Marcos 7

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH

Sair da comparação
NTLH Nova Tradução na Linguagem de Hoje 2000
1 Ri fariseos e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik ri kipetik pa Jerusalén xkimulij kibꞌ chrij ri Jesús.
1 Alguns fariseus e alguns mestres da Lei que tinham vindo de Jerusalém reuniram-se em volta de Jesus.
2 Xkilo chi ri tijoxelabꞌ man xkichꞌaj taj ri kiqꞌabꞌ jetaq ri kinaqꞌatajibꞌal, are xewaꞌik.
2 Eles viram que alguns dos discípulos dele estavam comendo com mãos impuras , quer dizer, não tinham lavado as mãos como os fariseus mandavam o povo fazer.
3 Are kꞌu ri fariseos xuqujeꞌ ri winaq aꞌj Israel jeꞌ kakibꞌan chuchꞌajik kiqꞌabꞌ jetaq ri kubꞌij ri naqꞌatajibꞌal kech ri e riꞌjabꞌ taq winaq.
3 (Os judeus, e especialmente os fariseus, seguem os ensinamentos que receberam dos antigos: eles só comem depois de lavar as mãos com bastante cuidado.
4 Are ketzalij loq pa ri kꞌayibꞌal kakichꞌaj nabꞌe ri kiqꞌabꞌ we kakitij jun jastaq. Xuqujeꞌ kakichꞌaj ri qumubꞌal, ri xaruꞌ xuqujeꞌ ri palaꞌt ri e bꞌantal che chꞌichꞌ.
4 E, antes de comer, lavam tudo o que vem do mercado. Seguem ainda muitos outros costumes, como a maneira certa de lavar copos, jarros, vasilhas de metal e camas.)
5 Rumal riꞌ, ri fariseos e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xkita che ri Jesús: ¿Jas che man kakinimaj ta le atijoxelabꞌ ri kubꞌij ri naqꞌatajibꞌal ke ri nimaꞌq taq winaq, man kakichꞌaj ta le kiqꞌabꞌ are kewaꞌik?
5 Os fariseus e os mestres da Lei perguntaram a Jesus: — Por que é que os seus discípulos não obedecem aos ensinamentos dos antigos e comem sem lavar as mãos?
6 Ri Jesús xubꞌij chike: Qas tzij ri xubꞌij ri Isaías are xutzꞌibꞌaj: We tinimit riꞌ xaq che uchiꞌ kubꞌij chi kinuqꞌijilaꞌj, ri ranimaꞌ naj kꞌo wi chwe.
6 Jesus respondeu:
7 Maj kutayij kinkiqꞌijilaꞌj, ri kikꞌutuꞌn xaq kech achyabꞌ.
7 A adoração deste povo é inútil,
8 Ri ix iwetzelam ri utaqanik ri Dios, are kꞌu tajin kinimaj ri kitaqanik ri achyabꞌ.
8 E continuou:
9 Kꞌa te riꞌ xubꞌij: Jeꞌl kibꞌan chunimaxik ri inaqꞌatajibꞌal, are ijelechꞌum kanoq iwibꞌ chunimaxik ri utaqanik ri Dios.
9 E Jesus terminou, dizendo:
10 Chiwilampeꞌ, ri Moisés xubꞌij: Nim chiꞌwila ri itat inan, ri winaq ri keꞌretzelaj ri utat unan kakamisax na.
10 Pois Moisés ordenou: “Respeite o seu pai e a sua mãe.” E disse também: “Que seja morto aquele que amaldiçoar o seu pai ou a sua mãe!”
11 Ri ikꞌutuꞌn ix kubꞌij chi ri alkꞌwaꞌlaxel kuyaꞌo kubꞌij chike ri utat unan: “Ri tobꞌanik ri kawaj xinya che alaq xinya che ri Dios.”
11 Mas vocês ensinam que, se alguém tem alguma coisa que poderia usar para ajudar os seus pais, mas diz: “Eu dediquei isto a Deus”,
12 We jeriꞌ kubꞌij ri alkꞌwaꞌlaxel man kakwin ta chi riꞌ kuꞌtoꞌ ri utat unan.
12 então ele não precisa ajudar os seus pais.
13 Jeriꞌ kakꞌulmataj iwukꞌ ix rumal ri naqꞌatajibꞌal ri kikꞌutu, man kinimaj ta chik ri utzij ri Dios, kꞌi jastaq jetaq we riꞌ kibꞌano.
13 Assim vocês desprezam a palavra de Deus, trocando-a por ensinamentos que passam de pais para filhos. E vocês fazem muitas outras coisas como esta.
14 Junmul chik ri Jesús xuꞌsikꞌij ri winaq, xubꞌij chike: Chinitatabꞌej iwonojel xuqujeꞌ chichꞌobꞌo we riꞌ:
14 Jesus chamou outra vez a multidão e disse:
15 Man are ta kachꞌulujisan ri winaq ri jastaq ri kutijo xane are kachꞌulujisan ri etzelal ri kel loq pa ranimaꞌ.
15 Tudo o que vem de fora e entra numa pessoa não faz com que ela fique
16 Ri Jesús xubꞌij: Qas chichomaj rij we tzij riꞌ we xinbꞌij chiꞌwe.
16 [Se vocês têm ouvidos para ouvir, então ouçam.]
17 Are xtoꞌtaj chubꞌixik we riꞌ, xel bꞌik kukꞌ ri winaq, xok bꞌik pa ri ja, ri utijoxelabꞌ xkita che jas kel kubꞌij chomanik ri xubꞌij.
17 Quando Jesus se afastou da multidão e entrou em casa, os seus discípulos lhe perguntaram o que queria dizer essa comparação.
18 Ri Jesús xubꞌij chike: ¿Man kichomaj ta xuqujeꞌ ne lo ix ri kinbꞌij? ¿La man kichomaj chi maj jun jastaq ri kutij ri winaq kakwin chuchꞌulujisaxik?
18 Então ele disse:
19 Rumal cher man pa ri ranimaꞌ taj keꞌ wi ri kutijo xane chupam, kꞌa te riꞌ kuꞌchuluj kanoq. Rukꞌ we riꞌ ri Jesús xubꞌij chi ronojel ri jastaq tijowik rij, chꞌajchꞌoj.
19 porque não vai para o coração, mas para o estômago, e depois sai do corpo. Com isso Jesus quis dizer que todos os tipos de alimento podem ser comidos.
20 Xuqujeꞌ xubꞌij: Are kachꞌulujisan ri kel loq che ri winaq.
20 Ele continuou:
21 Pa ri ranimaꞌ ri winaq kape wi ri itzel taq chomanik, qꞌoyolem kukꞌ taq achyabꞌ xuqujeꞌ kukꞌ taq ixoqibꞌ, ri kamisanik, ri utzukuxik e kebꞌ ixoqibꞌ.
21 Porque é de dentro, do coração, que vêm os maus pensamentos, a imoralidade sexual, os roubos, os crimes de morte,
22 Ri jiqꞌjatik, ri etzelal, ri subꞌunik, ri ubꞌanik etzelal maj uqꞌatexik, ri kꞌax ri kunaꞌ chi jun chirij jun rech winaq, ri bꞌanoj tzij, ri nimal, xuqujeꞌ are man kuya ta ribꞌ ri winaq pa sukꞌumaxik.
22 os adultérios, a avareza, as maldades, as mentiras, as imoralidades, a inveja, a calúnia, o orgulho e o falar e agir sem pensar nas consequências.
23 Ronojel we etzelal riꞌ pa ranimaꞌ ri winaq kape wi, are waꞌ ri kachꞌulujin ri ranimaꞌ ri winaq.
23 Tudo isso vem de dentro e faz com que as pessoas fiquem impuras.
24 Xel bꞌik ri Jesús chilaꞌ, xeꞌ pa jun leꞌaj ri kꞌo pa ri tinimit Tiro rachiꞌl Sidón. Xok bꞌik pa jun ja, are xraj maj jun ketaꞌmanik jawjeꞌ kꞌo wi, man xkwin ta kꞌut rawaj ribꞌ.
24 Jesus saiu dali e foi para a região que fica perto da cidade de Tiro. Ele entrou numa casa e não queria que soubessem que estava ali, mas não pôde se esconder.
25 Kꞌo jun ixoq aninaq xretaꞌmaj chi xopan ri Jesús chilaꞌ. Ri ixoq kꞌo jun ral ali, kꞌo jun itzel uxlabꞌal che, xopanik xeꞌxukul cho ri Jesús.
25 Certa mulher, que tinha uma filha que estava dominada por um espírito mau, ouviu falar a respeito de Jesus. Ela veio e se ajoelhou aos pés dele.
26 Ri ixoq aj Fenicia rech ri tinimit Siria xuta toqꞌobꞌ che ri Jesús rech kakunax ri ral.
26 Era estrangeira, de nacionalidade siro-fenícia, e pediu que Jesus expulsasse da sua filha o demônio.
27 Ri Jesús xubꞌij che: Nabꞌe chaya bꞌe chike ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ kewaꞌik, rumal man kuya taj kamaj ri kiwa ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ kakꞌyaq chkiwach ri tzꞌiꞌ.
27 Mas Jesus lhe disse:
28 Ri ixoq xubꞌij: Jeꞌ tat, ri tzꞌiꞌ kakitij xuqujeꞌ ri uxeꞌr taq kiwa ri alkꞌwaꞌlaxelabꞌ ri katzaq chuxeꞌ ri mexa.
28 — Mas, senhor, — respondeu a mulher — até mesmo os cachorrinhos que ficam debaixo da mesa comem as migalhas de pão que as crianças deixam cair.
29 Ri Jesús xubꞌij che: Rumal jeriꞌ xabꞌan chutzalixik uwach ri xinbꞌij chawe, ri itzel xel bꞌik che ri awal. Jat pa jororemal.
29 Jesus disse:
30 Are xopanik ri ixoq cho rachoch, xuꞌriqa ri akꞌal qꞌoyol pa ri uchꞌat. Elinaq chi bꞌik ri itzel uxlabꞌal che.
30 Quando a mulher voltou para casa, encontrou a criança deitada na cama; de fato, o demônio tinha saído dela.
31 Xel loq ri Jesús pa ri tinimit Tiro, xeꞌ pa Sidón chuxukut ri plo pa Galilea, xkanaj kanoq pa ri tinimit Decápolis.
31 Jesus saiu da região que fica perto da cidade de Tiro, passou por Sidom e pela região das Dez Cidades e chegou ao lago da Galileia.
32 Ri Jesús are kꞌo chilaꞌ, xkikꞌam bꞌik jun achi rukꞌ katakꞌtoꞌman kachꞌawik, xkita toqꞌobꞌ che kuya ri uqꞌabꞌ puꞌwiꞌ.
32 Algumas pessoas trouxeram um homem que era surdo e quase não podia falar e pediram a Jesus que pusesse a mão sobre ele.
33 Ri Jesús xukꞌam bꞌik ri achi utukel, xujut ri uwiꞌ uqꞌabꞌ pa ri uxikin, kꞌa te riꞌ xukoj uchubꞌ cho ri raqꞌ.
33 Jesus o tirou do meio da multidão e pôs os dedos nos ouvidos dele. Em seguida cuspiu e colocou um pouco da saliva na língua do homem.
34 Kꞌa te riꞌ xkaꞌyik cho ri kaj, xujiqꞌaj nim kyaqiqꞌ, kꞌa te riꞌ xubꞌij che ri achi: ¡Efatá! ri kel kubꞌij ¡Chatjaqatajoq!
34 Depois olhou para o céu, deu um suspiro profundo e disse ao homem:
35 Rukꞌ we riꞌ xjaqataj ri uxikin ri achi xuqujeꞌ xjaqataj ri uchꞌabꞌal, xuchapleꞌj chꞌawem jetaq kachꞌaw jun utz winaq.
35 E naquele momento os ouvidos do homem se abriram, a sua língua se soltou, e ele começou a falar sem dificuldade.
36 Ri Jesús xubꞌij chike ri winaq chi man kuya taj kakitzijoj ri xkꞌulmatajik, pune xuꞌpixibꞌaj, ri winaq rukꞌ chuqꞌabꞌ xkitzijoj ri xkꞌulmatajik.
36 Jesus ordenou a todos que não contassem para ninguém o que tinha acontecido; porém, quanto mais ele ordenava, mais eles falavam do que havia acontecido.
37 Ri winaq sibꞌalaj xemayijanik, xkibꞌij: Utz kubꞌan chubꞌanik taq le jastaq, kuꞌkunaj ri e tꞌoꞌyabꞌ xuqujeꞌ kuya kichꞌabꞌal ri e memabꞌ.
37 E todas as pessoas que o ouviam ficavam muito admiradas e diziam: — Tudo o que faz ele faz bem; ele até mesmo faz com que os surdos ouçam e os mudos falem!

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 7, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.