Mateus 26
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Are xtoꞌtaj ri Jesús chubꞌixik ronojel we jastaq riꞌ, xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ:
1 Quando Jesus acabou de ensinar essas coisas, disse aos discípulos:
2 Iwetaꞌm chi xa kebꞌ qꞌij chik karaj kuriq ri nimaqꞌij Pascua, che ri qꞌij riꞌ ri uKꞌojol ri Achi kajach na pa kiqꞌabꞌ ri achyabꞌ rech karipik.
2 — Vocês sabem que daqui a dois dias vai ser comemorada a
3 Are kꞌu ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe pa ri tinimit xkimulij kibꞌ cho rachoch ri Caifás, kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios.
3 Os chefes dos sacerdotes e os líderes judeus se reuniram no palácio de Caifás, o Grande Sacerdote ,
4 Xkitzukuj jas jeꞌ kakibꞌan chuchapik ri Jesús rech jeriꞌ kakikamisaj.
4 e fizeram um plano para prender Jesus em segredo e matá-lo.
5 Man kakaj ta kꞌut kakibꞌan ri kꞌax riꞌ pa ri nimaqꞌij rumal cher xkichomaj, xkibꞌij: Kakimulij kibꞌ laꞌ le winaq chaqij.
5 Eles diziam: — Não vamos fazer isso durante a festa, para não haver uma revolta no meio do povo.
6 Are kꞌo ri Jesús pa ri tinimit Betania, cho rachoch ri Simón, ri chꞌaꞌk achi.
6 — ausente —
7 Xqebꞌ jun ixoq rukꞌ rukꞌaꞌm jun kꞌolibꞌal bꞌantal che alabastro nojinaq che kꞌokꞌalaj kunabꞌal paqal rajil. Xutix kꞌu puꞌ jolom ri Jesús are tꞌuyul puꞌwiꞌ ri mexa.
7 — ausente —
8 Are xkil ri tijoxelabꞌ ri xkꞌulmatajik, xeyojtajik. Xkibꞌij: ¿Jas che xaq xtix we kunabꞌal riꞌ?
8 Ao verem aquilo, os discípulos ficaram zangados e disseram: — Que desperdício!
9 Jas che man xkꞌayix ta we kunabꞌal riꞌ rech jeriꞌ kachꞌek nimalaj pwaq chirij kaya chike ri e mebꞌaibꞌ.
9 Esse perfume poderia ter sido vendido por uma fortuna, e o dinheiro, dado aos pobres.
10 Ri Jesús retaꞌm ri xkibꞌij: rumal riꞌ xubꞌij chike: ¿Jas che kibꞌij tzij che we ixoq riꞌ? Jun utz laj chak ri xubꞌan wukꞌ in.
10 Mas Jesus, sabendo o que eles diziam, disse:
11 Ri e mebꞌa e kꞌo wi laꞌ chiꞌxoꞌl, man je ta kꞌu in.
11 Pois os pobres estarão sempre com vocês, mas eu não.
12 We kunabꞌal riꞌ xutix chwij naꞌtabꞌal rech chi kinmuqiꞌ na.
12 O que ela fez foi perfumar o meu corpo para o meu sepultamento.
13 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi pa ronojel ri uwachulew jawjeꞌ katzijox wi na ri utz laj taq tzij, katzijox xuqujeꞌ na ri xubꞌan we ixoq riꞌ.
13 Eu afirmo a vocês que isto é verdade: em qualquer lugar do mundo onde o
14 Ri Judas Iscariote, jun chike ri kabꞌlajuj tijoxelabꞌ, xeꞌ kukꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq.
14 Então um dos doze discípulos, chamado Judas Iscariotes, foi falar com os chefes dos sacerdotes.
15 Ri Judas xubꞌij chike: ¿Janipa kiya chwe, we kinjach ri Jesús chiꞌwe? Ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xkibꞌij che: Kaqaya juwinaq laluj saq pwaq chawe.
15 Ele disse: — Quanto vocês me pagam para eu lhes entregar Jesus? E eles lhe pagaram trinta moedas de prata.
16 Che ri qꞌij riꞌ, ri Judas xuchapleꞌj utzukuxik ri qꞌotaj rech kujach ri Jesús chike.
16 E daí em diante Judas ficou procurando uma oportunidade para entregar Jesus.
17 Pa ri nabꞌe qꞌij rech ri nimaqꞌij are katij ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ ri tijoxelabꞌ xeqet rukꞌ ri Jesús xkibꞌij che: ¿Jawjeꞌ kaj wi la kaqabꞌan wi ri waꞌim rech Pascua?
17 No primeiro dia da Festa dos Pães sem Fermento , os discípulos chegaram perto de Jesus e perguntaram: — Onde é que o senhor quer que a gente prepare o jantar da
18 Ri Jesús xubꞌij chike: Jix pa ri tinimit cho rachoch ri jun achi chibꞌij che chi ri ajtij kubꞌij: “Naj ta chik in kꞌo waral. Kawaj kꞌut kinwikꞌowisaj ri nimaqꞌij rech pascua waral kukꞌ ri nutijoxelabꞌ.”
18 Ele respondeu:
19 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌano jetaq ri xubꞌij ri Jesús chike, xkibꞌan apanoq ri wa rech ri nimaqꞌij Pascua.
19 Os discípulos fizeram como Jesus havia mandado e prepararam o jantar da Páscoa.
20 Are xok aqꞌabꞌ, ri Jesús xtꞌuyiꞌk kukꞌ ri kabꞌlajuj utijoxelabꞌ puꞌwiꞌ ri mexa.
20 Quando anoiteceu, Jesus e os doze discípulos sentaram para comer.
21 Are tajin kewaꞌik xubꞌij chike: Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe, jun chiꞌwe kinukꞌayij na.
21 Durante o jantar Jesus disse:
22 Ri tijoxelabꞌ xebꞌisonik are xkita ri xbꞌix chike, xkichapleꞌj utatabꞌeloꞌxik che ri Jesús: ¿Teꞌq in riꞌ Ajawxel?
22 Eles ficaram muito tristes e, um por um, começaram a perguntar: — O senhor não está achando que sou eu; está?
23 Ri Jesús xubꞌij: Are kinkꞌayin na ri winaq ri kukꞌam uwa wukꞌ pa ri palaꞌt.
23 Jesus respondeu:
24 Qas tzij, ri ralkꞌwaꞌl riꞌ achi kakam na jetaq ri tzꞌibꞌatalik, kꞌax kꞌu rech ri winaq ri kakꞌayinik. Are katanik we ta mat xalaxik.
24 Pois o
25 Ri Judas ri kꞌayinel xubꞌij che ri Jesús: Ajtij, ¿teꞌq in riꞌ? Ri Jesús xubꞌij che: At xatbꞌinik.
25 Então Judas, o traidor, perguntou: — Mestre, o senhor não está achando que sou eu; está? Jesus respondeu:
26 Are tajin kewaꞌik, ri Jesús xukꞌam ri kaxlan wa, xutewechiꞌj kꞌa te riꞌ xupaꞌij, xuya chike ri utijoxelabꞌ xubꞌij: Chikꞌamawaꞌj, chitijaꞌ, are waꞌ ri nutyoꞌjal.
26 Enquanto estavam comendo, Jesus pegou o pão e deu graças a Deus. Depois partiu o pão e o deu aos discípulos, dizendo:
27 Kꞌa te riꞌ xukꞌam ri qumubꞌal, xutyoxij che ri Dios kꞌa te riꞌ xutzuj chike xubꞌij: Chixqumunoq iwonojel.
27 Em seguida, pegou o cálice de vinho e agradeceu a Deus. Depois passou o cálice aos discípulos, dizendo:
28 Are waꞌ ri nukikꞌel rech ri kꞌakꞌ chꞌekom tzij, ri katixtobꞌ na che kikuyik kimak sibꞌalaj e kꞌi winaq.
28 porque isto é o meu sangue, que é derramado em favor de muitos para o perdão dos pecados, o sangue que garante a
29 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi man kinqumuj ta chi na we vino riꞌ kachapleꞌtaj bꞌik kamik kꞌa te kinqumuj chi riꞌ ri kꞌakꞌ vino pa ri ajawarem rech ri nuTat.
29 Eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até o dia em que beber com vocês um vinho novo no
30 Are xetoꞌtaj chubꞌixoxik jun Salmo, xebꞌek puꞌwiꞌri juyubꞌ Olivos.
30 Então eles cantaram canções de louvor e foram para o monte das Oliveiras.
31 Ri Jesús xubꞌij chike: Iwonojel kinitzaq na kanoq, jeriꞌ rumal tzꞌibꞌatalik: Kinbꞌan na kꞌax che ri ajyuqꞌ, ri chij kaꞌnimaj na bꞌik.
31 E Jesus disse aos discípulos:
32 Are kinkꞌastajik, kinnabꞌej na chiꞌwech kineꞌ je laꞌ pa Galilea.
32 Mas, depois que eu ressuscitar, irei adiante de vocês para a Galileia.
33 Ri Pedro xubꞌij: Pune konojel kakitzaq la kanoq, in man je ta ri kinbꞌano.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Eu nunca abandonarei o senhor, mesmo que todos o abandonem.
34 Ri Jesús xubꞌij che: Qas tzij kinbꞌij chawe, chaqꞌabꞌ kamik oxmul abꞌim chi man awetaꞌm ta nuwach are koqꞌ ri amaꞌ akꞌ.
34 Mas Jesus lhe disse:
35 Ri Pedro xubꞌij che ri Jesús: Pune choqꞌaqꞌ kinkam ukꞌ la, man kinbꞌij ta kꞌu wi chi mat wetaꞌm wach la. Konojel ri tijoxelabꞌ je xuqujeꞌ xkibꞌij.
35 Pedro respondeu: — Eu nunca vou dizer que não o conheço, mesmo que eu tenha de morrer com o senhor! E todos os outros discípulos disseram a mesma coisa.
36 Kꞌa te riꞌ xeꞌ ri Jesús, xukꞌam bꞌik ri utijoxelabꞌ, xeꞌ pa jun leꞌaj ubꞌiꞌnam Getsemaní, xubꞌij chike ri utijoxelabꞌ: Chixtꞌuyul kanoq waral keꞌnbꞌana na chꞌawem je laꞌ apanoq.
36 Jesus foi com os discípulos para um lugar chamado Getsêmani e lhes disse:
37 Xuꞌsikꞌij bꞌik ri Pedro rachiꞌl ri e kebꞌ ukꞌojol ri Zebedeo, kꞌa te riꞌ xuchapleꞌj bꞌisonem xuqujeꞌ xkꞌaxir ranimaꞌ.
37 Então Jesus foi, levando consigo Pedro e os dois filhos de Zebedeu. Aí ele começou a sentir uma grande tristeza e aflição
38 Ri Jesús xubꞌij chike: Sibꞌalaj kaqꞌoxow ri wanimaꞌ jer kinnaꞌo chi kinkamik, chixkanaj kanoq waral, chixkꞌasloq wukꞌ.
38 e disse a eles:
39 Xbꞌin chi na apanoq jubꞌiqꞌ, kꞌa te riꞌ xukiꞌk, xuya ri upalaj pa ri ulew, xubꞌan chꞌawem xubꞌij: Tat, kꞌo ta bꞌa ne wi, mat kinriq we kꞌax riꞌ, man in ta kꞌut kabꞌan we, xane are bꞌanoq ri kaj lal.
39 Ele foi um pouco mais adiante, ajoelhou-se, encostou o rosto no chão e orou:
40 Are xtzalij loq jawjeꞌ e kꞌo wi kan ri utijoxelabꞌ tajin kewarik are xuluꞌriqaꞌ. Xubꞌij che ri Pedro: ¿Man xixkwin taj xixkꞌasiꞌk jun hora wukꞌ?
40 Depois voltou e encontrou os três discípulos dormindo. Então disse a Pedro:
41 Chixkꞌasloq rech man kixtaqchiꞌx taj pa mak. Ri uxlabꞌal qas tzij kꞌolik xa kꞌu are ri tyoꞌjal man kꞌo taj uchuqꞌabꞌ.
41 Vigiem e orem para que não sejam tentados. É fácil querer resistir à tentação; o difícil mesmo é conseguir.
42 Ri Jesús xtzalij chik junmul chubꞌanik chꞌawem, xubꞌij: Tat, we rajawaxik wi kinkamik, bꞌanoq ri kaj la.
42 Pela segunda vez Jesus foi e orou, dizendo:
43 Are xtzalij loq, junmul chik xuluꞌriqa ri utijoxelabꞌ tajin kewarik, rumal cher sibꞌalaj kꞌax kiwaram.
43 Ele voltou de novo e encontrou os discípulos dormindo. Eles estavam com sono e não conseguiam ficar com os olhos abertos.
44 Xuꞌya kanoq kitukel, xtzalij chubꞌanik chꞌawem churox mul, pa ri uchꞌawem je xubꞌij jetaq ri xubꞌij nabꞌe.
44 Jesus tornou a sair de perto deles e orou pela terceira vez, dizendo as mesmas palavras.
45 Xtzalij chi loq junmul kukꞌ ri utijoxelabꞌ xubꞌij chike: Kꞌa tajin kixwarik, xuqujeꞌ kixuxlan ix. Chiwilampeꞌ, xopan ri qꞌotaj, ri uKꞌojol ri Achi kajach na pa kiqꞌabꞌ ri aꞌjmakibꞌ.
45 Então voltou até onde os discípulos estavam e perguntou:
46 Chixwaꞌjiloq, ¡joꞌ! ¡Xul le kꞌayil we!
46 Levantem-se, e vamos embora. Vejam! Aí vem chegando o homem que está me traindo!
47 Tajin katzijon na ri Jesús are xopan ri Judas, jun chike ri e kabꞌlajuj tijoxelabꞌ. E rachiꞌl bꞌik sibꞌalaj e kꞌi winaq, ri e taqtal bꞌik kumal ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe rech ri tinimit, kukꞌaꞌm taq bꞌik sakꞌibꞌal xuqujeꞌ cheꞌ.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou Judas, um dos doze discípulos. Vinha com ele uma grande multidão armada com espadas e porretes, que tinha sido mandada pelos chefes dos sacerdotes e pelos líderes judeus.
48 Ri Judas ubꞌim chike ri winaq: Ri achi ri kintzꞌumaj are riꞌ, chichapa bꞌik.
48 O traidor tinha combinado com eles um sinal. Ele tinha dito: “Prendam o homem que eu beijar, pois é ele.”
49 Xqebꞌ kꞌu ri Judas rukꞌ ri Jesús, xuya rutzil uwach, xutzꞌumaj kꞌa te riꞌ xubꞌij: ¡Ajtij! Kꞌa te riꞌ xutzꞌumaj.
49 Judas foi até perto de Jesus e disse: — Mestre, que a paz esteja com o senhor! E o beijou.
50 Ri Jesús xubꞌij che: Ala, ¿jas rumal at petinaq? Kꞌa te riꞌ konojel ri winaq xeqet rukꞌ ri Jesús, xkichapo.
50 Jesus respondeu: Então eles chegaram, prenderam Jesus e o amarraram.
51 Are jeriꞌ xkꞌulmatajik, jun chike ri utijoxelabꞌ ri Jesús xukꞌam jun sakꞌibꞌal, xusakꞌij ri uxikin ri jun patanijel rech ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios.
51 Mas um dos que estavam ali com Jesus tirou a espada, atacou um empregado do Grande Sacerdote e cortou uma orelha dele.
52 Ri Jesús xubꞌij che: Chayaka ri asakꞌibꞌal, rumal cher riꞌ rukꞌ sakꞌibꞌal kakamisanik rukꞌ sakꞌibꞌal kakamisax na.
52 Aí Jesus disse:
53 ¿Xa kꞌu pa akꞌuꞌx chi man kinkwin taj kinta tobꞌanik che ri nuTat, aninaq riꞌ kuya e kabꞌlajuj wokaj angelibꞌ chinutoꞌik?
53 Você não sabe que, se eu pedisse ajuda ao meu Pai, ele me mandaria agora mesmo doze exércitos de anjos?
54 We kꞌu jeriꞌ kibꞌano, man kakꞌulmataj ta riꞌ ri tzꞌibꞌatalik ri kubꞌij chi jeriꞌ kakꞌulmataj na.
54 Mas, nesse caso, como poderia se cumprir aquilo que as
55 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri winaq: ¿La xa kꞌu in jun elaqꞌom rech rumal riꞌ kixpe chwij rukꞌ taq sakꞌibꞌal xuqujeꞌ cheꞌ? Ronojel qꞌij xintꞌuyiꞌk pa ri Templo xinya kꞌutuꞌn, man xinichap ta kꞌut.
55 Depois Jesus disse para aquela gente:
56 Xkꞌulmataj kꞌu ronojel we jastaq riꞌ rech jeriꞌ kakꞌulmataj ronojel ri xkitzꞌibꞌaj loq ri e qꞌalajisal taq utzij ri Dios. Are kꞌu ri tijoxelabꞌ xaꞌnimaj bꞌik konojel, xkitzaq kanoq ri Jesús.
56 Mas tudo isso está acontecendo para se cumprir o que os Então todos os discípulos abandonaram Jesus e fugiram.
57 Ri winaq xkikꞌam bꞌik ri Jesús choch ri Caifás kꞌamal kibꞌe ri chꞌawenelabꞌ, chilaꞌ kimulim wi kibꞌ konojel ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe.
57 Os homens que prenderam Jesus o levaram até a casa do Grande Sacerdote Caifás, onde estavam reunidos alguns mestres da Lei e alguns líderes judeus.
58 Are kꞌu ri Pedro naj kꞌo wi apanoq che ri Jesús utereneꞌm bꞌik, xok bꞌik cho rachoch ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios. Are xok bꞌik, xtꞌuyiꞌk kukꞌ ri ajchꞌoꞌjabꞌ chajinelabꞌ rech karilo jas ri kakꞌulmatajik.
58 Pedro seguiu Jesus de longe até o pátio da casa do Grande Sacerdote. Entrou e sentou-se com os guardas para ver como aquilo ia terminar.
59 Ri e kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe rech ri tinimit xkitzukuj jun bꞌanoj tzij ri kuqꞌalajisaj chi ri Jesús ajmak rech jeriꞌ kakikamisaj.
59 Os chefes dos sacerdotes e todo o Conselho Superior estavam procurando alguma acusação falsa contra Jesus a fim de o condenar à morte.
60 Man xkiriq ta kꞌut umak, pune sibꞌalaj e kꞌi winaq xoꞌpanik xkibꞌan ri bꞌanoj tzij chirij. Kꞌisbꞌal rech xoꞌpan e kebꞌ,
60 Mas não puderam encontrar nada contra ele, embora muitos se levantassem para dizer mentiras a respeito dele. Afinal dois homens se apresentaram
61 we kebꞌ achyabꞌ ri xkibꞌij: We achi riꞌ xubꞌij: “Ri in kinkwinik kintukij ri Templo rech ri Dios, kꞌa te riꞌ pa oxibꞌ qꞌij kinyak ukꞌaxel.”
61 e disseram: — Este homem afirmou: “Eu posso destruir o Templo de Deus e construí-lo de novo em três dias.”
62 Ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, xtakꞌiꞌk xuta che ri Jesús: ¿La maj jas kabꞌij at? ¿Jas kel kubꞌij we jastaq we kakichaꞌ we winaq riꞌ chawe?
62 Aí o Grande Sacerdote se levantou e perguntou a Jesus: — Você não vai se defender desta acusação?
63 Ri Jesús xa ta ne jun tzij xubꞌij. Ri kinimaꞌqil ri kꞌamal taq bꞌe xubꞌij: Pa ri ubꞌiꞌ ri kꞌaslik Dios kinta chawe: Chabꞌij chaqe we at ri at Cristo, uKꞌojol ri Dios.
63 Mas Jesus ficou calado. Então o Grande Sacerdote tornou a perguntar: — Em nome do Deus vivo, eu exijo que você diga para nós: você é o
64 Ri Jesús xubꞌij: Are laꞌ le xabꞌij. Chanim kinbꞌij chiꞌwe iwonojel, kachapleꞌtaj bꞌik chanim, kiwil na ri uKꞌojol ri Achi tꞌuyul pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri kakwin chubꞌanik ronojel ri jastaq, xuqujeꞌ kape na pa ri sutzꞌ ri kꞌo pa ri kaj.
64 Jesus respondeu:
65 Ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xutꞌoqopij ri ratzꞌyaq,xubꞌij: We achi riꞌ xubꞌij ri awas ubꞌixik cho ri Dios, man kaꞌjawataj ta chik e nikꞌaj qꞌalajisanelabꞌ chik. Qas ix xixtow rukꞌ ixikin ri xubꞌij.
65 Aí o Grande Sacerdote rasgou as suas próprias roupas e disse: — Ele
66 ¿Jas kichomaj kaqabꞌan che we achi riꞌ? Areꞌ xkibꞌij: Taqal che kakamik.
66 Então, o que resolvem? Eles responderam: — Ele é culpado e deve morrer!
67 E kꞌo jujun xkichubꞌaj ri upalaj ri Jesús kꞌa te riꞌ xkichꞌey rukꞌ tꞌoyom qꞌabꞌ. E nikꞌaj chik xkichꞌey chupalaj.
67 Em seguida cuspiram no rosto de Jesus e deram bofetadas nele. E os que batiam nele
68 Kꞌa te riꞌ xkibꞌij che: Cristo, chariqampeꞌ jachin xatchꞌayowik.
68 diziam: — Ei, Messias, adivinhe para nós quem foi que bateu em você!
69 Are kꞌu ri Pedro tꞌuyul apanoq cho ri ja. Jun aj ikꞌ xqebꞌ rukꞌ, xubꞌij che: At xuqujeꞌ at rachiꞌl ri Jesús aj Galilea.
69 Pedro estava sentado lá fora no pátio, quando uma das empregadas chegou perto dele e disse: — Você também estava com Jesus da Galileia.
70 Ri Pedro chikiwach konojel xubꞌij: Man wetaꞌm taj jas ri tajin kabꞌij.
70 Mas ele negou diante de todos, dizendo: — Eu não sei do que é que você está falando.
71 Kꞌa te riꞌ xeꞌ chuchiꞌ ri uchiꞌ jaꞌ, xqebꞌ chi jun aj ikꞌ rukꞌ xubꞌij chike ri winaq ri e kꞌo chilaꞌ. We achi riꞌ rachiꞌl ri Jesús aj Nazaret.
71 Depois foi para a entrada do pátio. Outra empregada o viu e disse às pessoas que estavam ali: — Ele estava com Jesus de Nazaré.
72 Ri Pedro junmul chik xubꞌij: Man wetaꞌm ta wi uwach le achi leꞌ.
72 Pedro negou outra vez, respondendo: — Juro que não conheço esse homem!
73 Man naj taj ikꞌowinaq are xeqet ri winaq ri e kꞌo chilaꞌ rukꞌ ri Pedro, xkibꞌij che: At at kachiꞌl, qꞌalaj le katzijonik.
73 Pouco depois, os que estavam ali chegaram perto de Pedro e disseram: — O seu modo de falar mostra que, de fato, você também é um deles.
74 Ri Pedro xuchapleꞌj ubꞌixik kꞌaxal chibꞌil ribꞌ xubꞌij: Qas karilomaj ri Dios, man wetaꞌm ta uwach le achi leꞌ. Qas pa ri qꞌotaj riꞌ xoqꞌ ri amaꞌ akꞌ.
74 Então Pedro disse: — Juro que não conheço esse homem! Que Deus me castigue se não estou dizendo a verdade! Naquele instante o galo cantou,
75 Xnaꞌtaj kꞌu che ri Pedro ri xubꞌij ri Jesús che: Qas tzij kinbꞌij chawe, chaqꞌabꞌ kamik oxmul abꞌim chi man awetaꞌm ta nuwach are koqꞌ ri amaꞌ akꞌ. Ri Pedro xel bꞌik chilaꞌ xoqꞌik rukꞌ nimalaj bꞌis.
75 e Pedro lembrou que Jesus lhe tinha dito: “Antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.” Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 26, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.