Marcos 15
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT
1 Are xsaqirik, ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ ri e yoꞌl taq noꞌj xkichomaj jas kakibꞌano. Xkiyut bꞌik ri Jesús, xkikꞌam bꞌik choch ri Pilato.
1 De manhã bem cedo, os principais sacerdotes, os líderes do povo e os mestres da lei — todo o alto conselho — se reuniram para discutir o que fariam em seguida. Então amarraram Jesus, o levaram e o entregaram a Pilatos.
2 Ri Pilato xuta che ri Jesús: ¿La at ri at kirey ri winaq aꞌj Israel? Ri Jesús xubꞌij che: Lal xbꞌin la in jachinaq.
2 Pilatos lhe perguntou: “Você é o rei dos judeus?”. Jesus respondeu: “É como você diz”.
3 Ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xkichapleꞌj utzujuxik ri Jesús che kꞌi jastaq.
3 Os principais sacerdotes o acusaram de vários crimes,
4 Ri Pilato xubꞌij che ri Jesús: ¿La maj jas kabꞌij che le tajin kakibꞌij chawe? Sibꞌalaj kꞌi ri amakum, jeriꞌ kakibꞌij.
4 e Pilatos perguntou: “Você não vai responder? O que diz de todas essas acusações?”.
5 Pune jeriꞌ xbꞌix che ri Jesús, maj xa ta ne jun tzij xubꞌij, rumal riꞌ ri Pilato sibꞌalaj xmayijanik.
5 Mas, para surpresa de Pilatos, Jesus não disse coisa alguma.
6 Pa ri nimaqꞌij, naqꞌatal che ri Pilato kutzoqopij jun itzel winaq ri kꞌo pa che, xapachin na kꞌu ri kakita ri winaq.
6 A cada ano, durante a festa da Páscoa, era costume libertar um prisioneiro, qualquer um que a multidão escolhesse.
7 Kꞌo kꞌu jun achi ubꞌiꞌ Barrabás, tzꞌapital pa ri cheꞌ kukꞌ ri itzel taq winaq, rumal ukꞌulel ri nim taqanel pa Roma xuqujeꞌ rumal ri kamisanik ri ubꞌanom.
7 Um dos prisioneiros era Barrabás, um revolucionário que havia cometido assassinato durante uma revolta.
8 Xkimulij kibꞌ ri winaq choch ri Pilato, xkita che kutzoqopij ri jun itzel winaq jetaq ri naqꞌatalik kubꞌano pa ri nimaqꞌij.
8 A multidão foi a Pilatos e pediu que ele libertasse um prisioneiro, como de costume.
9 Ri Pilato xuta chike: ¿La are kiwaj kintzoqopij bꞌik le kirey le winaq aꞌj Israel?
9 Pilatos perguntou: “Querem que eu solte o ‘rei dos judeus’?”.
10 Jeriꞌ xubꞌij rumal xuchꞌobꞌo chi ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xkijach ri Jesús rumal kꞌax kakinaꞌ che.
10 (Pois havia percebido que os principais sacerdotes tinham prendido Jesus por inveja.)
11 Ri e kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xeꞌkitaqchiꞌj ri winaq are kakito katzoqopix ri Barrabás.
11 Nesse momento, os principais sacerdotes instigaram a multidão a pedir a libertação de Barrabás em vez de Jesus.
12 Ri Pilato xuta chike: ¿Jas kꞌu kinbꞌan che le achi le kibꞌij ix chi are kirey ri winaq aꞌj Israel?
12 Pilatos lhes perguntou: “Então o que farei com este homem que vocês chamam de ‘rei dos judeus’?”.
13 Ri winaq ko xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Ripoq!
13 “Crucifique-o!”, gritou a multidão.
14 Ri Pilato xuta chike: ¿Jas che? ¿Jas xumakuj we achi riꞌ? Ri winaq ko xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Ripoq!
14 “Por quê?”, quis saber Pilatos. “Que crime ele cometeu?” Mas a multidão gritou ainda mais alto: “Crucifique-o!”.
15 Xraj kꞌu ri Pilato xuya chike ri winaq ri kakaj xtaqanik katzoqopixik ri Barrabás, xuqujeꞌ xtaqan churapuxik ri Jesús, kꞌa te riꞌ xujach bꞌik chike rech kakiripo.
15 Para acalmar a multidão, Pilatos lhes soltou Barrabás. Então, depois de mandar açoitar Jesus, entregou-o aos soldados romanos para que fosse crucificado.
16 Ri ajchꞌoꞌjabꞌ xkikꞌam bꞌik ri Jesús choch ri ja ri kakꞌojiꞌ wi ri nim qꞌatal tzij, xeꞌkimulij konojel ri kachiꞌl.
16 Os soldados levaram Jesus para o palácio do governador (lugar conhecido como Pretório) e chamaram todo o regimento.
17 Xkikoj jun kyaq manta chirij ri Jesús, kꞌa te riꞌ xkikem jun kꞌix korona, xkikoj pa ujolom,
17 Vestiram Jesus com um manto vermelho, teceram uma coroa de espinhos e a colocaram em sua cabeça.
18 xuqujeꞌ xkibꞌij: ¡Nim uqꞌij ri kirey ri winaq aꞌj Israel!
18 Então o saudavam, zombando: “Salve, rei dos judeus!”.
19 Xkichꞌay chujolom rukꞌ jun aj, xkichubꞌaj, xexukiꞌk choch, kakijaluj kakiya uqꞌij.
19 Batiam em sua cabeça com uma vara, cuspiam nele e ajoelhavam-se, fingindo adorá-lo.
20 Are xetoꞌtaj chuyakik kitzeꞌ chirij ri Jesús, xkesaj ri manta chrij, xkikoj ri ratzꞌyaq. Kꞌa te riꞌ xkikꞌam bꞌik pa ripik.
20 Quando se cansaram de zombar dele, tiraram o manto vermelho e o vestiram com suas roupas. Então o levaram para ser crucificado.
21 Kꞌo jun achi ubꞌiꞌ Simón aj Cirene, utat ri Alejandro Rufo, tzalijem loq rij pa ri uchak cho ri saq, xkitaq bꞌik chi reqaxik ri ripbꞌal.
21 Um homem chamado Simão, de Cirene, passava ali naquele momento, vindo do campo. Os soldados o obrigaram a carregar a cruz. (Simão era pai de Alexandre e Rufo.)
22 Xkikꞌam bꞌik ri Jesús pa ri ulew ubꞌiꞌnam Gólgota, ri kel kubꞌij Ubꞌaqilal jolomaj.
22 Levaram Jesus a um lugar chamado Gólgota (que quer dizer “Lugar da Caveira”).
23 Xkiyujaꞌj vino rukꞌ mirra, kꞌa te riꞌ xkitzuj che, ri Jesús man xraj taj xutijo.
23 Ofereceram-lhe vinho misturado com mirra, mas ele recusou.
24 Kꞌa te riꞌ xkiripo, ri ajchꞌoꞌjabꞌ xeꞌtzꞌanik rech kakilo jachin kachꞌekow bꞌik ri ratzꞌyaq ri Jesús.
24 Então os soldados o pregaram na cruz. Depois, dividiram as roupas dele e tiraram sortes para decidir quem ficava com cada peça.
25 Pa ri bꞌelejebꞌ hora rech ri qꞌij, xkirip ri Jesús.
25 Eram nove horas da manhã quando o crucificaram.
26 Xkikoj we tzꞌibꞌatalik riꞌ puꞌwiꞌ ri cheꞌ ripbꞌal: ARE WAꞌ RI KIREY RI WINAQ AꞌJ ISRAEL.
26 Uma tabuleta anunciava a acusação feita contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Xerip xuqujeꞌ e kebꞌ eleqꞌomabꞌ chuxukut, jun pa umox, jun pa uwiqiqꞌabꞌ.
27 Dois criminosos foram crucificados com ele, um à sua direita e outro à sua esquerda.
28 Xkꞌulmataj kꞌut ri tzꞌibꞌatal loq chirij kubꞌij: Xajilax chikixoꞌl ri aꞌjmakibꞌ.
28 Assim, cumpriram-se as Escrituras que diziam: “Ele foi contado entre os rebeldes”.
29 Konojel ri kiꞌkꞌow bꞌik kakisutusa kanoq ri kijolom xuqujeꞌ kakibꞌij kanoq che ri Jesús: At ri katukij ri Templo kꞌa te riꞌ pa oxibꞌ qꞌij kayak ukꞌaxel.
29 O povo que passava por ali gritava insultos e sacudia a cabeça em zombaria. “Olhe só!”, gritavam. “Você disse que destruiria o templo e o reconstruiria em três dias.
30 ¡Chatqaj loq cho ri ripbꞌal, chakolo awibꞌ!
30 Pois bem, salve a si mesmo e desça da cruz!”
31 Ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xkitzeꞌj uwach ri Jesús xkibꞌij che: Xkwinik xuꞌkol nikꞌaj winaq chik, man kakwin ta kꞌut kukol ribꞌ.
31 Os principais sacerdotes e os mestres da lei também zombavam de Jesus. “Salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!”, diziam.
32 Chuqasaj loq ribꞌ choch ri ripbꞌal, we are Cristo kirey ri winaq aꞌj Israel rech jeriꞌ kaqilo xuqujeꞌ kujkojon che. Ri achyabꞌ ri xerip rukꞌ kakibꞌij apanoq kꞌax taq tzij che.
32 “Que esse Cristo, o rei de Israel, desça da cruz agora mesmo para que vejamos e creiamos nele!” Até os homens crucificados com Jesus o insultavam.
33 Pa ri unikꞌajil qꞌij xqꞌequꞌmataj ri uwachulew kꞌa te xtaniꞌ pa ri urox hora rech bꞌenaq qꞌij.
33 Ao meio-dia, desceu sobre toda a terra uma escuridão que durou três horas.
34 Ri Jesús xuraq uchiꞌ pa ri urox hora rech bꞌenaq qꞌij, xubꞌij: Eloi, Eloi, ¿lama sabactani?ri kel kubꞌij: NuDios, nuDios ¿jas che xinya la kanoq nutukel?
34 Por volta das três da tarde, Jesus clamou em alta voz: “ Eloí, Eloí, lamá sabactâni? ”, que quer dizer: “Meu Deus, meu Deus, por que me abandonaste?”.
35 Jujun chike ri e kꞌo chilaꞌ, are xkita ri xubꞌij ri Jesús, xkibꞌij: Chitampeꞌ, tajin kuchꞌabꞌej apanoq ri Elías.
35 Alguns dos que estavam ali, ouvindo isso, disseram: “Ele está chamando Elias”.
36 Kaxikꞌan jun chike ri achyabꞌ xuꞌchꞌaqabꞌa loq jun qꞌux pa vinagre kꞌa te riꞌ xuxekebꞌa bꞌik che jun aj, xutzuj apanoq che ri Jesús, xuqujeꞌ xubꞌij: Qilampeꞌ we qas kape ri Elías chuqasaxik.
36 Um deles correu, ensopou uma esponja com vinagre e a ergueu num caniço para que ele bebesse. “Esperem!”, disse ele. “Vamos ver se Elias vem tirá-lo daí.”
37 Ri Jesús rukꞌ chuqꞌabꞌ xuraq uchiꞌ, kꞌa te riꞌ xkamik.
37 Então Jesus clamou em alta voz e deu o último suspiro.
38 Ri atzꞌyaq tasbꞌal upam ri Tyoxalaj kꞌolibꞌal ri kꞌo pa ri Templo xjisjobꞌ pa kebꞌ upetik chikaj kꞌa pa ri ulew.
38 A cortina do santuário do templo se rasgou em duas partes, de cima até embaixo.
39 Are xuta ri kinimal ri ajchꞌoꞌjabꞌ chi xuraq uchiꞌ ri Jesús, xuqujeꞌ xrilo jas xubꞌan ri Jesús xkamik, xubꞌij: Qas tzij wi, we achi riꞌ are Ukꞌojol ri Dios.
39 Quando o oficial romano que estava diante dele viu como ele havia morrido, exclamou: “Este homem era verdadeiramente o Filho de Deus!”.
40 E kꞌo kꞌu jujun ixoqibꞌ naj e kꞌo wi kekaꞌy apanoq. Chikixoꞌl e kꞌo ri María Magdalena, ri María ri unan ri Jacobo, xuqujeꞌ ri unan ri José, xuqujeꞌ ri Salomé.
40 Algumas mulheres observavam de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Maria, mãe de Tiago, o mais jovem, e de José, e Salomé.
41 We ixoqibꞌ riꞌ xeteriꞌk, xuqujeꞌ xkipatanij ri Jesús are kꞌo pa Galilea. E kꞌo xuqujeꞌ nikꞌaj ixoqibꞌ chik chilaꞌ ri xepaqiꞌ rukꞌ are xeꞌ pa Jerusalén.
41 Eram seguidoras de Jesus e o haviam servido na Galileia. Também estavam ali muitas mulheres que foram com ele a Jerusalém.
42 Bꞌenaq chi qꞌij, (qꞌij ri kasukꞌumax kanoq ronojel ri katij pa ri qꞌij rech uxlanem)
42 Tudo isso aconteceu na sexta-feira, o dia da preparação, antes do sábado. Ao entardecer,
43 ri José aj Arimatea, jun chike ri e yaꞌl taq noꞌj kech ri winaq aꞌj Israel, jun achi ri rayeꞌm ri ajawarem rech ri Dios, man xuxiꞌj taj ribꞌ, xopan rukꞌ ri Pilato chutayik ri utyoꞌjal ri Jesús rech kumuqu.
43 José de Arimateia foi corajosamente a Pilatos e pediu o corpo de Jesus. (José era um membro respeitado do conselho dos líderes do povo e esperava a chegada do reino de Deus.)
44 Ri Pilato sibꞌalaj xmayijanik are xuto chi aninaq xkam ri Jesús, xusikꞌij ri kinimal ri ajchꞌoꞌjabꞌ xuta che la naj chik kaminaq ri Jesús.
44 Surpreso com o fato de Jesus já estar morto, Pilatos chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que ele havia morrido.
45 Are xkibꞌij che chi ri Jesús kaminaq chik, xuya bꞌe che ri José xukꞌam bꞌik.
45 O oficial confirmou que Jesus estava morto, e Pilatos disse a José que podia levar o corpo.
46 Ri José xuqasaj bꞌik ri utyoꞌjal ri Jesús, xubꞌolqꞌotij bꞌik pa jun kꞌakꞌ atzꞌyaq ri xuloqꞌo, xuyaꞌ kanoq pa jun jul ri kꞌottal cho jun abꞌaj, kꞌa te riꞌ xuwolqotij kanoq jun abꞌaj rech kutzꞌapij ri uchiꞌ ri muqbꞌal.
46 José comprou um lençol de linho, desceu o corpo de Jesus da cruz, envolveu-o no lençol e colocou-o num túmulo escavado na rocha. Então rolou uma grande pedra na entrada do túmulo.
47 Ri María Magdalena rachiꞌl ri María unan ri José xkilo jawjeꞌ xmuqiꞌ wi kanoq ri Jesús.
47 Maria Madalena e Maria, mãe de José, viram onde o corpo de Jesus tinha sido sepultado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.