Atos 15

South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Chay p'unchaycunapi waquin runas uraycamorkancu Judea jallp'amanta chay Siriapi caj Antioquiaman. Chaypi paycuna yachachisharkancu Cristopi hermanosta. Nerkancutaj: —Moisespa camachiskanmanjina kharej cuerponpi uj señaltachuranayquichej tiyan. Mana churawajchej chayka, mana wiñay causayniyoj cayta atinquichejchu, —nispa.
1 Chegaram a Antioquia alguns homens da Judeia e começaram a ensinar aos irmãos: “A menos que sejam circuncidados, conforme exige a lei de Moisés, vocês não poderão ser salvos”.
2 Chayraycu Pablopis Bernabepis paycunawan churanacuspa sinch'ita parlarkancu. Chantaña tantacoj hermanos ajllarkancu Pablota Bernabeta ujcunatawan rinancupaj Jerusalén llajtaman. Chaypitaj parlanancu carka Jesuspa cachasninwan, Cristopi hermanosmanta curajcunawan cay imasmanta sut'ita yachamunancupaj.
2 Paulo e Barnabé discordaram deles e discutiram energicamente. Por fim, a igreja decidiu enviar Paulo e Barnabé a Jerusalém, acompanhados de alguns irmãos de Antioquia, para tratar dessa questão com os apóstolos e presbíteros.
3 Antioquiapi tantaska hermanos paycunata cacharkancu. Chanta cachaskacunaka pasarkancu Fenicia jallp'anejta Samaria jallp'anejta ima. Chaycunapi willararkancu imaynatachus mana israel cajcuna juchancuta sakespa Jesuspi jap'icuskancuta. Cristopi tucuy hermanostaj chayta uyarispa mayta cusicorkancu.
3 A igreja, portanto, enviou seus representantes a Jerusalém. No caminho, eles pararam na Fenícia e em Samaria para visitar os irmãos e contaram que os gentios também estavam sendo convertidos, o que muito alegrou a todos.
4 Chanta chay cachaskacunaka Jerusalenman chayarkancu. Chaypi tantaska hermanoswan, Jesuspa cachasninwan, curajcunawanpis paycunata cusiywan tariparkancu. Cachaskacunataj willarkancu Dios paycunawan sumajta ruwaskanta tucuy chay imasta.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram bem recebidos pela igreja, pelos apóstolos e presbíteros, e relataram tudo que Deus havia feito por meio deles.
5 Waquin fariseo parte caj hermanosrí sayarispa nerkancu: —Mana israelmanta hermanoska kharej cuerponpi uj señalta churanancu tiyan wiñay causayniyoj canancupaj. Chaywanpis paycunaman willananchej tiyan Moisespa camachiskasninta casunancuta, —nispa.
5 Contudo, alguns dos irmãos que pertenciam à seita dos fariseus se levantaram e disseram: “É necessário que os convertidos gentios sejam circuncidados e guardem a lei de Moisés”.
6 Ajinapi tantacorkancu Jesuspa cachasninwan hermanosmanta curajcunawan chay jawa sumajta khawanancupaj.
6 Os apóstolos e presbíteros se reuniram para decidir a questão.
7 Ashqhataña parlaycuskancumantataj Pedroka sayarispa nerka: —Hermanosníy, yachanquichej Dioska ñaupajpi cachacunamanta ajllawaskanta waj llajtayojcunata willaramunaypaj. Ajinapi sumaj willanasta willarajta cachawarka paycuna uyarispa paypi jap'icunancupaj.
7 Depois de uma longa discussão, Pedro se levantou e se dirigiu a eles, dizendo: “Irmãos, vocês sabem que, há muito tempo, Deus me escolheu dentre vocês para falar aos gentios a fim de que eles pudessem ouvir as boas-novas e crer.
8 Runaj sonkonpi tucuy yuyaskanta sut'ita yachan Dios. Chay waj llajtayojcunatapis wawasninpaj jap'iskanta sut'ita ricucherka. Dioska cachamuspa Santo Espirituta sonkoncuman tiyacunanpaj chayta sut'incharka. Paycunaj sonkoncumanpis chay Espirituta cachallarkataj nokanchejpamanjina.
8 Deus conhece o coração humano e confirmou que aceita os gentios ao lhes dar o Espírito Santo, como o deu a nós.
9 Paypajka uj rejlla canchej waj llajtayojcunapis, nokanchej israelcunapis. Sonkoncutataj juchamanta llimpucharka Jesuspi jap'icuskancuraycu.
9 Não fez distinção alguma entre nós e eles, pois purificou o coração deles por meio da fé.
10 Dios munayninta ricucherkaña Moisespa camachiskasninnejta. Ni unay tatasninchejpis nitaj nokanchejpis chayta junt'ayta aterkanchejchu. Astawanpis c'acha Señor Jesucristopi jap'icuspa qhuyacuyninraycu nokanchejpis wiñay causayniyoj canchej. Ajinallatataj waj llajtayojcunapis wiñay causayta jap'incu. Chanta ¿imaraycutaj Jesusta casojcunaman waj ruwanasta k'epichinquichejrí?
10 Então por que agora vocês provocam a Deus, sobrecarregando os discípulos gentios com um jugo que nem nós nem nossos antepassados conseguimos suportar?
11 — ausente —
11 Cremos que todos, nós e eles, somos salvos da mesma forma, pela graça do Senhor Jesus”.
12 Chayta uyarispa tucuy chay ashqha hermanos ch'inyacorkancu. Uyarerkancutaj Pablota Bernabetawan Dios paycunanejta waj llajtayojcuna uqhupi ruwaskanta. Imaynatachus Dios atiyninwan c'acha jatuchej t'ucunastawan ricuchinasta ruwaskanta uyarillarkancutaj.
12 Todos ouviram em silêncio enquanto Barnabé e Paulo lhes relatavam os sinais e maravilhas que Deus havia realizado por meio deles entre os gentios.
13 Parlayta tucojtincutaj Jacobo nerka: —Hermanosníy, uyariwaychej.
13 Quando terminaram de falar, Tiago se levantou e disse: “Irmãos, ouçam-me!
14 Simón Pedro willawarkanchejña ñaupajpis Dios qhuyacuskanta waj llaytayoj runastapis. Paycunamanta runasta ajllarka cheka wawasnin canancupaj.
14 Pedro lhes falou sobre como Deus visitou primeiramente os gentios para separar dentre eles um povo para si.
15 Unay willajcunaj kelkaskancupipis Dioska ajinatapuni nin:
15 E isso está em pleno acordo com o que disseram os profetas. Como está escrito:
16 — ausente —
16 ‘Depois disso voltarei e restaurarei a tenda caída de Davi. Reconstruirei suas ruínas e a restaurarei,
17 — ausente —
17 para que o restante da humanidade busque o Senhor, incluindo os gentios, todos os que chamei para serem meus. O Senhor falou,
18 Jacoboka nillarkapuni:
18 aquele que tornou essas coisas conhecidas desde a eternidade’.
19 —Chayraycu noka yuyani waj llajtayojcunata amaña llaquichinanchejta waj ruwanaswan. Paycuna sajra ruwaskasnincuta sakespa Diosman cutirerkancuña.
19 “Portanto, considero que não devemos criar dificuldades para os gentios que se convertem a Deus.
20 Astawanpis paycunaman kelkasunman: “Amaña ruwaska dioscunapaj jaywanasta miqhunancuta, ni khenchachacunancuta, nitaj sipiska uywaj aychanta miqhunancuta yawarnintin caskanraycu, nillataj ima yawarta miqhunancuta”.
20 Ao contrário, devemos escrever a eles dizendo-lhes que se abstenham de alimentos oferecidos a ídolos, da imoralidade sexual, da carne de animais estrangulados e do sangue.
21 Imaraycuchus Moisespa camachiskasnintaka runas unaymantapacha sapa llajtapi yachachincupuni. Sapa samacuna p'unchaypitaj runas chayta leencu tantacuna-wasispi, —nispa nerka Jacobo.
21 Pois essas leis de Moisés são pregadas todos os sábados nas sinagogas judaicas em todas as cidades há muitas gerações”.
22 Chanta Jesuspa cachasninwan, tucuy tantacoj hermanoswan, curajcunawan unanchanacorkancu. Tantacuynincumantataj ajllarkancu runasta cachanancupaj Antioquía llajtapi caj hermanosman. Pablowan Bernabewan rinancupaj ajllarkancu Judasta Silastawan. Paycunaka sumajpaj khawaska hermanos carkancu. Cay Judasta Barsabás nispa sutichallajtaj cancu.
22 Então os apóstolos e presbíteros e toda a igreja em Jerusalém escolheram representantes e os enviaram a Antioquia da Síria, com Paulo e Barnabé, para informar sobre essa decisão. Os homens escolhidos eram dois líderes entre os irmãos: Judas, também chamado Barsabás, e Silas.
23 Paycunawan apacherkancu uj cartata nispa: “Nokaycu Jesuspa cachasnin, curajcunawan, Cristopi hermanospiwan napaycamuycu tucuy kancuna waj llajtayoj hermanosman. Kancuna Antioquiapi, Siria, Cilicia jallp'aspi tiyacojcunamanwan napaycamuycu.
23 Esta foi a carta que levaram: “Nós, os apóstolos e presbíteros, e seus irmãos em Jerusalém, escrevemos esta carta aos irmãos gentios em Antioquia, Síria e Cilícia. Saudações.
24 Uyarispa yachaycu waquin hermanos mana nokaycumanta cachaskalla jamuskancuta. Paycuna llaquichispa pantachisunayquichejpaj nerkancu: Moisespa camachiskasninta casunayquichej, kharej cuerponpi uj señalta ruwanayquichejpis tiyan wiñay causayta jap'inapaj, nispa.
24 “Soubemos que alguns homens, que daqui saíram sem nossa autorização, têm perturbado e inquietado vocês com seu ensino.
25 Chayraycu yuyaycu ajllaska hermanosta cachamunaycoka allin caskanta sumaj sut'i cananpaj. Tucuyniycu uj yuyayman chayaspa paycunata cachamuycu. Paycuna jamushancu munaska hermanosninchej Pablowan Bernabewan.
25 Portanto, depois de chegarmos a um consenso, resolvemos enviar-lhes alguns representantes com nossos amados irmãos Barnabé e Paulo,
26 Pablo Bernabewan yakha wañorkancu Señorninchej Jesuscristomanta willaskancuraycu.
26 que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Ajinaka cachamushaycu Judasta Silastawan. Paycunamin chay kelkaskaycujinatapuni willasonkachej.
27 Estamos enviando Judas e Silas para confirmarem pessoalmente o que aqui escrevemos.
28 Santo Espiritupis nokaycupis yuyaycu allin caskanta cay yuyaychaskasllata casunayquichejta:
28 “Pois pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês nenhum peso maior que estes poucos requisitos:
29 Amaña ruwaska dioscunaman jaywaska aychata miqhuychejchu. Nitaj yawarta miqhuychejchu. Nitaj sipiska uywaj aychanta miqhuychejchu yawarnintin caskanraycu. Nitaj khenchachacuychejchu. Chaywanka allillan canka. Allillanta causacuychej”, nispa kelkarkancu.
29 abstenham-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados, e de praticar a imoralidade sexual. Farão muito bem se evitarem essas coisas. “Que tudo lhes vá bem.”
30 Ajinataj cachaskacunaka rerkancu Antioquía llajtaman. Chaypi Cristopi tucuy hermanosta tantaspa cartata jaywarkancu.
30 Os mensageiros partiram de imediato para Antioquia, onde reuniram os irmãos e entregaram a carta.
31 Hermanoska chay yuyaychaj cartata uyarispataj mayta cusicorkancu.
31 Houve grande alegria em toda a igreja no dia em que leram essa mensagem animadora.
32 Judas Silaspiwan Diospa willajcunan carkancu. Ashqhata willaraspa hermanosta yuyaycharkancu. Sonkoncupitaj callpacharkancu Jesucristopi astawan jap'icunancupaj.
32 Então Judas e Silas, ambos profetas, encorajaram e fortaleceram os irmãos com muitas palavras.
33 Uj p'unchaycunata caricuspa paycunapis cachamojnincuman riporkancu Jerusalén llajtaman. Tucuy hermanostaj paycunata cachaporkancu:
33 Permaneceram ali algum tempo, e depois os irmãos os enviaram em paz de volta à igreja de Jerusalém.
34 Silasrí kheparicuyta yuyarka.
34 Silas, porém, resolveu permanecer ali.
35 Pablo Bernabewanri Antioquía llajtapi kheparicuspa yachachillarkancupuni. Ashqha waj hermanospiwan willararkancu Señor Jesucristomanta sumaj willanasta.
35 Paulo e Barnabé ficaram em Antioquia. Eles e muitos outros ensinavam e pregavam a palavra do Senhor naquela cidade.
36 Khepan p'unchaycunamanta Pablo Bernabeman nerka: —Jacu ujtawan watucamuna hermanosta ñaupajpi willararkanchej Señor Jesucristoj niskanmanta, tucuy chay llajtasman. Watumunataj imaynachus Cristopi cashancu, —nispa.
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: “Voltemos para visitar cada uma das cidades onde pregamos a palavra do Senhor, para ver como os irmãos estão indo”.
37 Bernabeka paycunawan pusayta munarka Juan Marcosta.
37 Barnabé queria levar João Marcos,
38 Pablorí mana munarkachu. Nerka mana allinchu caskanta riskancupi Panfiliamanta cutiripuskanraycu ruwananta mana tucuchaysispa.
38 mas Paulo se opôs, pois João Marcos tinha se separado deles na Panfília, não prosseguindo com eles no trabalho.
39 Chay jawa mayta rimanacorkancu t'akanacunancucama. Ajinamanta Bernabé pusarka Marcosta. Chipre jallp'amantaj yacunta rerka.
39 O desentendimento entre eles foi tão grave que os dois se separaram. Barnabé levou João Marcos e navegou para Chipre.
40 Pablotaj Silasta ajllarka. Hermanostaj Diosmanta mañaporkancu Señor paycunata yanapaspapuni wakaychananpaj. Chanta Pablo llojserka.
40 Paulo escolheu Silas e partiu, e os irmãos o entregaram ao cuidado gracioso do Senhor.
41 Rerkataj Siria jallp'anejta Cilicia jallp'anejtawan. Chay jallp'aspi Cristopi jap'icuspa tantacojcunata sonkoncupi sumajta callpacharka astawan paypi jap'icunancupaj.
41 Então ele viajou por toda a Síria e Cilícia, fortalecendo as igrejas de lá.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.