Atos 15

K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs NVT

Sair da comparação
NVT Nova Versão Transformadora
1 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé tajin kakiya kꞌutuꞌn pa ri tinimit Antioquía rech Siria are xoꞌpan nikꞌaj achyabꞌ aꞌj pa ri tinimit Judea, xkichapleꞌj ukꞌutik chikiwach ri kojonelabꞌ chi man kekolotaj taj we man kokisax ri ketal kibꞌ jetaq ri kubꞌij ri utaqanik ri Moisés.
1 Chegaram a Antioquia alguns homens da Judeia e começaram a ensinar aos irmãos: “A menos que sejam circuncidados, conforme exige a lei de Moisés, vocês não poderão ser salvos”.
2 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé man utz taj xkita we riꞌ rumal riꞌ xkibꞌan tijoj chuqꞌabꞌ pa tzij kukꞌ ri winaq. Kꞌisbꞌal rech ri alaxik rech ri komontyox xuqujeꞌ ri kojonelabꞌ, xkichomaj xeꞌkitaq bꞌik ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xuqujeꞌ e nikꞌaj kojonelabꞌ chik xebꞌe chutzijoxik rij we jastaq riꞌ kukꞌ ri e taqoꞌn xuqujeꞌ kukꞌ ri kꞌamal taq bꞌe.
2 Paulo e Barnabé discordaram deles e discutiram energicamente. Por fim, a igreja decidiu enviar Paulo e Barnabé a Jerusalém, acompanhados de alguns irmãos de Antioquia, para tratar dessa questão com os apóstolos e presbíteros.
3 Ri kojonelabꞌ rech ri komontyox xeꞌkitaq bꞌik ri taqoꞌn pa Jerusalén, pa ri kikꞌowik xeꞌkisolij kanoq ri kojonelabꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Fenicia, xuqujeꞌ pa ri tinimit Samaria, xkitzijoj chike chi tajin kekojon ri winaq ri man aꞌj Israel taj, ri kojonelabꞌ chilaꞌ sibꞌalaj xekiꞌkotik are xkita we riꞌ.
3 A igreja, portanto, enviou seus representantes a Jerusalém. No caminho, eles pararam na Fenícia e em Samaria para visitar os irmãos e contaram que os gentios também estavam sendo convertidos, o que muito alegrou a todos.
4 Are xoꞌpan ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé pa ri tinimit Jerusalén, utz kikꞌulaxik xbꞌanik kumal ri kojonelabꞌ, ri taqoꞌn xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe. Xkitzijoj kꞌu chike ronojel ri ubꞌanom ri Dios kukꞌ.
4 Quando chegaram a Jerusalém, foram bem recebidos pela igreja, pelos apóstolos e presbíteros, e relataram tudo que Deus havia feito por meio deles.
5 E kꞌo kꞌu nikꞌaj achyabꞌ fariseos ri e kojoninaq chik che ri Cristo, xetakꞌiꞌ aqꞌanoq, xkibꞌij: Ri achyabꞌ ri man aꞌj Israel taj tzi rajawaxik wi kokisax ketal are kekojonik, xuqujeꞌ kakinimaj ri taqanik rech ri Moisés.
5 Contudo, alguns dos irmãos que pertenciam à seita dos fariseus se levantaram e disseram: “É necessário que os convertidos gentios sejam circuncidados e guardem a lei de Moisés”.
6 Xkimulij kꞌu kibꞌ ri taqoꞌn xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe chuchomaxik rij we jastaq riꞌ.
6 Os apóstolos e presbíteros se reuniram para decidir a questão.
7 Are xtzijotaj rukꞌ chuqꞌabꞌ we jastaq riꞌ, ri Pedro xtakꞌiꞌk, xubꞌij: Alaxik, iwetaꞌm chi ri Dios najtir uloq xinuchaꞌ chiꞌxoꞌl chutzijoxik ri utz laj tzij chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj rech jeriꞌ kakitatabꞌej xuqujeꞌ kekojon che we tzij riꞌ.
7 Depois de uma longa discussão, Pedro se levantou e se dirigiu a eles, dizendo: “Irmãos, vocês sabem que, há muito tempo, Deus me escolheu dentre vocês para falar aos gentios a fim de que eles pudessem ouvir as boas-novas e crer.
8 Ri Dios ri retaꞌm ri animaꞌaj xukꞌutu chi xuꞌkꞌamawaꞌj ri winaq ri man aꞌj Israel taj, are xuya ri Uxlabꞌixel chike jetaq ri xubꞌan chuyaꞌik chaqe uj.
8 Deus conhece o coração humano e confirmou que aceita os gentios ao lhes dar o Espírito Santo, como o deu a nós.
9 Ri Dios xuchꞌajchꞌobꞌej ri kanimaꞌ rumal ri kikojobꞌal, ri Dios man xaq xwi ta xujuchaꞌ uj xane xuchaꞌ xuqujeꞌ areꞌ.
9 Não fez distinção alguma entre nós e eles, pois purificou o coração deles por meio da fé.
10 ¿Jas kꞌu che kijunamaj iwibꞌ rukꞌ ri Dios, kiya eqaꞌn chikij nikꞌaj chik ri man xekwin ta ri qatat qanan, xuqujeꞌ man xujkwin ta uj che rukꞌaꞌxik?
10 Então por que agora vocês provocam a Deus, sobrecarregando os discípulos gentios com um jugo que nem nós nem nossos antepassados conseguimos suportar?
11 Ri uj qonojel kaqakojo chi kujkoltajik xa rumal riꞌ toqꞌobꞌ ri man taqal ta chaqe are waꞌ ri xuya chaqe ri Ajawxel Jesús.
11 Cremos que todos, nós e eles, somos salvos da mesma forma, pela graça do Senhor Jesus”.
12 Qonojel kꞌu ri winaq man xechꞌaw ta chik are xkitatabꞌej ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xkitzijoj ri mayijabꞌal taq kꞌulmatajik ri xubꞌan ri Dios kukꞌ are xoꞌpan kukꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj.
12 Todos ouviram em silêncio enquanto Barnabé e Paulo lhes relatavam os sinais e maravilhas que Deus havia realizado por meio deles entre os gentios.
13 Are xetoꞌtaj chutzijoxik ri xkꞌulmatajik, xtakꞌiꞌ ri Jacobo kꞌa te riꞌ xubꞌij: Chitampe na, qachalal.
13 Quando terminaram de falar, Tiago se levantou e disse: “Irmãos, ouçam-me!
14 Ri Pedro xutzijoj chiꞌwe ri xubꞌan ri Dios are xuꞌsolij nabꞌe mul ri winaq ri man aꞌj Israel taj rech jeriꞌ xukꞌamawaꞌj che uꞌwinaq.
14 Pedro lhes falou sobre como Deus visitou primeiramente os gentios para separar dentre eles um povo para si.
15 Are waꞌ ri tzijotal loq kumal ri e qꞌalajisal taq tzij rech ri Dios ojer ri tzꞌibꞌatalik, ri kubꞌij:
15 E isso está em pleno acordo com o que disseram os profetas. Como está escrito:
16 Are kikꞌow we jastaq riꞌ kintzalij kꞌu na loq, kinyak na ri rachoch ri David ri xtukinik, kinsukꞌumaj na ri tukininaq, kinbꞌan na kꞌakꞌ
16 ‘Depois disso voltarei e restaurarei a tenda caída de Davi. Reconstruirei suas ruínas e a restaurarei,
17 rech konojel ri achyabꞌ rech ronojel ri uwachulew xuqujeꞌ ri winaq ri man aꞌj Israel taj kaketaꞌmaj na nuwach xuqujeꞌ kuꞌx na e wech.
17 para que o restante da humanidade busque o Senhor, incluindo os gentios, todos os que chamei para serem meus. O Senhor falou,
18 Jewaꞌ xubꞌij ri Ajawxel, Areꞌ xbꞌanowik chi xetaꞌmax loq we kꞌulmatajem riꞌ ojer.
18 aquele que tornou essas coisas conhecidas desde a eternidade’.
19 Rumal laꞌ kinbꞌij in chi man kuya taj keꞌqaqꞌatej ri winaq ri man aꞌj Israel kekojon che ri Dios.
19 “Portanto, considero que não devemos criar dificuldades para os gentios que se convertem a Deus.
20 Xwi qatzꞌibꞌaj chike chi man kakitij ta jastaq ri e tzujtal chikiwach ri e bꞌanom taq dios, kiqꞌila kibꞌ che mak kukꞌ taq ixoqibꞌ xuqujeꞌ achyabꞌ xuqujeꞌ man kuya taj kakitij aꞌwaj e jitzꞌam rachiꞌl kikꞌ.
20 Ao contrário, devemos escrever a eles dizendo-lhes que se abstenham de alimentos oferecidos a ídolos, da imoralidade sexual, da carne de animais estrangulados e do sangue.
21 Are kꞌu ri utaqanik ri Moisés tzijotal wi loq najtir pa ronojel qꞌij rech uxlanem pa ri Sinagoga kech ri aꞌj Israel.
21 Pois essas leis de Moisés são pregadas todos os sábados nas sinagogas judaicas em todas as cidades há muitas gerações”.
22 Ri e taqoꞌn xuqujeꞌ ri kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox xeꞌkichaꞌ taqoꞌn, kꞌa te riꞌ xeꞌkitaq bꞌik kukꞌ ri Pablo xuqujeꞌ ri Bernabé pa ri tinimit Antioquía rech Siria, chubꞌixik chike ri kojonelabꞌ jas jeꞌ ri xkichomaj. Ri e taqoꞌn are ri Judas (ri kabꞌix Barsabás che) rachiꞌl ri Silas, e kebꞌ kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox.
22 Então os apóstolos e presbíteros e toda a igreja em Jerusalém escolheram representantes e os enviaram a Antioquia da Síria, com Paulo e Barnabé, para informar sobre essa decisão. Os homens escolhidos eram dois líderes entre os irmãos: Judas, também chamado Barsabás, e Silas.
23 Ri wuj ri xkikꞌam bꞌik kubꞌij: Uj, ri uj taqoꞌn xuqujeꞌ ri uj kꞌamal taq bꞌe rech ri komontyox, uj iwachalal uj kꞌo pa ri tinimit Jerusalén. Uj kujtzꞌibꞌan we wuj riꞌ chike ri e kojonelabꞌ ri e kꞌo pa ri tinimit Antioquía, Siria, xuqujeꞌ Cilicia. Jun rutzil iwach.
23 Esta foi a carta que levaram: “Nós, os apóstolos e presbíteros, e seus irmãos em Jerusalém, escrevemos esta carta aos irmãos gentios em Antioquia, Síria e Cilícia. Saudações.
24 Xqato chi e kꞌo nikꞌaj achyabꞌ keꞌl waral are kakaj kixkisubꞌu rukꞌ taq ri kikꞌutuꞌn, man xa ta kꞌu e qataqom bꞌik.
24 “Soubemos que alguns homens, que daqui saíram sem nossa autorização, têm perturbado e inquietado vocês com seu ensino.
25 Rumal riꞌ pa junamam xqachomaj keꞌqataq bꞌik e kꞌamal taq bꞌe kukꞌ ri e loqꞌalaj taq qachalal Bernabé rachiꞌl ri Pablo.
25 Portanto, depois de chegarmos a um consenso, resolvemos enviar-lhes alguns representantes com nossos amados irmãos Barnabé e Paulo,
26 Ri e qachalal riꞌ kiyoꞌm ri kikꞌaslemal chupatanixik ri Ajawxel Jesucristo.
26 que têm arriscado a vida pelo nome de nosso Senhor Jesus Cristo.
27 Xeꞌqataq bꞌik ri Judas xuqujeꞌ ri Silas chuqꞌalajisaxik ri xqachomaj, rumal rech ri kꞌotbꞌal chiꞌ xibꞌan loq.
27 Estamos enviando Judas e Silas para confirmarem pessoalmente o que aqui escrevemos.
28 Ri Tyoxalaj Uxlabꞌixel xuqujeꞌ ri uj man kaqaj taj kaqaya eqaꞌn chiꞌwij xaq xwi kaqaj kibꞌan we xqatzꞌibꞌaj bꞌik chiꞌwe:
28 “Pois pareceu bem ao Espírito Santo e a nós não impor a vocês nenhum peso maior que estes poucos requisitos:
29 Man kitij ta jastaq ri e tzujtal chikiwach ri e bꞌanom taq dios, man kuya taj kitij aꞌwaj e jitzꞌatalik, man kuya taj kitij kikꞌ xuqujeꞌ chiqꞌila iwibꞌ che mak kukꞌ taq ixoqibꞌ xuqujeꞌ achyabꞌ. Tajin kibꞌan ri utzilal, we kibꞌan we xqatzꞌibꞌaj chiꞌwe riꞌ. Kiwil iwibꞌ.
29 abstenham-se de comer alimentos oferecidos a ídolos, de consumir o sangue ou a carne de animais estrangulados, e de praticar a imoralidade sexual. Farão muito bem se evitarem essas coisas. “Que tudo lhes vá bem.”
30 Aninaq xebꞌe ri taqoꞌn pa ri tinimit Antioquía, chilaꞌ xeꞌkimulij wi ri kojonelabꞌ, xkijach chike ri wuj ri xya bꞌik chike.
30 Os mensageiros partiram de imediato para Antioquia, onde reuniram os irmãos e entregaram a carta.
31 Xekiꞌkot ri e kojonelabꞌ are xsikꞌix ri wuj ri xtaq bꞌik chike.
31 Houve grande alegria em toda a igreja no dia em que leram essa mensagem animadora.
32 Ri Judas xuqujeꞌ ri Silas e qꞌalajisal taq rech ri utzij ri Dios, naj xetzijon kukꞌ ri kojonelabꞌ xeꞌkitaqchiꞌj kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal.
32 Então Judas e Silas, ambos profetas, encorajaram e fortaleceram os irmãos com muitas palavras.
33 Xekꞌojiꞌ kꞌu na jun janipa qꞌij chilaꞌ, kꞌa te riꞌ xetaq bꞌik kumal ri kojonelabꞌ rukꞌ tewechibꞌal xuqujeꞌ jaꞌmaril pa ri komontyox ri kꞌo pa ri tinimit Jerusalén.
33 Permaneceram ali algum tempo, e depois os irmãos os enviaram em paz de volta à igreja de Jerusalém.
34 /Ri Silas kꞌut xraj xkanaj kan chilaꞌ./
34 Silas, porém, resolveu permanecer ali.
35 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xekanaj kan pa ri tinimit Antioquía. Xkitzijoj xuqujeꞌ xkikꞌut ri utzij ri Dios. E kꞌi winaq xuqujeꞌ je xkibꞌano.
35 Paulo e Barnabé ficaram em Antioquia. Eles e muitos outros ensinavam e pregavam a palavra do Senhor naquela cidade.
36 Are xikꞌow jun janipa qꞌij, ri Pablo xubꞌij che ri Bernabé: Jeꞌqasolij ri e tinimit ri xqatzijoj wi ri utzij ri Ajawxel, rech kaqilo jas kibꞌanik ri e kꞌakꞌ taq kojonelabꞌ.
36 Algum tempo depois, Paulo disse a Barnabé: “Voltemos para visitar cada uma das cidades onde pregamos a palavra do Senhor, para ver como os irmãos estão indo”.
37 Are kꞌu ri Bernabé xraj xukꞌam bꞌik ri Juan Marcos kukꞌ.
37 Barnabé queria levar João Marcos,
38 Ri Pablo man xraj ta wi, rumal chi ri Juan Marcos xutas kan ribꞌ chike pa ri tinimit Panfilia, man xchakun ta chi kukꞌ.
38 mas Paulo se opôs, pois João Marcos tinha se separado deles na Panfília, não prosseguindo com eles no trabalho.
39 Man xukꞌulaj ta kꞌu ribꞌ ri kichomanik rumal riꞌ xkijach kibꞌ. Ri Bernabé xukꞌam bꞌik ri Juan Marcos, xeꞌ pa Chipre.
39 O desentendimento entre eles foi tão grave que os dois se separaram. Barnabé levou João Marcos e navegou para Chipre.
40 Ri Pablo kꞌut, are xuchaꞌ bꞌik ri Silas che rachiꞌl. Ri e kojonelabꞌ aꞌj chilaꞌ xeꞌkijach bꞌik pa uqꞌabꞌ ri Ajawxel rech kel ukꞌuꞌx chike.
40 Paulo escolheu Silas e partiu, e os irmãos o entregaram ao cuidado gracioso do Senhor.
41 Xikꞌow pa ronojel Siria xuqujeꞌ Cilicia, xuꞌtaqchiꞌj kan konojel ri kojonelabꞌ rech kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal.
41 Então ele viajou por toda a Síria e Cilícia, fortalecendo as igrejas de lá.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.