chekatapuni manaña ujtawan cay pascua miqhunata miqhusajchu Dios tucuyta camachin, chaypi miqhunaycama. Chay p'unchaypi Diospa mosoj traton runasninpaj junt'aconka, —nispa.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Chanta Jesuska copata jap'ispa Diosman graciasta kospataj nerka: —Cay ujyanata jap'iychej ujyacuychejtaj.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Niyquichej: Cunanmantapachaka cay uvasmanta ruwaskata manaña ujyasajchu Dios tucuyta camachejtin, chay p'unchaycama, —nispa.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 T'antata maquisninwan jap'ispataj Diosman graciasta kospa t'antata parterka. Cachasninman jaywaspataj nerka: —Cayka cuerpoy ninacun. Kancunaraycu koska cashan. Cayta ruwaychej miqhuspa nokamanta yuyaricunawayquichejpaj, —nispa.
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Miqhuskancumanta Jesús quiquillantataj copawan ruwaspa nerka: —Cay copaka Diospa mosoj tratonmin. Yawarniyka traton atiyniyoj cananpaj jich'askamin cashan ama wiñaypaj wañunayquichejpaj.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 ‘Chaywanpis cunanka jaywaycojniypa maquin maquiywan cusca mesapi cashan.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Noka, Diospa cachaska Runanka, paypa yuyaskanmanjina wañunay tiyan. Astawanpis ¡phutiy, ari, chay jaywaycojpajka! —nispa.
22 Pois o
23 Cachasnintaj tapunacuyta kallarerkancu maykennincuchus chayjina sajrata ruwaj rishaskanmanta.
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Chanta cachasnin churanacusharkancu pichus paycuna uqhupi aswan curajpaj khawaska cananmanta.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Jesusrí paycunata nerka: —Llajtasta camachejcuna runasta llaquichispa camachincu. Chaywanpis allin imasta ruwaj, nichicuytaraj munancu.
25 Então Jesus disse:
26 Kancuna uqhupirí mana ajinachu canka. Astawanpis kancuna uqhupi curaj cajka sullc'ajina cachun. Camachejtaj yanapajjina cachun.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 ¿Miqhunapaj tiyacojchu chayrí miqhunata jaywajchu astawan curajpaj khawaska? Miqhunapaj tiyacojmin astawan curajpaj khawaska cashan. Nokarí yanapajniyquichejjina kancuna uqhupi cashani.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 ‘Nokawan cuscapuni cacorkanquichej ñac'arishajtiy.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Ñac'ariskaymanta Tatay Dios camachinaypaj churawanka. Quiquillantataj nokapis camachinayquichejpaj churaskayquichej.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Ajinapi camachishajtiy nokawan cusca miqhunquichej ujyanquichej. Churaskayquichejtaj chunca iscayniyoj Israel ayllusta camachinayquichejpaj,—nispa.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Jesús nerka: —Simonníy, uyariway. Supay Satanás kancunata sinch'i llaquiycunawanjuchaman urmachisunanpaj mañarka.
31 Jesus continuou:
32 Nokari kanpaj Diosmanta mañaporkayqui, Diospi jap'icuyniyqui ama chincapunanpaj. Nokaman cutiricamuskayquimanta cay hermanosniyquita sonkoncupi callpachanqui, —nispa.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Simonrí payta nerka: —Señorníy, kanwan cusca rinaypaj carcelmanpis wañuymanpis waquichiska cani, —nispa.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Jesusrí payta nerka: —Kanta niyqui, Pedro, cunan tutapacha manaraj gallo wakashajtin quinsa cutita ninqui nokata mana rejsiwaskayquita, —nispa.
34 Então Jesus afirmou:
35 Jesús cachasninta nerka: —Ñaupajpi willarajta cacharkayquichej mana kolke churanayojta ni wayakayojta ni ojot'asniyojta. Chaypacha ¿imapis pisisorkachejchu? Cuticherkancutaj: —Ni imapis pisiwarkaycuchu, —nispa.
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Chanta paycunata nerka: —Cunanrí kolke churanayoj caj chayrí wayakayoj apacuchun. Mana jatun cuchilloyojcajtaj p'achanta vendechun ujta rantinanpaj.
36 Então Jesus disse:
37 Imaraycuchus cay kelkaskaka nokapi junt'acunan tiyan: “Payka yupaska carka juchasapaswan cusca”. Cay pachapi ruwanasniy tucucapun, —nispa.
37 Pois as
38 Paycunarí nerkancu: —Señorníy, khaway, caypi iscay jatun cuchillostiyan, —nispa. Jesustaj paycunata nerka: —Chayllaña cachun, —nispa.
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Jesús wasimanta llojsispa Olivos orkoman rerka, rej caskanmanjina. Yachacojcunapis khatillarkancutaj.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Chayman chayaspataj paycunata nerka: —Diosmanta mañacushaychej ama juchaman urmanayquichejpaj, —nispa.
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Paycunamanta caruncharicuspa uj rumi chokaymanjina Jesús konkoricorka. Diosmantataj mañacusharka:
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 —Tatáy, munanqui chayka, cay ñac'ariypi wañunayta nokamanta khechupuway. Astawanpis ama munayniyka ruwacuchunchu. Manachayrí munayniyqui ruwacuchun, —nispa.
42 dizendo:
43 Janaj pachamanta uj angel riqhurispa payta callpacharka.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Jesús sonkonpi mayta ñac'arispa aswan sinch'ita mañacusharka. Jump'intaj sut'uspi yawarjina pampaman urmarka.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Jesús Diosmanta mañacuskanmanta jatarispa yachacojcunanman cuterka. Paycunata phutiywan puñuskasta tariparka.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Chanta nerka: —¿Imaraycutaj puñushanquichej? Jatarispa Diosmanta mañacuychej ama juchaman urmanayquichejpaj.
46 E disse:
47 Jesús parlashajtillanraj, ujllata ashqha runas riqhurimorkancu. Judas paycunata pusamusharka. Payka chunca iscayniyoj yachacojcunamanta ujnin carka. Jesusman kayllamuspataj much'aycorka.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Jesusrí payta nerka: —¿Judas, uj much'awanchu jaywaycunqui Diospa cachaska Runanta?
48 Mas Jesus disse:
49 Jesuswan cashajcunaka repararkancu imatachus chay runas ruwanayashaskancuta. Chayraycu nerkancu: —Señorníy, ¿cuchillosniycuwanwajtasajcuchu?
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Paycunamanta ujnintaj cuchillonwanwajtaspa uj runaj paña ningrinta kholurparerka. Chay runari yupaychana-wasipi camachejpa camachin carka.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Jesusrí yachacojcunanta nerka: —Chayllata. Sakellaychej paycunata. Cayta nispataj chay camachej kholuska ningrinta llanqharispa thañicherka.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Yupaychana-wasimanta curajcuna, yanapajcunancuwan israel curajcunapiwanpis jap'iycoj jamuspa chaypi casharkancu. Jesustaj paycunata nerka: —¿Jatun cuchilloswanmakana c'aspiswan uj runa wañuchi suwamanjinachu jamuwanquichej?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Sapa p'unchay kancunawan casharkani yupaychana-wasi patiopi manataj jap'iycuwarkanquichejchu. Cunanrí atillanquichej, supay lakhaj atiyninwan camachishajtin, —nispa.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Jesusta jap'ispataj yupaychana-wasipi camachejpa wasinman apaycorkancu. Pedrorí chayman caru khepallanta khaticusharka.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Runastaj uj sumaj ninata jap'icherkancu patio chaupipi. Paycuna chaupincupitaj Pedro tiyacusharka k'oñicuspa.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Chaypitaj uj camachi warmi Pedrota nina c'anchaypi tiyacushajta ricorka. Allinta Pedrota khawaspataj nerka: —Cay runapis Jesuswan casharka, —nispa.
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Pedrorí mananchacorka: —Mana rejsinichu paytaka, —nispa.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Unitaymantawan uj runapis Pedrota ricuspa nerka: —Kanpis Jesuspa yachacojcunanmanta ujnin canqui, —nispa. Pedrorí cuticherka: —Manapuni, tatáy, —nispa.
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Uj horamantajinataj waj runa aswan sinch'ita nerka: —Chekatapuni yachani cay runaka Jesuswan cashaskanta paypis Galileamanta caskanraycu, —nispa.
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Pedroka nerka: —Tatáy, mana yachanichu imatachus nishanqui, —nispa. Chay quiquinpachataj Pedro parlashajtillanraj galloka wakarka.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Señortaj cutiricamuspa Pedrota khawarimorka. Chaytaj yuyaricherka Pedrota Señorpa niskanta: “Cunan tutapacha manaraj gallo wakashajtin kanka quinsa cutita ninqui nokata mana rejsiwaskayquita”, nispa.
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Pedrotaj llojsispa sonko nanajta wakarka.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Wakaychaj camachis Jesusta sek'ospa asipayarkancu.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Ñawisninta wataspataj tapusharkancu: —Sut'inchaspa willawaycu pitaj makasorka, —nispa.
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 May ashqha waj sajra imastawan payta nisharkancu.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Tutamanta tucuy israel curajcuna tantacorkancu. Chay jatun tantacuymanJesusta pusachimorkancu.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 Nerkancutaj: —Willawaycu ¿Diospa ajllaskan Cristochu canqui? Payrí nerka: —Sichus willayquichejman chaypis, mana creewanquichejmanchu.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 Imata tapuyquichejman chaypis, manapuni cutichiwajchejchu nitaj cachariwanquichejmanchu.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Cunanmantapacharí noka, Diospa cachaska Runanka, curaj atiyniyoj Dioswan cusca camachisaj, —nispa.
69 Mas de agora em diante o
70 Tucuy paycunataj taporkancu: —Chanta ¿kanka Diospa Wawanchu canqui? Paytaj nerka: —Nishanquichejjina, noka Diospa Wawan cani, —nispa.
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Chayraycu nerkancu: —Manaña astawan willajcunata munanchejchu, caytaka quiquin siminmanta uyariskanchejraycu, —nispa.
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.