Atos 15
South Bolivian Quechua NT (QUH_SBB) vs NAA
1 Chay p'unchaycunapi waquin runas uraycamorkancu Judea jallp'amanta chay Siriapi caj Antioquiaman. Chaypi paycuna yachachisharkancu Cristopi hermanosta. Nerkancutaj: —Moisespa camachiskanmanjina kharej cuerponpi uj señaltachuranayquichej tiyan. Mana churawajchej chayka, mana wiñay causayniyoj cayta atinquichejchu, —nispa.
1 Alguns indivíduos que foram da Judeia para Antioquia ensinavam aos irmãos: — Se vocês não forem circuncidados segundo o costume de Moisés, não podem ser salvos.
2 Chayraycu Pablopis Bernabepis paycunawan churanacuspa sinch'ita parlarkancu. Chantaña tantacoj hermanos ajllarkancu Pablota Bernabeta ujcunatawan rinancupaj Jerusalén llajtaman. Chaypitaj parlanancu carka Jesuspa cachasninwan, Cristopi hermanosmanta curajcunawan cay imasmanta sut'ita yachamunancupaj.
2 Tendo surgido um conflito e grande discussão de Paulo e Barnabé com eles, foi resolvido que esses dois e mais alguns fossem a Jerusalém, aos apóstolos e presbíteros, para tratar desta questão.
3 Antioquiapi tantaska hermanos paycunata cacharkancu. Chanta cachaskacunaka pasarkancu Fenicia jallp'anejta Samaria jallp'anejta ima. Chaycunapi willararkancu imaynatachus mana israel cajcuna juchancuta sakespa Jesuspi jap'icuskancuta. Cristopi tucuy hermanostaj chayta uyarispa mayta cusicorkancu.
3 Encaminhados, pois, pela igreja, atravessaram as províncias da Fenícia e Samaria e, narrando a conversão dos gentios, causaram grande alegria a todos os irmãos.
4 Chanta chay cachaskacunaka Jerusalenman chayarkancu. Chaypi tantaska hermanoswan, Jesuspa cachasninwan, curajcunawanpis paycunata cusiywan tariparkancu. Cachaskacunataj willarkancu Dios paycunawan sumajta ruwaskanta tucuy chay imasta.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram bem-recebidos pela igreja, pelos apóstolos e pelos presbíteros, a quem relataram tudo o que Deus havia feito com eles.
5 Waquin fariseo parte caj hermanosrí sayarispa nerkancu: —Mana israelmanta hermanoska kharej cuerponpi uj señalta churanancu tiyan wiñay causayniyoj canancupaj. Chaywanpis paycunaman willananchej tiyan Moisespa camachiskasninta casunancuta, —nispa.
5 Mas alguns membros do partido dos fariseus que haviam crido se insurgiram, dizendo: — É necessário circuncidá-los e ordenar-lhes que observem a lei de Moisés.
6 Ajinapi tantacorkancu Jesuspa cachasninwan hermanosmanta curajcunawan chay jawa sumajta khawanancupaj.
6 Então os apóstolos e os presbíteros se reuniram para examinar a questão.
7 Ashqhataña parlaycuskancumantataj Pedroka sayarispa nerka: —Hermanosníy, yachanquichej Dioska ñaupajpi cachacunamanta ajllawaskanta waj llajtayojcunata willaramunaypaj. Ajinapi sumaj willanasta willarajta cachawarka paycuna uyarispa paypi jap'icunancupaj.
7 Havendo grande debate, Pedro tomou a palavra e disse: — Irmãos, vocês sabem que, desde há muito, Deus me escolheu entre vocês para que da minha boca os gentios ouvissem a palavra do evangelho e cressem.
8 Runaj sonkonpi tucuy yuyaskanta sut'ita yachan Dios. Chay waj llajtayojcunatapis wawasninpaj jap'iskanta sut'ita ricucherka. Dioska cachamuspa Santo Espirituta sonkoncuman tiyacunanpaj chayta sut'incharka. Paycunaj sonkoncumanpis chay Espirituta cachallarkataj nokanchejpamanjina.
8 E Deus, que conhece os corações, lhes deu testemunho, concedendo o Espírito Santo a eles, como também o havia concedido a nós.
9 Paypajka uj rejlla canchej waj llajtayojcunapis, nokanchej israelcunapis. Sonkoncutataj juchamanta llimpucharka Jesuspi jap'icuskancuraycu.
9 E não estabeleceu distinção alguma entre nós e eles, purificando-lhes o coração por meio da fé.
10 Dios munayninta ricucherkaña Moisespa camachiskasninnejta. Ni unay tatasninchejpis nitaj nokanchejpis chayta junt'ayta aterkanchejchu. Astawanpis c'acha Señor Jesucristopi jap'icuspa qhuyacuyninraycu nokanchejpis wiñay causayniyoj canchej. Ajinallatataj waj llajtayojcunapis wiñay causayta jap'incu. Chanta ¿imaraycutaj Jesusta casojcunaman waj ruwanasta k'epichinquichejrí?
10 Agora, pois, por que vocês querem tentar a Deus, pondo sobre o pescoço dos discípulos um jugo que nem os nossos pais puderam suportar, nem nós?
11 — ausente —
11 Mas cremos que somos salvos pela graça do Senhor Jesus, assim como eles.
12 Chayta uyarispa tucuy chay ashqha hermanos ch'inyacorkancu. Uyarerkancutaj Pablota Bernabetawan Dios paycunanejta waj llajtayojcuna uqhupi ruwaskanta. Imaynatachus Dios atiyninwan c'acha jatuchej t'ucunastawan ricuchinasta ruwaskanta uyarillarkancutaj.
12 E toda a multidão silenciou, passando a ouvir Barnabé e Paulo, que contavam quantos sinais e prodígios Deus tinha feito por meio deles entre os gentios.
13 Parlayta tucojtincutaj Jacobo nerka: —Hermanosníy, uyariwaychej.
13 Depois que eles terminaram, Tiago tomou a palavra e disse: — Irmãos, ouçam o que tenho a dizer.
14 Simón Pedro willawarkanchejña ñaupajpis Dios qhuyacuskanta waj llaytayoj runastapis. Paycunamanta runasta ajllarka cheka wawasnin canancupaj.
14 Simão acaba de relatar como, primeiramente, Deus visitou os gentios, a fim de constituir entre eles um povo para o seu nome.
15 Unay willajcunaj kelkaskancupipis Dioska ajinatapuni nin:
15 Com isso concordam as palavras dos profetas, como está escrito:
16 — ausente —
16 “Depois disso, voltarei e reedificarei o tabernáculo caído de Davi; reedificarei as suas ruínas e o restaurarei.
17 — ausente —
17 Para que o restante da humanidade busque o Senhor, juntamente com todos os gentios sobre os quais tem sido invocado o meu nome,
18 Jacoboka nillarkapuni:
18 diz o Senhor, que faz estas coisas conhecidas desde os tempos antigos.”
19 —Chayraycu noka yuyani waj llajtayojcunata amaña llaquichinanchejta waj ruwanaswan. Paycuna sajra ruwaskasnincuta sakespa Diosman cutirerkancuña.
19 — Por isso, julgo que não devemos perturbar aqueles que, entre os gentios, se convertem a Deus,
20 Astawanpis paycunaman kelkasunman: “Amaña ruwaska dioscunapaj jaywanasta miqhunancuta, ni khenchachacunancuta, nitaj sipiska uywaj aychanta miqhunancuta yawarnintin caskanraycu, nillataj ima yawarta miqhunancuta”.
20 mas escrever-lhes que se abstenham das contaminações dos ídolos, bem como da imoralidade sexual, da carne de animais sufocados e do sangue.
21 Imaraycuchus Moisespa camachiskasnintaka runas unaymantapacha sapa llajtapi yachachincupuni. Sapa samacuna p'unchaypitaj runas chayta leencu tantacuna-wasispi, —nispa nerka Jacobo.
21 Porque Moisés tem, em cada cidade, desde tempos antigos, os que o pregam nas sinagogas, onde é lido todos os sábados.
22 Chanta Jesuspa cachasninwan, tucuy tantacoj hermanoswan, curajcunawan unanchanacorkancu. Tantacuynincumantataj ajllarkancu runasta cachanancupaj Antioquía llajtapi caj hermanosman. Pablowan Bernabewan rinancupaj ajllarkancu Judasta Silastawan. Paycunaka sumajpaj khawaska hermanos carkancu. Cay Judasta Barsabás nispa sutichallajtaj cancu.
22 Então pareceu bem aos apóstolos e aos presbíteros, com toda a igreja, eleger alguns homens dentre eles e enviá-los a Antioquia, juntamente com Paulo e Barnabé. Foram eleitos Judas, chamado Barsabás, e Silas, que eram líderes entre os irmãos.
23 Paycunawan apacherkancu uj cartata nispa: “Nokaycu Jesuspa cachasnin, curajcunawan, Cristopi hermanospiwan napaycamuycu tucuy kancuna waj llajtayoj hermanosman. Kancuna Antioquiapi, Siria, Cilicia jallp'aspi tiyacojcunamanwan napaycamuycu.
23 Mandaram por eles a seguinte carta: “Os irmãos, tanto os apóstolos como os presbíteros, aos irmãos gentios em Antioquia, Síria e Cilícia, saudações.
24 Uyarispa yachaycu waquin hermanos mana nokaycumanta cachaskalla jamuskancuta. Paycuna llaquichispa pantachisunayquichejpaj nerkancu: Moisespa camachiskasninta casunayquichej, kharej cuerponpi uj señalta ruwanayquichejpis tiyan wiñay causayta jap'inapaj, nispa.
24 Visto sabermos que alguns que saíram de nosso meio, sem nenhuma autorização, perturbaram vocês com palavras, transtornando a mente de vocês,
25 Chayraycu yuyaycu ajllaska hermanosta cachamunaycoka allin caskanta sumaj sut'i cananpaj. Tucuyniycu uj yuyayman chayaspa paycunata cachamuycu. Paycuna jamushancu munaska hermanosninchej Pablowan Bernabewan.
25 pareceu-nos bem, chegados a pleno acordo, eleger alguns homens e enviá-los a vocês com os nossos amados Barnabé e Paulo,
26 Pablo Bernabewan yakha wañorkancu Señorninchej Jesuscristomanta willaskancuraycu.
26 homens que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Ajinaka cachamushaycu Judasta Silastawan. Paycunamin chay kelkaskaycujinatapuni willasonkachej.
27 Portanto, estamos enviando Judas e Silas, os quais pessoalmente lhes dirão as mesmas coisas.
28 Santo Espiritupis nokaycupis yuyaycu allin caskanta cay yuyaychaskasllata casunayquichejta:
28 Pois pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês maior encargo além destas coisas essenciais:
29 Amaña ruwaska dioscunaman jaywaska aychata miqhuychejchu. Nitaj yawarta miqhuychejchu. Nitaj sipiska uywaj aychanta miqhuychejchu yawarnintin caskanraycu. Nitaj khenchachacuychejchu. Chaywanka allillan canka. Allillanta causacuychej”, nispa kelkarkancu.
29 que vocês se abstenham das coisas sacrificadas a ídolos, bem como do sangue, da carne de animais sufocados e da imoralidade sexual; se evitarem essas coisas, farão bem. Passem bem.”
30 Ajinataj cachaskacunaka rerkancu Antioquía llajtaman. Chaypi Cristopi tucuy hermanosta tantaspa cartata jaywarkancu.
30 Os que foram enviados partiram para Antioquia e, tendo reunido a comunidade, entregaram a carta.
31 Hermanoska chay yuyaychaj cartata uyarispataj mayta cusicorkancu.
31 Quando a leram, ficaram muito alegres pelo consolo recebido.
32 Judas Silaspiwan Diospa willajcunan carkancu. Ashqhata willaraspa hermanosta yuyaycharkancu. Sonkoncupitaj callpacharkancu Jesucristopi astawan jap'icunancupaj.
32 Judas e Silas, que eram também profetas, consolaram os irmãos com muitos conselhos e os fortaleceram.
33 Uj p'unchaycunata caricuspa paycunapis cachamojnincuman riporkancu Jerusalén llajtaman. Tucuy hermanostaj paycunata cachaporkancu:
33 Tendo-se demorado ali por algum tempo, os irmãos deixaram que voltassem em paz aos que os enviaram.
34 Silasrí kheparicuyta yuyarka.
34 [Mas pareceu bem a Silas permanecer ali.]
35 Pablo Bernabewanri Antioquía llajtapi kheparicuspa yachachillarkancupuni. Ashqha waj hermanospiwan willararkancu Señor Jesucristomanta sumaj willanasta.
35 Paulo e Barnabé demoraram-se em Antioquia, ensinando e pregando, com muitos outros, a palavra do Senhor.
36 Khepan p'unchaycunamanta Pablo Bernabeman nerka: —Jacu ujtawan watucamuna hermanosta ñaupajpi willararkanchej Señor Jesucristoj niskanmanta, tucuy chay llajtasman. Watumunataj imaynachus Cristopi cashancu, —nispa.
36 Alguns dias depois, Paulo disse a Barnabé: — Vamos voltar e visitar os irmãos em todas as cidades nas quais anunciamos a palavra do Senhor, para ver como estão.
37 Bernabeka paycunawan pusayta munarka Juan Marcosta.
37 Barnabé queria levar também João, chamado Marcos.
38 Pablorí mana munarkachu. Nerka mana allinchu caskanta riskancupi Panfiliamanta cutiripuskanraycu ruwananta mana tucuchaysispa.
38 Mas Paulo não achava justo levar aquele que tinha se afastado deles desde a Panfília, não os acompanhando no trabalho.
39 Chay jawa mayta rimanacorkancu t'akanacunancucama. Ajinamanta Bernabé pusarka Marcosta. Chipre jallp'amantaj yacunta rerka.
39 Houve tal desavença entre eles, que vieram a separar-se. Então Barnabé, levando consigo Marcos, navegou para Chipre.
40 Pablotaj Silasta ajllarka. Hermanostaj Diosmanta mañaporkancu Señor paycunata yanapaspapuni wakaychananpaj. Chanta Pablo llojserka.
40 Mas Paulo, tendo escolhido Silas, partiu, encomendado pelos irmãos à graça do Senhor.
41 Rerkataj Siria jallp'anejta Cilicia jallp'anejtawan. Chay jallp'aspi Cristopi jap'icuspa tantacojcunata sonkoncupi sumajta callpacharka astawan paypi jap'icunancupaj.
41 E passou pela Síria e Cilícia, fortalecendo as igrejas.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.