Tiago 2
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Wachalal, jas che kibꞌij chi kꞌo ikojobꞌal chirij ri juluwem laj Ajawxel Jesucristo we xaq kꞌyaqal winaq kiꞌchaꞌo.
1 Meus irmãos, vocês que creem no nosso glorioso Senhor Jesus Cristo, nunca tratem as pessoas de modo diferente por causa da aparência delas.
2 Qaꞌnampe che kok bꞌik jun winaq iwukꞌ ukojom bꞌik jun umulqꞌabꞌ bꞌantal che qꞌana pwaq xuqujeꞌ ukꞌexexem bꞌik ratzꞌyaq, kꞌa te riꞌ kok xuqujeꞌ bꞌik jun mebꞌa ri jarinaq chi ri ratzꞌyaq ri ukojom.
2 Por exemplo, entra na reunião de vocês um homem com anéis de ouro e bem-vestido, e entra também outro, pobre e vestindo roupas velhas.
3 We kibꞌij che ri ujalalem bꞌik ratzꞌyaq, utz katꞌuyiꞌ lal waral, are utz waꞌ we kꞌolibꞌal riꞌ che la are kꞌu ri mebꞌaꞌ kibꞌij che: Chattakꞌal apanoq chilaꞌ, o chattꞌuyul pa le ulew.
3 Digamos que vocês tratam melhor o que está bem-vestido e dizem: “Este é o melhor lugar; sente-se aqui”, mas dizem ao pobre: “Fique de pé” ou “Sente-se aí no chão, perto dos meus pés.”
4 ¿La junam riꞌ tajin kibꞌan chike we winaq riꞌ we jeriꞌ kixnoꞌjinik, la man kꞌax riꞌ ri tajin kixnoꞌjinik?
4 Nesse caso vocês estão fazendo diferença entre vocês mesmos e estão se baseando em maus motivos para julgar o valor dos outros.
5 Qas chitampeꞌ, loqꞌalaj taq wachalal: Ri Dios xuꞌchaꞌ ri e mebꞌaibꞌ ri aꞌjuwachulew rech kuꞌxik qꞌinomabꞌ pa ri ajawarem ri kuya na chike konojel ri winaq ri kakiloqꞌaj ri ubꞌiꞌ.
5 Escutem, meus queridos irmãos! Deus escolheu os pobres deste mundo para serem ricos na fé e para possuírem o Reino que ele prometeu aos que o amam.
6 Ix iwetzelam ri mebꞌaꞌ, ¿la man are ri qꞌinomabꞌ ri qas kebꞌanow kꞌax chiꞌwe xuqujeꞌ kixkikꞌam bꞌik choch ri qꞌatbꞌal tzij?
6 No entanto, vocês desprezam os pobres. Por acaso, não são os ricos que exploram vocês e os arrastam para serem julgados nos tribunais?
7 ¿La man are ri qꞌinomabꞌ ri kakibꞌij itzel taq tzij che ri Dios ri ikojom?
7 São eles que falam mal do bom nome que Deus deu a vocês.
8 Utz riꞌ kixnoꞌjinik, we kibꞌano jetaq ri kubꞌij ri taqanik: Chaloqꞌaj ri aꞌkꞌulja jetaq kabꞌan chuloqꞌaxik awibꞌ at,
8 Se vocês obedecerem à lei do Reino, estarão fazendo o que devem, pois nas Escrituras Sagradas está escrito: “Ame os outros como você ama a você mesmo.”
9 are kꞌu we xaq kiꞌchaꞌ ri kiꞌloqꞌaj kixmakunik, man inimam ta riꞌ ri taqanik.
9 Mas, se vocês tratam as pessoas pela aparência, estão pecando, e a lei os condena como culpados.
10 Jeriꞌ rumal cher ri winaq ri tzꞌaqat chunimaxik ri taqanik, kasach kꞌu apanoq che unimaxik jun che ri taqanik, xsach riꞌ che ronojel.
10 Porque quem quebra um só mandamento da lei é culpado de quebrar todos.
11 Are ri Dios xbꞌinik: Maꞌtzukuj e kebꞌ awixoqil, areꞌ xuqujeꞌ xbꞌinik matkamisanik. Wine man katzukuj e kebꞌ awixoqil xaq xwi xatkamisanik, man xanimaj ta riꞌ ri taqanik.
11 Pois o mesmo que disse: “Não cometa adultério” também disse: “Não mate”. Mesmo que você não cometa adultério, será culpado de quebrar a lei se matar.
12 Qas utz chixtzijonoq, qas utz chixnoꞌjinoq, rumal iwetaꞌm chi kaqꞌat na tzij piꞌwiꞌ rumal cher ri taqanik kuya bꞌe chaqe kaqabꞌan ri utz taq jastaq.
12 Falem e vivam como pessoas que serão julgadas pela lei que nos dá a liberdade.
13 Pa ri qꞌij rech qꞌatoj tzij, makatoqꞌobꞌisax ta uwach ri winaq ri makutoqꞌobꞌisaj ta chi uwach jun chik. Ri winaq ri xutoqꞌobꞌisaj uwach jun chik, katoqꞌobꞌisax na uwach pa ri qꞌij rech qꞌatoj tzij.
13 Quando Deus julgar, não terá misericórdia das pessoas que não tiveram misericórdia dos outros. Mas as pessoas que tiveram misericórdia dos outros não serão condenadas no Dia do Juízo Final.
14 Wachalal, ¿jas kutayij che jun kubꞌij chi kꞌo ukojobꞌal we man kubꞌan utz taq chak? Ri kojobꞌal are kattaqchiꞌnik chubꞌanik utz taq chak.
14 Meus irmãos, que adianta alguém dizer que tem fé se ela não vier acompanhada de ações? Será que essa fé pode salvá-lo?
15 Qaꞌnampe che kꞌo jun alaxik achi o ixoq ri maj ratzꞌyaq xuqujeꞌ maj uwa.
15 Por exemplo, pode haver irmãos ou irmãs que precisam de roupa e que não têm nada para comer.
16 Kꞌa te riꞌ kape jun chiꞌwe ix kubꞌij che: “Noꞌjim kateꞌek, kapis awibꞌ xuqujeꞌ utz kabꞌan che ri awaꞌim rech man katnum taj.” Maj kꞌu kuya che ¿la utz riꞌ we jeriꞌ kaqabꞌij che ri winaq riꞌ?
16 Se vocês não lhes dão o que eles precisam para viver, não adianta nada dizer: “Que Deus os abençoe! Vistam agasalhos e comam bem.”
17 Je xuqujeꞌ ri kojobꞌal we man kaqachakubꞌej ri kubꞌij maj kutayij.
17 Portanto, a fé é assim: se não vier acompanhada de ações, é coisa morta.
18 Wine kꞌo jun kubꞌij: “At kꞌo akojobꞌal are kꞌu ri in nubꞌanom utz taq chak.” Qilabꞌaꞌ: chakꞌutu ri akojobꞌal ri maj utz taq chak abꞌanom rukꞌ, in kinkꞌut ri nuchak chawach ri nubꞌanom rukꞌ ri nukojobꞌal.
18 Mas alguém poderá dizer: “Você tem fé, e eu tenho ações.” E eu respondo: “Então me mostre como é possível ter fé sem que ela seja acompanhada de ações. Eu vou lhe mostrar a minha fé por meio das minhas ações.”
19 Ri at kakojo chi xa jun ri Dios, jeꞌlik riꞌ. Ri itzel taq uxlabꞌal kakikojo chi xa jun ri Dios xuqujeꞌ kebꞌiribꞌatik kakixiꞌj kibꞌ choch.
19 Você crê que há somente um Deus? Ótimo! Os demônios também creem e tremem de medo.
20 ¡Sibꞌalaj at kon! Pa kuꞌx chi ri kojobꞌal man rachiꞌl taj utz taq chak.
20 Seu tolo! Vou provar-lhe que a fé sem ações não vale nada.
21 ¿La man kꞌu xbꞌix che ri Abraham chi sukꞌ achi rumal cher xunimaj utzujik ri ukꞌojol che sipanik cho ri Dios puꞌwiꞌ ri tzujbꞌal sipanik?
21 Como é que o nosso antepassado Abraão foi aceito por Deus? Foi pelo que fez quando ofereceu o seu filho Isaque sobre o altar.
22 Kawilo ri ukojobꞌal xuqujeꞌ ri utz uchak junam xechakunik, ri Abraham xtzꞌaqat ri ukojobꞌal rumal ri utz chak ri xubꞌano.
22 Veja como a sua fé e as suas ações agiram juntas. Por meio das suas ações, a sua fé se tornou completa.
23 Jeꞌ xkꞌulmatajik jetaq ri tzꞌibꞌatal loq: Ri Abraham xukojo ri xubꞌij ri Dios che,rukꞌ waꞌ xbꞌix che chi jun sukꞌ achi, rumal riꞌ xok che rech chꞌabꞌeꞌn ri Dios.
23 Assim aconteceu o que as Escrituras Sagradas dizem: “Abraão creu em Deus, e por isso Deus o aceitou.” E Abraão foi chamado de “amigo de Deus”.
24 Kiwilo, kabꞌix sukꞌ che jun winaq rumal ri utz taq chak kubꞌano, man xaq xwi taj rumal ri ukojobꞌal.
24 Assim, vocês veem que a pessoa é aceita por Deus por meio das suas ações e não somente pela fé.
25 Je xuqujeꞌ xkꞌulmataj rukꞌ ri Rahab ri jun ixoq ri makuninaq kukꞌ e kꞌi achyabꞌ. Xbꞌix che chi sukꞌ rumal cher xuya kꞌolibꞌal jaw xkawaj wi kibꞌ ri achyabꞌ aꞌj Israel kꞌa te riꞌ xuꞌtoꞌo xaꞌnimaj bꞌik, xebꞌe chik pa jun bꞌe.
25 Foi o que aconteceu com a prostituta Raabe, quando hospedou os espiões israelitas e os ajudou a sair da cidade por outro caminho. Deus a aceitou pelo que ela fez.
26 Ri tyoꞌjal are maj ri uxlabꞌal che are junam rukꞌ ri kojobꞌal are maj utz taq chak rukꞌ. Kajunumataj rukꞌ jun kaminaq.
26 Portanto, assim como o corpo sem o espírito está morto, assim também a fé sem ações está morta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Tiago 2, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.