Marcos 15
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Are xsaqirik, ri kinimaꞌqil ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ ri e yoꞌl taq noꞌj xkichomaj jas kakibꞌano. Xkiyut bꞌik ri Jesús, xkikꞌam bꞌik choch ri Pilato.
1 Assim que amanheceu, os chefes dos sacerdotes se reuniram com os líderes dos judeus, e com os mestres da Lei, e com todo o Conselho Superior e fizeram os seus planos. Eles amarraram Jesus, e o levaram, e entregaram a Pilatos.
2 Ri Pilato xuta che ri Jesús: ¿La at ri at kirey ri winaq aꞌj Israel? Ri Jesús xubꞌij che: Lal xbꞌin la in jachinaq.
2 Pilatos perguntou: — Você é o rei dos judeus?
3 Ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq xkichapleꞌj utzujuxik ri Jesús che kꞌi jastaq.
3 E os chefes dos sacerdotes faziam muitas acusações contra ele.
4 Ri Pilato xubꞌij che ri Jesús: ¿La maj jas kabꞌij che le tajin kakibꞌij chawe? Sibꞌalaj kꞌi ri amakum, jeriꞌ kakibꞌij.
4 Então Pilatos fez outra pergunta: — Você não vai responder? Veja quantas acusações estão fazendo contra você!
5 Pune jeriꞌ xbꞌix che ri Jesús, maj xa ta ne jun tzij xubꞌij, rumal riꞌ ri Pilato sibꞌalaj xmayijanik.
5 Porém Jesus não disse mais nada, e Pilatos ficou muito admirado com isso.
6 Pa ri nimaqꞌij, naqꞌatal che ri Pilato kutzoqopij jun itzel winaq ri kꞌo pa che, xapachin na kꞌu ri kakita ri winaq.
6 Em toda Festa da Páscoa , o Governador costumava soltar um dos presos, a pedido do povo.
7 Kꞌo kꞌu jun achi ubꞌiꞌ Barrabás, tzꞌapital pa ri cheꞌ kukꞌ ri itzel taq winaq, rumal ukꞌulel ri nim taqanel pa Roma xuqujeꞌ rumal ri kamisanik ri ubꞌanom.
7 Naquela ocasião um homem chamado Barrabás estava preso na cadeia junto com alguns homens que tinham matado algumas pessoas numa revolta.
8 Xkimulij kibꞌ ri winaq choch ri Pilato, xkita che kutzoqopij ri jun itzel winaq jetaq ri naqꞌatalik kubꞌano pa ri nimaqꞌij.
8 A multidão veio e começou a pedir que, como era o costume, Pilatos soltasse um preso.
9 Ri Pilato xuta chike: ¿La are kiwaj kintzoqopij bꞌik le kirey le winaq aꞌj Israel?
9 Então ele perguntou: — Vocês querem que eu solte para vocês o rei dos judeus?
10 Jeriꞌ xubꞌij rumal xuchꞌobꞌo chi ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xkijach ri Jesús rumal kꞌax kakinaꞌ che.
10 Ele sabia muito bem que os chefes dos sacerdotes tinham inveja de Jesus e que era por isso que o haviam entregado a ele.
11 Ri e kinimaꞌqil ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios xeꞌkitaqchiꞌj ri winaq are kakito katzoqopix ri Barrabás.
11 Mas os chefes dos sacerdotes atiçaram o povo para que pedisse a Pilatos que, em vez de soltar Jesus, ele soltasse Barrabás.
12 Ri Pilato xuta chike: ¿Jas kꞌu kinbꞌan che le achi le kibꞌij ix chi are kirey ri winaq aꞌj Israel?
12 Pilatos falou outra vez com o povo. Ele perguntou: — O que vocês querem que eu faça com este homem que vocês chamam de rei dos judeus?
13 Ri winaq ko xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Ripoq!
13 E eles gritaram: — Crucifica!
14 Ri Pilato xuta chike: ¿Jas che? ¿Jas xumakuj we achi riꞌ? Ri winaq ko xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij: ¡Ripoq!
14 — Que crime ele cometeu? — perguntou Pilatos. Mas eles gritaram ainda mais alto: — Crucifica! Crucifica!
15 Xraj kꞌu ri Pilato xuya chike ri winaq ri kakaj xtaqanik katzoqopixik ri Barrabás, xuqujeꞌ xtaqan churapuxik ri Jesús, kꞌa te riꞌ xujach bꞌik chike rech kakiripo.
15 Então Pilatos, querendo agradar o povo, soltou Barrabás, como eles haviam pedido. Depois mandou chicotear Jesus e o entregou para ser crucificado.
16 Ri ajchꞌoꞌjabꞌ xkikꞌam bꞌik ri Jesús choch ri ja ri kakꞌojiꞌ wi ri nim qꞌatal tzij, xeꞌkimulij konojel ri kachiꞌl.
16 Aí os soldados levaram Jesus para o pátio interno do Palácio do Governador e reuniram toda a tropa.
17 Xkikoj jun kyaq manta chirij ri Jesús, kꞌa te riꞌ xkikem jun kꞌix korona, xkikoj pa ujolom,
17 Depois vestiram em Jesus uma capa vermelha e puseram na cabeça dele uma coroa feita de ramos cheios de espinhos.
18 xuqujeꞌ xkibꞌij: ¡Nim uqꞌij ri kirey ri winaq aꞌj Israel!
18 E começaram a saudá-lo, dizendo: — Viva o Rei dos Judeus!
19 Xkichꞌay chujolom rukꞌ jun aj, xkichubꞌaj, xexukiꞌk choch, kakijaluj kakiya uqꞌij.
19 Batiam na cabeça dele com um bastão, cuspiam nele e se ajoelhavam, fingindo que o estavam adorando.
20 Are xetoꞌtaj chuyakik kitzeꞌ chirij ri Jesús, xkesaj ri manta chrij, xkikoj ri ratzꞌyaq. Kꞌa te riꞌ xkikꞌam bꞌik pa ripik.
20 Depois de terem caçoado dele, tiraram a capa vermelha e o vestiram com as suas próprias roupas. Em seguida o levaram para fora a fim de o crucificarem.
21 Kꞌo jun achi ubꞌiꞌ Simón aj Cirene, utat ri Alejandro Rufo, tzalijem loq rij pa ri uchak cho ri saq, xkitaq bꞌik chi reqaxik ri ripbꞌal.
21 No caminho, os soldados encontraram um homem chamado Simão, que vinha do campo para a cidade. Esse Simão, o pai de Alexandre e Rufo, era da cidade de Cirene. Os soldados obrigaram Simão a carregar a cruz de Jesus
22 Xkikꞌam bꞌik ri Jesús pa ri ulew ubꞌiꞌnam Gólgota, ri kel kubꞌij Ubꞌaqilal jolomaj.
22 e levaram Jesus para um lugar chamado Gólgota. (Gólgota quer dizer “Lugar da Caveira”.)
23 Xkiyujaꞌj vino rukꞌ mirra, kꞌa te riꞌ xkitzuj che, ri Jesús man xraj taj xutijo.
23 Queriam dar a ele vinho misturado com um calmante chamado mirra , mas ele não bebeu.
24 Kꞌa te riꞌ xkiripo, ri ajchꞌoꞌjabꞌ xeꞌtzꞌanik rech kakilo jachin kachꞌekow bꞌik ri ratzꞌyaq ri Jesús.
24 Em seguida os soldados o crucificaram e repartiram as suas roupas entre si, tirando a sorte com dados, para ver qual seria a parte de cada um.
25 Pa ri bꞌelejebꞌ hora rech ri qꞌij, xkirip ri Jesús.
25 Eram nove horas da manhã quando crucificaram Jesus.
26 Xkikoj we tzꞌibꞌatalik riꞌ puꞌwiꞌ ri cheꞌ ripbꞌal: ARE WAꞌ RI KIREY RI WINAQ AꞌJ ISRAEL.
26 Puseram em cima da cruz uma tabuleta onde estava escrito como acusação contra ele: “O Rei dos Judeus”.
27 Xerip xuqujeꞌ e kebꞌ eleqꞌomabꞌ chuxukut, jun pa umox, jun pa uwiqiqꞌabꞌ.
27 Com Jesus, crucificaram também dois ladrões: um à sua direita e o outro à sua esquerda.
28 Xkꞌulmataj kꞌut ri tzꞌibꞌatal loq chirij kubꞌij: Xajilax chikixoꞌl ri aꞌjmakibꞌ.
28 [Assim se cumpriu o que as Escrituras Sagradas dizem: “Ele foi tratado como se fosse um criminoso.”]
29 Konojel ri kiꞌkꞌow bꞌik kakisutusa kanoq ri kijolom xuqujeꞌ kakibꞌij kanoq che ri Jesús: At ri katukij ri Templo kꞌa te riꞌ pa oxibꞌ qꞌij kayak ukꞌaxel.
29 Os que passavam por ali caçoavam dele, balançavam a cabeça e o insultavam assim: — Ei, você que disse que era capaz de destruir o Templo e tornar a construí-lo em três dias!
30 ¡Chatqaj loq cho ri ripbꞌal, chakolo awibꞌ!
30 Pois desça da cruz e salve-se a si mesmo!
31 Ri e kꞌamal taq bꞌe kech ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios, e kachiꞌl ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik xkitzeꞌj uwach ri Jesús xkibꞌij che: Xkwinik xuꞌkol nikꞌaj winaq chik, man kakwin ta kꞌut kukol ribꞌ.
31 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei também caçoavam dele, dizendo: — Ele salvou os outros, mas não pode salvar a si mesmo!
32 Chuqasaj loq ribꞌ choch ri ripbꞌal, we are Cristo kirey ri winaq aꞌj Israel rech jeriꞌ kaqilo xuqujeꞌ kujkojon che. Ri achyabꞌ ri xerip rukꞌ kakibꞌij apanoq kꞌax taq tzij che.
32 Vamos ver o Messias , o Rei de Israel, descer agora da cruz e então creremos nele! E os ladrões que foram crucificados com Jesus também o insultavam.
33 Pa ri unikꞌajil qꞌij xqꞌequꞌmataj ri uwachulew kꞌa te xtaniꞌ pa ri urox hora rech bꞌenaq qꞌij.
33 Ao meio-dia começou a escurecer, e toda a terra ficou três horas na escuridão.
34 Ri Jesús xuraq uchiꞌ pa ri urox hora rech bꞌenaq qꞌij, xubꞌij: Eloi, Eloi, ¿lama sabactani?ri kel kubꞌij: NuDios, nuDios ¿jas che xinya la kanoq nutukel?
34 Às três horas da tarde Jesus gritou bem alto:
35 Jujun chike ri e kꞌo chilaꞌ, are xkita ri xubꞌij ri Jesús, xkibꞌij: Chitampeꞌ, tajin kuchꞌabꞌej apanoq ri Elías.
35 Algumas pessoas que estavam ali ouviram isso e disseram: — Escutem! Ele está chamando Elias!
36 Kaxikꞌan jun chike ri achyabꞌ xuꞌchꞌaqabꞌa loq jun qꞌux pa vinagre kꞌa te riꞌ xuxekebꞌa bꞌik che jun aj, xutzuj apanoq che ri Jesús, xuqujeꞌ xubꞌij: Qilampeꞌ we qas kape ri Elías chuqasaxik.
36 Alguém correu e molhou uma esponja em vinho comum, pôs na ponta de um bastão, deu para Jesus beber e disse: — Esperem! Vamos ver se Elias vem tirá-lo da cruz!
37 Ri Jesús rukꞌ chuqꞌabꞌ xuraq uchiꞌ, kꞌa te riꞌ xkamik.
37 Aí Jesus deu um grito forte e morreu.
38 Ri atzꞌyaq tasbꞌal upam ri Tyoxalaj kꞌolibꞌal ri kꞌo pa ri Templo xjisjobꞌ pa kebꞌ upetik chikaj kꞌa pa ri ulew.
38 Então a cortina do Templo se rasgou em dois pedaços, de cima até embaixo.
39 Are xuta ri kinimal ri ajchꞌoꞌjabꞌ chi xuraq uchiꞌ ri Jesús, xuqujeꞌ xrilo jas xubꞌan ri Jesús xkamik, xubꞌij: Qas tzij wi, we achi riꞌ are Ukꞌojol ri Dios.
39 O oficial do exército romano que estava em frente da cruz, vendo Jesus morrer daquele modo, disse: — De fato, este homem era o Filho de Deus!
40 E kꞌo kꞌu jujun ixoqibꞌ naj e kꞌo wi kekaꞌy apanoq. Chikixoꞌl e kꞌo ri María Magdalena, ri María ri unan ri Jacobo, xuqujeꞌ ri unan ri José, xuqujeꞌ ri Salomé.
40 Algumas mulheres também estavam ali, olhando de longe. Entre elas estavam Maria Madalena, Salomé e Maria, que era mãe de José e de Tiago, o mais moço.
41 We ixoqibꞌ riꞌ xeteriꞌk, xuqujeꞌ xkipatanij ri Jesús are kꞌo pa Galilea. E kꞌo xuqujeꞌ nikꞌaj ixoqibꞌ chik chilaꞌ ri xepaqiꞌ rukꞌ are xeꞌ pa Jerusalén.
41 Essas mulheres tinham acompanhado e ajudado Jesus quando ele estava na Galileia. Além dessas, estavam ali muitas outras mulheres que tinham ido com ele para Jerusalém.
42 Bꞌenaq chi qꞌij, (qꞌij ri kasukꞌumax kanoq ronojel ri katij pa ri qꞌij rech uxlanem)
42 — ausente —
43 ri José aj Arimatea, jun chike ri e yaꞌl taq noꞌj kech ri winaq aꞌj Israel, jun achi ri rayeꞌm ri ajawarem rech ri Dios, man xuxiꞌj taj ribꞌ, xopan rukꞌ ri Pilato chutayik ri utyoꞌjal ri Jesús rech kumuqu.
43 — ausente —
44 Ri Pilato sibꞌalaj xmayijanik are xuto chi aninaq xkam ri Jesús, xusikꞌij ri kinimal ri ajchꞌoꞌjabꞌ xuta che la naj chik kaminaq ri Jesús.
44 Pilatos ficou admirado quando soube que Jesus já estava morto. Chamou o oficial romano e perguntou se fazia muito tempo que Jesus tinha morrido.
45 Are xkibꞌij che chi ri Jesús kaminaq chik, xuya bꞌe che ri José xukꞌam bꞌik.
45 Depois de receber a informação do oficial, Pilatos entregou a José o corpo de Jesus.
46 Ri José xuqasaj bꞌik ri utyoꞌjal ri Jesús, xubꞌolqꞌotij bꞌik pa jun kꞌakꞌ atzꞌyaq ri xuloqꞌo, xuyaꞌ kanoq pa jun jul ri kꞌottal cho jun abꞌaj, kꞌa te riꞌ xuwolqotij kanoq jun abꞌaj rech kutzꞌapij ri uchiꞌ ri muqbꞌal.
46 José comprou um lençol de linho, tirou o corpo da cruz e o enrolou no lençol. Em seguida pôs o corpo num túmulo cavado na rocha e rolou uma grande pedra para fechar a entrada do túmulo.
47 Ri María Magdalena rachiꞌl ri María unan ri José xkilo jawjeꞌ xmuqiꞌ wi kanoq ri Jesús.
47 Maria Madalena e Maria, a mãe de José, estavam olhando e viram onde o corpo de Jesus foi colocado.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.