Atos 14
K’iche’ of Totonicapan NT (QUC_TTP) vs VC
1 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé are xoꞌpan pa ri tinimit Iconio xoꞌk bꞌik pa ri Sinagoga, xkitzijoj rukꞌ chuqꞌabꞌ ri utz laj tzij, e kꞌi kꞌu winaq aꞌj Israel xuqujeꞌ winaq ri man aꞌj Israel taj xekojonik.
1 Em Icônio, Paulo e Barnabé, segundo seu costume, entraram na sinagoga dos judeus e ali pregaram, de tal modo que uma grande multidão de judeus e de gregos se converteu à fé.
2 E kꞌo kꞌu jujun chike ri aꞌj Israel xketzelaj ri utzij ri Dios, xkimenkꞌetij ri kichomabꞌal ri man aꞌj Israel taj rech jeriꞌ man kakitatabꞌej ta ri kakitzijoj ri Bernabé rachiꞌl ri Pablo.
2 Mas os judeus, que tinham permanecido incrédulos, excitaram os ânimos dos pagãos contra os irmãos.
3 Rumal riꞌ naj qꞌotaj xekanaj kanoq ri taqoꞌn pa ri tinimit xkitzijoj ri utoqꞌobꞌ ri Ajawxel rukꞌ chuqꞌabꞌ. Ri Ajawxel xuya kwinem chike rech kakibꞌan mayijabꞌal taq jastaq rech jeriꞌ kaqꞌalajinik chi qas tzij ri kakitzijoj.
3 Não obstante, eles se demoraram ali por muito tempo, falando com desassombro e confiança no Senhor, que dava testemunho à palavra da sua graça pelos milagres e prodígios que ele operava por mãos dos apóstolos.
4 Kꞌo kꞌu xkikoj kibꞌ kukꞌ ri e taqoꞌn kꞌo xuqujeꞌ are xkikoj ri kakibꞌij ri e kꞌamal taq kibꞌe ri aꞌj Israel.
4 A população da cidade achava-se dividida: uns eram pelos judeus, outros pelos apóstolos.
5 Rumal riꞌ xkimulij kibꞌ nikꞌaj aꞌj Israel xuqujeꞌ nikꞌaj man aꞌj Israel taj e kachiꞌl ri e kꞌamal taq kibꞌe xkichomaj keꞌkibꞌan ri taqoꞌn che abꞌaj.
5 Mas como se tivesse levantado um motim dos gentios e dos judeus, com os seus chefes, para os ultrajar e apedrejar,
6 Ri taqoꞌn are xkita ri xchomax chikij xaꞌnimaj bꞌik xebꞌe pa ri tinimit Licaonia, pa ri tinimit rech Listra xuqujeꞌ Derbe kꞌa te riꞌ pa taq ri tinimit ri e kꞌo pa taq kixukut.
6 ao saberem disso, fugiram para as cidades da Licaônia, Listra e Derbe e suas circunvizinhanças.
7 Chilaꞌ xkitzijoj wi ri utz laj tzij.
7 Ali pregaram o Evangelho.
8 Ri e taqoꞌn are xoꞌpan pa ri tinimit Listra xkiriq jun achi ri uriqom kꞌax ri raqan. Chꞌokeꞌr wi pa ri ukꞌiyik, man bꞌininaq ta wi. We achi riꞌ tꞌuyul apanoq,
8 Em Listra vivia um homem aleijado das pernas, coxo de nascença, que nunca tinha andado.
9 tajin kutatabꞌej ri Pablo. Ri Pablo are xrilo chi ri achi kꞌo ukojobꞌal rech kutzirik.
9 Sentado, ele ouvia Paulo pregar. Este, fixando nele os olhos e vendo que tinha fé para ser curado,
10 Ko xuchꞌabꞌej, xubꞌij che: ¡Chatwaꞌjiloq! Ri achi xtakꞌiꞌk, xchꞌoplajik kꞌa te riꞌ xuchapleꞌj bꞌinem.
10 disse em alta voz: Levanta-te direito sobre os teus pés! Ele deu um salto e pôs-se a andar.
11 Ri winaq are xkil ri xubꞌan ri Pablo, xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij pa ri kitzijobꞌal: ¡We achyabꞌ riꞌ e dios, e petinaq chi qasolixik pa winaqil!
11 Vendo a multidão o que Paulo fizera, levantou a voz, gritando em língua licaônica: Deuses em figura de homens baixaram a nós!
12 Xkibꞌij kꞌu dios Zeus che ri Bernabé, xkibꞌij dios Hermes che ri Pablo, rumal cher are qas ukꞌaꞌninaq bꞌik ri tzij.
12 Chamavam a Barnabé Zeus e a Paulo Hermes, porque era este quem dirigia a palavra.
13 Ri templo re ri dios Zeus man pa ri tinimit taj kꞌo wi. Ri pare ri kachakun chilaꞌ e rachiꞌl ri winaq xkikꞌam bꞌik wakax, kotzꞌiꞌj taq korona chuchiꞌ ri okibꞌal pa ri tinimit, rech kakitzuj chikiwach ri e taqoꞌn.
13 Um sacerdote de Zeus Propóleos trouxe para as portas touros ornados de grinaldas, querendo, de acordo com todo o povo, sacrificar-lhos.
14 Ri Bernabé rachiꞌl ri Saulo are xkita ri tajin kakꞌulmatajik, xemayijanik. Xkitꞌoqopij ri katzꞌyaqxuqujeꞌ xkiraq kichiꞌ, xkibꞌij chike ri winaq:
14 Mas os apóstolos Barnabé e Paulo, ao perceberem isso, rasgaram as suas vestes e saltaram no meio da multidão:
15 ¡Achyabꞌ! ¿Jas che jewaꞌ kibꞌano? Ri uj xaq uj winaq jetaq ri ix uj petinaq che utzijoxik ri utz laj tzij chiꞌwe, rajawaxik kitas iwibꞌ che ri itzel taq jastaq xuqujeꞌ chixkojon che ri kꞌaslik Dios ri xbꞌanow ri kaj ulew, ri cho, xuqujeꞌ ronojel ri kꞌo chupam.
15 Homens, clamavam eles, por que fazeis isso? Também nós somos homens, da mesma condição que vós, e pregamos justamente para que vos convertais das coisas vãs ao Deus vivo, que fez o céu, a terra, o mar e tudo quanto neles há.
16 Ri Dios najtir xuya bꞌe chike konojel ri tinimit kakitaqej ri bꞌe ri kakaj.
16 Ele permitiu nos tempos passados que todas as nações seguissem os seus caminhos.
17 Xa kꞌu xukꞌut chkiwach chi Areꞌ jun kꞌaslik Dios xuqujeꞌ sibꞌalaj utz kukꞌ konojel ri winaq. Kutaq la jabꞌ pa kiwiꞌ konojel ri winaq xuqujeꞌ kubꞌano chi kawachin ri kitikoꞌn, kuya kiwa xuqujeꞌ kiꞌkotemal pa kanimaꞌ.
17 Contudo, nunca deixou de dar testemunho de si mesmo, por seus benefícios: dando-vos do céu as chuvas e os tempos férteis, concedendo abundante alimento e enchendo os vossos corações de alegria.
18 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xekwinik xeꞌkiqꞌatej ri winaq xaq jeriꞌ man xtzuj ta kaminaq aꞌwaj chikiwach, pune kꞌax xkibꞌan chi kiqꞌatexik.
18 Apesar dessas palavras, não foi sem dificuldade que contiveram a multidão de sacrificar a eles.
19 Xoꞌpan kꞌu nikꞌaj winaq, kipetik pa ri tinimit Antioquía xuqujeꞌ pa ri tinimit Iconio, xkikoj kikꞌuꞌx ri winaq xkibꞌan che abꞌaj ri Pablo kꞌa te ri xkichararej bꞌik xkesaj bꞌik pa ri tinimit, pa kikꞌuꞌx chi xkamik.
19 Sobrevieram, porém, alguns judeus de Antioquia e de Icônio que persuadiram a multidão. Apedrejaram Paulo e, dando-o por morto, arrastaram-no para fora da cidade.
20 Xkimulij kꞌu kibꞌ ri kojonelabꞌ chirij, chikiwach kꞌu konojel xwaꞌjil bꞌik xtzalij pa ri tinimit. Chukabꞌ qꞌij xeꞌ pa ri tinimit Derbe rachiꞌl ri Bernabé.
20 Os discípulos o rodearam. Ele se levantou e entrou na cidade. No dia seguinte, partiu com Barnabé para Derbe.
21 Xkitzijoj ri utz laj tzij pa ri tinimit Derbe e kꞌi kꞌu winaq xekojon che ri Jesús. Kꞌa te riꞌ xetzalij pa ri tinimit Listra, pa ri tinimit Iconio xuqujeꞌ pa ri tinimit Antioquía rech Pisidia.
21 Depois de ter pregado o Evangelho à cidade de Derbe, onde ganharam muitos discípulos, voltaram para Listra, Icônio e Antioquia {da Pisídia}.
22 Are xoꞌpan chilaꞌ, xeꞌkitaqchiꞌj ri kojonelabꞌ kejeqiꞌk pa ri kikojobꞌal xuqujeꞌ xkinaꞌtaj kan chike chi rajawaxik kakitas kibꞌ che kꞌi taq jastaq rech koꞌk pa ri ajawarem rech ri Dios.
22 Confirmavam as almas dos discípulos e exortavam-nos a perseverar na fé, dizendo que é necessário entrarmos no Reino de Deus por meio de muitas tribulações.
23 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xeꞌkikoj kꞌamal taq kibꞌe ri kojonelabꞌ pa ronojel ri komontyox. Xkibꞌan chꞌawem xuqujeꞌ xkiqꞌip kibꞌ che waꞌim, xeꞌkijach ri kꞌamal taq bꞌe pa uqꞌabꞌ ri Dios, rumal cher chirij Areꞌ kuꞌl wi kikꞌuꞌx.
23 Em cada igreja instituíram anciãos e, após orações com jejuns, encomendaram-nos ao Senhor, em quem tinham confiado.
24 Ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé xiꞌkꞌow chi bꞌik pa ri tinimit Pisidia xoꞌpan pa ri tinimit Panfilia.
24 Atravessaram a Pisídia e chegaram a Panfília.
25 Chilaꞌ xkitzijoj wi ri utzij ri Dios pa ri tinimit Perge kꞌa te riꞌ xeqaj bꞌik je laꞌ pa ri tinimit Atalia.
25 Depois de ter anunciado a palavra do Senhor em Perge, desceram a Atália.
26 Kꞌisbꞌal rech xetzalij pa jun jukubꞌ bꞌinibꞌal puꞌwiꞌ jaꞌ xebꞌe pa ri tinimit Antioquía rech Siria, chilaꞌ xkimajij wi loq ri kibꞌinem. Chilaꞌ bꞌantal wi bꞌik chꞌawem pa kiwiꞌ kumal ri kojonelabꞌ are majaꞌ kebꞌe chutzijoxik ri utzij ri Dios.
26 Dali navegaram para Antioquia {da Síria}, de onde tinham partido, encomendados à graça de Deus para a obra que estavam a completar.
27 Are xoꞌpan pa ri tinimit Antioquía, xeꞌkimulij konojel ri e kojonelabꞌ rech ri komontyox, xkitzijoj chike ri nimaq taq kꞌulmatajem ri xubꞌan ri Dios kukꞌ, xkitzijoj xuqujeꞌ chike jas xubꞌan ri Dios chuyaꞌik bꞌe chike ri winaq ri man aꞌj Israel taj rech kekojonik.
27 Ali chegados, reuniram a igreja e contaram quão grandes coisas Deus fizera com eles, e como abrira a porta da fé aos gentios.
28 Naj kꞌut xekꞌojiꞌ kan ri Pablo rachiꞌl ri Bernabé kukꞌ ri kojonelabꞌ pa Antioquía.
28 Demoraram-se com os discípulos longo tempo.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Atos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.