Romanos 1
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Ɨch aPablo, sɨɨp manjáyáypa. Aŋcuyo̱xa̱p jém tánO̱mi Jesucristo. Dios acupiŋ iga accám juuts tu̱m apóstol, jém icutsatnewɨɨp Dios. Acupiŋ iga anaŋmad́iñ jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios icɨacputtooba jém pɨxiñt́am.
1 Ayu Paul, Jesu Keriso ana akir wairafin, tur abarin isan rubinu, naatu Tur Gewasin binan isan God eafu atit.
2 Wiñɨgam jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ ijaychacneyaj iga Dios tajɨycámayñe iga núcpa ja̱ma iga Dios tacɨacputpa. Jaychacneta̱ jém promesa jém wɨbɨc librojo̱m jém Diospɨc imɨɨchi.
2 Iti Tur Gewasin i marasika God ana dinab hai veya’amaim eomatanih, dinab oro’orot Buk Kakafiyinamaim hikirum.
3 Nɨmyajpa iga miñpa jém Dios iMa̱nɨc, jém tánO̱mi Jesucristo. Ocmɨ nay yɨ́p naxyucmɨ jém Jesucristo juuts tu̱m pɨ̱xiñ, jém rey David io̱cma̱nɨc ima̱nɨc.
3 Iti tur ana an gagamin i Natun it ata Regah Jesu Keriso isan. Biyanane ana tufuw i David ana rara’ane tufuw.
4 Quejpa iga Dios iMa̱nɨc, jém tsa̱mpɨc iniit́ jém Dios ipɨ̱mi, porque acpɨsta̱ de ju̱t́ it́ jém caaneyajwɨɨp. Jeet́im wɨbɨc jɨ̱xi iniit́ juuts tanJa̱tuŋ Dios.
4 Baise i Ayubin ana kakafiyinamaim morobone mimisir ana veya, bebeyan ebi’obaiyit turobe i, i God Natun fairin.
5 Jém Jesucristo amɨɨcha̱ne, jeeyucmɨ Dios ayaachaŋja̱m y ayo̱xpát iga ananɨctámpa juumɨ jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga it́u̱mpɨy jém tuŋgacpɨc pɨxiñt́am wɨa̱iñ icupɨcyaj jém Cristo y iwatyajpa juuts ixunpa Dios.
5 I wanawananamaim naatu i wabin isan ayu manaw kabeber itu ana tur abarayan amatar, saise tafaram wanawanan Ufun Sabuw anabuwih hinan tur hinitumatum naatu hinabosiyasiyar.
6 Mimicht́am jém tuŋgacpɨct́im mipɨxiñt́am. Dios miŋwejayt́ámpat́im iga michɨ́yt́ámiñ juuts jém Jesucristo mimɨɨchit́am.
6 Naatu kwa auman i nati sabuw wanawanahimaim Jesu Keriso nowan matar isan God eafi.
7 Sɨɨp manjáyayt́ámpa mimicht́am, miit́t́aŋwɨɨp jém mɨjpɨc attebet Roma, jém mit́oyt́ampáppɨc tanJa̱tuŋ Dios. Miŋwejayt́ámpat́im Dios iga michɨ́yt́ámiñ juuts jém Dios ipɨxiñt́am jém d́apɨc táŋcaɨ́y. Tsa̱m wa̱t́idios maŋcutsadayt́ámpa. Jém tanJa̱tuŋ Dios con jém tánO̱mi Jesucristo miwɨ̱wadayt́ámiñ.
7 Naatu Rome wanawanan kwa iyab God iyabuwi naatu rubini i ana sabuwamih kwamatar kwama’am etei, isa ayoyoyoban manaw kabeber, tufuw Tamat Godane naatu ata Regah Jesu Keriso’one mar etei kwa isa nama.
8 Wiñt́i anchiiba gracia jém tanJa̱tuŋ Dios jém tánO̱mi Jesucristo iñɨyi̱mɨ para iñt́u̱mpɨyt́am mimicht́am porque icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ aŋmatta̱p iga micht́am tsa̱m iŋcupɨctámpa tánO̱mi Jesucristo.
8 Wantoro’ot Jesu Keriso wabinamaim ayu au God ana merar ayiy kwa etei isa, anayabin kwa a baitumatum i tuw ra’at tafaram wanawanan sabuw etei tenonowar.
9 Ɨch aŋcuyo̱xa̱p jém tanJa̱tuŋ Dios con it́u̱mpɨy ána̱nama. Anaŋmadáypa jém pɨxiñt́am jutsa̱p icɨacputyaj jém Dios iMa̱nɨc. Dios ijo̱doŋ iga cada ja̱ma anaŋwejpátpa Dios para mimicht́am.
9 God isan dogorou tutufin etei abow i Natun ana tur gewasin abibinan, i so’ob, ayu mar etei kwa anunuhi.
10 Ɨch tsa̱m nɨctooba manjóyáy, pero d́a awɨa̱p. Sɨɨp aŋwágáypa Dios, siiga Dios ixunpa, wɨa̱p nɨcpa manjóyáy.
10 Matanfufur isa ayoyoyoban, naatu au yoyobanamaim God abifefeyan nakokok na’at boun ana veya ef nabotawiy isou naham anan kwa aninanawani.
11 Tsa̱m mánixt́amtooba. Tsa̱m manyo̱xpáttooba iga más wɨa̱p iŋcutɨɨyɨyt́a t́i ixunpa Dios.
11 Au kok gagamin i mi’itube kwa ayumat ata itin, saise ayubit ana usar kwa atit imaim a fair kwatab.
12 Ɨch anɨmpa iga mimicht́am anyo̱xpátpat́im cuando ánixpa iga tsa̱m iŋwɨ̱cupɨcpa jém tánO̱mi Cristo. Je̱mpam tanayo̱xpáttamta̱p.
12 Iti tur i men ayu akisu kwa fair bait isan ao’omih, baise kwa auman ayu koufair kwanitu bairi tanibaibaisbonen ata baitumatum nakwat isan ao’o.
13 Mantɨ̱wɨtam, ɨch ansunpa iga iñjo̱dóŋa̱támiñ iga wat́cɨy nɨctooba manjóyáy, pero hasta sɨɨp d́a awɨa̱p. Ansunpa iga id́iñ tu̱m wɨbɨc cosecha mimicht́ámaŋjo̱m, juutst́im cuando oy anaŋmadáy jém tuŋgac pɨxiñt́am jém d́apɨc je de Israel.
13 Taitu tuwa’inah ayu akokok tain anayai kwanaso’ob, mar moumurih na’in abogaigiwas atan kwa ata’iti, saise kwa wanawanamaim Ufun Sabuw afa atabow hitan baitumatum wanawanan hitarun, nati’imaim abow hina baitumatum wanawanan hirur na’atube. Baise sawar moumurih maiyow ayu au ef hirufutifut tama tanan iti boun tatit.
14 Ɨch tsa̱m anjɨ̱spa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém d́apɨc imatoŋne jém Dios iŋma̱t́i. Tsa̱m ait́ obligado iga anyo̱xpátpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém aŋmatyajpáppɨc griego y jém tuŋgacpɨc pɨxiñt́am; jém cuyujneyajwɨɨp y jém d́apɨc cuyujne.
14 Ayu i sabuw etei’imak isah bai’akiramih atit, Greek sabuw naatu sabuw iyab men Greek, na’atube sabuw so’ob wairafih naatu men so’ob wairafih etei’imak isah anabow anibaisih.
15 Jeeyucmɨ ɨch tsa̱m manaŋmadayt́amtoobat́im jém wɨbɨc aŋma̱t́i mimicht́am, miit́t́aŋwɨɨp jém mɨjpɨc attebet Roma.
15 Ana’an nati isan ayu akokok kwanekwan tur gewasin kwa iyab nati Rome kwama’ama auman isa anabinan.
16 Ɨch d́a atsaa̱p iga anaŋmatpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i porque je iniit́ jém Dios ipɨ̱mi iga tacɨacputtámpa siiga taŋcupɨcpa Cristo. Wiñt́i ipɨctsoŋyaj jém Israelpɨc pɨxiñt́am, ocmɨ ipɨctsoŋyajpat́im jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc je de Israel.
16 Ayu Tur Gewasin ao’orereb isan men biyou eo’ohow, anayabin God ana fair i ef iti’imaim tit sabuw iyab tibitumatum ebiyawasih. Iti yawas i wantoro’ot Jew sabuw isah, baise Ufun Sabuw auman.
17 Jém wɨbɨc aŋma̱t́i tacjo̱dóŋa̱ta iga Dios tawɨ̱tsagáy tantáŋca iga wɨa̱iñ tapɨctsoŋta Dios. Tapɨctsoŋpa cuando taŋcupɨcpa Cristo y solamente siiga taŋcupɨcpa. Nɨmpa así jém Dios iŋma̱t́i: “Jém icupɨcnewɨɨp iga Dios iwɨ̱tsagáy jém it́áŋca, ipɨctsoŋpa jém vida jém d́apɨc cuyajpa.”
17 Anayabin yawas mutufurin Godane i tur gewasinamaim orot babin eyayamutufurih, baitumatumamaim ebubusuruf naatu boro baitumatumamaim nasawar. Buk Atamaninamaim hikikirum iti na’atube eo,
18 Quejpa iga Dios icutsatpa tu̱m mɨjpɨc castigo dende sɨŋyucmɨ. Chiit́a̱p castigo it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am, jém iwatyajpáppɨc contra jém Dios iŋquímayooyi y jém imalwatyajpáppɨc. Como tsa̱m pɨ̱mi malo, d́a ijɨ́cpa iga núcpa jém nu̱mapɨc aŋma̱t́i.
18 Sabuw bowabow kakafih sinafuyah naatu sabuw tafa’asarih, i hai kakafinamaim turobe ana gewasin esumisum, imih maramaim God ana ya so’ar tit ibirerereb nati sabuw isah.
19 Chiit́a̱p castigo porque tsa̱m wɨ̱quejpa juutspɨc Dios jém tanJa̱tuŋ Dios. It́u̱mpɨy pɨxiñt́am tsa̱m iwɨ̱jo̱doŋyaj porque jeet́im tanJa̱tuŋ Dios iŋquejáy.
19 Sawar tutufin etei i rereb yah hi’itah tesoso’ob, anayabin God etei bebeyanamaim sinaf tibirerereb.
20 Dende watneta̱ yɨ́p nas, tsa̱m wɨ̱quejpa juutspɨc Dios jém tanJa̱tuŋ Dios, jém d́apɨc nunca cuyajpa ipɨ̱mi. D́a tánixpa Dios, pero wɨa̱p tánixáy t́it́am iwatne. Jesɨc jém pɨxiñt́am iniit́ la culpa iga d́a iixpɨcyajpa Dios.
20 Anamaim God tafaram sinaf mamatar ana veya, God ana yawas wa’iwa’irin, ana fair wanatowanin naatu i ana itinin etei i sawar sinaf himamataramaim bebeyah hi’itan hiso’ob, imih boro men yait ta God su’ubina’e nao nifufuwenamih.
21 Iñuntawɨ̱jo̱doŋyaj juutspɨc Dios jém tanJa̱tuŋ Dios, pero d́a ijɨ̱syajpa juuts Dios. D́at́im icujípyajpa Dios para it́u̱mpɨy jém wɨ̱tampɨc cosa juuts iwatne. Ocmɨ núc jém ja̱ma iga jém pɨxiñt́am ijɨ̱xi d́a para t́i wɨ̱. Tsa̱m maloyaj. D́a wɨa̱p icutɨɨyɨ́y juppɨc jém nu̱mapɨc y juppɨc jém mɨgooyi. Jeeyaj juuts cupiicha̱ne jém ia̱nama.
21 Nati sabuw i God hisu’ub, baise men kafa’imo God hirouw tebora’ara’ah, o merarayow tibitinimih. Nati efanin i hai not bonawiyih kwarikwarisen wanawanan hirun dogoroh eowarar naatu gugumafut.
22 Nɨmyajpa iga tsa̱m jɨ̱xiɨ́y, pero mást́im quejpa iga d́a jɨ̱xiɨ́y ni uxaŋ.
22 Basit i not wairafih hirouw teo, baise hai not botabir hina koko’aw na’atube himatar,
23 Ichacyaj iga ijɨ̱spa jém nu̱mapɨc Dios, jém d́apɨc nunca caaba. Iwatyaj jém watnas iga ijɨ̱syajpa. Watneta̱ en forma juuts tu̱m pɨ̱xiñ jém caapáppɨc, o juuts tu̱m jon, o juuts tu̱m ani̱mat, o juuts tu̱m tsa̱ñ.
23 God morob atin bonamanamarin kwafirina’e i hitatabir orot hai yumatabe o mamu, o harufor, uma’ar, kok, i hai yumatabe hitar hima tekwakwafirih.
24 Jeeyucmɨ Dios ichacyaj jém pɨxiñt́am. Ijɨ́cpa Dios iga más pɨ̱mi imalwatyajiñ juuts icusúnɨyyajpa jém pɨxiñt́am ia̱namaŋjo̱m hasta namalwadayyajta̱p con it́ɨ̱wɨtam. Iwatyajpa jém d́a wɨbɨc cosa jém tsa̱mpɨc tatsaa̱p taŋwat,
24 Isan imih God nati sabuw ihamiyih hitit bowabow kakafih ta ta wanawanan hirun. Dogoroh ana kok na’atube tisisinaf, orot baibin hai faifuw hikwahir naatu baibin ibo orot hai ar hikwahir taiyuwih hi’in hisesebar biyah tebobokarikarit.
25 porque jeeyaj d́a icupɨcneyaj jém nu̱mapɨc Dios, más icupɨcneyaj jém mɨgooyi. Ijɨ̱syajpa jém cuy y jém tsa jém Diospɨc iwatne. Icuyo̱xayajpa jém watnas. Pero d́a ijɨ̱syajpa ni d́a icuyo̱xayajpa jém tanJa̱tuŋ Dios, jém iwatnewɨɨp it́u̱mpɨy cosa. Wɨ̱ iga taŋcujíptámiñ para siempre. Amén.
25 Turobe God nowan i hibotabir efanin baifuwen hiyari’iy, naatu God Sawar Sinafuyan kwafirina’e, hitatabir sawar i sinaf himamatar hai fair babahimaim hirun hikwafirih isah tebowabow. Baise ana gewasin sabuw i God akisinamo hitakwafir hitabora’ara’ah wanatowan, wanatowan, Amen.
26 Jeeyucmɨ Dios ijɨ́c iga jém pɨxiñt́am wɨa̱p iwatyaj jém malopɨc cosa, jém tsa̱mpɨc icusúnɨ́ypa jém malopɨc pɨxiñt́am. Jém yo̱mtam ichacyajpa iga ipɨcpa pɨ̱xiñ. Moj iwatyaj contra juuts siempre iwatyajpa jém wɨbɨc pɨxiñt́am. Moj napɨcyajta̱ji yo̱mtam con yo̱mtam.
26 Ana an iti isan God ihamiyih insesebar naniyan kakafin anababatun hibai tisisinaf. Baibin oro’orot hai ar hikwahir, i taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan.
27 Jesanet́im jém pɨxiñt́am ichacyajpa iga ipɨcpa yo̱mo. Tsa̱m icusúnɨyyajpa pɨ̱xiñ juuts yo̱mo. Pɨ̱xiñ con pɨ̱xiñ napɨcyajta̱. Yaachwadayt́a̱p jém imɨjta̱y. Ipɨctsoŋyajpa jém castigo iga iwatyajpa jexpɨc táŋca.
27 Ef nati ta’imon oro’orot auman baibin hai faifuw hikwahir i taiyuwih baisesebar isan tibifi’afi. Naatu oro’orot taiyuwih hi’in tibisesebar kwanekwan. Ana an nati isan i taiyuwih hai kakafinamaim baimakiy tebaib.
28 Como d́a iwɨ̱aŋja̱myaj iga ijɨ̱syajpa Dios, jesɨc Dios ijɨ́c iga más imalwad́iñ jém pɨxiñt́am. Ijɨ́cpa iga iwatyajiñ jém malopɨc cosa jém Diospɨc d́a iwɨ̱aŋja̱m.
28 Anayabin sabuw God ana so’ob anababatun bain isan hai not kowarar naatu hirutawiy, imih God ihamiyih hitit not kwarikwarisen hibai hima kakafih men hitasisinaf i hima tisisinaf.
29 Comne ia̱nama con it́u̱mpɨy jém malopɨc jɨ̱xi. Tsa̱m ichɨcyajtooba jém tuŋgac yo̱mo. Tsa̱m icusúnɨ́ypa pɨ̱xiñ juuts tu̱m yo̱mo. Tsa̱m cujóyɨ́yóypa. Tsa̱m na̱jajóypa, accaóypa, tsa̱m áŋa̱tero, tsa̱m mɨgóypa, tsa̱m imalwadáypa i̱ quej y tsa̱m cujɨ́yóypa.
29 Dogoroh wanawanan bowabow kakafih ta ta etei awan karatan: not kakafih, kabat, tafa’asar, bobowen, sabuw rouw morob; baiyow, baifufuwen, nuw okwanekwan, yanuw,
30 Imalnɨ́máypa jém it́ɨ̱wɨtam. Ijóyixyajpa Dios. D́a inii̱ respeto. Tsa̱m natoyt́a̱p iyaac. Tsa̱m nacujípta̱p. Ijɨ̱xquímpa jém d́a wɨ̱tampɨc cosa. D́a it́oypa ni ija̱tuŋ ni ia̱pa.
30 koutabitabir, God baifa’ifa’in, kakaf en, nuw furuwen, ora’ara’at, naatu bowabow kakafih sinaf isan hai ef boubuh tibimamataren. Naatu hinah tamah fanah tibifanasair.
31 D́a jɨ̱xiɨ́y. D́a iccupacpa juuts iñɨ́máypa it́ɨ̱wɨ. D́a tóyóypa. D́a iyaachaŋja̱mpa jém it́ɨ̱wɨ.
31 Nati sabuw i hai naniyan en, aurih bosunusunub en, yabow, baiwan babanen en.
32 Jeeyaj tsa̱m iwɨ̱jo̱doŋ iga Dios ipɨɨmɨ́ypa iga accaayajta̱iñ jexpɨc pɨxiñt́am. Pero jém malopɨc pɨxiñt́am d́a iwadáypa caso. Seguido imalwatyajpa. Agui maymayt́im cuando imalwatyajpat́im jém it́ɨ̱wɨtam.
32 Naatu God ana ofafaramaim sabuw iti na’atube hinasisinaf isan hinamomorob i hiso’ob, baise i hima kakafin tisisinaf. Naatu sabuw afa bowabow iti na’atube tisisinaf auman isah i baibasit hitih hima tisisinaf.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.