Atos 16

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ri Pablo xeꞌ pa ri tinimit Derbe, kꞌa te riꞌ xeꞌ pa ri tinimit Listra, chilaꞌ kꞌo wi jun ala tijoxel ubꞌiꞌnam Timoteo. Ri unan ri Timoteo jun ixoq kojonel aj Israel, ri utat aj Grecia.
1 Paulo foi primeiro a Derbe e depois a Listra, onde havia um jovem discípulo chamado Timóteo. A mãe dele era uma judia convertida, e o pai era grego.
2 Ri e kojonelabꞌ ri keꞌl pa ri tinimit Listra xuqujeꞌ Iconio ketaꞌm chi utz ri kanoꞌjin ri Timoteo.
2 Os irmãos em Listra e em Icônio o tinham em alta consideração,
3 Ri Pablo xusikꞌij bꞌik ri Timoteo rech keꞌ rukꞌ, xa kꞌu nabꞌe xutaqchiꞌj rech kok bꞌi etal che rumal cher kuꞌnimaj ri winaq aꞌj Israel ri e kꞌo pa ri tinimit riꞌ xuqujeꞌ ri winaq ketaꞌm chi ri utat aj Grecia.
3 de modo que Paulo pediu que ele os acompanhasse em sua viagem. Em respeito aos judeus da região, providenciou que Timóteo fosse circuncidado antes de partirem, pois todos sabiam que o pai dele era grego.
4 Xebꞌe kꞌu pa ronojel ri tinimit xkiya kꞌutuꞌn chike ri e kojonelabꞌ ri xkinimaj ri kꞌutuꞌn ri xya chike kumal ri uꞌtaqoꞌn ri Ajawxel xuqujeꞌ kumal ri e kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox ri e kꞌo pa Jerusalén.
4 Em toda cidade por onde passavam, instruíam os irmãos a seguirem as decisões tomadas pelos apóstolos e presbíteros em Jerusalém.
5 Xaq jeriꞌ xejeqiꞌ pa ri kikojobꞌal, xuqujeꞌ xekꞌiyar ri kojonelabꞌ.
5 Assim, as igrejas eram fortalecidas na fé e cresciam em número a cada dia.
6 Pa taq ri qꞌij riꞌ ri Dios xubꞌij chike ri Pablo rachiꞌl ri Silas chi man kakitzijoj ta ri utzij ri Dios pa taq ri leꞌaj rech Asia. Jeriꞌ xebꞌe pa Frigia xuqujeꞌ pa Galacia.
6 Em seguida, Paulo e Silas viajaram pela região da Frígia e da Galácia, pois o Espírito Santo os impediu de pregar a palavra na província da Ásia.
7 Are xoꞌpan pa ri kꞌulbꞌat rech Misia, xkaj xebꞌe pa Bitinia. Ri Uxlabꞌixel rech ri Jesús junmul chik man xuya ta bꞌe chike xebꞌe chilaꞌ.
7 Então, chegando à fronteira da Mísia, tentaram ir para o norte, em direção à Bitínia, mas o Espírito de Jesus não permitiu.
8 Xiꞌkꞌow kꞌu bꞌik pa ri Misia xeqaj bꞌik pa ri tinimit Troas ri kꞌo chiꞌ ri Plo.
8 Assim, seguiram viagem pela Mísia até o porto de Trôade.
9 Che ri chaqꞌabꞌ riꞌ, ri Dios xukꞌut cho ri Pablo chi kꞌo jun achi aj Macedonia ri kꞌo pa Grecia, tajin kusikꞌij loq ri Pablo, kubꞌij: Chatan loq jewaꞌ pa Macedonia, chujulatoꞌ.
9 Naquela noite, Paulo teve uma visão, na qual um homem da Macedônia em pé lhe suplicava: “Venha para a Macedônia e ajude-nos!”.
10 Xaq jeriꞌ aninaq xqachomaj xujeꞌ pa ri Macedonia, xqachꞌobꞌo chi ri Dios are karaj kaqatzijoj ri utz laj tzij pa ri tinimit riꞌ.
10 Então decidimos partir de imediato para a Macedônia, concluindo que Deus nos havia chamado para anunciar ali as boas-novas.
11 Xujaqꞌan kꞌu bꞌik pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ jaꞌ ri kꞌo pa ri tinimit Troas, xujeꞌ pa ri chꞌaqaꞌp ulew ri sutital rumal jaꞌ ubꞌiꞌnam Samotracia, chukabꞌ qꞌij xujqꞌax pa ri tinimit Neápolis.
11 Embarcamos em Trôade e navegamos diretamente para a ilha de Samotrácia e, no dia seguinte, chegamos a Neápolis.
12 Are xujopan pa ri tinimit Filipos, jun tinimit ri kꞌo pa Macedonia, kitinimit ri aꞌj Roma, xujkanaj kan chilaꞌ jun janipa qꞌij.
12 Dali, alcançamos Filipos, cidade importante dessa região da Macedônia e colônia romana, e ali permanecemos vários dias.
13 Pa ri qꞌij rech uxlanem xujel bꞌik pa ri tinimit, xujeꞌ chuchiꞌ ri nimaꞌ chilaꞌ kakimulij wi kibꞌ nikꞌaj winaq chubꞌanik chꞌawem. Xujtꞌuyiꞌk, xujtzijon kukꞌ nikꞌaj ixoqibꞌ ri kimulim kibꞌ chilaꞌ.
13 No sábado, saímos da cidade e fomos à margem do rio, onde esperávamos encontrar um lugar de oração. Sentamo-nos e começamos a conversar com algumas mulheres ali reunidas.
14 Kꞌo kꞌu jun ixoq chikixoꞌl ri winaq ubꞌiꞌ Lidia, aj pa ri tinimit Tiatira. We ixoq riꞌ kꞌayil manta ri paqal taq rajil.Ri Lidia jun qꞌijilaꞌl Dios, are tajin kutatabꞌej ri tzij ri kaqatzijoj, ri Ajawxel xujaq ri ranimaꞌ rech xukꞌamawaꞌj ri tajin kubꞌij ri Pablo.
14 Uma delas era uma mulher temente a Deus chamada Lídia, da cidade de Tiatira, comerciante de tecido de púrpura. Enquanto ela nos ouvia, o Senhor lhe abriu o coração, e ela aceitou aquilo que Paulo estava dizendo.
15 Xbꞌan kꞌu uqasanaꞌ xuqujeꞌ xbꞌan kiqasanaꞌ ri e kꞌo rukꞌ pa ri rachoch. Kꞌa te kꞌu riꞌ xubꞌij chaqe: We kikojo chi qas in kojonel chik che ri Ajawxel, chixanloq wukꞌ pa ri wachoch, xujubꞌochiꞌj rech xujkanaj kan rukꞌ.
15 Foi batizada, junto com sua família, e pediu que nos hospedássemos em sua casa. “Se concordam que creio de fato no Senhor, venham ficar em minha casa”, disse ela, e insistiu até que aceitamos.
16 Jun qꞌijal kꞌut uj bꞌenaq chubꞌanik chꞌawem, xqarik jun ali aj ikꞌ kꞌo jun itzel uxlabꞌal che. Kubꞌij jas keriqitaj ri winaq, kuchꞌek nimalaj pwaq rukꞌ ri kubꞌano kꞌa te riꞌ kuya chike ri rajaw.
16 Certo dia, enquanto íamos ao lugar de oração, veio ao nosso encontro uma escrava possuída por um espírito pelo qual ela predizia o futuro. Com suas adivinhações, ganhava muito dinheiro para seus senhores.
17 We ali riꞌ xutereneꞌj bꞌik ri Pablo xuqujeꞌ uj, xuraq uchiꞌ xubꞌij: We achyabꞌ ri e patanil taq rech ri nimalaj Dios e petinaq waral chutzijoxik chiꞌwe jas rajawaxik kibꞌano rech kixkolotajik.
17 Ela seguia Paulo e a nós, gritando: “Estes homens são servos do Deus Altíssimo e vieram anunciar como vocês podem ser salvos!”.
18 Kꞌi qꞌij jewaꞌ xubꞌan ri ali, xkꞌistaj kꞌu ukꞌuꞌx ri Pablo xubꞌij che ri itzel uxlabꞌal ri kꞌo che ri ali: Pa ri ubꞌiꞌ ri Jesucristo, chatel bꞌik che we ali riꞌ. Aninaqil xel bꞌik ri itzel uxlabꞌal ri kꞌo che ri ali.
18 Isso continuou por vários dias, até que Paulo, indignado, se voltou e disse ao espírito dentro da jovem: “Eu ordeno em nome de Jesus Cristo que saia dela”. E, no mesmo instante, o espírito a deixou.
19 Ri e rajaw ri ali are xkilo chi ri ali makuchꞌek ta chi pwaq, xeꞌkichap ri Pablo rachiꞌl ri Silas, xeꞌkijururej, xeꞌkikꞌam bꞌik chikiwach ri e qꞌatal taq tzij ri e kꞌo pa ri kꞌayibꞌal.
19 Quando os senhores da escrava viram que suas expectativas de lucro haviam sido frustradas, agarraram Paulo e Silas e os arrastaram à presença das autoridades, na praça do mercado.
20 Xubꞌe kitzujuj, jewaꞌ xkibꞌij: Konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri tinimit yakatajinaq koyawal kumal ke we achyabꞌ aꞌj Israel.
20 “Estes judeus estão tumultuando a cidade!”, gritaram para os magistrados.
21 Kakikꞌut naqꞌatajibꞌal ri man kuya taj kaqabꞌan uj ri uj romanos, man tzij taj ri kakibꞌij.
21 “Eles ensinam costumes que nós, romanos, não podemos seguir, pois contrariam nossas leis!”
22 Xkimulij kꞌu kibꞌ ri winaq chikij ri Pablo rachiꞌl ri Silas, ri e qꞌatal tzij xetaqan chi resaxik ri katzꞌyaq rech kechꞌayik.
22 Logo, uma multidão revoltada se juntou contra Paulo e Silas, e os magistrados ordenaram que os dois fossem despidos e açoitados com varas.
23 Sibꞌalaj kꞌi mul xechꞌayik, kꞌa te riꞌ xeꞌkikoj pa cheꞌ. Xkibꞌij che ri chajinel chi utz kubꞌan chikichajixik rech man kaꞌnimaj ta bꞌik.
23 Depois de serem severamente açoitados, foram lançados na prisão. O carcereiro recebeu ordens para não os deixar escapar,
24 Ri chajinel, xuꞌkoj bꞌik pa ri kꞌolibꞌal jawjeꞌ qas kakiriq wi kꞌax xujatꞌij kan ri kaqan rech man kekwin taj kesalabꞌik.
24 por isso os colocou no cárcere interno, prendendo-lhes os pés no tronco.
25 Pa ri nikꞌaj aqꞌabꞌ ri Pablo, rachiꞌl ri Silas tajin kakibꞌan chꞌawem xuqujeꞌ kebꞌixon che ri Dios, ri winaq ri e kachiꞌl e kꞌo pa che tajin keꞌkitatabꞌej apanoq.
25 Por volta da meia-noite, Paulo e Silas oravam e cantavam hinos a Deus, e os outros presos ouviam.
26 Xaq kꞌa teꞌ xubꞌan jun nimalaj kabꞌraqan ri xusalabꞌaj ri raqan ja rech ri cheꞌ, aninaq xejaqataj ri uchiꞌ. Xtꞌoqopin xuqujeꞌ ri chꞌichꞌ jatꞌibꞌal ke konojel ri winaq ri e kꞌo pa ri cheꞌ.
26 De repente, houve um forte terremoto, e até os alicerces da prisão foram sacudidos. No mesmo instante, todas as portas se abriram e as correntes de todos os presos se soltaram.
27 Are xkꞌastaj ri chajinel rech ri cheꞌ e jaqajoj ronojel ri uchiꞌ ja, xresaj kꞌu ri usakꞌibꞌal are xraj xukamisaj ribꞌ, puꞌkꞌuꞌx chi xaꞌnimaj bꞌik konojel ri e kꞌo pa ri cheꞌ.
27 Quando o carcereiro acordou, viu as portas da prisão escancaradas. Imaginando que os prisioneiros haviam escapado, puxou a espada para se matar.
28 Ri Pablo kꞌut ko xuraq uchiꞌ, xubꞌij che: Man kakamisaj ta awibꞌ, qonojel uj uj kꞌo waral.
28 Paulo, porém, gritou: “Não se mate! Estamos todos aqui!”.
29 Ri chajinel rech ri cheꞌ xtaqan chutzijik ri qꞌaqꞌ, aninaq xok bꞌik pa ri cheꞌ kabꞌiribꞌatik xukiꞌ chikiwach ri Pablo rachiꞌl ri Silas.
29 O carcereiro mandou que trouxessem luz e correu até o cárcere, onde se prostrou, tremendo de medo, diante de Paulo e Silas.
30 Kꞌa te riꞌ xeꞌresaj loq pa ri cheꞌ xuta chike: Achyabꞌ, ¿jas rajawaxik kinbꞌano rech kinkolotajik?
30 Então ele os levou para fora e perguntou: “Senhores, que devo fazer para ser salvo?”.
31 Ri Pablo rachiꞌl ri Silas xkibꞌij che: Chatkojon che ri Ajawxel Jesucristo, rech katkolotajik xuqujeꞌ kekolotaj ri e kꞌo awukꞌ pa ri awachoch.
31 Eles responderam: “Creia no Senhor Jesus, e você e sua família serão salvos”.
32 Ri Pablo rachiꞌl ri Silas xkitzijoj ri utzij ri Dios che ri achi, xuqujeꞌ chike konojel ri e kꞌo pa rachoch.
32 Então pregaram a palavra do Senhor a ele e a toda a sua família.
33 Che ri aqꞌabꞌ riꞌ ri chajinel rech ri cheꞌ xuchꞌaj ri sokotajik chike ri Pablo rachiꞌl ri Silas. Xbꞌan kꞌu uqasanaꞌ ri achi xuqujeꞌ konojel ri e kꞌo pa rachoch.
33 Mesmo sendo tarde da noite, o carcereiro cuidou deles e lavou suas feridas. Em seguida, ele e todos os seus foram batizados.
34 Te kꞌu riꞌ xuꞌkꞌam bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Silas cho rachoch, xuꞌtzuqu. Konojel kꞌut xekiꞌkotik rumal xekojon che ri Dios.
34 Depois, levou-os para sua casa e lhes serviu uma refeição, e ele e toda a sua família se alegraram porque creram em Deus.
35 Are xsaqirik, ri e qꞌatal tzij xeꞌkitaq bꞌik jujun e taqoꞌn chubꞌixik che ri chajinel rech ri cheꞌ chi kutzoqopij bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Silas.
35 Na manhã seguinte, os magistrados mandaram os guardas ordenarem ao carcereiro: “Solte estes homens!”.
36 Ri chajinel rech ri cheꞌ xubꞌij che ri Pablo: Ri qꞌatal taq tzij xkitaq loq ubꞌixik chwe chi kixintzoqopij bꞌik. Jix pa jaꞌmaril.
36 Então o carcereiro mandou dizer a Paulo: “Os magistrados disseram que você e Silas estão livres. Vão em paz”.
37 Ri Pablo xubꞌij: Uj uj aj Roma, xujkirapujchikiwach konojel ri winaq, man nabꞌe ta na xkiqꞌat tzij pa qawiꞌ. Chanim kꞌut are kakaj kujel bꞌik chaꞌwal, man kuya ta ri. Chepet na aꞌreꞌ, jujul kitzoqopij kan rukꞌ kiqꞌabꞌ.
37 Paulo, no entanto, respondeu: “Eles nos açoitaram publicamente sem julgamento e nos colocaram na prisão, e nós somos cidadãos romanos. Agora querem que vamos embora às escondidas? De maneira nenhuma! Que venham eles mesmos e nos soltem”.
38 Are xkita ri e qꞌatal tzij ri xbꞌix chike kumal ri e taqoꞌn, xkixiꞌj kibꞌ rumal cher xkito chi ri Pablo rachiꞌl ri Silas aꞌj Roma.
38 Os guardas relataram isso aos magistrados, que ficaram assustados por saber que Paulo e Silas eram cidadãos romanos.
39 Xepe kꞌu ri qꞌatal taq tzij, xeꞌkita toqꞌobꞌ chike, kꞌa te riꞌ xeꞌkibꞌochiꞌj rech keꞌl bꞌik pa ri tinimit.
39 Foram até a prisão e lhes pediram desculpas. Então os trouxeram para fora e suplicaram que deixassem a cidade.
40 Xel kꞌu bꞌik pa ri cheꞌ, xetzalij cho rachoch ri Lidia. Xeꞌkitaqchiꞌj ri kojonelabꞌ, kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal, kꞌa te riꞌ xeꞌl bꞌik pa ri tinimit.
40 Quando Paulo e Silas saíram da prisão, voltaram à casa de Lídia. Ali se encontraram com os irmãos e os encorajaram mais uma vez. Depois, partiram.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 16, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.