Atos 16
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs VC
1 Ri Pablo xeꞌ pa ri tinimit Derbe, kꞌa te riꞌ xeꞌ pa ri tinimit Listra, chilaꞌ kꞌo wi jun ala tijoxel ubꞌiꞌnam Timoteo. Ri unan ri Timoteo jun ixoq kojonel aj Israel, ri utat aj Grecia.
1 Chegou a Derbe e depois a Listra. Havia ali um discípulo, chamado Timóteo, filho de uma judia cristã, mas de pai grego,
2 Ri e kojonelabꞌ ri keꞌl pa ri tinimit Listra xuqujeꞌ Iconio ketaꞌm chi utz ri kanoꞌjin ri Timoteo.
2 que gozava de ótima reputação junto dos irmãos de Listra e de Icônio.
3 Ri Pablo xusikꞌij bꞌik ri Timoteo rech keꞌ rukꞌ, xa kꞌu nabꞌe xutaqchiꞌj rech kok bꞌi etal che rumal cher kuꞌnimaj ri winaq aꞌj Israel ri e kꞌo pa ri tinimit riꞌ xuqujeꞌ ri winaq ketaꞌm chi ri utat aj Grecia.
3 Paulo quis que ele fosse em sua companhia. Ao tomá-lo consigo, circuncidou-o, por causa dos judeus daqueles lugares, pois todos sabiam que o seu pai era grego.
4 Xebꞌe kꞌu pa ronojel ri tinimit xkiya kꞌutuꞌn chike ri e kojonelabꞌ ri xkinimaj ri kꞌutuꞌn ri xya chike kumal ri uꞌtaqoꞌn ri Ajawxel xuqujeꞌ kumal ri e kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox ri e kꞌo pa Jerusalén.
4 Nas cidades pelas quais passavam, ensinavam que observassem as decisões que haviam sido tomadas pelos apóstolos e anciãos em Jerusalém.
5 Xaq jeriꞌ xejeqiꞌ pa ri kikojobꞌal, xuqujeꞌ xekꞌiyar ri kojonelabꞌ.
5 Assim as igrejas eram confirmadas na fé, e cresciam em número dia a dia.
6 Pa taq ri qꞌij riꞌ ri Dios xubꞌij chike ri Pablo rachiꞌl ri Silas chi man kakitzijoj ta ri utzij ri Dios pa taq ri leꞌaj rech Asia. Jeriꞌ xebꞌe pa Frigia xuqujeꞌ pa Galacia.
6 Atravessando em seguida a Frígia e a província da Galácia, foram impedidos pelo Espírito Santo de anunciar a palavra de Deus na {província da} Ásia.
7 Are xoꞌpan pa ri kꞌulbꞌat rech Misia, xkaj xebꞌe pa Bitinia. Ri Uxlabꞌixel rech ri Jesús junmul chik man xuya ta bꞌe chike xebꞌe chilaꞌ.
7 Ao chegarem aos confins da Mísia, tencionavam seguir para a Bitínia, mas o Espírito de Jesus não o permitiu.
8 Xiꞌkꞌow kꞌu bꞌik pa ri Misia xeqaj bꞌik pa ri tinimit Troas ri kꞌo chiꞌ ri Plo.
8 Depois de haverem atravessado rapidamente a Mísia, desceram a Trôade.
9 Che ri chaqꞌabꞌ riꞌ, ri Dios xukꞌut cho ri Pablo chi kꞌo jun achi aj Macedonia ri kꞌo pa Grecia, tajin kusikꞌij loq ri Pablo, kubꞌij: Chatan loq jewaꞌ pa Macedonia, chujulatoꞌ.
9 De noite, Paulo teve uma visão: um macedônio, em pé, diante dele, lhe rogava: Passa à Macedônia, e vem em nosso auxílio!
10 Xaq jeriꞌ aninaq xqachomaj xujeꞌ pa ri Macedonia, xqachꞌobꞌo chi ri Dios are karaj kaqatzijoj ri utz laj tzij pa ri tinimit riꞌ.
10 Assim que teve essa visão, procuramos partir para a Macedônia, certos de que Deus nos chamava a pregar-lhes o Evangelho.
11 Xujaqꞌan kꞌu bꞌik pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ jaꞌ ri kꞌo pa ri tinimit Troas, xujeꞌ pa ri chꞌaqaꞌp ulew ri sutital rumal jaꞌ ubꞌiꞌnam Samotracia, chukabꞌ qꞌij xujqꞌax pa ri tinimit Neápolis.
11 Embarcados em Trôade, fomos diretamente à Samotrácia e no outro dia a Neápolis;
12 Are xujopan pa ri tinimit Filipos, jun tinimit ri kꞌo pa Macedonia, kitinimit ri aꞌj Roma, xujkanaj kan chilaꞌ jun janipa qꞌij.
12 e dali a Filipos, que é a cidade principal daquele distrito da Macedônia, uma colônia {romana}. Nesta cidade nos detivemos por alguns dias.
13 Pa ri qꞌij rech uxlanem xujel bꞌik pa ri tinimit, xujeꞌ chuchiꞌ ri nimaꞌ chilaꞌ kakimulij wi kibꞌ nikꞌaj winaq chubꞌanik chꞌawem. Xujtꞌuyiꞌk, xujtzijon kukꞌ nikꞌaj ixoqibꞌ ri kimulim kibꞌ chilaꞌ.
13 No sábado, saímos fora da porta para junto do rio, onde pensávamos haver lugar de oração. Aí nos assentamos e falávamos às mulheres que se haviam reunido.
14 Kꞌo kꞌu jun ixoq chikixoꞌl ri winaq ubꞌiꞌ Lidia, aj pa ri tinimit Tiatira. We ixoq riꞌ kꞌayil manta ri paqal taq rajil.Ri Lidia jun qꞌijilaꞌl Dios, are tajin kutatabꞌej ri tzij ri kaqatzijoj, ri Ajawxel xujaq ri ranimaꞌ rech xukꞌamawaꞌj ri tajin kubꞌij ri Pablo.
14 Uma mulher, chamada Lídia, da cidade dos tiatirenos, vendedora de púrpura, temente a Deus, nos escutava. O Senhor abriu-lhe o coração, para atender às coisas que Paulo dizia.
15 Xbꞌan kꞌu uqasanaꞌ xuqujeꞌ xbꞌan kiqasanaꞌ ri e kꞌo rukꞌ pa ri rachoch. Kꞌa te kꞌu riꞌ xubꞌij chaqe: We kikojo chi qas in kojonel chik che ri Ajawxel, chixanloq wukꞌ pa ri wachoch, xujubꞌochiꞌj rech xujkanaj kan rukꞌ.
15 Foi batizada juntamente com a sua família e fez-nos este pedido: Se julgais que tenho fé no Senhor, entrai em minha casa e ficai comigo. E obrigou-nos a isso.
16 Jun qꞌijal kꞌut uj bꞌenaq chubꞌanik chꞌawem, xqarik jun ali aj ikꞌ kꞌo jun itzel uxlabꞌal che. Kubꞌij jas keriqitaj ri winaq, kuchꞌek nimalaj pwaq rukꞌ ri kubꞌano kꞌa te riꞌ kuya chike ri rajaw.
16 Certo dia, quando íamos à oração, eis que nos veio ao encontro uma moça escrava que tinha o espírito de Pitão, a qual com as suas adivinhações dava muito lucro a seus senhores.
17 We ali riꞌ xutereneꞌj bꞌik ri Pablo xuqujeꞌ uj, xuraq uchiꞌ xubꞌij: We achyabꞌ ri e patanil taq rech ri nimalaj Dios e petinaq waral chutzijoxik chiꞌwe jas rajawaxik kibꞌano rech kixkolotajik.
17 Pondo-se a seguir a Paulo e a nós, gritava: Estes homens são servos do Deus Altíssimo, que vos anunciam o caminho da salvação.
18 Kꞌi qꞌij jewaꞌ xubꞌan ri ali, xkꞌistaj kꞌu ukꞌuꞌx ri Pablo xubꞌij che ri itzel uxlabꞌal ri kꞌo che ri ali: Pa ri ubꞌiꞌ ri Jesucristo, chatel bꞌik che we ali riꞌ. Aninaqil xel bꞌik ri itzel uxlabꞌal ri kꞌo che ri ali.
18 Repetiu isto por muitos dias. Por fim, Paulo enfadou-se. Voltou-se para ela e disse ao espírito: Ordeno-te em nome de Jesus Cristo que saias dela. E na mesma hora ele saiu.
19 Ri e rajaw ri ali are xkilo chi ri ali makuchꞌek ta chi pwaq, xeꞌkichap ri Pablo rachiꞌl ri Silas, xeꞌkijururej, xeꞌkikꞌam bꞌik chikiwach ri e qꞌatal taq tzij ri e kꞌo pa ri kꞌayibꞌal.
19 Vendo seus amos que se lhes esvaecera a esperança do lucro, pegaram Paulo e Silas e levaram-nos ao foro, à presença das autoridades.
20 Xubꞌe kitzujuj, jewaꞌ xkibꞌij: Konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit yakatajinaq koyawal kumal ke we achyabꞌ aꞌj Israel.
20 Em seguida, apresentaram-nos aos magistrados, acusando: Estes homens são judeus; amotinam a nossa cidade.
21 Kakikꞌut naqꞌatajibꞌal ri man kuya taj kaqabꞌan uj ri uj romanos, man tzij taj ri kakibꞌij.
21 E pregam um modo de vida que nós, romanos, não podemos admitir nem seguir.
22 Xkimulij kꞌu kibꞌ ri winaq chikij ri Pablo rachiꞌl ri Silas, ri e qꞌatal tzij xetaqan chi resaxik ri katzꞌyaq rech kechꞌayik.
22 O povo insurgiu-se contra eles. Os magistrados mandaram arrancar-lhes as vestes para açoitá-los com varas.
23 Sibꞌalaj kꞌi mul xechꞌayik, kꞌa te riꞌ xeꞌkikoj pa cheꞌ. Xkibꞌij che ri chajinel chi utz kubꞌan chikichajixik rech man kaꞌnimaj ta bꞌik.
23 Depois de lhes terem feito muitas chagas, meteram-nos na prisão, mandando ao carcereiro que os guardasse com segurança.
24 Ri chajinel, xuꞌkoj bꞌik pa ri kꞌolibꞌal jawjeꞌ qas kakiriq wi kꞌax xujatꞌij kan ri kaqan rech man kekwin taj kesalabꞌik.
24 Este, conforme a ordem recebida, meteu-os na prisão inferior e prendeu-lhes os pés ao cepo.
25 Pa ri nikꞌaj aqꞌabꞌ ri Pablo, rachiꞌl ri Silas tajin kakibꞌan chꞌawem xuqujeꞌ kebꞌixon che ri Dios, ri winaq ri e kachiꞌl e kꞌo pa che tajin keꞌkitatabꞌej apanoq.
25 Pela meia-noite, Paulo e Silas rezavam e cantavam um hino a Deus, e os prisioneiros os escutavam.
26 Xaq kꞌa teꞌ xubꞌan jun nimalaj kabꞌraqan ri xusalabꞌaj ri raqan ja rech ri cheꞌ, aninaq xejaqataj ri uchiꞌ. Xtꞌoqopin xuqujeꞌ ri chꞌichꞌ jatꞌibꞌal ke konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri cheꞌ.
26 Subitamente, sentiu-se um terremoto tão grande que se abalaram até os fundamentos do cárcere. Abriram-se logo todas as portas e soltaram-se as algemas de todos.
27 Are xkꞌastaj ri chajinel rech ri cheꞌ e jaqajoj ronojel ri uchiꞌ ja, xresaj kꞌu ri usakꞌibꞌal are xraj xukamisaj ribꞌ, puꞌkꞌuꞌx chi xaꞌnimaj bꞌik konojel ri e kꞌo pa ri cheꞌ.
27 Acordou o carcereiro e, vendo abertas as portas do cárcere, supôs que os presos haviam fugido. Tirou da espada e queria matar-se.
28 Ri Pablo kꞌut ko xuraq uchiꞌ, xubꞌij che: Man kakamisaj ta awibꞌ, qonojel uj uj kꞌo waral.
28 Mas Paulo bradou em alta voz: Não te faças nenhum mal, pois estamos todos aqui.
29 Ri chajinel rech ri cheꞌ xtaqan chutzijik ri qꞌaqꞌ, aninaq xok bꞌik pa ri cheꞌ kabꞌiribꞌatik xukiꞌ chikiwach ri Pablo rachiꞌl ri Silas.
29 Então o carcereiro pediu luz, entrou e lançou-se trêmulo aos pés de Paulo e Silas.
30 Kꞌa te riꞌ xeꞌresaj loq pa ri cheꞌ xuta chike: Achyabꞌ, ¿jas rajawaxik kinbꞌano rech kinkolotajik?
30 Depois os conduziu para fora e perguntou-lhes: Senhores, que devo fazer para me salvar?
31 Ri Pablo rachiꞌl ri Silas xkibꞌij che: Chatkojon che ri Ajawxel Jesucristo, rech katkolotajik xuqujeꞌ kekolotaj ri e kꞌo awukꞌ pa ri awachoch.
31 Disseram-lhe: Crê no Senhor Jesus e serás salvo, tu e tua família.
32 Ri Pablo rachiꞌl ri Silas xkitzijoj ri utzij ri Dios che ri achi, xuqujeꞌ chike konojel ri e kꞌo pa rachoch.
32 Anunciaram-lhe a palavra de Deus, a ele e a todos os que estavam em sua casa.
33 Che ri aqꞌabꞌ riꞌ ri chajinel rech ri cheꞌ xuchꞌaj ri sokotajik chike ri Pablo rachiꞌl ri Silas. Xbꞌan kꞌu uqasanaꞌ ri achi xuqujeꞌ konojel ri e kꞌo pa rachoch.
33 Então, naquela mesma hora da noite, ele cuidou deles e lavou-lhes as chagas. Imediatamente foi batizado, ele e toda a sua família.
34 Te kꞌu riꞌ xuꞌkꞌam bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Silas cho rachoch, xuꞌtzuqu. Konojel kꞌut xekiꞌkotik rumal xekojon che ri Dios.
34 Em seguida, ele os fez subir para sua casa, pôs-lhes a mesa e alegrou-se com toda a sua casa por haver crido em Deus.
35 Are xsaqirik, ri e qꞌatal tzij xeꞌkitaq bꞌik jujun e taqoꞌn chubꞌixik che ri chajinel rech ri cheꞌ chi kutzoqopij bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Silas.
35 Quando amanheceu, os magistrados mandaram os lictores dizer: Solta esses homens.
36 Ri chajinel rech ri cheꞌ xubꞌij che ri Pablo: Ri qꞌatal taq tzij xkitaq loq ubꞌixik chwe chi kixintzoqopij bꞌik. Jix pa jaꞌmaril.
36 O carcereiro transmitiu essa mensagem a Paulo: Os magistrados mandaram-me dizer que vos ponha em liberdade. Saí, pois, e ide em paz.
37 Ri Pablo xubꞌij: Uj uj aj Roma, xujkirapujchikiwach konojel ri winaq, man nabꞌe ta na xkiqꞌat tzij pa qawiꞌ. Chanim kꞌut are kakaj kujel bꞌik chaꞌwal, man kuya ta ri. Chepet na aꞌreꞌ, jujul kitzoqopij kan rukꞌ kiqꞌabꞌ.
37 Mas Paulo replicou: Sem nenhum julgamento nos açoitaram publicamente, a nós que somos cidadãos romanos, e meteram-nos no cárcere, e agora nos lançam fora ocultamente... Não há de ser assim! Mas venham e soltem-nos pessoalmente!
38 Are xkita ri e qꞌatal tzij ri xbꞌix chike kumal ri e taqoꞌn, xkixiꞌj kibꞌ rumal cher xkito chi ri Pablo rachiꞌl ri Silas aꞌj Roma.
38 Os lictores deram parte dessas palavras aos magistrados. Estes temeram, ao ouvir dizer que eram romanos.
39 Xepe kꞌu ri qꞌatal taq tzij, xeꞌkita toqꞌobꞌ chike, kꞌa te riꞌ xeꞌkibꞌochiꞌj rech keꞌl bꞌik pa ri tinimit.
39 Foram e lhes falaram brandamente. Pedindo desculpas, rogavam-lhes que se retirassem da cidade.
40 Xel kꞌu bꞌik pa ri cheꞌ, xetzalij cho rachoch ri Lidia. Xeꞌkitaqchiꞌj ri kojonelabꞌ, kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal, kꞌa te riꞌ xeꞌl bꞌik pa ri tinimit.
40 Saindo do cárcere, entraram em casa de Lídia, onde reviram e consolaram os irmãos. Depois partiram.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.