Lucas 22
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NTLH
1 Are tajin kaqeteqobꞌ loq ri nimaqꞌij rech kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ, ubꞌiꞌnam Pascua.
1 Faltava pouco tempo para a Festa dos Pães sem Fermento , chamada Páscoa .
2 Ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, kakaj kakisach uwach ri Jesús, rumal kakixiꞌj kibꞌ chikiwach ri winaq.
2 Os chefes dos sacerdotes e os mestres da Lei procuravam um jeito para matar Jesus em segredo porque tinham medo do povo.
3 Are kꞌu ri Itzel xok pa ranimaꞌ ri Judas ubꞌiꞌnam Iscariote, jun chike ri kabꞌlajuj tijoxelabꞌ.
3 Então Satanás entrou em Judas, chamado Iscariotes, que era um dos doze discípulos.
4 Ri Judas xeꞌ kukꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri chajil rech ri Templo, chuchomaxik jas jeꞌ kubꞌan chujachik ri Jesús chike.
4 Judas foi falar com os chefes dos sacerdotes e com os oficiais da guarda do Templo para combinar a maneira como ele ia lhes entregar Jesus.
5 Xekiꞌkot kꞌut are xkita ri xbꞌix chike, xaq jeriꞌ xkichomaj uyaꞌik pwaq che ri Judas.
5 Eles ficaram muito contentes e prometeram dar dinheiro a ele.
6 Areꞌ xukꞌam ri pwaq, xuqujeꞌ xutzukuj jun qꞌotaj jawjeꞌ e maj wi winaq rech kujach ri Jesús.
6 Judas aceitou e começou a procurar uma oportunidade para entregar Jesus a eles, sem que o povo ficasse sabendo.
7 Are xopan ri nimaqꞌij rech ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ, che riꞌ xuqujeꞌ kakamisax ri chij rech ri Pascua.
7 Chegou o dia da Festa dos Pães sem Fermento , dia em que os judeus matavam carneirinhos para comemorar a Páscoa .
8 Ri Jesús xuꞌtaq bꞌik ri Pedro xuqujeꞌ ri Juan, xubꞌij chike: Jix jiꞌsukꞌumaj apanoq ri jastaq ri kajawataj chaqe, rech kaqabꞌan ri waꞌim rech Pascua.
8 Então Jesus deu a Pedro e a João a seguinte ordem:
9 Ri tijoxelabꞌ xkita che: ¿Jawjeꞌ kaj wi la keꞌqabꞌana wi?
9 Eles perguntaram: — Onde o senhor quer que a gente prepare o jantar?
10 Ri Jesús xubꞌij chike: Are kixok bꞌik pa ri tinimit, kikꞌulaj jun achi, rukꞌaꞌm jun qꞌebꞌal jaꞌ, chitereneꞌj bꞌik, kꞌa pa ri ja ri kopan wi.
10 Jesus respondeu:
11 Kꞌa te riꞌ chita che ri ajchoqꞌe ri ja, kuta ri ajtij: “¿Jawjeꞌ kꞌo wi ri ja ri kinwikꞌowisaj wi ri Pascua kukꞌ ri nutijoxelabꞌ?”
11 e digam ao dono dela: “O Mestre mandou perguntar a você onde fica a sala em que ele e os seus discípulos vão comer o jantar da Páscoa.”
12 Kukꞌut riꞌ chiꞌwach jun nima ja ri kꞌo chikaj, sukꞌumatalik, chilaꞌ chibꞌana wi ri rekeqꞌij.
12 Então ele mostrará a vocês uma grande sala mobiliada, no andar de cima. Preparem ali o jantar.
13 Ri e tijoxelabꞌ xebꞌe kꞌu pa ri tinimit, xeꞌkiriqa kꞌut ronojel jetaq ri xubꞌij ri Jesús chike. Xkibꞌan kꞌu ri rekeqꞌij rech ri Pascua.
13 Os dois discípulos foram até a cidade e encontraram tudo como Jesus tinha dito. Então prepararam o jantar da Páscoa.
14 Are xopan ri qꞌotaj rech ri waꞌim, ri Jesús xtꞌuyiꞌ kukꞌ ri utijoxelabꞌ chwi ri mexa.
14 Quando chegou a hora, Jesus sentou-se à mesa com os apóstolos
15 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Sibꞌalaj nurayim loq utijik waꞌ we rekeqꞌij riꞌ iwukꞌ nabꞌe cho ri nukamikal.
15 e lhes disse:
16 Rumal kꞌa te kintij chi waꞌ junmul are kopan ri qꞌij rech ri ajawarem rech ri Dios.
16 Pois eu digo a vocês que nunca comerei este jantar até que eu coma o verdadeiro jantar que haverá no
17 Xukꞌam kꞌu ri qumubꞌal vino, xutyoxij che ri Dios, kꞌa te riꞌ xubꞌij: Chijacha chiꞌwach, chixqumunoq.
17 Então Jesus pegou o cálice de vinho, deu graças a Deus e disse:
18 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi man kinqumuj ta chi na ri uwaꞌl uva, kꞌa pa ri qꞌij ri kape ri ajawarem rech ri Dios.
18 Pois eu afirmo a vocês que nunca mais beberei deste vinho até que chegue o Reino de Deus.
19 Xuqujeꞌ xukꞌam ri kaxlan wa, are xtyoxitaj rumal che ri Dios xuya chike ri utijoxelabꞌ, xubꞌij: We kaxlan wa riꞌ are retwachil nubꞌaqil ri kajach na rumal iwe, chitijaꞌ che naꞌtabꞌal we.
19 Depois pegou o pão e deu graças a Deus. Em seguida partiu o pão e o deu aos apóstolos, dizendo:
20 Are xtijtaj ri kirekeqꞌij, xukꞌam ri qumubꞌal xubꞌij: Are waꞌ retwachil ri kꞌakꞌ chomanik ri kabꞌantaj na pa ri nukikꞌel ri katixtobꞌ na rumal iwe.
20 Depois do jantar, do mesmo modo deu a eles o cálice de vinho, dizendo:
21 Chiwetaꞌmaj kꞌut chi kꞌo wukꞌ puꞌwiꞌ ri mexa ri uqꞌabꞌ ri kinjachow na.
21 Mas vejam: o traidor está aqui sentado comigo à mesa!
22 Qas tzij ri Ukꞌojol ri Achi kajach na jetaq ri tzꞌibꞌatal loq, xa kꞌu kꞌax rech ri kajachow na.
22 Pois o
23 Ri tijoxelabꞌ kꞌut xkichapleꞌj utatabꞌeloꞌxik chibꞌil taq kibꞌ: ¿Jachin kabꞌanow na wa we riꞌ?
23 Então os apóstolos começaram a perguntar uns aos outros quem seria o traidor.
24 Xuqujeꞌ kakitatabꞌela chibꞌil taq kibꞌ jachin ri nim ubꞌanik chikixoꞌl.
24 Os apóstolos tiveram uma forte discussão sobre qual deles deveria ser considerado o mais importante.
25 Ri Jesús kꞌut xubꞌij chike: Ri e taqanel pa kiwiꞌ ri e tinimit kakibꞌan kꞌax chike ri kiwinaq, xuqujeꞌ are keqꞌinomar pa kiwiꞌ ri winaq, kakibꞌij chi sibꞌalaj e utz, xa kꞌu man je ta riꞌ.
25 Então Jesus disse:
26 Man jeꞌ ta kꞌu riꞌ kixnoꞌjin ix, xane ri winaq ri karaj kux nim uqꞌij, rajawaxik kunitzꞌarisaj ribꞌ. Xuqujeꞌ ri karaj kataqanik are chuxoq patanijel.
26 Mas entre vocês não pode ser assim. Pelo contrário, o mais importante deve ser como o menos importante; e o que manda deve ser como o que é mandado.
27 Rumal ¿jachin ta kꞌu riꞌ ri nim uqꞌij? ¿La are ri winaq ri katꞌuyiꞌ chwi ri mexa o are ri kapatanijik? ¿La man kꞌu are nim uqꞌij ri katꞌuyiꞌ puꞌwiꞌ ri mexa? Pune jeriꞌ, in kꞌo in chiꞌxoꞌl che ipatanixik.
27 Quem é o mais importante? É o que está sentado à mesa para comer ou é o que está servindo? Claro que é o que está sentado à mesa. Mas entre vocês eu sou como aquele que serve.
28 Ix kꞌut, ixkꞌolinaq wukꞌ pa ronojel ri kꞌaxkꞌolal ri wikꞌowisam.
28 — Vocês têm estado sempre comigo nos meus sofrimentos.
29 Rumal kꞌu riꞌ kinya chiꞌwe ri jun ajawarem, jetaq ri xuya chwe in, ri tataxel.
29 Por isso, assim como o meu Pai me deu o direito de governar, eu também dou o mesmo direito a vocês.
30 Rech kixtꞌuyiꞌ na wukꞌ pa ri nuajawarem, xuqujeꞌ kixtꞌuyiꞌ pa ri jeꞌlik tem kiqꞌat tzij pa kiwiꞌ ri lajuj wok winaq aꞌj Israel.
30 Vocês vão comer e beber à minha mesa no meu
31 Simón, ri Itzel xatuto rech karetzꞌabꞌej awach, jetaq ri kakꞌulmataj rukꞌ ri tiriko.
31 Jesus continuou:
32 Xa kꞌu xinbꞌan chꞌawem paꞌwiꞌ rech man kattzaq ta pa ri akojobꞌal, xuqujeꞌ are kattzalij wukꞌ kaya kichuqꞌabꞌ ri awachalal.
32 Mas eu tenho orado por você, Simão, para que não lhe falte fé. E, quando você voltar para mim, anime os seus irmãos.
33 Xubꞌij ri Simón Pedro che: Rajawam nukꞌuꞌx kineꞌ ukꞌ la, pune keꞌ la pa ri cheꞌ, xuqujeꞌ we kakam la.
33 Então Pedro disse a Jesus: — Estou pronto para ser preso e morrer com o senhor!
34 Ri Jesús xubꞌij: Pedro, kamik are majaꞌ katzitziriqiꞌn ri akꞌ, kawawaj na ubꞌixik oxibꞌ mul chi awetaꞌm nuwach.
34 Então Jesus afirmou:
35 Kꞌa te riꞌ xubꞌij ri Jesús chike konojel ri utijoxelabꞌ: Are xixintaq bꞌik, xinbꞌij chiꞌwe chi maj kꞌolibꞌal irajil kikꞌambꞌik, xuqujeꞌ maj ixajabꞌ kikꞌambꞌik, ¿la kꞌo kꞌu xajawataj chiꞌwe? Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Man kꞌo taj.
35 Depois Jesus perguntou aos discípulos: — Não faltou nada! — responderam eles.
36 Chanim kꞌut ri kꞌo yakbꞌal urajil chukꞌama bꞌik, je xuqujeꞌ ri kꞌo uchim, are kꞌu ri maj kꞌo rukꞌ chukꞌayij ri umanta chuloqꞌo jun usakꞌibꞌal.
36 Então Jesus disse:
37 Rumal kinbꞌij chiꞌwe chi kakꞌulmataj na ronojel ri tzꞌibꞌatal loq: Ri areꞌ xajilax chkixoꞌl ri e bꞌanal taq kꞌax. Tajin kꞌu kakꞌulmataj ri tzꞌibꞌatal loq chwij.
37 Pois as
38 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Ajawxel, kꞌo kebꞌ sakꞌibꞌal qukꞌ. Ri Jesús xubꞌij chike: Xaqareꞌ laꞌ.
38 Aí os seus discípulos disseram: — Senhor, aqui estão duas espadas.
39 Xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit jetaq ri naqꞌatal che, xeꞌ pa ri juyubꞌ Olivos. Ri utijoxelabꞌ xeteriꞌ bꞌik ri chirij.
39 Jesus saiu e foi, como de costume, ao monte das Oliveiras; e os seus discípulos foram com ele.
40 Are xoꞌpan pa ri juyubꞌ, xubꞌij chike: Chibꞌana chꞌawem rech man kixtzaq ta pa ri mak.
40 Quando chegou ao lugar escolhido, Jesus disse:
41 Ri Jesús kꞌut xutas apanoq ribꞌ chike ri utijoxelabꞌ, kꞌa te riꞌ xukiꞌk xubꞌan chꞌawem.
41 Então se afastou a uma distância de mais ou menos trinta metros. Ajoelhou-se e começou a orar,
42 Xubꞌij kꞌut: Tat, kꞌo ta bꞌa ne wi, kaj la man kinriq ta waꞌ we kꞌaxal riꞌ, xa kꞌu man in taj kabꞌan we, xane lal.
42 dizendo:
43 Xukꞌut kꞌu ribꞌ jun ángel cho chuyaꞌik uchuqꞌabꞌ.
43 [Então um anjo do céu apareceu e o animava.
44 Sibꞌalaj kꞌax kꞌu ri ranimaꞌ xubꞌan kꞌu chꞌawem rukꞌ chuqꞌabꞌ, sibꞌalaj xel kꞌu pa jaꞌ, ri jaꞌ ri xel che jer kꞌo ri utzatzal ri kikꞌ xtzꞌutuw pa ri ulew.
44 Cheio de uma grande aflição, Jesus orava com mais força ainda. O seu suor era como gotas de sangue caindo no chão.]
45 Are xtoꞌtaj che chꞌawem, xtzalij kukꞌ ri utijoxelabꞌ, tajin kꞌu kewarik xubꞌuꞌriqaꞌ, rumal sibꞌalaj e qꞌiꞌtajinaq rumal ri bꞌis ri kakinaꞌo.
45 Depois de orar, ele se levantou, voltou para o lugar onde os discípulos estavam e os encontrou dormindo, pois a tristeza deles era muito grande.
46 Xubꞌij ri Jesús chike: ¿Jas che tajin kixwarik? Chixwaꞌjiloq, chibꞌana chꞌawem rech man kixtzaq ta pa mak.
46 E disse:
47 Kꞌa tajin na katzijon ri Jesús are xaq kꞌa teꞌ xoꞌpan sibꞌalaj e kꞌi winaq, nabꞌe bꞌik chikiwach jun chike ri tijoxelabꞌ ubꞌiꞌ Judas. Ri Judas xqet chuxukut ri Jesús, rech xutzꞌumaj.
47 Jesus ainda estava falando, quando chegou uma multidão. Judas, um dos doze discípulos, que era quem guiava aquela gente, chegou perto de Jesus para beijá-lo.
48 Ri Jesús xuta che ri Judas: ¿La rukꞌ jun tzꞌumanik kakꞌayij ri uKꞌojol ri Achi?
48 Mas Jesus disse:
49 Are kꞌu ri e tijoxelabꞌ ri kisutim rij ri Jesús, are xkilo ri tajin kakꞌulmatajik xkibꞌij: Ajawxel, ¿la utz kujchꞌoꞌjin rukꞌ sakꞌibꞌal?
49 Quando os discípulos que estavam com Jesus viram o que ia acontecer, disseram: — Senhor, devemos atacar essa gente com as nossas espadas?
50 Jun kꞌut chike ri tijoxelabꞌ xusakꞌij bꞌik ri wiqiqꞌabꞌ uxikin ri patanil re ri kinimal ri chꞌawenel cho ri Dios chikiwach ri winaq.
50 Um deles feriu com a espada o empregado do Grande Sacerdote , cortando a sua orelha direita.
51 Ri Jesús xubꞌij chike: Chiya chilaꞌ. Xuchap kꞌu ri uxikin ri achi, xukunaj.
51 Mas Jesus ordenou: Aí tocou na orelha do homem e o curou.
52 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, chike ri e chajil taq ri Templo rech ri Dios, xuqujeꞌ chike ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq, ri xuꞌlik chuchapik. ¿La in jun elaqꞌom kꞌut che ri kixpe chinuchapik rukꞌ sakꞌibꞌal rachiꞌl cheꞌ?
52 Em seguida disse aos chefes dos sacerdotes, aos oficiais da guarda do Templo e aos líderes judeus que tinham vindo para prendê-lo:
53 Xinkꞌojiꞌ ya ronojel qꞌij iwukꞌ pa ri Templo, maj ya jun xutzaq uqꞌabꞌ chwij, xa kꞌu xopan ri qꞌotaj are ri qꞌequꞌmal kabꞌan rech.
53 Eu estava com vocês todos os dias no pátio do Templo, e vocês não tentaram me prender. Mas esta é a hora de vocês e também a hora do poder da escuridão.
54 Xkichap kꞌu ri Jesús, xkikꞌam bꞌik cho rachoch ri ki kinimaꞌqil ri chꞌawenel cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq. Ri Pedro kꞌut utereneꞌm ri Jesús, xa kꞌu naj kꞌo wi kan che.
54 Eles prenderam Jesus e o levaram até a casa do Grande Sacerdote . E Pedro os seguia de longe.
55 Xkikuch jun qꞌaqꞌ cho ri ja, konojel xkimulij kibꞌ chirij, ri Pedro xtꞌuyiꞌ xuqujeꞌ kukꞌ.
55 Quando acenderam uma fogueira no meio do pátio, Pedro foi e sentou-se com os que estavam em volta do fogo.
56 Xa kꞌu kꞌo jun aj ikꞌ xrilo chi tꞌuyul qaj ri Pedro kukꞌ, kꞌo xukaꞌyej xubꞌij che: Waꞌ we achi riꞌ rachiꞌl xuqujeꞌ ri Jesús.
56 Uma das empregadas o viu sentado ali perto da fogueira, olhou bem para ele e disse: — Este homem também estava com Jesus!
57 Ri Pedro kꞌut xrawaj ubꞌixik, xubꞌij: Ixoq, man wetaꞌm ta in uwach ri achi riꞌ.
57 Mas Pedro negou, dizendo: — Mulher, eu nem conheço esse homem!
58 Man naj ta qꞌotaj ikꞌowinaq are xpe chi jun achi, xubꞌij che ri Pedro: At xuqujeꞌ at kachiꞌl. Ri Pedro xubꞌij: Achi, man e wachiꞌl ta in.
58 Pouco tempo depois, um homem o viu ali e disse: — Você também é um deles! Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sou um deles.
59 Are xikꞌow jun hora, kꞌo chi jun achi xubꞌij che ri Pedro: Waꞌ we achi riꞌ rachiꞌl ri Jesús, aj Galilea xuqujeꞌ.
59 Mais ou menos uma hora depois, outro insistiu: — Você estava mesmo com ele porque também é galileu.
60 Ri Pedro xubꞌij: Achi man wetaꞌm ta in jas riꞌ tajin katzijoj rij. Qas che ri qꞌotaj ri xutzalij uwach ri tzij, xtzitziriqiꞌn ri amaꞌ akꞌ.
60 Mas Pedro respondeu: — Homem, eu não sei do que é que você está falando! Naquele instante, enquanto ele falava, o galo cantou.
61 Are kꞌu ri Ajawxel xtzalqꞌomijik, xukaꞌyej ri Pedro. Xnaꞌtaj kꞌu che ri Pedro jas ri bꞌiꞌtal che rumal ri Ajawxel: Kꞌamajaꞌ na katzitziriqiꞌn ri akꞌ are kawowaj uqꞌalajisaxik nuwach oxibꞌ mul.
61 Então o Senhor virou-se e olhou firme para Pedro, e ele lembrou das palavras que o Senhor lhe tinha dito: “Hoje, antes que o galo cante, você dirá três vezes que não me conhece.”
62 Xel kꞌu loq chilaꞌ xutzoqopij jun bꞌisobꞌal laj roqꞌej.
62 Então Pedro saiu dali e chorou amargamente.
63 Ri achyabꞌ kꞌut ri e chajininaq ri Jesús xkichapleꞌj uchꞌayik xuqujeꞌ utzeꞌxik uwach.
63 Os homens que estavam guardando Jesus zombavam dele e batiam nele.
64 Xkichꞌuq ri ubꞌoqꞌoch, kꞌa te riꞌ kakita che: Chariqaꞌ jachin xatchꞌayowik.
64 Taparam os olhos dele e perguntavam: — Quem foi que bateu em você? Adivinhe!
65 Je xuqujeꞌ sibꞌalaj kꞌi kꞌax taq tzij xkibꞌij che.
65 E diziam muitas outras coisas para insultá-lo.
66 Are xsaqirik, xkimulij kibꞌ konojel ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri tinimit, ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, je xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, xkikoj kichuqꞌabꞌ chi keꞌ ri Jesús chkiwach ri e qꞌatal taq tzij.
66 Quando amanheceu, alguns líderes dos judeus, alguns chefes dos sacerdotes e alguns mestres da Lei se reuniram. Depois mandaram levar Jesus diante do Conselho Superior .
67 Xkibꞌij kꞌu che: chabꞌij chaqe we at ri, ri at Cristo. Ri Jesús, xubꞌij: Pune kinbꞌij chiꞌwe, riꞌ man kinikoj taj.
67 Então lhe disseram: — Diga para nós se você é o Ele respondeu:
68 We ta kinbꞌan xuqujeꞌ kꞌotbꞌal chiꞌ chiꞌwe, man kitzalij ta riꞌ uwach.
68 E, se eu fizer uma pergunta, vocês não vão responder.
69 Xa kꞌu kamik riꞌ ri uKꞌojol ri Achi katꞌuyiꞌ na pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri Dios, ri kwinel che ronojel.
69 Mas de agora em diante o
70 Konojel kꞌu ri winaq junam xkibꞌij: ¿La at kꞌut at ukꞌojol ri Dios? Ri Jesús xubꞌij: Ix xixbꞌinik.
70 Aí todos perguntaram: — Então você é o Filho de Deus? Jesus respondeu:
71 Ri winaq kꞌut xkibꞌij: ¿La kaꞌjawataj kꞌu na winaq rech kakiqꞌalajisaj chaqe ri xubꞌij? Uj xqata rukꞌ ri qaxikin ri xubꞌij rukꞌ ri uchiꞌ.
71 E eles disseram: — Não precisamos mais de testemunhas. Nós mesmos ouvimos o que ele disse.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.