Daniel 11
Tayta Diosninchi Isquirbichishan (QUB) vs VC
1 «Chay anjilga jinalla niycämaran: ‹Media jutiyoj nasyunta Darío juc wata mandaycashan wichan nogapis anjil Migueltaga shacyächir yanaparämi.
1 Assim como eu, {no primeiro ano do reinado de Dario, o medo, mantive-me} junto a ele para auxiliá-lo e protegê-lo.
2 « ‹Cananga rasun cajta musyanayquipaj willapäshayqui: Persiachöga quimsarämi raycuna rucanga. Chaypitapis yapay juc rayrämi cangapaj. Chay cäga quimsa caj raycuna cashanpita mas rïcunami canga. Ima-aycanpis fiyupa aypalla captin munayniyoj cashpanmi Greciapa rayninpa contran jataricurcongapaj.
2 Agora vou manifestar-te a verdade. Haverá ainda três reis na Pérsia. O quarto ultrapassará todos os demais em riquezas. Quando suas riquezas o tiverem tornado poderoso, movimentará tudo contra o reino de Javã.
3 Chaypitanaga fiyupa pillyay-yachaj juc raymi Greciacho mandanga. Chay ray mandashpanmi achca nasyuncunata maquincho chararanga. Imatapis munashantami ruranga.
3 Mas levantar-se-á um rei forte que dominará sobre um vasto império e fará tudo quanto lhe aprouver.
4 Chayno mandaj caycaptin, llapanpis alli caycaptin illajpitami mandashanga pirdicäconga. Chauraga chay mandashan chuscumanna raquicäcongapaj. Chayno ruracaptinmi chay raytaga wamrancuna manana rucanganachu. Mandashanpis manami ñaupata cashanno munayniyojnachu canga. Chaynöga cangapaj achcaman raquicasha captinnami. Chay raypa ruquenga juc raycunanami mandangapis.
4 Quando ficar poderoso, seu reino será desmembrado e dividido aos quatro ventos do céu. Não passará à posteridade e não terá mais o mesmo poder; seu reino será desmembrado e entregue a estranhos e não a seus descendentes.
5 « ‹Sur caj-lächo caycaj Egiptupa raynenga cangapaj fiyupa munayniyojmi. Chayno caycaptin juc mandaj suldärunmi paypita mas munayniyoj ricacongapaj. Chay mandajnami mas jatunpana mandangapaj.
5 O rei do sul tornar-se-á poderoso, mas um dos chefes do seu exército ficará ainda mais forte e seu império será grande.
6 Chaypita achca watataga sur caj raywan norte caj ray alli parlaconga. Sur caj raymi norte cajcho tiyaj caj rayta warmi wamranwan majachanga mashan captin ishcan nasyun alli cananpaj yarpar. Chayno yarpashanga yangami cangapis. Chayno alli caycashanchömi wañuchenga warmita, wamranta, runanta, llapan uywaynincunatawan.
6 Após alguns anos aliar-se-ão: a filha do rei do sul virá à casa do rei do norte para fazer o acordo; mas ela não conservará o apoio de seu pai, cujo poder não se manterá, nem o do seu esposo. Ela será morta com aqueles que a tiverem trazido, aquele que a criou e aquele que a tinha feito poderosa.
7 Chayno caycashanchömi sur caj-lä raypa famillyan jatarir aypalla suldäruncunawan pillyangapaj norte caj-lächo caycaj raywan. Chayno pillyashpanmi norte caj raypa curalasha siudäninman yaycuycur tiyacuycongapaj. Chay tiyacuycoj raypa suldäruncunanami pillyashpan waquin siudäcunacho tiyajcunatapis binsenga.
7 Um dos rebentos da mesma raiz levantar-se-á em seu lugar; virá em direção do exército, entrará nas fortalezas do rei do norte, atacá-lo-á e sairá vencedor.
8 Chayno rurashpanmi diosnincuna-nirajta jundiypa rurashanta apacurcur Egipto nasyunman cuticonga. Goripita guellaypita ima-aycan caycajcunatapis apacongapaj. Chaypita unaycamami ishcan nasyuncuna mana rimapänacuyllapa cacongapaj.
8 Levará para o Egito até mesmo seus deuses cativos, assim como seus ídolos e seus objetos preciosos de ouro e de prata. Depois, durante alguns anos, abster-se-á de atacar o rei do norte.
9 Unayllatanaga norte cajta mandaj ray sur caj ray mandashanta guechuyta munangapaj. Mana camäpacushpanna quiquinpa nasyunninman cuticongapaj.
9 Este virá contra o rei do sul, mas voltará para a sua terra.
10 « ‹Chaypitaga norte cajcho tiyaj raypa wamrancuna pillyananpaj aypalla suldärucunata camariconga. Chayno camaricurcur jucnami aypalla suldärunwan aywanga sur caj-läman. Chayno aywarmi ushajpaj illgächengapaj mayu chayar ima-aycatapis apacojnöraj. Chaypitapis yapay pillyaj yaycushpan chayangapaj sur caj raypa sumaj curalasha siudänincama.
10 Mas seus filhos prepararão a guerra recrutando um exército numeroso, o qual, precipitando-se como uma torrente, invadirá e levará a batalha até a sua fortaleza.
11 Chaymi fiyupa rabyachengapaj sur cajcho tiyaj raytaga. Chaura aypalla suldärucuna chayajwan pillyaj aywangapaj. Chayno pillyar sur cajcunaga ushajpaj illgächengapaj.
11 Irritado, o rei do sul sairá para atacar o rei do norte: como porá em campo um numeroso exército, as tropas inimigas ser-lhe-ão entregues.
12 Contrancunata binsiycur, aypallata wañuchishanta ricaycorga fiyupa cushicur alli chölu-tucongapaj. Ichanga chayno munayniyoj cashan manapis aycällatanami ushacanga.
12 Após o aniquilamento desse exército, encher-se-á de orgulho. Mandará matar dezenas de milhares de homens, sem ficar mais forte por isso.
13 Norte cajcho tiyaj rayga yapaymi suldäruncunata camaricongapaj ñaupa cajcho camarishanpitaga mas aypallata. Chaypita ishcay quimsa watataga yapaymi aypalla suldäruncunawan aywanga sur caj-läwan pillyananpaj.
13 O rei do norte organizará novamente um exército mais numeroso ainda que o primeiro, e alguns anos depois avançará em meio a enormes tropas e a um grandioso aparato.
14 « ‹Chay wichan achcajmi sur caj raypa contran jataricurcongapaj. Contran jatarejcuna waquenga cangami fiyu Israel runacunapis. Chaynöpami suyñuynincho ricashan cumlenga. Ichanga manami yarpashannöchu canga.
14 Nesse momento, muitos se levantarão contra o rei do sul; homens violentos de teu povo revoltar-se-ão para cumprir a visão, mas fracassarão.
15 Norte caj-lächo tiyaj ray aywaycur intëru cantunpa curalasha caycaj siudäman yaycunanpaj wichäcunata rurachengapaj. Nircurmi chay siudächo tiyananpaj yaycucaycärenga. Chaura sur caj raypa fiyupa pillyay yachaj suldäruncunapis aypalla yaycojta manami ichipangapächu.
15 O rei do norte virá então, destruirá trincheiras e tomará fortalezas. Os exércitos do rei do sul, mesmo as suas tropas de escol, não se manterão; nada poderá resistir.
16 Chay yaycoj suldärucunaga binsishan cajcunata munashantami rurangapaj. Paycunataga pipis manami ichipangapächu. Chay runacunaga Cuyayllapaj nasyunniquichömi tiyacaycärengapaj llapan tarishanta illgächishpan.
16 O invasor agirá à sua vontade sem que ninguém possa enfrentá-lo. Deter-se-á no país que é a jóia da terra; e a destruição estará em suas mãos.
17 Nircur camaricongapaj sur caj ray mandashanta ushajpaj charicurcunanpaj. Chayno rurananpäga alli parlacongapaj sur caj raywanrämi. Alli parlacurmi jipash wamrantapis warminpaj goycongapaj, imanöpapis pay mandashanta illgächinan-rayculla. Ichanga manami yarpashannöchu cangapaj.
17 Empreenderá a conquista do reino do sul; fará um pacto com seu rei e dar-lhe-á sua filha como mulher, a fim de amenizar a ruína dessa terra; mas isso não dará resultado, e esse reino não lhe pertencerá.
18 Chaypitaga lamar cantuncho caycaj siudäcunamanna magaj yaycongapaj. Chaura waquenga paycunapa maquincho ricacongapaj. Chayno alli chölu-tucuycajtami juc mandaj binsiycur pengayman churanga.
18 Depois voltar-se-á contra as ilhas e tomará diversas. Porém um chefe militar porá fim à sua soberba, e fá-lo-á pagar sua injúria.
19 Chaypitana norte caj rayga nasyunnincho curalasha caycaj siudäninman cuticongapaj. Cuticuycashanchömi fiyupa mana alliman chayashpan wañuyta tarengapaj. Chaura chay rayga manami imaycamapis mayacangapänachu.
19 Então voltar-se-á contra as fortalezas de sua terra, mas tropeçará, cairá e acabará desaparecendo.
20 « ‹Norte caj raypamanga jamarashanmanpis juc raymi jamayconga. Mandaj cashpanna guellayta mas shuntananpaj impuesto cobraj cachanga. Chayno caycaptin chay raytaga manapis aycällatana wañuycachengapaj. Ichanga manami guërrachöchu wañuchenga.
20 No lugar deste último será colocado um príncipe, que enviará um fiscal ao país que é a jóia da terra. Em poucos dias ele será aniquilado, e não será nem por efeito de cólera nem de batalha.
21 « ‹Chay raypitaga juc runanami imapäpis mana sirbej caycashpan, mana merësiycar ray yaycongapaj. Mana yarpashapitami chayangapaj. Chayno cashpanpis engañaypami mandaj cayman yaycongapaj.
21 Em seu lugar, elevar-se-á um homem vil, sem nenhuma dignidade real, que surgirá repentinamente e apossar-se-á da realeza pelas suas intrigas.
22 Payga contran suldärucunata llapantami binsenga. Conträtuta cumlichej mandajtapis wañuycachengami.
22 As tropas de invasão serão postas em fuga diante dele e aniquiladas, bem como o chefe da aliança.
23 Alli parlacushan runacunatapis engañangami. Wallcalla suldäruncuna caycaptinpis fiyupa munayniyojmi canga.
23 A despeito do pacto firmado com ele, agirá com perfídia: atacará e triunfará com poucos homens.
24 Illajpita, pipis mana yarpashan örami probinsyacho allinnin chacracunamanpis yagacuyconga. Ñaupa cajcuna mayganpis mana rurashantami ruranga. Pillyar binsishpan guechushancunatapis suldäruncunawan raquipänaconga. Nircur intërunpa curalasha siudäcunaman pillyaj yaycuytapis yarpanga. Ichanga chay yarpashancuna manami unaycamachu canga.
24 Invadirá inesperadamente as regiões mais férteis da terra; fará o que nunca fizeram seus pais nem os antepassados deles: distribuirá com os seus os saques, despojos, riquezas; combinará ofensivas contra as fortalezas, mas apenas por um tempo.
25 « ‹Munayniyoj cayninman yäracur, mana manchacushpan aywangapaj aypalla suldäruncunawan surcho tiyaj caj raywan pillyaj. Chaura surcho tiyaj caj raypis mana manchacuypa ichiparmi pillyanga fiyupa munayniyoj aypalla suldärucunawan. Chayno pillyaycaptinmi sur caj raytaga waquin suldäruncuna ticrapangapaj. Chaynöpami contrancunataga mana ichipangapänachu.
25 Dará novo impulso a suas forças e a seu valor, atacando o rei do sul com um exército considerável. Por seu lado, o rei do sul entrará na luta com um exército importante e valoroso, mas não poderá resistir devido às intrigas urdidas contra ele.
26 Iwal micunanpaj goturpashancunapis mana alliman chayachiytami ashenga. Chaura paypa caj suldäruncunataga aypallatami wañuchengapaj.
26 Seus comensais o aniquilarão; seu exército se dispersará e muitos homens cairão feridos mortalmente.
27 Chaypita ishcan raycunami mana allita ruranacuyta yarpashpan juc mësallaman jamaycärengapaj iwal micunanpaj. Chaychömi ishcanpis llullapänacongapaj. Chayno llullapänacuptinpis manami mayganpapis yarpashannöga cangapächu. Chaynöga canga manaraj öra chayamuptinmi.
27 Com o coração repleto de desejos malévolos, os dois reis enganar-se-ão mutuamente à volta da mesma mesa. Mas seus projetos fracassarão, porque o fim só virá no tempo determinado.
28 Norte caj-lä rayga nasyunninman cuticongapaj pillyar ima-aycatapis guechushanta apacurcur. Cutiycashancho Santo Dioswan Conträtu rurashanta cumlejcunapapis contran ricacur ñacachengapaj. Llapan yarpashancunata ruraycorga nasyunninman cuticongapaj.
28 Volverá à sua terra com grandes riquezas. Seu coração meditará o mal contra a santa aliança; cometê-lo-á, depois entrará novamente em sua terra.
29 Imaypis päsananpaj diya chayamuptinmi ichanga yapay suldäruncuna aywanga surcho cajwan pillyananpaj. Chay aywaychöga manami binsengapänachu rimir cajcho binsishannöga.
29 No tempo previsto atacará de novo o sul: mas esta expedição não será semelhante à precedente.
30 Chay suldäruncunataga lamarpa inti yaganan caj-läpita büquicunawan shamoj suldärucunami illajpita wañuchengapaj. Chaymi pillyaycashanpita manchariyllawan juclla aywacongapaj. Norticho tiyaj caj rayga fiyupa rabyashpan chiquicurcongapaj Tayta Dioswan Conträtuta ruraj runacunata. Diospa conträtuncho nishanno mana cumlej runacunatanami alli ricangapaj.
30 Navios de Cetim o atacarão e ele desanimará. Dirigirá novamente sua fúria contra a santa aliança, tomará medidas contra ela, fazendo um pacto com aqueles que a abandonarem.
31 « ‹Paypa suldäruncunami Diospa rispitädu Templuntapis, ñaupanpa tumaraycaj pergatapis ganrachenga. Waran-waran Tayta Diospaj ofrendacunata churananpaj cajtapis mana dëjanganachu. Chaypa ruquenga fiyupa melanaypajtanami churanga.
31 Tropas sob sua ordem virão profanar o santuário, a fortaleza; farão cessar o holocausto perpétuo e instalarão a abominação do devastador.
32 Rayga alli shimillanwanmi engañanga Diospa conträtun nishanno mana cumlejcunata. Diospa conträtun nishanta cumlej runacunami ichanga mana manchacuypa ichipanga.
32 Submeterá, com suas lisonjas, os violadores da aliança, mas a multidão daqueles que conhecem seu Deus manter-se-á firme e resistirá.
33 Chay marcacho musyaj-yachaj runacunami yachachengapaj achca runacunata. Paycunatami waquintaga wañuycachenga; waquintaga rupachenga. Wasincunacho ima-aycan cajtapis apacongapaj. Waquintana juc-lä nasyunman apangapaj. Chaynöga manami unaycamachu canga.
33 Os homens doutos desse povo instruirão um grande número; mas, durante algum tempo, perecerão pela espada, fogo, cativeiro e pilhagem.
34 Ñacachir gaticachaptin waquenga wallcallatapis yanapangami. Waquin yanapajcunami ichanga alli-tupashpallan paycunaman guelliconga.
34 Enquanto forem caindo dessa maneira, serão um tanto amparados; e um bom número unir-se-á hipocritamente a eles.
35 Chay yachachej musyaj-yachajcunata achcajtami wañuchengapaj. Chayta ricarmi waquenga ñacaycuna captinpis awantanga. Chaynöpami jusgasha canan junäga limyu caycanga. Ichanga Dios camacächishan junaj chayamunanpäga unayrämi pishin.
35 Muitos desses sábios sucumbirão, a fim de que sejam provados, purificados e branqueados até o termo final; ora, esse final só chegará no tempo marcado.
36 « ‹Norte caj-läpa raynenga imatapis munashantami rurangapaj. Chayno carmi fiyupa alli-tucongapaj. Llapan dioscunapitapis mas munayniyoj cashanta yarpangapaj. Chaymi rasunpa caj Tayta Diospäpis fiyupa manchariypaj mana allicunata rimangapaj. Chay raypaga ima rurashancunapis llapanmi yarpashanno alli llojshipanga Dios castiganan junajcama. Imay junajpäpis Dios nishanga rasunpami cumlengapaj.
36 O rei fará então tudo o que desejar. Ensoberbecer-se-á, elevar-se-á no seu orgulho acima de qualquer divindade; proferirá até coisas inauditas contra o Deus dos deuses; prosperará até que a cólera divina tenha chegado ao seu termo, porque o que está decretado deverá ser executado.
37 Chay rayga mananami unay caj awiluncuna adurashan dioscunata yarpangapänachu, warmicuna adurashan dioscunatapis, ni ima dioscunatapis. Payga yarpangapaj llapan dioscunapita mas munayniyoj caycashantanami.
37 Não respeitará nem os deuses de seus antepassados, nem a deusa querida das mulheres, nem divindade alguma; julgar-se-á superior a todos.
38 Chayno caycarpis adurangapaj curalasha siudäcunapa diosnintami. Chay diostami aduranga unay caj awiluncuna mana adurasha caycaptinpis. Chay diosmanmi ichanga apapanga gorita, guellayta, cuestaj cuyayllapaj perlascunata, ima-aycapis chanin cuestajcunatawan.
38 Mas venerará o deus das fortalezas, no próprio local, um deus desconhecido de seus antepassados, com ouro, prata, pedras preciosas e jóias.
39 Juc-lä nasyun runacuna adurashan dios yanapaptinmi fiyupa curalasha siudäcunaman pillyaj yayconga. Payta rispitajcunatanami alli ñawinpa ricanga, mas mandaj cayman churanga, chacracunatapis raquipayconga.
39 Com o auxílio de um deus estranho, atacará as muralhas das fortalezas; aos que o reconhecerem, multiplicará as honras, conferir-lhes-á autoridade sobre numerosos vassalos e distribuir-lhes-á terras em recompensa.
40 « ‹Ushanan junaj chayamuptin surcho tiyaj caj rayga aywangapaj norticho tiyaj caj raywan pillyaj. Mayarmi norticho tiyaj cajpis aywangapaj tincur pillyananpaj. Fiyupa wayranpawan löcu tamya aywajnömi yaycupaycongapaj surcho tiyaj cajtaga. Chayno aywar intëruman juntapaycärenga guërrapaj caj carrëtancunawan, cawalluwan caj muntädu suldärucunawan, büquicunawan caj suldärucunapis.
40 No final, o rei do sul e ele entrarão em luta. O rei do norte cairá sobre ele, como um furacão, com carros, cavaleiros e uma frota considerável. Entrará na terra como uma torrente que transborda.
41 Chayno aywarmi yaycongapaj Cuyayllapaj nasyuncho Dios acrashan runacuna tiyaycajmanpis. Chaychömi aypalla runacunata wañuchengapaj. Chayno wañuycachiptin quëdangapaj Edomcho, Moabcho tiyajcunallana. Amón nasyuncho tiyajcunapis pullan masmi quëdangapaj.
41 Invadirá o país que é a jóia da terra, onde muitos homens cairão. Mas os edomitas, os moabitas, e a maioria dos amonitas escapar-lhe-ão.
42 Waquin nasyuncunachöga suldäruncunanami tiyacaycärengapaj. Chauraga Egipto nasyunpis chay raypa maquinpita manami gueshpengapächu.
42 Apoderar-se-á de diferentes países; o Egito não lhe escapará.
43 Egiptupita apacongapaj tarishantaga gorita, guellayta, ima-aycatapis alli cajtaga. Nircur Libia nasyunmanna Etiopía nasyunmanna yaycongapaj ima-aycantapis guechumunanpaj.
43 Pilhará os tesouros de ouro e de prata bem como tudo o que houver de precioso no Egito. Os líbios e os etíopes juntar-se-ão a ele.
44 Chayno puriycashanchömi inti yagamunan caj-läpitawan norte caj-läpita mana alli willapata mayangapaj. Chaura fiyupa yarpachacuyman churacangapaj. Chaymi fiyupa rabyasha aywanga aypalla runacunata wañuchiyta yarpashpan.
44 Mas, alarmado pelas notícias vindas do oriente e do norte, retirar-se-á como uma fúria, para destruir e exterminar uma multidão de povos.
45 Chayno aywashpanmi chay rayga tolduncunata ichichengapaj lamarwan Cuyayllapaj rispitädu löma caycashan tincojcho. Chayllachönami wañongapaj. Paytaga manami pipis yanapangapänachu.
45 Erguerá os pavilhões de seu palácio entre o mar e a nobre montanha do santuário. Então alcançará o termo de sua vida e ninguém lhe prestará socorro.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Daniel 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.