Lucas 22

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Are tajin kaqeteqobꞌ loq ri nimaqꞌij rech kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ, ubꞌiꞌnam Pascua.
1 Faraw Wanawanan Yeast en ana hiyuw wabin Tar Nowaten aa isan ana veya i na kabom.
2 Ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, kakaj kakisach uwach ri Jesús, rumal kakixiꞌj kibꞌ chikiwach ri winaq.
2 Naatu nati ana veya’amaim firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah wa’iwa’iramaim ef hinunuwet mi’itube Jesu hitab hitarab tamorob isan, anayabin bebeyanamaim sinafumih sabuw hibiruwih.
3 Are kꞌu ri Itzel xok pa ranimaꞌ ri Judas ubꞌiꞌnam Iscariote, jun chike ri kabꞌlajuj tijoxelabꞌ.
3 Nati ana veya’amaim, Jesu ana bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot Judas wabin ta Iscariot Satan dogoron wanawanan run.
4 Ri Judas xeꞌ kukꞌ ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, xuqujeꞌ ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri chajil rech ri Templo, chuchomaxik jas jeꞌ kubꞌan chujachik ri Jesús chike.
4 Basit na firis ukwarih naatu Tafaror Bar ma’utenayah hai orot ukwarih biyah tit, Jesu mi’itube nab nabitih isan bairi hiyakitifuw.
5 Xekiꞌkot kꞌut are xkita ri xbꞌix chike, xaq jeriꞌ xkichomaj uyaꞌik pwaq che ri Judas.
5 Naatu orot ukwarih hiyasisir Judas kabay baitinin isan hio’matan.
6 Areꞌ xukꞌam ri pwaq, xuqujeꞌ xutzukuj jun qꞌotaj jawjeꞌ e maj wi winaq rech kujach ri Jesús.
6 Judas ibasit naatu ef ana gewasin wa’iwa’iramaim nuwet, mi’itube Jesu tab tabitih, sabuw men hitaso’ob.
7 Are xopan ri nimaqꞌij rech ri kaxlan wa ri maj chꞌam rukꞌ, che riꞌ xuqujeꞌ kakamisax ri chij rech ri Pascua.
7 Faraw Wanawanan Yeast en hiyuw ana veya natit, nati ana veya’amaim i Tar Nowaten isan sheep natunatuh lamb terouw sibor teya’aya.
8 Ri Jesús xuꞌtaq bꞌik ri Pedro xuqujeꞌ ri Juan, xubꞌij chike: Jix jiꞌsukꞌumaj apanoq ri jastaq ri kajawataj chaqe, rech kaqabꞌan ri waꞌim rech Pascua.
8 Imih Peter, John hairi Jesu eobaimanih iyafarih eo, “Kwanan Tar Nowaten ana hiyuw kwanabogaigiwas tanaa.”
9 Ri tijoxelabꞌ xkita che: ¿Jawjeꞌ kaj wi la keꞌqabꞌana wi?
9 Hibatiy hio, “Menamaim kukokok boro ana bogaigiwas?”
10 Ri Jesús xubꞌij chike: Are kixok bꞌik pa ri tinimit, kikꞌulaj jun achi, rukꞌaꞌm jun qꞌebꞌal jaꞌ, chitereneꞌj bꞌik, kꞌa pa ri ja ri kopan wi.
10 Jesu iyafutih eo, “Kwanan Jerusalem kwanatitit auman orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nanan bairi kwanitar, naatu kwani’ufunun bairi kwanan bar erurumaim kwanarun.
11 Kꞌa te riꞌ chita che ri ajchoqꞌe ri ja, kuta ri ajtij: “¿Jawjeꞌ kꞌo wi ri ja ri kinwikꞌowisaj wi ri Pascua kukꞌ ri nutijoxelabꞌ?”
11 Naatu bar matuwan orot kwanibatiy, ‘Bai’obaiyenayan,’ o isa iti na’atube eo. ‘Ayu au bai’ufununayah bairi nanawan bar awan menatan boro imaim Tar Nowaten ana bay anaa?’
12 Kukꞌut riꞌ chiꞌwach jun nima ja ri kꞌo chikaj, sukꞌumatalik, chilaꞌ chibꞌana wi ri rekeqꞌij.
12 Naatu i boro bar awan gagamin yate tafan ni’obaiyi kwana’itin, nati’imaim sawar etei hirereb hiyabuna inu’in, imaim kwanabogaigiwas.”
13 Ri e tijoxelabꞌ xebꞌe kꞌu pa ri tinimit, xeꞌkiriqa kꞌut ronojel jetaq ri xubꞌij ri Jesús chike. Xkibꞌan kꞌu ri rekeqꞌij rech ri Pascua.
13 Orot rou’ab hitit hinan sawar etei Jesu eo na’atube hi’itah, basit Tar Nowaten hiyuw hibogaigiwas.
14 Are xopan ri qꞌotaj rech ri waꞌim, ri Jesús xtꞌuyiꞌ kukꞌ ri utijoxelabꞌ chwi ri mexa.
14 Bay aa isan ana veya tit, naatu Jesu ana tur abarayah bairi bay aa ana efanamaim himare.
15 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike: Sibꞌalaj nurayim loq utijik waꞌ we rekeqꞌij riꞌ iwukꞌ nabꞌe cho ri nukamikal.
15 Baise iuwih eo, “Ayu akokok kwanekwan iti Tar Nowaten ana bay kwa bairit tanaa, imaibo ani’akir biyau nababan.
16 Rumal kꞌa te kintij chi waꞌ junmul are kopan ri qꞌij rech ri ajawarem rech ri Dios.
16 Anayabin a tur ao’owen, ayu i boro men kafa’imo iti bay anaa maiye, ana veya’amaim iti sawar yabin anababatun niturobe God ana aiwob wanawananamaim.”
17 Xukꞌam kꞌu ri qumubꞌal vino, xutyoxij che ri Dios, kꞌa te riꞌ xubꞌij: Chijacha chiꞌwach, chixqumunoq.
17 Imaibo Jesu kerowas bai, God ana merar yi, naatu ana bai’ufununayah itih eo, “Kerowas iti kwabai etei’imak kwafaram kwatom.
18 Qas tzij kinbꞌij chiꞌwe chi man kinqumuj ta chi na ri uwaꞌl uva, kꞌa pa ri qꞌij ri kape ri ajawarem rech ri Dios.
18 A tur ao’owen, veya iti boun ebubusuruf ayu iti wine boro men anatom, ayu boro iti na’atube ana ma nan God ana aiwob nan natit.”
19 Xuqujeꞌ xukꞌam ri kaxlan wa, are xtyoxitaj rumal che ri Dios xuya chike ri utijoxelabꞌ, xubꞌij: We kaxlan wa riꞌ are retwachil nubꞌaqil ri kajach na rumal iwe, chitijaꞌ che naꞌtabꞌal we.
19 Naatu rafiy bai God ana merar yi sawar, imasib ana bai’ufununayah itih eo, “Iti i ayu biyou, kwa abit, iti na’atube kwanasinaf saise imaim ayu kwananuhu.”
20 Are xtijtaj ri kirekeqꞌij, xukꞌam ri qumubꞌal xubꞌij: Are waꞌ retwachil ri kꞌakꞌ chomanik ri kabꞌantaj na pa ri nukikꞌel ri katixtobꞌ na rumal iwe.
20 Naatu kerowas isan i na’atube sinaf, bay hi’aa ufunamaim bai itih eo. “Iti kerowas i God ana Obaibasit Boubun ayu au rara’amaim ibour kwa etei isa ebisuwai.
21 Chiwetaꞌmaj kꞌut chi kꞌo wukꞌ puꞌwiꞌ ri mexa ri uqꞌabꞌ ri kinjachow na.
21 Baise kwanaso’ob orot yait ayu morobomih babau eo, i iti gemamaim airi ama’am.
22 Qas tzij ri Ukꞌojol ri Achi kajach na jetaq ri tzꞌibꞌatal loq, xa kꞌu kꞌax rech ri kajachow na.
22 Orot Natun i boro namorob God isan yayakitifuw na’atube, baise orot yait baban eo emomorob i boro baimakiy gagamin na’in nab.”
23 Ri tijoxelabꞌ kꞌut xkichapleꞌj utatabꞌeloꞌxik chibꞌil taq kibꞌ: ¿Jachin kabꞌanow na wa we riꞌ?
23 Basit bai’ufununayah taiyuwi hibabatiyih hio, “Iti kou’ay wanawanamaim o yait iti na’atube sinafumih iyakitifuw ima kunotanot?”
24 Xuqujeꞌ kakitatabꞌela chibꞌil taq kibꞌ jachin ri nim ubꞌanik chikixoꞌl.
24 Bai’ufununayah taiyuwih wanawanahimaim gamin matar hai kokok hitaso’ob yait i orot gagamin.
25 Ri Jesús kꞌut xubꞌij chike: Ri e taqanel pa kiwiꞌ ri e tinimit kakibꞌan kꞌax chike ri kiwinaq, xuqujeꞌ are keqꞌinomar pa kiwiꞌ ri winaq, kakibꞌij chi sibꞌalaj e utz, xa kꞌu man je ta riꞌ.
25 Jesu iuwih eo, “Tafaram wanawanan Eteni Sabuw hai aiwob ana sabuw kaifih isan i hai fair ema’am imih sabuw tekakaifih, naatu sabuw iyab onowaten hibai sabuw tebobonawiyih, i tekokok wabih nara’at Bonawiyenayah hinarouw.
26 Man jeꞌ ta kꞌu riꞌ kixnoꞌjin ix, xane ri winaq ri karaj kux nim uqꞌij, rajawaxik kunitzꞌarisaj ribꞌ. Xuqujeꞌ ri karaj kataqanik are chuxoq patanijel.
26 Baise kwa wanawanamaim i men na’atube nama, o yait orot gagamin mataramih taiyuw inayare inikek, naatu o yait bonawiyenayan mataramih taituwa isah ini’akir inabow.
27 Rumal ¿jachin ta kꞌu riꞌ ri nim uqꞌij? ¿La are ri winaq ri katꞌuyiꞌ chwi ri mexa o are ri kapatanijik? ¿La man kꞌu are nim uqꞌij ri katꞌuyiꞌ puꞌwiꞌ ri mexa? Pune jeriꞌ, in kꞌo in chiꞌxoꞌl che ipatanixik.
27 Yait i orot gagamin, orot bay aayan o orot bay semorayan? Orot mare ma bay eaau i turobe orot gagamin. Baise ayu kwa wanawanamaim i akir wairafin na’atube ama kwa isa abowabow.
28 Ix kꞌut, ixkꞌolinaq wukꞌ pa ronojel ri kꞌaxkꞌolal ri wikꞌowisam.
28 Au routobon fokarih wanawananamaim men kwaihamiyu, baise sisibu’umaim mar etei bairi tama’am.
29 Rumal kꞌu riꞌ kinya chiꞌwe ri jun ajawarem, jetaq ri xuya chwe in, ri tataxel.
29 Tamai aiwob ana fair itu abi’aiwob na’atube nati fair ta’imon kwa abit kwani’aiwob
30 Rech kixtꞌuyiꞌ na wukꞌ pa ri nuajawarem, xuqujeꞌ kixtꞌuyiꞌ pa ri jeꞌlik tem kiqꞌat tzij pa kiwiꞌ ri lajuj wok winaq aꞌj Israel.
30 Kwa boro au aiwob wanawananamaim kwanaa, kwanatom yasisir kwanab, aiwob hai ura ma’ama’amaim kwanamare Israel sabuw hai big etei 12 kwanakaifih.”
31 Simón, ri Itzel xatuto rech karetzꞌabꞌej awach, jetaq ri kakꞌulmataj rukꞌ ri tiriko.
31 Jesu eo, “Simon, Simon! Satan i baibasit God biyanane bai, kwa routobon nit nakubaituturimih. Orot masaw bowayan ana rice erab erububunai ani’aanin nabin eyai, naatu kanabin nabin eya’iyai na’atube.
32 Xa kꞌu xinbꞌan chꞌawem paꞌwiꞌ rech man kattzaq ta pa ri akojobꞌal, xuqujeꞌ are kattzalij wukꞌ kaya kichuqꞌabꞌ ri awachalal.
32 Baise Simon, ayu o isa ayoyoyoban, saise a baitumatum men nara’iy, naatu ayu isou inamamatabir ana veya, taituwa koufair initih hinabatkikin.”
33 Xubꞌij ri Simón Pedro che: Rajawam nukꞌuꞌx kineꞌ ukꞌ la, pune keꞌ la pa ri cheꞌ, xuqujeꞌ we kakam la.
33 Baise Peter iya’afut eo, “Regah ayu airit na dibur run naatu na morob isan abobuna ama’am.”
34 Ri Jesús xubꞌij: Pedro, kamik are majaꞌ katzitziriqiꞌn ri akꞌ, kawawaj na ubꞌixik oxibꞌ mul chi awetaꞌm nuwach.
34 Jesu eo, “Peter, boun gugumin o boro mar tounu inayoub inao, ‘Ayu orot nati men aso’ob,’ i ufunamaim kokorere boro nao inanowar.”
35 Kꞌa te riꞌ xubꞌij ri Jesús chike konojel ri utijoxelabꞌ: Are xixintaq bꞌik, xinbꞌij chiꞌwe chi maj kꞌolibꞌal irajil kikꞌambꞌik, xuqujeꞌ maj ixajabꞌ kikꞌambꞌik, ¿la kꞌo kꞌu xajawataj chiꞌwe? Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Man kꞌo taj.
35 Imaibo Jesu ana bai’ufununayah ibatiyih eo, “Kwanotanot ayu ai yuni aur kaukut, hafoy naatu a baibiyon en kwatit kwanan ana veya’amaim, sawar afa isah kwaiyababan.” Hiya’afut hio,
36 Chanim kꞌut ri kꞌo yakbꞌal urajil chukꞌama bꞌik, je xuqujeꞌ ri kꞌo uchim, are kꞌu ri maj kꞌo rukꞌ chukꞌayij ri umanta chuloqꞌo jun usakꞌibꞌal.
36 Jesu iuwih eo, “Baise a tur ao’owen, o yait aur kaukut, o hafoy ema’am inab, naatu o yait aur kaiy en, a biya baibiyon inab inan hinatubun naatu kabay inab kaiy inatubun uma inisinfafar.
37 Rumal kinbꞌij chiꞌwe chi kakꞌulmataj na ronojel ri tzꞌibꞌatal loq: Ri areꞌ xajilax chkixoꞌl ri e bꞌanal taq kꞌax. Tajin kꞌu kakꞌulmataj ri tzꞌibꞌatal loq chwij.
37 Anayabin a tur ao’owen, Buk Atamaninamaim iti na’atube hio hikirum, ‘Hi’i’itin i bainowan mowanabe,’ naatu nati tur i ayu isou hikirum, naatu boro anasinaf nan yabin namatar’’”
38 Ri tijoxelabꞌ xkibꞌij: Ajawxel, kꞌo kebꞌ sakꞌibꞌal qukꞌ. Ri Jesús xubꞌij chike: Xaqareꞌ laꞌ.
38 Bai’ufununayah hio, “Regah kaiy rou’ab iti abobotanen kui’itan.” Jesu iyafutih eo, “Nati ana fofonin.”
39 Xel bꞌik ri Jesús pa ri tinimit jetaq ri naqꞌatal che, xeꞌ pa ri juyubꞌ Olivos. Ri utijoxelabꞌ xeteriꞌ bꞌik ri chirij.
39 Jesu ana bai’ufununayah bairi matan fufur tisisinaf na’atube Jerusalem hihamiy hiyen hin Olive Oyawemaim hitit.
40 Are xoꞌpan pa ri juyubꞌ, xubꞌij chike: Chibꞌana chꞌawem rech man kixtzaq ta pa ri mak.
40 Jesu na nati efanamaim titit ana veya, basit ana bai’ufununayan iuwih eo, “Kwanayoyoban saise routobon nanan boro kwanarukouw.”
41 Ri Jesús kꞌut xutas apanoq ribꞌ chike ri utijoxelabꞌ, kꞌa te riꞌ xukiꞌk xubꞌan chꞌawem.
41 Imaibo in fotafot wan ana fofonin na’atube, sun yowen yoyoban
42 Xubꞌij kꞌut: Tat, kꞌo ta bꞌa ne wi, kaj la man kinriq ta waꞌ we kꞌaxal riꞌ, xa kꞌu man in taj kabꞌan we, xane lal.
42 eo, “Tamai inakokok na’at, basit iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok, baise abisa o kukokok na’atube namatar.”
43 Xukꞌut kꞌu ribꞌ jun ángel cho chuyaꞌik uchuqꞌabꞌ.
43 — ausente —
44 Sibꞌalaj kꞌax kꞌu ri ranimaꞌ xubꞌan kꞌu chꞌawem rukꞌ chuqꞌabꞌ, sibꞌalaj xel kꞌu pa jaꞌ, ri jaꞌ ri xel che jer kꞌo ri utzatzal ri kikꞌ xtzꞌutuw pa ri ulew.
44 — ausente —
45 Are xtoꞌtaj che chꞌawem, xtzalij kukꞌ ri utijoxelabꞌ, tajin kꞌu kewarik xubꞌuꞌriqaꞌ, rumal sibꞌalaj e qꞌiꞌtajinaq rumal ri bꞌis ri kakinaꞌo.
45 Yoyoban sawar misir inan, ana bai’ufununayah matah fot hi’inu’in itih, hai yababan ra’at kwanekwan easbunih hi’inu’in.
46 Xubꞌij ri Jesús chike: ¿Jas che tajin kixwarik? Chixwaꞌjiloq, chibꞌana chꞌawem rech man kixtzaq ta pa mak.
46 Iuwih eo, “Aisim kwa’inu’in? Kwamisir kwayoyoban saise men routobon kwanab.”
47 Kꞌa tajin na katzijon ri Jesús are xaq kꞌa teꞌ xoꞌpan sibꞌalaj e kꞌi winaq, nabꞌe bꞌik chikiwach jun chike ri tijoxelabꞌ ubꞌiꞌ Judas. Ri Judas xqet chuxukut ri Jesús, rech xutzꞌumaj.
47 Jesu iti na’atube bat eo auman, bai’ufununayah 12 wanawanahimaim orot ta wabin Judas sabuw rou’ay gagamin na’in nawiyih hina hitit. Naatu Judas mutufor in Jesu biyan tit bai mamay. Judas baiyowayah naatu Jews bairi hina Jesu emamamay|alt="Judas kissing Jesus; with soldiers and Jews" src="cn01812B.tif" size="col" loc="Luk 22.47" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="22.47-48"
48 Ri Jesús xuta che ri Judas: ¿La rukꞌ jun tzꞌumanik kakꞌayij ri uKꞌojol ri Achi?
48 Baise Jesu iu, “Judas o iti mamayenamaim Orot Natun ibai rakit sabuw kubitih?”
49 Are kꞌu ri e tijoxelabꞌ ri kisutim rij ri Jesús, are xkilo ri tajin kakꞌulmatajik xkibꞌij: Ajawxel, ¿la utz kujchꞌoꞌjin rukꞌ sakꞌibꞌal?
49 Bai’ufununayah bairi hibatabat Jesu isan abisa mamatar hi’itin, basit hibatiy, “Regah karam boro kaiyomaim bairi aniyow?”
50 Jun kꞌut chike ri tijoxelabꞌ xusakꞌij bꞌik ri wiqiqꞌabꞌ uxikin ri patanil re ri kinimal ri chꞌawenel cho ri Dios chikiwach ri winaq.
50 Naatu ana bai’ufununayah orot ta ana kaiy bora’ah, Firis Gagamin ana akir wairafin ta tainin asukwafune buru’um.
51 Ri Jesús xubꞌij chike: Chiya chilaꞌ. Xuchap kꞌu ri uxikin ri achi, xukunaj.
51 Baise Jesu eo, “Men inasinaf maiye kunutanub!” Naatu Jesu orot tainin butubun efanin matar maiye.
52 Kꞌa te riꞌ xubꞌij chike ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, chike ri e chajil taq ri Templo rech ri Dios, xuqujeꞌ chike ri e kꞌamal taq kibꞌe ri winaq, ri xuꞌlik chuchapik. ¿La in jun elaqꞌom kꞌut che ri kixpe chinuchapik rukꞌ sakꞌibꞌal rachiꞌl cheꞌ?
52 Imaibo Jesu firis ukwarih, Tafaror Bar ana firis ukwarin, furisiman, naatu regaregah ai’in Jesu bain fatuminamih hinan iuwih eo, “Kwa iti kaiy, kefat yuwu rabu’umih kwabow kwanan ana itinin i ayu orot kakafu bainowan na’atube?
53 Xinkꞌojiꞌ ya ronojel qꞌij iwukꞌ pa ri Templo, maj ya jun xutzaq uqꞌabꞌ chwij, xa kꞌu xopan ri qꞌotaj are ri qꞌequꞌmal kabꞌan rech.
53 Ayu mar etei Tafaror Bar gagamin wanawanan bairit tama’am, men kwakok boro imaim ayu kwatafatumu? Baise iti boun i kwa a veya, imih abisa kwakokok na’atube kwasinaf. Anayabin gugumin ana orot ebobonawiyi.”
54 Xkichap kꞌu ri Jesús, xkikꞌam bꞌik cho rachoch ri ki kinimaꞌqil ri chꞌawenel cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq. Ri Pedro kꞌut utereneꞌm ri Jesús, xa kꞌu naj kꞌo wi kan che.
54 Jesu hibai hifatum hibai hin Firis Gagamin ana bar hitit, naatu Peter nabineika bat i’uf nunih bairi hin hitit.
55 Xkikuch jun qꞌaqꞌ cho ri ja, konojel xkimulij kibꞌ chirij, ri Pedro xtꞌuyiꞌ xuqujeꞌ kukꞌ.
55 Wairaf merar yan foun hi’asir himare hima rararih, Peter na wanawanah mare bairi hima rararih,
56 Xa kꞌu kꞌo jun aj ikꞌ xrilo chi tꞌuyul qaj ri Pedro kukꞌ, kꞌo xukaꞌyej xubꞌij che: Waꞌ we achi riꞌ rachiꞌl xuqujeꞌ ri Jesús.
56 basit akir wairafin babitai ta nuw Peter ma wairaf rarar itin, naatu matan kubar itinbunai sawar imaibo eo, “Iti orot auman i Jesu hairi hima hireremor.”
57 Ri Pedro kꞌut xrawaj ubꞌixik, xubꞌij: Ixoq, man wetaꞌm ta in uwach ri achi riꞌ.
57 Baise Peter yaub eo, “Babitai, ayu nati orot i men kafa’i aso’ob.”
58 Man naj ta qꞌotaj ikꞌowinaq are xpe chi jun achi, xubꞌij che ri Pedro: At xuqujeꞌ at kachiꞌl. Ri Pedro xubꞌij: Achi, man e wachiꞌl ta in.
58 Hima kafa’imo, orot ta itin maiye eo, “O i ni’i orot ana bai’ufununayan ta.” Baise Peter iya’afut eo, “Aro, ayu men nati orot ana bai’ufununayan ta’amih.”
59 Are xikꞌow jun hora, kꞌo chi jun achi xubꞌij che ri Pedro: Waꞌ we achi riꞌ rachiꞌl ri Jesús, aj Galilea xuqujeꞌ.
59 Hima one hour na’atube sawar, basit orot tabo iban eo maiye “Tur anababatun iti orot i Galilee matuwan Jesu hairi hima hireremor men kasikasiy ta’amih.”
60 Ri Pedro xubꞌij: Achi man wetaꞌm ta in jas riꞌ tajin katzijoj rij. Qas che ri qꞌotaj ri xutzalij uwach ri tzij, xtzitziriqiꞌn ri amaꞌ akꞌ.
60 Baise Peter orot iya’afut eo, “Aro ayu men kafa’i aso’ob o abisa kuo.” Iti na’at eo auman kokorere eo.
61 Are kꞌu ri Ajawxel xtzalqꞌomijik, xukaꞌyej ri Pedro. Xnaꞌtaj kꞌu che ri Pedro jas ri bꞌiꞌtal che rumal ri Ajawxel: Kꞌamajaꞌ na katzitziriqiꞌn ri akꞌ are kawowaj uqꞌalajisaxik nuwach oxibꞌ mul.
61 Regah tatabir mutufor nuw Peter itin, naatu Regah abisa eo i not, “Boun gugumin o boro mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro nao.”
62 Xel kꞌu loq chilaꞌ xutzoqopij jun bꞌisobꞌal laj roqꞌej.
62 Basit Peter misir tit in ufun re rerey i gagagamat.
63 Ri achyabꞌ kꞌut ri e chajininaq ri Jesús xkichapleꞌj uchꞌayik xuqujeꞌ utzeꞌxik uwach.
63 Orot afa Jesu hima’uh hima’am himisir faifuw ta hibai matan hisum,
64 Xkichꞌuq ri ubꞌoqꞌoch, kꞌa te riꞌ kakita che: Chariqaꞌ jachin xatchꞌayowik.
64 imaibo hi’i’iyab naatu hiborabirab hio, “Kuo anowar, yait o rabi?”
65 Je xuqujeꞌ sibꞌalaj kꞌi kꞌax taq tzij xkibꞌij che.
65 Naatu tur kakafih moumurih maiyow hiu kwanikwaniy hi’i’iyab.
66 Are xsaqirik, xkimulij kibꞌ konojel ri e kꞌamal taq bꞌe ke ri tinimit, ri e kꞌamal taq kibꞌe ri e chꞌawenelabꞌ cho ri Dios pa kiwiꞌ ri winaq, je xuqujeꞌ ri aꞌjtijabꞌ rech ri taqanik, xkikoj kichuqꞌabꞌ chi keꞌ ri Jesús chkiwach ri e qꞌatal taq tzij.
66 Mar sibisib auman sabuw hai regaregah ai’in, firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah etei hiru’ay hita’imon, imaibo Jesu hinawiy hina Kaniser nahimaim bat
67 Xkibꞌij kꞌu che: chabꞌij chaqe we at ri, ri at Cristo. Ri Jesús, xubꞌij: Pune kinbꞌij chiꞌwe, riꞌ man kinikoj taj.
67 naatu hibatiy, “Kuo anowar o i Keriso?” Jesu iyafutih eo, “A tur ana’owen boro men kwanitutumu’umih,
68 We ta kinbꞌan xuqujeꞌ kꞌotbꞌal chiꞌ chiꞌwe, man kitzalij ta riꞌ uwach.
68 naatu ana bibatiyi auman boro men kwaniyafutu’umih.
69 Xa kꞌu kamik riꞌ ri uKꞌojol ri Achi katꞌuyiꞌ na pa ri uwiqiqꞌabꞌ ri Dios, ri kwinel che ronojel.
69 Baise mar enan Orot Natun boro God fairin uman asukwafune namare nama’am kwana’itin.”
70 Konojel kꞌu ri winaq junam xkibꞌij: ¿La at kꞌut at ukꞌojol ri Dios? Ri Jesús xubꞌij: Ix xixbꞌinik.
70 Naatu etei’imak hibatiy hio, “Bo o God Natun?” Jesu iyafutih eo, “Ayu God Natun kwarouw kwao i tur anababatun kwao.”
71 Ri winaq kꞌut xkibꞌij: ¿La kaꞌjawataj kꞌu na winaq rech kakiqꞌalajisaj chaqe ri xubꞌij? Uj xqata rukꞌ ri qaxikin ri xubꞌij rukꞌ ri uchiꞌ.
71 Imaibo sabuw hio, “Men takokok koubuna’ayah sabuw afa tanabow, anayabin tur awanamaim titit i tainitamaim tanowar!”

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Lucas 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.