Hebreus 11
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT
1 Diospi jap'icuspaka ricuchinchej niskasninta chekata junt'ananta suyaskanchejta. Diospi jap'icuskanchejka manaraj ricuskanchejcunatapis caskanta ricuchin.
1 A fé mostra a realidade daquilo que esperamos; ela nos dá convicção de coisas que não vemos.
2 Dioska willawanchej palabranpi, ñaupa runaspis paypi jap'icuskancuwan payta cusichiskancuta.
2 Pela fé, pessoas em tempos passados obtiveram aprovação.
3 Paypi jap'icuspa yachanchej niskanta parlaskallanwan tucuy pachacunata ruwaskanta. Manaraj ima cashajtinpis niskallanwan riqhurichiskantapis yachanchej.
3 Pela fé, entendemos que todo o universo foi formado pela palavra de Deus; assim, o que se vê originou-se daquilo que não se vê.
4 Diospi jap'icuskanraycu Abelka aswan sumaj jaywanata Diosman korka Cainmanta niskaka. Ajinapi chay jaywaskanwan Diosta cusicherka. Chayraycu Dioska palabranpi willarka payta chekan runapaj khawaskanta. Chaymanjinataj Abelka wañupuspañapis yanapanawanchejpaj parlashanraj.
4 Pela fé, Abel apresentou a Deus um sacrifício superior ao de Caim. Com isso, mostrou que era um homem justo, e Deus aprovou suas ofertas. Embora há muito esteja morto, ainda fala por meio de seu exemplo.
5 Diospi jap'icuskanraycu Enocka mana wañupuspa janaj pachaman okhariska carka. Runastaj payta masc'aspa mana tarerkancuchu Dios payta pusacapuskanraycu. Diostaj willawanchej cay pacha causashaspa Enoc payta cusichiskanta.
5 Pela fé, Enoque foi levado para o céu sem ver a morte; “ele desapareceu porque Deus o levou para junto de si”. Porque, antes de ser levado, ele era conhecido por agradar a Deus.
6 Ajinaka uj runa mana Diospi jap'icuspaka ni jayc'aj atinchu Diosta cusichiyta. Payman jamojka creenan tiyan Dioska chekapuni cashaskanta. Payta rejsiyta munajcunaka Dios yanapanantapis tucuy sonkowan creenan tiyan.
6 Sem fé é impossível agradar a Deus. Quem deseja se aproximar de Deus deve crer que ele existe e que recompensa aqueles que o buscam.
7 Diospi jap'icuskanraycu Noeka Diospa sut'inchaskanta creerka. Manaraj ricuska imasmanta sut'inchaskanmanjinataj barco arcata waquicherka ayllunpaj. Chay arcaman yaycuspa Noella ayllunwan yacupi wañuymanta libraska carka. Ajinapi Noeka ricucherka cay pacha runas juchachaska caskancuta. Paytataj Dioska chekanpaj khawarka paypi jap'icuskanraycu.
7 Pela fé, Noé construiu uma grande embarcação para salvar sua família do dilúvio. Ele obedeceu a Deus, que o advertiu a respeito de coisas que nunca haviam acontecido. Pela fé, condenou o resto do mundo e recebeu a justiça que vem por meio da fé.
8 Diospi jap'icuskanraycu Abrahamka Diospa wajyaskanta casorka. Payka llajtanmanta llojserka mana rejsiska jallp'aman. Sumaj niskanwan Dios payta nerka: “Cay jallp'ata koskayqui”, nispa. Abrahamri Diospa wajyaskanta casorka maymanchus rishaskanta mana yachaspapis.
8 Pela fé, Abraão obedeceu quando foi chamado para ir à outra terra que ele receberia como herança. Ele partiu sem saber para onde ia.
9 Diospi jap'icuskanraycu Abrahamka Diospa sumaj niskanmanjina koska jallp'api mana llajtayojjina toldospi tiyacorka. Paywan cuscataj Isaacpis Jacobpis ajinata tiyacorkancu. Paycunamanpis chay jallp'aka koska caskanta, Dios nerka.
9 E, mesmo quando chegou à terra que lhe havia sido prometida, viveu ali pela fé, pois era como estrangeiro, morando em tendas. Assim também fizeram Isaque e Jacó, que herdaram a mesma promessa.
10 Ajinata tiyacuspari Abrahamka ricucherka wiñaypaj ruwaska llajtata suyashaskanta. Chay llajtatataj Dios ruwarka yuyaskanmanjina.
10 Abraão esperava confiantemente pela cidade de alicerces eternos, planejada e construída por Deus.
11 Diospi jap'icuskanraycutaj warmin Sarawan wawayoj canancupajjina Dios payta ruwarka. Payka ashqha watasniyojña cashaspapis creerka Dios sumaj niskanta junt'ananta. Chayraycu wawata rejserka.
11 Pela fé, até mesmo Sara, embora estéril e idosa, pôde ter um filho. Ela creu que Deus era fiel para cumprir sua promessa.
12 Ajinaka Abrahamllamanta ashqha miraynenka jamorka, payka wañuskajinaña casharkapis. Cunantaj paypa miraynenka mana yupay atina cancu, janaj pachapi ch'ascacunajina kocha cantopi t'iyujinapis.
12 E, assim, uma nação inteira veio desse homem velho e sem vigor, uma nação numerosa como as estrelas do céu e incontável como a areia da praia.
13 Diospi jap'icuspataj tucuy chay runaska causarkancu. Paycunaka manaraj Dios sumaj niskanta junt'ashajtin wañuporkancu. Astawanpis manaraj ricushaspa creerkancu, chay sumaj niskanraycutaj cusicorkancu. Ajinapi paycunaka cay pachapi mana llajtayojpis puricojcunallapis caskancuta willacorkancu.
13 Todos eles morreram na fé e, embora não tenham recebido todas as coisas que lhes foram prometidas, as avistaram de longe e de bom grado as aceitaram. Reconheceram que eram estrangeiros e peregrinos neste mundo.
14 Chayta willacojcunaka ricuchincu uj llajtallancuta masc'aspa rishaskancuta.
14 Evidentemente, quem fala desse modo espera ter sua própria pátria.
15 Chekapuni sichus llojsimuskancu llajtamanta yuyaricushancuman carka chayka, cutipuyta atincuman carka.
15 Se quisessem, poderiam ter voltado à terra de onde saíram,
16 Astawanpis tucuy sonkowan munasharkancu astawan sumaj llajtata. Chay llajtari janaj pacha llajtamin. Ajinamanta Dioska mana p'enkacunchu Diosnincu, niska cayta, llajtata paycunapaj waquichipuskanraycu.
16 mas buscavam uma pátria superior, um lar celestial. Por isso Deus não se envergonha de ser chamado o Deus deles, pois lhes preparou uma cidade.
17 Abrahampa wawan Isaacka Diospa sumaj niskanmanjina nacecorka. Chay c'ata wawan jatitunña cashajtintaj uj jaywanatajina konanta Dios mañarka. Ajinatataj mañarka Abrahampa jap'icuynin chekachus cashaskanta yachananpaj.
17 Pela fé, Abraão, ao ser posto à prova, ofereceu Isaque como sacrifício. Abraão, que havia recebido as promessas, estava disposto a sacrificar seu único filho,
18 Isaacnejta mirayniyoj cananta yachashaspapis Abrahamka Diospi jap'icuspa casorka. C'ata wawan Isaactataj uj jaywanatajina wañuchinayasharka.
18 embora Deus lhe tivesse dito: “Isaque é o filho de quem depende sua descendência”.
19 Abrahamrí yuyarka Dios atiyniyoj caskanta wawanta wañuymantapis causarichimunanpaj. Ajinaka atinchej niyta Abrahamka wañuskamanta Isaacta ujtawan causashajta jap'icapuskanta.
19 Concluiu que, se Isaque morresse, Deus tinha poder para trazê-lo de volta à vida. E, em certo sentido, recebeu seu filho de volta dos mortos.
20 Diospi jap'icuskanraycu Isaacka jamoj imasmanta sut'incharka Jacobman Esaumanwan. Paycunaman Dios sumaj niskasninta junt'ananta willarka.
20 Pela fé, Isaque prometeu bênçãos para o futuro de seus filhos, Jacó e Esaú.
21 Diospi jap'icuskanraycu Jacobka wañuy patapiña cashaspa, jamoj imasmanta Josej iscay wawasninman sut'incharka. Dios sumaj niskanta paycunaman junt'ananta willarka. Chaymantataj bastonninpi c'umuycucuspa Diosta yupaycharka.
21 Pela fé, Jacó, prestes a morrer, abençoou cada um dos filhos de José e se curvou para adorar, apoiado em seu cajado.
22 Diospi jap'icuskanraycu Joseka wañupushaspa sut'incharka israelcuna Egipto jallp'amanta llojsipunancuta. Nerkataj tullusninta Canaán jallp'aman apanancuta.
22 Pela fé, José, no fim da vida, declarou com toda a confiança que os israelitas deixariam o Egito e deu ordens para que cuidassem de seus ossos.
23 Diospi jap'icuskancuraycu Moisespa tatanwan mamanwanka nacecojtincama payta pacarkancu quinsa quillata. Ajinata ruwarkancu ancha c'acha wawita caskanta ricuskancuraycu, manataj manchachicorkancuchu camachej Faraonpa camachiskanta.
23 Pela fé, os pais de Moisés o esconderam por três meses tão logo ele nasceu, pois viram que a criança era linda e não tiveram medo de desobedecer ao decreto do rei.
24 Diospi jap'icuskanraycu Moiseska runaña caspa, khesacharka Faraonpa ususinpa wawan sutichaska cananta.
24 Pela fé, Moisés, já adulto, recusou ser chamado filho da filha do faraó,
25 Astawanpis payka Diospa runasninwan cusca muchuyta ajllarka. Manataj munarkachu juchaj yankha cusiyninpi pisi ratupaj causaytaka.
25 preferindo ser maltratado junto com o povo de Deus a aproveitar os prazeres transitórios do pecado.
26 Imaynatachus Cristota runas p'enkaypaj khawancu, ajinallataj khawaska cayka aswan khapaj caskanta yuyarka. Yuyarka aswan khapaj caskanta Egiptopi khapaj imasmanta niskaka. Payka tucuy sonkowanpunitaj creerka Dioska sumaj niskanta payman junt'anantapuni.
26 Considerou melhor sofrer por causa do Cristo do que possuir os tesouros do Egito, pois tinha em vista sua grande recompensa.
27 Diospi jap'icuskanraycu Egiptota sakerka camachejpa phiñacuyninta mana manchachicuspa. Yuyaskanmanjinapunitaj purerka, mana ricuy atina Diosta ricushanmanpisjina.
27 Pela fé, saiu do Egito sem medo da ira do rei e prosseguiu sem vacilar, como quem vê aquele que é invisível.
28 Diospi jap'icuskanraycu pascua corderota wañucherka. Chay jaywana uywaj yawarninwanpis israelcunaj wasi puncusnincuman ch'ajchucherka, curaj wawancuta wañuchej angel ama wañuchinanpaj.
28 Pela fé, ordenou que o povo de Israel celebrasse a Páscoa e aspergisse com sangue os batentes das portas, para que o anjo da morte não matasse seus filhos mais velhos.
29 Diospi jap'icuskancuraycu israelcunaka puca kocha chaupita chimparkancu ch'aqui pampatajina. Egipto runasrí quiquillantataj chimpayta munaspa yacuwan chincachiskas carkancu.
29 Pela fé, o povo de Israel atravessou o mar Vermelho, como se estivesse em terra seca. Quando os egípcios tentaram segui-los, morreram todos afogados.
30 Diospi jap'icuskancuraycu israelcunaka Jericó llajtaj perkasninta urmacherkancu, kanchis p'unchayta llajtata muyuspa.
30 Pela fé, o povo marchou ao redor de Jericó durante sete dias, e suas muralhas caíram.
31 Diospi jap'icuskanraycu Rahab, khencha warmipis, israelcunamanta watekajcunata allillanta wasinman wajyarka. Ajinapi mana wañuchiskachu carka mana casucojcunawan cusca.
31 Pela fé, a prostituta Raabe não foi morta com os habitantes de sua cidade que se recusaram a obedecer, pois ela acolheu em paz os espiões.
32 ¿Imatataj astawan niyman? Nichá tucuyta atiymanchu willaspa Gedeonmanta, Baracmanta, Sansonmanta, Jeftemanta, Davidmanta, Samuelmanta, Diospa unay willajcunanmantawanpis.
32 Quanto mais preciso dizer? Levaria muito tempo para falar sobre a fé que Gideão, Baraque, Sansão, Jefté, Davi, Samuel e os profetas tiveram.
33 Diospi jap'icuskancuraycu paycunaka llajtacunata atiparkancu. Chekan cajta runaspaj ruwarkancu. Diospa sumaj niskanta junt'askata causaynincupi ricorkancu. Leoncunaj simincumanta cacharichiskas carkancu.
33 Pela fé, eles conquistaram reinos, governaram com justiça e receberam promessas. Fecharam a boca de leões,
34 Paycunaka manchay laurashaj ninasta wañucherkancu. Espadawan wañuna peligromanta aykecorkancu. Pisi callpayoj cashaspapis, Diospi jap'icuskancunejta callpachaskas carkancu. Guerrapi makanacushaspa callpachaskas carkancu. Contrancupi waj llajtasmanta soldado tropas jamojtincu aykecherkancu.
34 apagaram chamas de fogo e escaparam de morrer pela espada. Sua fraqueza foi transformada em força. Tornaram-se poderosos na batalha e fizeram fugir exércitos inteiros.
35 Warmiska wañuskasnincuta causarimuskata ricucaporkancu. Waquinrí sinch'i ñac'arichiskas carkancu. Cacharichiska caytaka mana munarkancuchu, aswan sumaj wiñay causarimuy caskanraycu.
35 Mulheres receberam de volta seus queridos que haviam morrido. Outros, porém, foram torturados, recusando-se a ser libertos, e depositaram sua esperança na ressurreição para uma vida melhor.
36 Wajcunataj sinch'ita asipayaskas sek'oskastaj carkancu Diospi jap'icuskancuraycu. Chaywanpis wataskas carcelpi wisk'askas carkancu.
36 Alguns foram alvo de zombaria e açoites, e outros, acorrentados em prisões.
37 Rumiswan ch'ankaskas, serruchuwan iscayman qhuchuspa wañuchiskas, ñac'arichiskas, espadawan wañuchiskapis carkancu. Wajchajina oveja karawan cabra karawanpis p'achalliska caynejta jakaynejta puricusharkancu. Pisichicuypi carkancu. Llaquichiskas ñac'arichiskastaj carkancu.
37 Alguns morreram apedrejados, outros foram serrados ao meio, e outros ainda, mortos à espada. Alguns andavam vestidos com peles de ovelhas e cabras, necessitados, afligidos e maltratados.
38 Paycuna may c'acha runas caskancuraycu cay pacha runaska mana paycunapajjinachu carkancu. Ch'in pampaspi, orkospi caynejta jakaynejta puricusharkancu. Orko jusc'uspi, pampa jusc'uspipis aykecuspa tiyacorkancu.
38 Este mundo não era digno deles. Vagaram por desertos e montes, escondendo-se em cavernas e buracos na terra.
39 Diospi jap'icuskancuraycu tucuy paycunaj Diosta cusichiskancu willacun. Chaywanpis paycunaka Dios sumaj niskanta junt'askanta manaraj ricorkancurajchu.
39 Todos eles obtiveram aprovação por causa de sua fé; no entanto, nenhum deles recebeu tudo que havia sido prometido.
40 Nokanchejpajka aswan sumaj cajtamin waquichipuwarkanchej. Yuyaskanmanjinataj tucuy sumaj niskasninta nokanchejmanwan cuscalla paycunamanpis Dioska junt'anka.
40 Pois Deus tinha algo melhor preparado para nós, de modo que, sem nós, eles não chegassem à perfeição.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Hebreus 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.