Daniel 11

Tayta Diosninchi Isquirbichishan (QUB) vs NAA

Sair da comparação
NAA Nova Almeida Atualizada 2017
1 «Chay anjilga jinalla niycämaran: ‹Media jutiyoj nasyunta Darío juc wata mandaycashan wichan nogapis anjil Migueltaga shacyächir yanaparämi.
1 Mas eu, no primeiro ano de Dario, o medo, me levantei para o fortalecer e animar.
2 « ‹Cananga rasun cajta musyanayquipaj willapäshayqui: Persiachöga quimsarämi raycuna rucanga. Chaypitapis yapay juc rayrämi cangapaj. Chay cäga quimsa caj raycuna cashanpita mas rïcunami canga. Ima-aycanpis fiyupa aypalla captin munayniyoj cashpanmi Greciapa rayninpa contran jataricurcongapaj.
2 — Agora, eu vou lhe dizer a verdade: eis que ainda três reis se levantarão na Pérsia, e o quarto será muito mais rico do que todos eles. Fortalecido por suas riquezas, instigará todos contra o reino da Grécia.
3 Chaypitanaga fiyupa pillyay-yachaj juc raymi Greciacho mandanga. Chay ray mandashpanmi achca nasyuncunata maquincho chararanga. Imatapis munashantami ruranga.
3 Depois, se levantará um rei poderoso, que reinará com grande domínio e fará o que quiser.
4 Chayno mandaj caycaptin, llapanpis alli caycaptin illajpitami mandashanga pirdicäconga. Chauraga chay mandashan chuscumanna raquicäcongapaj. Chayno ruracaptinmi chay raytaga wamrancuna manana rucanganachu. Mandashanpis manami ñaupata cashanno munayniyojnachu canga. Chaynöga cangapaj achcaman raquicasha captinnami. Chay raypa ruquenga juc raycunanami mandangapis.
4 Mas, no auge do seu poder, o seu reino será quebrado e repartido para os quatro ventos do céu, mas não para a sua posteridade, nem com o mesmo poder com que ele reinou, porque o seu reino será arrancado e passará a outros fora de seus descendentes.
5 « ‹Sur caj-lächo caycaj Egiptupa raynenga cangapaj fiyupa munayniyojmi. Chayno caycaptin juc mandaj suldärunmi paypita mas munayniyoj ricacongapaj. Chay mandajnami mas jatunpana mandangapaj.
5 — O rei do Sul será forte, mas um dos seus príncipes será mais forte do que ele, e reinará, e será grande o seu domínio.
6 Chaypita achca watataga sur caj raywan norte caj ray alli parlaconga. Sur caj raymi norte cajcho tiyaj caj rayta warmi wamranwan majachanga mashan captin ishcan nasyun alli cananpaj yarpar. Chayno yarpashanga yangami cangapis. Chayno alli caycashanchömi wañuchenga warmita, wamranta, runanta, llapan uywaynincunatawan.
6 Mas, depois de alguns anos, eles se aliarão um com o outro. A filha do rei do Sul casará com o rei do Norte, para estabelecer a concórdia. Ela, porém, não conservará o seu poder, e ele não permanecerá, nem manterá o seu poder. Porque ela será entregue, juntamente com os que a trouxeram, o seu pai e aquele que a tomou por sua naqueles tempos.
7 Chayno caycashanchömi sur caj-lä raypa famillyan jatarir aypalla suldäruncunawan pillyangapaj norte caj-lächo caycaj raywan. Chayno pillyashpanmi norte caj raypa curalasha siudäninman yaycuycur tiyacuycongapaj. Chay tiyacuycoj raypa suldäruncunanami pillyashpan waquin siudäcunacho tiyajcunatapis binsenga.
7 Mas em lugar dele se levantará um renovo da linhagem dela, que avançará contra o exército do rei do Norte, entrará na sua fortaleza, lutará contra eles e prevalecerá.
8 Chayno rurashpanmi diosnincuna-nirajta jundiypa rurashanta apacurcur Egipto nasyunman cuticonga. Goripita guellaypita ima-aycan caycajcunatapis apacongapaj. Chaypita unaycamami ishcan nasyuncuna mana rimapänacuyllapa cacongapaj.
8 Também levará como despojo para o Egito os deuses deles, as suas imagens fundidas e os seus objetos preciosos de prata e de ouro. Por alguns anos, ele deixará o rei do Norte em paz.
9 Unayllatanaga norte cajta mandaj ray sur caj ray mandashanta guechuyta munangapaj. Mana camäpacushpanna quiquinpa nasyunninman cuticongapaj.
9 Depois, este avançará contra o reino do rei do Sul, mas voltará para a sua terra.
10 « ‹Chaypitaga norte cajcho tiyaj raypa wamrancuna pillyananpaj aypalla suldärucunata camariconga. Chayno camaricurcur jucnami aypalla suldärunwan aywanga sur caj-läman. Chayno aywarmi ushajpaj illgächengapaj mayu chayar ima-aycatapis apacojnöraj. Chaypitapis yapay pillyaj yaycushpan chayangapaj sur caj raypa sumaj curalasha siudänincama.
10 — Os seus filhos farão guerra e reunirão um grande exército. Um deles virá apressadamente, arrasará tudo e passará adiante; e, voltando, levará a guerra até a fortaleza do rei do Sul.
11 Chaymi fiyupa rabyachengapaj sur cajcho tiyaj raytaga. Chaura aypalla suldärucuna chayajwan pillyaj aywangapaj. Chayno pillyar sur cajcunaga ushajpaj illgächengapaj.
11 Então o rei do Sul ficará furioso e sairá para atacar o rei do Norte. Este reunirá um grande exército, que será entregue nas mãos do rei do Sul.
12 Contrancunata binsiycur, aypallata wañuchishanta ricaycorga fiyupa cushicur alli chölu-tucongapaj. Ichanga chayno munayniyoj cashan manapis aycällatanami ushacanga.
12 O grande exército será levado, e o coração do rei do Sul se exaltará; ele derrubará muitos milhares, porém não prevalecerá.
13 Norte cajcho tiyaj rayga yapaymi suldäruncunata camaricongapaj ñaupa cajcho camarishanpitaga mas aypallata. Chaypita ishcay quimsa watataga yapaymi aypalla suldäruncunawan aywanga sur caj-läwan pillyananpaj.
13 Porque o rei do Norte voltará, e reunirá um exército ainda maior do que o primeiro, e, depois de alguns anos, virá com um grande exército e abundantes provisões.
14 « ‹Chay wichan achcajmi sur caj raypa contran jataricurcongapaj. Contran jatarejcuna waquenga cangami fiyu Israel runacunapis. Chaynöpami suyñuynincho ricashan cumlenga. Ichanga manami yarpashannöchu canga.
14 — Naqueles tempos, muitos se levantarão contra o rei do Sul. Também os violentos do seu povo, ó Daniel, se levantarão para cumprirem a visão, mas serão derrotados.
15 Norte caj-lächo tiyaj ray aywaycur intëru cantunpa curalasha caycaj siudäman yaycunanpaj wichäcunata rurachengapaj. Nircurmi chay siudächo tiyananpaj yaycucaycärenga. Chaura sur caj raypa fiyupa pillyay yachaj suldäruncunapis aypalla yaycojta manami ichipangapächu.
15 O rei do Norte virá, levantará rampas de ataque e tomará cidades fortificadas. As forças do Sul não poderão resistir. Nem mesmo os melhores soldados terão forças para resistir.
16 Chay yaycoj suldärucunaga binsishan cajcunata munashantami rurangapaj. Paycunataga pipis manami ichipangapächu. Chay runacunaga Cuyayllapaj nasyunniquichömi tiyacaycärengapaj llapan tarishanta illgächishpan.
16 O invasor fará o que bem quiser, e não haverá quem lhe possa resistir. Ocupará a terra gloriosa, e tudo estará em suas mãos.
17 Nircur camaricongapaj sur caj ray mandashanta ushajpaj charicurcunanpaj. Chayno rurananpäga alli parlacongapaj sur caj raywanrämi. Alli parlacurmi jipash wamrantapis warminpaj goycongapaj, imanöpapis pay mandashanta illgächinan-rayculla. Ichanga manami yarpashannöchu cangapaj.
17 Resolverá vir com a força de todo o seu reino e entrará em acordo com o rei do Sul. Ele lhe dará uma filha em casamento, para destruir o reino do Sul, mas isto não vingará, nem será para a sua vantagem.
18 Chaypitaga lamar cantuncho caycaj siudäcunamanna magaj yaycongapaj. Chaura waquenga paycunapa maquincho ricacongapaj. Chayno alli chölu-tucuycajtami juc mandaj binsiycur pengayman churanga.
18 Depois, se voltará para as terras do mar e tomará muitas delas. Mas um príncipe porá fim à arrogância dele e fará com que pague por isso.
19 Chaypitana norte caj rayga nasyunnincho curalasha caycaj siudäninman cuticongapaj. Cuticuycashanchömi fiyupa mana alliman chayashpan wañuyta tarengapaj. Chaura chay rayga manami imaycamapis mayacangapänachu.
19 Então voltará para as fortalezas da sua própria terra, mas tropeçará e cairá, para nunca mais ser achado.
20 « ‹Norte caj raypamanga jamarashanmanpis juc raymi jamayconga. Mandaj cashpanna guellayta mas shuntananpaj impuesto cobraj cachanga. Chayno caycaptin chay raytaga manapis aycällatana wañuycachengapaj. Ichanga manami guërrachöchu wañuchenga.
20 — Depois, se levantará em lugar dele um que fará passar um arrecadador de impostos pela glória do reino; mas, em poucos dias, será destruído, e isso sem ira nem batalha.
21 « ‹Chay raypitaga juc runanami imapäpis mana sirbej caycashpan, mana merësiycar ray yaycongapaj. Mana yarpashapitami chayangapaj. Chayno cashpanpis engañaypami mandaj cayman yaycongapaj.
21 Depois, se levantará em seu lugar um homem desprezível, ao qual não tinham dado a dignidade real; mas ele virá de surpresa e tomará o reino, com intrigas.
22 Payga contran suldärucunata llapantami binsenga. Conträtuta cumlichej mandajtapis wañuycachengami.
22 Exércitos serão arrasados diante dele; serão esmagados, inclusive o príncipe da aliança.
23 Alli parlacushan runacunatapis engañangami. Wallcalla suldäruncuna caycaptinpis fiyupa munayniyojmi canga.
23 Apesar da aliança com ele, usará de engano; subirá e se tornará forte com pouca gente.
24 Illajpita, pipis mana yarpashan örami probinsyacho allinnin chacracunamanpis yagacuyconga. Ñaupa cajcuna mayganpis mana rurashantami ruranga. Pillyar binsishpan guechushancunatapis suldäruncunawan raquipänaconga. Nircur intërunpa curalasha siudäcunaman pillyaj yaycuytapis yarpanga. Ichanga chay yarpashancuna manami unaycamachu canga.
24 Virá também de surpresa aos lugares mais férteis da província e fará o que nunca fizeram os seus pais, nem os pais de seus pais: repartirá entre eles a presa, os despojos e os bens; e fará os seus planos contra as fortalezas, mas só por certo tempo.
25 « ‹Munayniyoj cayninman yäracur, mana manchacushpan aywangapaj aypalla suldäruncunawan surcho tiyaj caj raywan pillyaj. Chaura surcho tiyaj caj raypis mana manchacuypa ichiparmi pillyanga fiyupa munayniyoj aypalla suldärucunawan. Chayno pillyaycaptinmi sur caj raytaga waquin suldäruncuna ticrapangapaj. Chaynöpami contrancunataga mana ichipangapänachu.
25 — Despertará a sua força e a sua coragem contra o rei do Sul, à frente de grande exército. O rei do Sul sairá à batalha com um grande e poderoso exército, mas não prevalecerá, porque farão planos contra ele.
26 Iwal micunanpaj goturpashancunapis mana alliman chayachiytami ashenga. Chaura paypa caj suldäruncunataga aypallatami wañuchengapaj.
26 Os que comerem as finas iguarias dele o destruirão, o exército dele será arrasado, e muitos serão mortos.
27 Chaypita ishcan raycunami mana allita ruranacuyta yarpashpan juc mësallaman jamaycärengapaj iwal micunanpaj. Chaychömi ishcanpis llullapänacongapaj. Chayno llullapänacuptinpis manami mayganpapis yarpashannöga cangapächu. Chaynöga canga manaraj öra chayamuptinmi.
27 Também estes dois reis se empenharão em fazer o mal e, sentados à mesma mesa, falarão mentiras. Porém isso não prosperará, porque o fim virá no tempo determinado.
28 Norte caj-lä rayga nasyunninman cuticongapaj pillyar ima-aycatapis guechushanta apacurcur. Cutiycashancho Santo Dioswan Conträtu rurashanta cumlejcunapapis contran ricacur ñacachengapaj. Llapan yarpashancunata ruraycorga nasyunninman cuticongapaj.
28 Então o rei do Norte voltará para a sua terra com grande riqueza, e o seu coração será contra a santa aliança; fará o que quiser e depois voltará para a sua terra.
29 Imaypis päsananpaj diya chayamuptinmi ichanga yapay suldäruncuna aywanga surcho cajwan pillyananpaj. Chay aywaychöga manami binsengapänachu rimir cajcho binsishannöga.
29 — No tempo determinado, voltará a atacar o Sul, mas desta vez não será como foi na primeira vez,
30 Chay suldäruncunataga lamarpa inti yaganan caj-läpita büquicunawan shamoj suldärucunami illajpita wañuchengapaj. Chaymi pillyaycashanpita manchariyllawan juclla aywacongapaj. Norticho tiyaj caj rayga fiyupa rabyashpan chiquicurcongapaj Tayta Dioswan Conträtuta ruraj runacunata. Diospa conträtuncho nishanno mana cumlej runacunatanami alli ricangapaj.
30 porque virão contra ele navios de Quitim. Contrariado, ele voltará e se indignará contra a santa aliança, e fará o que quiser. E, tendo voltado, dará atenção aos que abandonaram a santa aliança.
31 « ‹Paypa suldäruncunami Diospa rispitädu Templuntapis, ñaupanpa tumaraycaj pergatapis ganrachenga. Waran-waran Tayta Diospaj ofrendacunata churananpaj cajtapis mana dëjanganachu. Chaypa ruquenga fiyupa melanaypajtanami churanga.
31 Forças enviadas por ele profanarão o santuário e a fortaleza, acabarão com o sacrifício diário, estabelecendo a abominação desoladora.
32 Rayga alli shimillanwanmi engañanga Diospa conträtun nishanno mana cumlejcunata. Diospa conträtun nishanta cumlej runacunami ichanga mana manchacuypa ichipanga.
32 Com lisonjas, perverterá aqueles que violaram a aliança, mas o povo que conhece o seu Deus se tornará forte e ativo.
33 Chay marcacho musyaj-yachaj runacunami yachachengapaj achca runacunata. Paycunatami waquintaga wañuycachenga; waquintaga rupachenga. Wasincunacho ima-aycan cajtapis apacongapaj. Waquintana juc-lä nasyunman apangapaj. Chaynöga manami unaycamachu canga.
33 Os sábios entre o povo ensinarão a muitos; todavia, cairão pela espada e pelo fogo, pelo cativeiro e pelo roubo, por algum tempo.
34 Ñacachir gaticachaptin waquenga wallcallatapis yanapangami. Waquin yanapajcunami ichanga alli-tupashpallan paycunaman guelliconga.
34 Ao caírem, receberão uma pequena ajuda; mas muitos se ajuntarão a eles com lisonjas.
35 Chay yachachej musyaj-yachajcunata achcajtami wañuchengapaj. Chayta ricarmi waquenga ñacaycuna captinpis awantanga. Chaynöpami jusgasha canan junäga limyu caycanga. Ichanga Dios camacächishan junaj chayamunanpäga unayrämi pishin.
35 Alguns dos sábios cairão para serem provados, purificados e limpos, até o tempo do fim, porque se dará ainda no tempo determinado.
36 « ‹Norte caj-läpa raynenga imatapis munashantami rurangapaj. Chayno carmi fiyupa alli-tucongapaj. Llapan dioscunapitapis mas munayniyoj cashanta yarpangapaj. Chaymi rasunpa caj Tayta Diospäpis fiyupa manchariypaj mana allicunata rimangapaj. Chay raypaga ima rurashancunapis llapanmi yarpashanno alli llojshipanga Dios castiganan junajcama. Imay junajpäpis Dios nishanga rasunpami cumlengapaj.
36 — Este rei fará o que quiser, se levantará, e se engrandecerá sobre tudo o que se chama deus. Falará coisas incríveis contra o Deus dos deuses e será bem-sucedido, até que se cumpra a indignação; porque aquilo que está determinado será feito.
37 Chay rayga mananami unay caj awiluncuna adurashan dioscunata yarpangapänachu, warmicuna adurashan dioscunatapis, ni ima dioscunatapis. Payga yarpangapaj llapan dioscunapita mas munayniyoj caycashantanami.
37 Não terá respeito aos deuses dos seus pais, nem ao deus que as mulheres preferem, nem a qualquer deus, porque se engrandecerá acima de tudo.
38 Chayno caycarpis adurangapaj curalasha siudäcunapa diosnintami. Chay diostami aduranga unay caj awiluncuna mana adurasha caycaptinpis. Chay diosmanmi ichanga apapanga gorita, guellayta, cuestaj cuyayllapaj perlascunata, ima-aycapis chanin cuestajcunatawan.
38 Mas, em lugar dos deuses, honrará o deus das fortalezas; a um deus que os seus pais não conheceram, honrará com ouro, com prata, com pedras preciosas e objetos de valor.
39 Juc-lä nasyun runacuna adurashan dios yanapaptinmi fiyupa curalasha siudäcunaman pillyaj yayconga. Payta rispitajcunatanami alli ñawinpa ricanga, mas mandaj cayman churanga, chacracunatapis raquipayconga.
39 Com o auxílio de um deus estranho, atacará as mais poderosas fortalezas, e aos que o reconhecerem, multiplicará a honra, e os fará reinar sobre muitos, e lhes repartirá a terra por um preço.
40 « ‹Ushanan junaj chayamuptin surcho tiyaj caj rayga aywangapaj norticho tiyaj caj raywan pillyaj. Mayarmi norticho tiyaj cajpis aywangapaj tincur pillyananpaj. Fiyupa wayranpawan löcu tamya aywajnömi yaycupaycongapaj surcho tiyaj cajtaga. Chayno aywar intëruman juntapaycärenga guërrapaj caj carrëtancunawan, cawalluwan caj muntädu suldärucunawan, büquicunawan caj suldärucunapis.
40 — No tempo do fim, o rei do Sul lutará contra ele, e o rei do Norte arremeterá contra ele com carros de guerra, cavaleiros e com muitos navios, e entrará nas suas terras, e as inundará, e passará.
41 Chayno aywarmi yaycongapaj Cuyayllapaj nasyuncho Dios acrashan runacuna tiyaycajmanpis. Chaychömi aypalla runacunata wañuchengapaj. Chayno wañuycachiptin quëdangapaj Edomcho, Moabcho tiyajcunallana. Amón nasyuncho tiyajcunapis pullan masmi quëdangapaj.
41 Entrará também na terra gloriosa, e muitos sucumbirão, mas Edom, Moabe e as primícias dos filhos de Amom escaparão do seu poder.
42 Waquin nasyuncunachöga suldäruncunanami tiyacaycärengapaj. Chauraga Egipto nasyunpis chay raypa maquinpita manami gueshpengapächu.
42 Estenderá a sua mão contra as terras, e nem mesmo a terra do Egito escapará.
43 Egiptupita apacongapaj tarishantaga gorita, guellayta, ima-aycatapis alli cajtaga. Nircur Libia nasyunmanna Etiopía nasyunmanna yaycongapaj ima-aycantapis guechumunanpaj.
43 Tomará posse dos tesouros de ouro e de prata e de todas as coisas preciosas do Egito; os líbios e os etíopes o seguirão.
44 Chayno puriycashanchömi inti yagamunan caj-läpitawan norte caj-läpita mana alli willapata mayangapaj. Chaura fiyupa yarpachacuyman churacangapaj. Chaymi fiyupa rabyasha aywanga aypalla runacunata wañuchiyta yarpashpan.
44 Mas será perturbado por rumores vindos do Oriente e do Norte e sairá com grande furor, para destruir e exterminar muitos.
45 Chayno aywashpanmi chay rayga tolduncunata ichichengapaj lamarwan Cuyayllapaj rispitädu löma caycashan tincojcho. Chayllachönami wañongapaj. Paytaga manami pipis yanapangapänachu.
45 Armará as suas tendas palacianas entre o mar e o glorioso monte santo. Mas chegará ao seu fim, e não haverá quem o socorra.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Daniel 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.