Hebreus 11
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs VC
1 Diospi jap'icuspaka ricuchinchej niskasninta chekata junt'ananta suyaskanchejta. Diospi jap'icuskanchejka manaraj ricuskanchejcunatapis caskanta ricuchin.
1 A fé é o fundamento da esperança, é uma certeza a respeito do que não se vê.
2 Dioska willawanchej palabranpi, ñaupa runaspis paypi jap'icuskancuwan payta cusichiskancuta.
2 Foi ela que fez a glória dos nossos, antepassados.
3 Paypi jap'icuspa yachanchej niskanta parlaskallanwan tucuy pachacunata ruwaskanta. Manaraj ima cashajtinpis niskallanwan riqhurichiskantapis yachanchej.
3 Pela fé reconhecemos que o mundo foi formado pela palavra de Deus e que as coisas visíveis se originaram do invisível.
4 Diospi jap'icuskanraycu Abelka aswan sumaj jaywanata Diosman korka Cainmanta niskaka. Ajinapi chay jaywaskanwan Diosta cusicherka. Chayraycu Dioska palabranpi willarka payta chekan runapaj khawaskanta. Chaymanjinataj Abelka wañupuspañapis yanapanawanchejpaj parlashanraj.
4 Pela fé Abel ofereceu a Deus um sacrifício bem superior ao de Caim, e mereceu ser chamado justo, porque Deus aceitou as suas ofertas. Graças a ela é que, apesar de sua morte, ele ainda fala.
5 Diospi jap'icuskanraycu Enocka mana wañupuspa janaj pachaman okhariska carka. Runastaj payta masc'aspa mana tarerkancuchu Dios payta pusacapuskanraycu. Diostaj willawanchej cay pacha causashaspa Enoc payta cusichiskanta.
5 Pela fé Henoc foi arrebatado, sem ter conhecido a morte: e não foi achado, porquanto Deus o arrebatou; mas a Escritura diz que, antes de ser arrebatado, ele tinha agradado a Deus {Gn 5,24}.
6 Ajinaka uj runa mana Diospi jap'icuspaka ni jayc'aj atinchu Diosta cusichiyta. Payman jamojka creenan tiyan Dioska chekapuni cashaskanta. Payta rejsiyta munajcunaka Dios yanapanantapis tucuy sonkowan creenan tiyan.
6 Ora, sem fé é impossível agradar a Deus, pois para se achegar a ele é necessário que se creia primeiro que ele existe e que recompensa os que o procuram.
7 Diospi jap'icuskanraycu Noeka Diospa sut'inchaskanta creerka. Manaraj ricuska imasmanta sut'inchaskanmanjinataj barco arcata waquicherka ayllunpaj. Chay arcaman yaycuspa Noella ayllunwan yacupi wañuymanta libraska carka. Ajinapi Noeka ricucherka cay pacha runas juchachaska caskancuta. Paytataj Dioska chekanpaj khawarka paypi jap'icuskanraycu.
7 Pela fé na palavra de Deus, Noé foi avisado a respeito de acontecimentos imprevisíveis; cheio de santo temor, construiu a arca para salvar a sua família. Pela fé ele condenou o mundo e se tornou o herdeiro da justificação mediante a fé.
8 Diospi jap'icuskanraycu Abrahamka Diospa wajyaskanta casorka. Payka llajtanmanta llojserka mana rejsiska jallp'aman. Sumaj niskanwan Dios payta nerka: “Cay jallp'ata koskayqui”, nispa. Abrahamri Diospa wajyaskanta casorka maymanchus rishaskanta mana yachaspapis.
8 Foi pela fé que Abraão, obedecendo ao apelo divino, partiu para uma terra que devia receber em herança. E partiu não sabendo para onde ia.
9 Diospi jap'icuskanraycu Abrahamka Diospa sumaj niskanmanjina koska jallp'api mana llajtayojjina toldospi tiyacorka. Paywan cuscataj Isaacpis Jacobpis ajinata tiyacorkancu. Paycunamanpis chay jallp'aka koska caskanta, Dios nerka.
9 Foi pela fé que ele habitou na terra prometida, como em terra estrangeira, habitando aí em tendas com Isaac e Jacó, co-herdeiros da mesma promessa.
10 Ajinata tiyacuspari Abrahamka ricucherka wiñaypaj ruwaska llajtata suyashaskanta. Chay llajtatataj Dios ruwarka yuyaskanmanjina.
10 Porque tinha a esperança fixa na cidade assentada sobre os fundamentos {eternos}, cujo arquiteto e construtor é Deus.
11 Diospi jap'icuskanraycutaj warmin Sarawan wawayoj canancupajjina Dios payta ruwarka. Payka ashqha watasniyojña cashaspapis creerka Dios sumaj niskanta junt'ananta. Chayraycu wawata rejserka.
11 Foi pela fé que a própria Sara cobrou o vigor de conceber, apesar de sua idade avançada, porque acreditou na fidelidade daquele que lhe havia prometido.
12 Ajinaka Abrahamllamanta ashqha miraynenka jamorka, payka wañuskajinaña casharkapis. Cunantaj paypa miraynenka mana yupay atina cancu, janaj pachapi ch'ascacunajina kocha cantopi t'iyujinapis.
12 Assim, de um só homem quase morto nasceu uma posteridade tão numerosa como as estrelas do céu e inumerável como os grãos de areia da praia do mar.
13 Diospi jap'icuspataj tucuy chay runaska causarkancu. Paycunaka manaraj Dios sumaj niskanta junt'ashajtin wañuporkancu. Astawanpis manaraj ricushaspa creerkancu, chay sumaj niskanraycutaj cusicorkancu. Ajinapi paycunaka cay pachapi mana llajtayojpis puricojcunallapis caskancuta willacorkancu.
13 Foi na fé que todos {nossos pais} morreram. Embora sem atingir o que lhes tinha sido prometido, viram-no e o saudaram de longe, confessando que eram só estrangeiros e peregrinos sobre a terra {Gn 23,4}.
14 Chayta willacojcunaka ricuchincu uj llajtallancuta masc'aspa rishaskancuta.
14 Dizendo isto, declaravam que buscavam uma pátria.
15 Chekapuni sichus llojsimuskancu llajtamanta yuyaricushancuman carka chayka, cutipuyta atincuman carka.
15 E se se referissem àquela donde saíram, ocasião teriam de tornar a ela...
16 Astawanpis tucuy sonkowan munasharkancu astawan sumaj llajtata. Chay llajtari janaj pacha llajtamin. Ajinamanta Dioska mana p'enkacunchu Diosnincu, niska cayta, llajtata paycunapaj waquichipuskanraycu.
16 Mas não. Eles aspiravam a uma pátria melhor, isto é, à celestial. Por isso, Deus não se dedigna de ser chamado o seu Deus; de fato, ele lhes preparou uma cidade.
17 Abrahampa wawan Isaacka Diospa sumaj niskanmanjina nacecorka. Chay c'ata wawan jatitunña cashajtintaj uj jaywanatajina konanta Dios mañarka. Ajinatataj mañarka Abrahampa jap'icuynin chekachus cashaskanta yachananpaj.
17 Foi pela sua fé que Abraão, submetido à prova, ofereceu Isaac, seu único filho,
18 Isaacnejta mirayniyoj cananta yachashaspapis Abrahamka Diospi jap'icuspa casorka. C'ata wawan Isaactataj uj jaywanatajina wañuchinayasharka.
18 depois de ter recebido a promessa e ouvido as palavras: Uma posteridade com o teu nome te será dada em Isaac {Gn 21,12}.
19 Abrahamrí yuyarka Dios atiyniyoj caskanta wawanta wañuymantapis causarichimunanpaj. Ajinaka atinchej niyta Abrahamka wañuskamanta Isaacta ujtawan causashajta jap'icapuskanta.
19 Estava ciente de que Deus é poderoso até para ressuscitar alguém dentre os mortos. Assim, ele conseguiu que seu filho lhe fosse devolvido. E isso é um ensinamento para nós!
20 Diospi jap'icuskanraycu Isaacka jamoj imasmanta sut'incharka Jacobman Esaumanwan. Paycunaman Dios sumaj niskasninta junt'ananta willarka.
20 Foi inspirado pela fé que Isaac deu a Jacó e a Esaú uma bênção em vista de acontecimentos futuros.
21 Diospi jap'icuskanraycu Jacobka wañuy patapiña cashaspa, jamoj imasmanta Josej iscay wawasninman sut'incharka. Dios sumaj niskanta paycunaman junt'ananta willarka. Chaymantataj bastonninpi c'umuycucuspa Diosta yupaycharka.
21 Foi pela fé que Jacó, estando para morrer, abençoou cada um dos filhos de José e venerou a extremidade do seu bastão.
22 Diospi jap'icuskanraycu Joseka wañupushaspa sut'incharka israelcuna Egipto jallp'amanta llojsipunancuta. Nerkataj tullusninta Canaán jallp'aman apanancuta.
22 Foi pela fé que José, quando estava para morrer, fez menção da partida dos filhos de Israel e dispôs a respeito dos seus despojos.
23 Diospi jap'icuskancuraycu Moisespa tatanwan mamanwanka nacecojtincama payta pacarkancu quinsa quillata. Ajinata ruwarkancu ancha c'acha wawita caskanta ricuskancuraycu, manataj manchachicorkancuchu camachej Faraonpa camachiskanta.
23 Foi pela fé que os pais de Moisés, vendo nele uma criança encantadora, o esconderam durante três meses e não temeram o edito real.
24 Diospi jap'icuskanraycu Moiseska runaña caspa, khesacharka Faraonpa ususinpa wawan sutichaska cananta.
24 Foi pela fé que Moisés, uma vez crescido, renunciou a ser tido como filho da filha do faraó,
25 Astawanpis payka Diospa runasninwan cusca muchuyta ajllarka. Manataj munarkachu juchaj yankha cusiyninpi pisi ratupaj causaytaka.
25 preferindo participar da sorte infeliz do povo de Deus, a fruir dos prazeres culpáveis e passageiros.
26 Imaynatachus Cristota runas p'enkaypaj khawancu, ajinallataj khawaska cayka aswan khapaj caskanta yuyarka. Yuyarka aswan khapaj caskanta Egiptopi khapaj imasmanta niskaka. Payka tucuy sonkowanpunitaj creerka Dioska sumaj niskanta payman junt'anantapuni.
26 Com os olhos fixos na recompensa, considerava os ultrajes por amor de Cristo como um bem mais precioso que todos os tesouros dos egípcios.
27 Diospi jap'icuskanraycu Egiptota sakerka camachejpa phiñacuyninta mana manchachicuspa. Yuyaskanmanjinapunitaj purerka, mana ricuy atina Diosta ricushanmanpisjina.
27 Foi pela fé que deixou o Egito, não temendo a cólera do rei, com tanta segurança como estivesse vendo o invisível.
28 Diospi jap'icuskanraycu pascua corderota wañucherka. Chay jaywana uywaj yawarninwanpis israelcunaj wasi puncusnincuman ch'ajchucherka, curaj wawancuta wañuchej angel ama wañuchinanpaj.
28 Foi pela fé que mandou celebrar a Páscoa e aspergir {os portais} com sangue, para que o anjo exterminador dos primogênitos poupasse os dos filhos de Israel.
29 Diospi jap'icuskancuraycu israelcunaka puca kocha chaupita chimparkancu ch'aqui pampatajina. Egipto runasrí quiquillantataj chimpayta munaspa yacuwan chincachiskas carkancu.
29 Foi pela fé que os fez atravessar o mar Vermelho, como por terreno seco, ao passo que os egípcios que se atreveram a persegui-los foram afogados.
30 Diospi jap'icuskancuraycu israelcunaka Jericó llajtaj perkasninta urmacherkancu, kanchis p'unchayta llajtata muyuspa.
30 Foi pela fé que desabaram as muralhas de Jericó, depois de rodeadas por sete dias.
31 Diospi jap'icuskanraycu Rahab, khencha warmipis, israelcunamanta watekajcunata allillanta wasinman wajyarka. Ajinapi mana wañuchiskachu carka mana casucojcunawan cusca.
31 Foi pela fé que Raab, a meretriz, não pereceu com aqueles que resistiram, por ter dado asilo aos espias.
32 ¿Imatataj astawan niyman? Nichá tucuyta atiymanchu willaspa Gedeonmanta, Baracmanta, Sansonmanta, Jeftemanta, Davidmanta, Samuelmanta, Diospa unay willajcunanmantawanpis.
32 Que mais direi? Faltar-me-á o tempo, se falar de Gedeão, Barac, Sansão, Jefté, Davi, Samuel e dos profetas.
33 Diospi jap'icuskancuraycu paycunaka llajtacunata atiparkancu. Chekan cajta runaspaj ruwarkancu. Diospa sumaj niskanta junt'askata causaynincupi ricorkancu. Leoncunaj simincumanta cacharichiskas carkancu.
33 Graças à sua fé conquistaram reinos, praticaram a justiça, viram se realizar as promessas. Taparam bocas de leões,
34 Paycunaka manchay laurashaj ninasta wañucherkancu. Espadawan wañuna peligromanta aykecorkancu. Pisi callpayoj cashaspapis, Diospi jap'icuskancunejta callpachaskas carkancu. Guerrapi makanacushaspa callpachaskas carkancu. Contrancupi waj llajtasmanta soldado tropas jamojtincu aykecherkancu.
34 extinguiram a violência do fogo, escaparam ao fio de espada, triunfaram de enfermidades, foram corajosos na guerra e puseram em debandada exércitos estrangeiros.
35 Warmiska wañuskasnincuta causarimuskata ricucaporkancu. Waquinrí sinch'i ñac'arichiskas carkancu. Cacharichiska caytaka mana munarkancuchu, aswan sumaj wiñay causarimuy caskanraycu.
35 Devolveram vivos às suas mães os filhos mortos. Alguns foram torturados, por recusarem ser libertados, movidos pela esperança de uma ressurreição mais gloriosa.
36 Wajcunataj sinch'ita asipayaskas sek'oskastaj carkancu Diospi jap'icuskancuraycu. Chaywanpis wataskas carcelpi wisk'askas carkancu.
36 Outros sofreram escárnio e açoites, cadeias e prisões.
37 Rumiswan ch'ankaskas, serruchuwan iscayman qhuchuspa wañuchiskas, ñac'arichiskas, espadawan wañuchiskapis carkancu. Wajchajina oveja karawan cabra karawanpis p'achalliska caynejta jakaynejta puricusharkancu. Pisichicuypi carkancu. Llaquichiskas ñac'arichiskastaj carkancu.
37 Foram apedrejados, massacrados, serrados ao meio, mortos a fio de espada. Andaram errantes, vestidos de pele de ovelha e de cabra, necessitados de tudo, perseguidos e maltratados,
38 Paycuna may c'acha runas caskancuraycu cay pacha runaska mana paycunapajjinachu carkancu. Ch'in pampaspi, orkospi caynejta jakaynejta puricusharkancu. Orko jusc'uspi, pampa jusc'uspipis aykecuspa tiyacorkancu.
38 homens de que o mundo não era digno! Refugiaram-se nas solidões das montanhas, nas cavernas e em antros subterrâneos.
39 Diospi jap'icuskancuraycu tucuy paycunaj Diosta cusichiskancu willacun. Chaywanpis paycunaka Dios sumaj niskanta junt'askanta manaraj ricorkancurajchu.
39 E, no entanto, todos estes mártires da fé não conheceram a realização das promessas!
40 Nokanchejpajka aswan sumaj cajtamin waquichipuwarkanchej. Yuyaskanmanjinataj tucuy sumaj niskasninta nokanchejmanwan cuscalla paycunamanpis Dioska junt'anka.
40 Porque Deus, que tinha para nós uma sorte melhor, não quis que eles chegassem sem nós à perfeição {da felicidade}.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.