Atos 15

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs VC

Sair da comparação
VC Versão Católica
1 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé tajin kakiya kꞌutuꞌn pa ri tinimit Antioquía rech Siria are xoꞌpan nikꞌaj achyabꞌ aꞌj pa ri tinimit Judea, xkichapleꞌj ukꞌutik chikiwach ri kojonelabꞌ chi man kekolotaj taj we man kokisax ri ketal kibꞌ jetaq ri kubꞌij ri utaqanik ri Moisés.
1 Alguns homens, descendo da Judéia, puseram-se a ensinar aos irmãos o seguinte: Se não vos circuncidais, segundo o rito de Moisés, não podeis ser salvos.
2 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé man utz taj xkita we riꞌ rumal riꞌ xkibꞌan tijoj chuqꞌabꞌ pa tzij kukꞌ ri winaq. Kꞌisbꞌal rech ri alaxik rech ri komontyox xuqujeꞌ ri kojonelabꞌ, xkichomaj xeꞌkitaq bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xuqujeꞌ e nikꞌaj kojonelabꞌ chik xebꞌe chutzijoxik rij we jastaq riꞌ kukꞌ ri e taqoꞌn xuqujeꞌ kukꞌ ri kꞌamal taq bꞌe.
2 Originou-se então grande discussão de Paulo e Barnabé com eles, e resolveu-se que estes dois, com alguns outros irmãos, fossem tratar desta questão com os apóstolos e os anciãos em Jerusalém.
3 Ri kojonelabꞌ rech ri komontyox xeꞌkitaq bꞌik ri taqoꞌn pa Jerusalén, pa ri kikꞌowik xeꞌkisolij kanoq ri kojonelabꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Fenicia, xuqujeꞌ pa ri tinimit Samaria, xkitzijoj chike chi tajin kekojon ri winaq ri man aꞌj Israel taj, ri kojonelabꞌ chilaꞌ sibꞌalaj xekiꞌkotik are xkita we riꞌ.
3 Acompanhados {algum tempo} dos membros da comunidade, tomaram o caminho que atravessa a Fenícia e Samaria. Contaram a todos os irmãos a conversão dos gentios, o que causou a todos grande alegria.
4 Are xoꞌpan ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé pa ri tinimit Jerusalén, utz kikꞌulaxik xbꞌanik kumal ri kojonelabꞌ, ri taqoꞌn xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe. Xkitzijoj kꞌu chike ronojel ri ubꞌanom ri Dios kukꞌ.
4 Chegando a Jerusalém, foram recebidos pela comunidade, pelos apóstolos e anciãos, a quem contaram tudo o que Deus tinha feito com eles.
5 E kꞌo kꞌu nikꞌaj achyabꞌ fariseos ri e kojoninaq chik che ri Cristo, xetakꞌiꞌ aqꞌanoq, xkibꞌij: Ri achyabꞌ ri man aꞌj Israel taj tzi rajawaxik wi kokisax ketal are kekojonik, xuqujeꞌ kakinimaj ri taqanik rech ri Moisés.
5 Mas levantaram-se alguns que antes de ter abraçado a fé eram da seita dos fariseus, dizendo que era necessário circuncidar os pagãos e impor-lhes a observância da Lei de Moisés.
6 Xkimulij kꞌu kibꞌ ri taqoꞌn xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe chuchomaxik rij we jastaq riꞌ.
6 Reuniram-se os apóstolos e os anciãos para tratar desta questão.
7 Are xtzijotaj rukꞌ chuqꞌabꞌ we jastaq riꞌ, ri Pedro xtakꞌiꞌk, xubꞌij: Alaxik, iwetaꞌm chi ri Dios najtir uloq xinuchaꞌ chiꞌxoꞌl chutzijoxik ri utz laj tzij chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj rech jeriꞌ kakitatabꞌej xuqujeꞌ kekojon che we tzij riꞌ.
7 Ao fim de uma grande discussão, Pedro levantou-se e lhes disse: Irmãos, vós sabeis que já há muito tempo Deus me escolheu dentre vós, para que da minha boca os pagãos ouvissem a palavra do Evangelho e cressem.
8 Ri Dios ri retaꞌm ri animaꞌaj xukꞌutu chi xuꞌkꞌamawaꞌj ri winaq ri man aꞌj Israel taj, are xuya ri Uxlabꞌixel chike jetaq ri xubꞌan chuyaꞌik chaqe uj.
8 Ora, Deus, que conhece os corações, testemunhou a seu respeito, dando-lhes o Espírito Santo, da mesma forma que a nós.
9 Ri Dios xuchꞌajchꞌobꞌej ri kanimaꞌ rumal ri kikojobꞌal, ri Dios man xaq xwi ta xujuchaꞌ uj xane xuchaꞌ xuqujeꞌ areꞌ.
9 Nem fez distinção alguma entre nós e eles, purificando pela fé os seus corações.
10 ¿Jas kꞌu che kijunamaj iwibꞌ rukꞌ ri Dios, kiya eqaꞌn chikij nikꞌaj chik ri man xekwin ta ri qatat qanan, xuqujeꞌ man xujkwin ta uj che rukꞌaꞌxik?
10 Por que, pois, provocais agora a Deus, impondo aos discípulos um jugo que nem nossos pais nem nós pudemos suportar?
11 Ri uj qonojel kaqakojo chi kujkoltajik xa rumal riꞌ toqꞌobꞌ ri man taqal ta chaqe are waꞌ ri xuya chaqe ri Ajawxel Jesús.
11 Nós cremos que pela graça do Senhor Jesus seremos salvos, exatamente como eles.
12 Qonojel kꞌu ri winaq man xechꞌaw ta chik are xkitatabꞌej ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xkitzijoj ri mayijabꞌal taq kꞌulmatajik ri xubꞌan ri Dios kukꞌ are xoꞌpan kukꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj.
12 Toda a assembléia o ouviu silenciosamente. Em seguida, ouviram Barnabé e Paulo contar quantos milagres e prodígios Deus fizera por meio deles entre os gentios.
13 Are xetoꞌtaj chutzijoxik ri xkꞌulmatajik, xtakꞌiꞌ ri Jacobo kꞌa te riꞌ xubꞌij: Chitampe na, qachalal.
13 Depois de terminarem, Tiago tomou a palavra: Irmãos, ouvi-me, disse ele.
14 Ri Pedro xutzijoj chiꞌwe ri xubꞌan ri Dios are xuꞌsolij nabꞌe mul ri winaq ri man aꞌj Israel taj rech jeriꞌ xukꞌamawaꞌj che uꞌwinaq.
14 Simão narrou como Deus começou a olhar para as nações pagãs para tirar delas um povo que trouxesse o seu nome.
15 Are waꞌ ri tzijotal loq kumal ri e qꞌalajisal taq tzij rech ri Dios ojer ri tzꞌibꞌatalik, ri kubꞌij:
15 Ora, com isto concordam as palavras dos profetas, como está escrito:
16 Are kikꞌow we jastaq riꞌ kintzalij kꞌu na loq, kinyak na ri rachoch ri David ri xtukinik, kinsukꞌumaj na ri tukininaq, kinbꞌan na kꞌakꞌ
16 Depois disto voltarei, e reedificarei o tabernáculo de Davi que caiu. E reedificarei as suas ruínas, e o levantarei
17 rech konojel ri achyabꞌ rech ronojel ri uwachulew xuqujeꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj kaketaꞌmaj na nuwach xuqujeꞌ kuꞌx na e wech.
17 para que o resto dos homens busque o Senhor, e todas as nações, sobre as quais tem sido invocado o meu nome.
18 Jewaꞌ xubꞌij ri Ajawxel, Areꞌ xbꞌanowik chi xetaꞌmax loq we kꞌulmatajem riꞌ ojer.
18 Assim fala o Senhor que faz estas coisas, coisas que ele conheceu desde a eternidade {Am 9,11s.}.
19 Rumal laꞌ kinbꞌij in chi man kuya taj keꞌqaqꞌatej ri winaq ri man aꞌj Israel kekojon che ri Dios.
19 Por isso, julgo que não se devem inquietar os que dentre os gentios se convertem a Deus.
20 Xwi qatzꞌibꞌaj chike chi man kakitij ta jastaq ri e tzujtal chikiwach ri e bꞌanom taq dios, kiqꞌila kibꞌ che mak kukꞌ taq ixoqibꞌ xuqujeꞌ achyabꞌ xuqujeꞌ man kuya taj kakitij aꞌwaj e jitzꞌam rachiꞌl kikꞌ.
20 Mas que se lhes escreva somente que se abstenham das carnes oferecidas aos ídolos, da impureza, das carnes sufocadas e do sangue.
21 Are kꞌu ri utaqanik ri Moisés tzijotal wi loq najtir pa ronojel qꞌij rech uxlanem pa ri Sinagoga kech ri aꞌj Israel.
21 Porque Moisés, desde muitas gerações, tem em cada cidade seus pregadores, pois que ele é lido nas sinagogas todos os sábados.
22 Ri e taqoꞌn xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox xeꞌkichaꞌ taqoꞌn, kꞌa te riꞌ xeꞌkitaq bꞌik kukꞌ ri Pablo xuqujeꞌ ri Bernabé pa ri tinimit Antioquía rech Siria, chubꞌixik chike ri kojonelabꞌ jas jeꞌ ri xkichomaj. Ri e taqoꞌn are ri Judas (ri kabꞌix Barsabás che) rachiꞌl ri Silas, e kebꞌ kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox.
22 Então pareceu bem aos apóstolos e aos anciãos com toda a comunidade escolher homens dentre eles e enviá-los a Antioquia com Paulo e Barnabé: Judas, que tinha o sobrenome de Barsabás, e Silas, homens notáveis entre os irmãos.
23 Ri wuj ri xkikꞌam bꞌik kubꞌij: Uj, ri uj taqoꞌn xuqujeꞌ ri uj kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox, uj iwachalal uj kꞌo pa ri tinimit Jerusalén. Uj kujtzꞌibꞌan we wuj riꞌ chike ri e kojonelabꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Antioquía, Siria, xuqujeꞌ Cilicia. Jun rutzil iwach.
23 Por seu intermédio enviaram a seguinte carta: "Os apóstolos e os anciãos aos irmãos de origem pagã, em Antioquia, na Síria e Cilícia, saúde!
24 Xqato chi e kꞌo nikꞌaj achyabꞌ keꞌl waral are kakaj kixkisubꞌu rukꞌ taq ri kikꞌutuꞌn, man xa ta kꞌu e qataqom bꞌik.
24 Temos ouvido que alguns dentre nós vos têm perturbado com palavras, transtornando os vossos espíritos, sem lhes termos dado semelhante incumbência.
25 Rumal riꞌ pa junamam xqachomaj keꞌqataq bꞌik e kꞌamal taq bꞌe kukꞌ ri e loqꞌalaj taq qachalal Bernabé rachiꞌl ri Pablo.
25 Assim nós nos reunimos e decidimos escolher delegados e enviá-los a vós, com os nossos amados Barnabé e Paulo,
26 Ri e qachalal riꞌ kiyoꞌm ri kikꞌaslemal chupatanixik ri Ajawxel Jesucristo.
26 homens que têm exposto suas vidas pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Xeꞌqataq bꞌik ri Judas xuqujeꞌ ri Silas chuqꞌalajisaxik ri xqachomaj, rumal rech ri kꞌotbꞌal chiꞌ xibꞌan loq.
27 Enviamos, portanto, Judas e Silas que de viva voz vos exporão as mesmas coisas.
28 Ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel xuqujeꞌ ri uj man kaqaj taj kaqaya eqaꞌn chiꞌwij xaq xwi kaqaj kibꞌan we xqatzꞌibꞌaj bꞌik chiꞌwe:
28 Com efeito, pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não vos impor outro peso além do seguinte indispensável:
29 Man kitij ta jastaq ri e tzujtal chikiwach ri e bꞌanom taq dios, man kuya taj kitij aꞌwaj e jitzꞌatalik, man kuya taj kitij kikꞌ xuqujeꞌ chiqꞌila iwibꞌ che mak kukꞌ taq ixoqibꞌ xuqujeꞌ achyabꞌ. Tajin kibꞌan ri utzilal, we kibꞌan we xqatzꞌibꞌaj chiꞌwe riꞌ. Kiwil iwibꞌ.
29 que vos abstenhais das carnes sacrificadas aos ídolos, do sangue, da carne sufocada e da impureza. Dessas coisas fareis bem de vos guardar conscienciosamente. Adeus!
30 Aninaq xebꞌe ri taqoꞌn pa ri tinimit Antioquía, chilaꞌ xeꞌkimulij wi ri kojonelabꞌ, xkijach chike ri wuj ri xya bꞌik chike.
30 Tendo-se despedido, a delegação dirigiu-se a Antioquia. Ali reuniram a assembléia e entregaram a carta.
31 Xekiꞌkot ri e kojonelabꞌ are xsikꞌix ri wuj ri xtaq bꞌik chike.
31 À sua leitura, todos se alegraram com o estímulo que ela trazia.
32 Ri Judas xuqujeꞌ ri Silas e qꞌalajisal taq rech ri utzij ri Dios, naj xetzijon kukꞌ ri kojonelabꞌ xeꞌkitaqchiꞌj kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal.
32 Judas e Silas, que eram também profetas, dirigiam aos irmãos muitas palavras de exortação e de animação.
33 Xekꞌojiꞌ kꞌu na jun janipa qꞌij chilaꞌ, kꞌa te riꞌ xetaq bꞌik kumal ri kojonelabꞌ rukꞌ tewechibꞌal xuqujeꞌ jaꞌmaril pa ri komontyox ri kꞌo pa ri tinimit Jerusalén.
33 Demoraram-se ali por algum tempo. Foram depois pelos irmãos despedidos em paz, voltando aos que lhos tinham enviado.
34 /Ri Silas kꞌut xraj xkanaj kan chilaꞌ./
34 {A Silas contudo, pareceu bem ficar ali, e Judas partiu sozinho.}
35 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xekanaj kan pa ri tinimit Antioquía. Xkitzijoj xuqujeꞌ xkikꞌut ri utzij ri Dios. E kꞌi winaq xuqujeꞌ je xkibꞌano.
35 Paulo e Barnabé detiveram-se também em Antioquia, ensinando e pregando com muitos outros a palavra do Senhor.
36 Are xikꞌow jun janipa qꞌij, ri Pablo xubꞌij che ri Bernabé: Jeꞌqasolij ri e tinimit ri xqatzijoj wi ri utzij ri Ajawxel, rech kaqilo jas kibꞌanik ri e kꞌakꞌ taq kojonelabꞌ.
36 Ao termo de alguns dias, disse Paulo a Barnabé: Tornemos a visitar os irmãos por todas as cidades onde temos pregado a palavra do Senhor, para ver como estão passando.
37 Are kꞌu ri Bernabé xraj xukꞌam bꞌik ri Juan Marcos kukꞌ.
37 Barnabé queria levar consigo também João, que tinha por sobrenome Marcos.
38 Ri Pablo man xraj ta wi, rumal chi ri Juan Marcos xutas kan ribꞌ chike pa ri tinimit Panfilia, man xchakun ta chi kukꞌ.
38 Paulo, porém, achava que não devia ser admitido quem se tinha separado deles em Panfília e não os havia acompanhado no ministério.
39 Man xukꞌulaj ta kꞌu ribꞌ ri kichomanik rumal riꞌ xkijach kibꞌ. Ri Bernabé xukꞌam bꞌik ri Juan Marcos, xeꞌ pa Chipre.
39 Houve tal discussão que se separaram um do outro, e Barnabé, levando consigo Marcos, navegou para Chipre.
40 Ri Pablo kꞌut, are xuchaꞌ bꞌik ri Silas che rachiꞌl. Ri e kojonelabꞌ aꞌj chilaꞌ xeꞌkijach bꞌik pa uqꞌabꞌ ri Ajawxel rech kel ukꞌuꞌx chike.
40 Paulo, porém, tendo escolhido Silas, e depois de ter sido recomendado pelos irmãos à graça do Senhor, partiu.
41 Xikꞌow pa ronojel Siria xuqujeꞌ Cilicia, xuꞌtaqchiꞌj kan konojel ri kojonelabꞌ rech kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal.
41 Ele percorreu a Síria, a Cilícia, confirmando as comunidades.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.