Romanos 11
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Sɨɨp manacwácpa. ¿Que nu̱ma tanJa̱tuŋ Dios ichacne iga iyo̱xpátpa jém ipɨxiñt́am jém nación de Israel? D́a ichacne porque ɨch mismo aIsraelpɨc apɨ̱xiñ. Jém anja̱tuŋwe̱we ija̱tuŋwe̱we jém Abraham. Ɨch antúmmɨtam jém tribu de Benjamín.
1 Ayu kwa abibatiyi: Kwanotanot Israel sabuw God kwahirih? Aiyabin! Ayu i Israel orot, Abraham ana rara’ane atufuw naatu au durun i Benjamin.
2 Dios d́a ichacne icut́um jém ipɨxiñt́am. Dende wiñɨgam Dios iixpɨcpa jém Israelpɨc pɨxiñt́am porque je imɨɨchi. ¿Que d́a iñjo̱doŋ ju̱t́ jaychacne jém Dios iŋma̱t́i t́i iñasca jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Elías? Je tsa̱m pɨ̱mi iwágáypa Dios iga ichiiñ castigo jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Nɨmpa:
2 God ana sabuw marasika nowanamih rurubinih men kwahirihimih. Buk wanawanan efan ta’amaim Elijah Israel sabuw isah gam God iu kwanotanot?
3 “ManJa̱tuŋ Dios, jeeyaj iccaayaj jém iniŋmat́cɨɨwiñ, jém iŋmatpáppɨc mich iniŋma̱t́i. Imɨswatyajt́im jém altaryaj ju̱t́ ijɨ̱syajpa id́ɨc Dios. Ɨch atsɨ́y aŋcut́um, tsa̱m accaayajtoobat́im mex aɨch.”
3 “Regah ifefeyan eo, “Regah a dinab orot etei hirouw himorob sawar, naatu a sibor hai gemogem i etei hikwayam hihururuw hire, ayu akisu’umo kutatabuw ama’am. Naatu boun i tesisinaftobon ayu hinarabu ana morobomih.”
4 Pero Dios icutsoŋ. Nɨ́mayt́a̱ jém Elías: “Ɨch anait́ siete mil pɨxiñt́am jém ammɨɨchipɨc jém d́apɨc ico̱steeñayyaj jém watnas jém Baal.”
4 Baise God Elijah iya’afut eo, “Ayu au bai’ufununayah sabuw etei seven thousand iyab Baal men hikwakwafir i tema’am.”
5 Jesanet́im sɨɨp tsɨ́yñeyaj algunos jém Israelpɨc pɨxiñt́am jém Diospɨc imɨɨchi. Dios icupiŋ, jeeyucmɨ icɨacput porque tsa̱m tóyóypa.
5 Ef i nati ta’imon boun emamatar. Sabuw matanta’amo iyab God ana manaw ana kabeberamaim rurubinih i tema’am.
6 Siiga icupiŋ porque tsa̱m tóyóypa, jesɨc d́a i̱ wɨa̱p icoñwɨ́y. Cuando tachiit́a̱ tu̱m xaja, jesɨc d́a tanyojáypa jém tachiiñewɨɨp. Dios tacupiŋ porque tsa̱m tóyóypa, d́a porque taŋwɨ̱watne.
6 I ana roubinen i manaw kabeber tafanamaim bat esisinaf. Men sabuw hai bowabowamaim. Anayabin God ana roubinen sabuw hai bowabowamaim na’itin narurubiniyih na’at, nati manaw kabeber i yabin en.
7 ¿Jesɨc t́i iñasca jém Israelpɨc pɨxiñt́am? Tsa̱m imétsyajtɨp jutsa̱p iwɨ̱tsac jém it́áŋca. Tsa̱m jáyaŋ d́a ipátyaj. Pero Dios icupiŋ algunos jém pɨxiñt́am, d́a más wa̱t́i, iga ipátyajiñ t́it́am imétsyajpa. Pero los demás, Dios ichac iga más icupɨcyajpa jém mɨgooyi.
7 Ana itinin nati isan, Israel sabuw abisa isan hinot hinunuwet men hitita’urimih, baise sabuw matan ta God rurubinihiwat hinunuwih hitita’ur. Sabuw turin God ea’afih tainih gogor naatu dogoroh fokar.
8 Jaychacneta̱ así jém Dios iŋma̱t́i: “Dios iccumóŋáy ijɨ̱xi jém pɨxiñt́am. Ichac iga ixcuyɨ́y, pero d́a ixixóypa. Ta̱tsɨgɨ́y, pero d́a matóŋóypa. Asíam iwatyajpa hasta sɨɨp.”
8 Buk Atamaninamaim eo na’atube,
9 Wiñɨgam nɨmpa jém David:
9 Naatu David eo na’atube,
10 Cácht́ia̱p jém iixcuy iga odoy ixixóyiñ.
10 Matah kubofafar, saise men hinanuw,
11 ¿Tanaŋja̱m iga actɨŋ jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga d́a e̱ybɨc tsucum? D́a jucha̱. Cuando tsa̱m imalwatyaj, jesɨc Dios wɨa̱p icɨacput jém tuŋgac pɨxiñt́am tsa̱m jáyaŋ. Sɨɨp wɨ̱ siiga jém Israelpɨc pɨxiñt́am icuixiñ t́i iñascayaj jém tuŋgacpɨc pɨxiñt́am hasta que icusúnɨ́ypat́im.
11 Abibatiy maiye. Israel sabuw ah rusukun hire’er boro na’atuka hina’in? En anababatun! Baise boro hinamisir maiye. Anayabin i hai ra’iyemaim ef botawiy yawas gewasin na Ufun Sabuw hibai, isan imih Israel sabuw isah tibibobowen.
12 Cuando imalwatyaj jém Israelpɨc pɨxiñt́am, jesɨc jém tuŋgac pɨxiñt́am ipɨctsoŋyaj jém wɨ̱tampɨc riqueza. Cuando togoy jém Israelpɨc pɨxiñt́am, jesɨc chiit́a̱ derecho jém tuŋgac pɨxiñt́am iga tsɨ́yyajiñ juuts Dios imɨɨchi. Pero sɨɨp mannɨ́máypa iga cuando núcpa ja̱ma iga tɨgɨyyajpa e̱ybɨc it́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am, jesɨc it́pa tu̱m maymáya̱ji tsa̱m pɨ̱mi.
12 Jew sabuw hai kakafihimaim baigegewasin gagamin tit tafaram etei ebaib. Naatu i ayubih ana kasiyomaim Ufun Sabuw baigegewasin gagamin na’in suware tebaib. Imih Israel sabuw moumurih na’in hinarur ana veya baigegewasin i boro gagamin na’in hinab.
13 Sɨɨp manaŋmadáypa mimicht́am, jém tuŋgacpɨc mipɨxiñt́am, iga achiit́a̱ tu̱m mɨjpɨc cargo. Accámta̱ juuts tu̱m apóstol iga anaŋmadáypa jém wɨbɨc aŋma̱t́i jém tuŋgac pɨxiñt́am, jém d́apɨc de Israel.
13 Boun i kwa Ufun Sabuw isa ao. Ayu iti na’atube kwa Ufun Sabuw a tur abarayan ana ma’am, ayu iti bowabow wanawananamaim boro anasinaftobon anabow gewas.
14 Aŋwatpa así porque ɨch anɨmpa iga cuando iixyajpa jém antɨ̱wɨtam, tsa̱m icusúnɨ́ypat́im jém wɨbɨc aŋma̱t́i y núcpa ja̱ma iga cɨacputyajta̱pt́im jeeyaj.
14 Saise imaim anotanot au sabuw Jew hita’it ra’ahu hinanugigir ibo hinan yawas hinab.
15 Cuando Dios ichac jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga icupɨcyajpa jém mɨgooyi, jesɨc jém tuŋgac pɨxiñt́am wɨa̱p ichɨ́yyaj juuts amigo con Dios. Pero cuando núcpa ja̱ma iga jém Israelpɨc pɨxiñt́am e̱ybɨc tsɨ́yyajpa juuts Dios ipɨxiñt́am, jesɨc agui it́ maymáya̱ji juuts cuando pɨ̱spa tu̱m pɨ̱xiñ caanewɨɨp.
15 Anayabin Jew sabuw kouh God hibitinimaim, tafaram wanawanan sabuw God ana rakit hima’am botabirih hina bairi hitounuw. Imih God sabuw bairi tibitounuw ana veya, ana itinin i sabuw murumurubih bow na yawas ebitih maiye na’atube.
16 Siiga Dios imɨɨchi jém caxt́ána̱ñi jém mojwɨɨp iwat jém panadero, jesɨc imɨɨchit́im it́u̱mpɨy jém jaapi. Siiga Dios imɨɨchi jém mero cuyt́i̱chɨc, jém Abraham, jesɨc imɨɨchit́im jém cuy iŋcɨs jém Israelpɨc pɨxiñt́am.
16 Rafiy kafuf imasib reban sibor kuyayara’ah, kafuf tutufin etei i kakafiyin matar, naatu ai wairoron turin God ana sibor inabitin na’at, famefamen auman i nowan himatar.
17 Jém Israelpɨc pɨxiñt́am juuts tu̱m olivos iŋcɨs. Algunos tɨŋcujacta̱ y mimicht́am micámta̱ jém olivos icuyyucmɨ juuts tu̱m injerto ju̱t́ it́ id́ɨc jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Mimicht́am mijext́am juuts jém cimarrón olivos. Sɨɨp michɨ́y juuts jém nunta olivos. Mimatspacpa jém cuy.
17 Kwa Ufun Sabuw a’itinin i kutor olive famefamen na’atube. Baise hi’afuw umatanum olive famenamaim hituwituw hikuboubunih hiyen, imih boun kwa i Jew sabuw hai yasisir turin kwabai kwabiyasisir.
18 Odoy jɨ̱staamɨ iga más miwɨ̱ que jém tuŋgac aŋcɨs jém tɨŋcujacneta̱wɨɨp. Siiga minicujípta̱p iñyaac, jɨ̱staamɨ iga mich d́a immatspacne jém cuyt́i̱chɨc, pero jém cuyt́i̱chɨc mimatspacne mimich.
18 Isan imih sabuw nati ai famehibe hi’afuw hire’ere men kwananuw furuwih kwani’o’orotomih. Anayabin kwa i ai famefamen, naatu ai famen ana fair i ai anane ana fair ebaib.
19 Siiga miñɨmpa: “Nu̱ma, tɨŋcujacta̱ jém olivos iŋcɨs iga accámta̱p aɨch juuts tu̱m injerto”,
19 Kwa boro iti na’atube kwanao, “Ai famen hi’afuw hisaroun, imih ayu boro i ana efanin anab hinitutuwu.”
20 it́ wɨ̱. Pero jɨ̱staamɨ iga tɨŋcujacta̱ jeeyaj porque ichacyaj iga icupɨcpa Dios. Mich miccámta̱ porque iŋcupɨcpa. Jesɨc odoy nacujípta̱jɨ iñyaac iga agui wɨbɨc mipɨ̱xiñ. Nawatta̱jɨ cuenta iga odoy michud́iñ.
20 Nati i turobe. Nati sabuw ai famehibe hi’afuw hibisaroun, anayabin men hitumatum, kwa i kwaitumatum imih kwana hai efan kwabai. Baise nati isan men kwanio’oro’ot.
21 Porque siiga Dios d́a iyaachaŋja̱m jém nunta olivos iŋcɨs, jesɨc d́at́im miyaachaŋja̱mtámpa mimicht́am siiga iŋwattámpat́im je̱mpɨc.
21 Anayabin Jew sabuw i ai famen anababatun men yawananih, baise e’afuw isaroun, imih kwa auman boro men nayawanan nihamiy kwanama’amih.
22 Ixt́aamɨ iga tsa̱m tóyóypa Dios, pero núcpa ja̱ma iga ichiiba castigo jém malopɨc pɨxiñt́am. Jém ichacneyajwɨɨp iga icupɨcpa Dios ipɨctsoŋpa mɨjpɨc castigo, pero Dios tsa̱m wɨ̱ it́ con mimicht́am siiga seguido iŋwattámpa juuts ixunpa Dios. Porque siiga iñchactámpa iga iŋcupɨcpa Dios, jesɨc mit́ɨŋcujacta̱pt́im juuts jém olivos iŋcɨs.
22 Imih God ana kabeber naatu ana yaso’ar hairi kwana’itin. Sabuw iyab kakafin sinafuyah God nati sabuw isah i yan esoso’ar, baise kwa isa i ekakabeber. Naatu i ana kabeberamaim kwanama’am na’at i mar etei ana gewasin kwanama. Baise men imaim kwanama’am kwa i boro na’afuw nabosairi kwanatit.
23 Pero siiga jém Israelpɨc pɨxiñt́am e̱ybɨc icupɨcyajpa Dios, jesɨc accámta̱p e̱ybɨc jém cuyyucmɨ juuts tu̱m injerto. Porque Dios wɨa̱p iccám e̱ybɨc ilugar ju̱t́ it́ id́ɨc.
23 Sabuw nati hinamatabir maiye hinabusuruf God hinabitumitum, boro nabow hai efanamaim naya. Anayabin God ana fair ema’am karam boro nasinaf.
24 Porque mimicht́am mijext́am juuts tu̱m cimarrón olivos. Pero Dios wɨa̱p miccám juuts tu̱m injerto jém wɨbɨc cuyyucmɨ. Pero más d́a táŋca iga iccámpa e̱ybɨc jém olivos iŋcɨs jém imɨɨchipɨc.
24 Kwa Ufun Sabuw, kwa i kaiyar olive famen na’atube kwama’am hi’afuw kwana umatanum olive famenamih hitutuwi. Naatu Jew sabuw i umatanum olive na’atube. Isan imih God karam ai famefamen anababatun hitagagagir ti’inu’in boro nabow nitutuwen maiye.
25 Mantɨ̱wɨtam, ansunpa iga jo̱dóŋa̱taamɨ yɨ́p jɨ̱xi jém aŋnécnewɨɨp id́ɨc. Odoy jɨ̱staamɨ iga más mijɨ̱xiɨyt́a que jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Dios ichac jém Israelpɨc pɨxiñt́am iga más icupɨcyajpa jém mɨgooyi hasta que yajpa tɨgɨ̱yiyaj jém tuŋgacpɨc pɨxiñt́am jutsaŋ icupiŋne Dios.
25 Ayu akokok iti tur ana kirikirifot i kwanaso’ob gewas, saise men kwa akis not wairafih kwanarouw kwana’omih. Israel sabuw afa dogoroh i fokar, imih boro nati na’atube hinama nanan Ufun Sabuw runamih hio ana fofonin hinan hinarun.
26 Jesɨc cuando iñascaaba así, Dios icɨacputpa it́u̱mpɨy jém Israelpɨc pɨxiñt́am. Nɨmpa así jém Dios iŋma̱t́i:
26 Ef iti na’atube namatar saise Israel sabuw etei boro niyawasih, Buk Atamaninamaim iti na’atube eo.
27 Ɨch anjɨycámáy iga aŋwatpa así cuando anaccáyáypa jém ampɨxiñt́am it́áŋca.
27 “Naatu
28 Pero jém Israelpɨc pɨxiñt́am tsɨ́yyaj hasta sɨɨp enemigo con Dios porque ijóyixyajpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i. Cuando iwatyajpa así, jesɨc mimicht́am michiit́amta̱p lugar iga immatoŋtámpa jém aŋma̱t́i. Pero hasta sɨɨp tsa̱m it́oypa Dios jém Israelpɨc pɨxiñt́am porque wiñɨgam icupiŋne jém ija̱tuŋwe̱we ija̱tuŋ iga tsɨ́yyajiñ juuts imɨɨchi.
28 Israel sabuw hina God ana rakit na’atube himatar, saise Tur Gewasin kwa Ufun Sabuw isa tan. Baise Israel i God ana rourubinen sabuw, imih God ebiyabuwih anayabin uwahinah oro’orot wabih gagamin.
29 Jém tachiiñewɨɨp Dios d́a taccáyáypa. Jém icupiŋneyajwɨɨp Dios d́a nunca ichacpa iga iyo̱xpátpa.
29 God men kafa’imo siwar bitih umahimaim bosair naatu ana sabuw rurubinih isah nuhin burumih.
30 Wiñt́i mimicht́am michɨ́yt́a juuts rebelde, d́a iŋwatta juuts ixunpa Dios, pero sɨɨp miyaachaŋja̱mpa Dios porque jém Israelpɨc pɨxiñt́am ichacyaj iga icupɨcpa Dios.
30 Baise kwa Ufun Sabuw marasika God fanan kwasair, baise boun ana kabeber i’obaiyi kwa’i’itin, anayabin Israel sabuw fanan hisair.
31 Jesanet́im jeeyaj sɨɨp tsɨ́yyaj juuts rebelde, d́a iwatyaj juuts ixunpa Dios iga núcpa ja̱ma iga iyaachaŋja̱mpat́im Dios mex jeeyaj juuts miyaachaŋja̱mpa mimicht́am.
31 Naatu ef i ta’imon, kabeber nati kwakwabaib i boun Jews sabuw auman God i’obaiyih ti’i’itin.
32 Ijɨ́cpa Dios iga imalwatyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am iga wɨa̱iñ iyaachaŋja̱m it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am.
32 Anayabin sabuw etei hibifanasair isan God ibasit hifanasair, saise hai fanasairane etei’imak takabibirih.
33 Tsa̱m mɨj jém Dios ijɨ̱xi. Ijo̱doŋ it́u̱mpɨy cosa. D́a i̱ wɨa̱p icutɨɨyɨ́y t́it́am iwatpa Dios ni t́iiga iwatpa así.
33 Yowe! abifofofor men kafaita,
34 Nɨmpa Dios iŋma̱t́i:
34 O yait Regah ana not iso’ob?
35 It́u̱mpɨy cosa je imɨɨchi. D́a i̱ ichi ni t́i iga icseedáypa.
35 O yait God a sawar itin,
36 Porque Dios iwat it́u̱mpɨy cosa. Ipɨ̱mi̱mɨ wadayt́a̱ iga cujípta̱iñ Dios. Cuando tanjɨ̱spa t́i iwat, d́a yajpa taŋcujíptámpa tanJa̱tuŋ Dios. Amén.
36 Anayabin sawar tutufin etei hai an i God,
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Romanos 11, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.