Mateus 24

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Jesɨc put Jesús ma̱stɨcjo̱m. Iganam nɨcpa, icunúcyaj jém icuyujcɨɨwiñ. Moj iŋquejayyaj Jesús jém wɨbɨc tɨcyaj jém mɨjpɨc ma̱stɨc aŋna̱ca, tsa̱m wɨ̱watne.
1 Jesu Tafaror Bar gagamin ihamiy tit inan auman, ana bai’ufununayah hina hiu, “Tafaror bar kwi’itin gewasin maiyow.”
2 Pero Jesús iñɨ́máy:
2 Jesu iyafutih eo, “Sawar iti kwa’i’itan, a tur ao’owen, kabay etei boro natafofor nare naatu kabay ta boro men ana efanamaim na’inu’in kwana’itinimih.”
3 Jesɨc nɨcyaj jém co̱tsɨcyucmɨ de Olivos. Cuando co̱ñ Jesús, jém icuyujcɨɨwiñ iyamnɨ́mayyajpa:
3 Jesu yen Olive Oyaw tafan mare, ana bai’ufununayah wa’iwa’iramaim hina biyan hitit hibatiy hio, “Kuo anowar mar i boro biy iti sawar hinamatar? Naatu o inanan ina’inanen boro abisa ana’itin anaso’ob. Naatu mar yomanin nakakabon boro mi’itube ana so’ob?”
4 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Iñɨ́máy:
4 Jesu iyafutih eo, “Matato niwa’an, men sabuw hinan hinifufuwimih.
5 Miñyajpa wa̱t́i jém mɨgoypaap ɨch annɨyi̱mɨ. Nɨmyajpa iga: “Ɨch aCristo.” Imɨgóyayyajpa tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am.
5 Sabuw moumurih na’in boro ayu wabu’umaim hinan hinao, ‘Ayu i Keriso’ naatu sabuw moumurih na’in boro hinifufuwih.
6 Immatoŋtámpa iga miñpa jém guerra. Waŋpa iga tsa̱m áŋa̱yajpa jém naciónyaj. Pero odoy cɨ̱ŋtaamɨ. Tienes que naspa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, pero d́anam núcne jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
6 Baiyow ana tur boro kwananowar, naatu baiyow isan ana tur boro kwananowar, baise men kwanabir. Sawar yumatah ta ta boro hinamatar, baise nati i men mar yomanin.
7 Tu̱m nación áŋa̱yajpa con tuŋgac nación. Tu̱m naxyucmɨ áŋa̱yajpa con tuŋgac naxyucmɨ. Miñpa jém mɨjpɨc yuu. Miñpa wa̱t́i jém malopɨc caacuy. Miñpa jém nasyɨɨxi ju̱t́ quej.
7 Tafaram ta boro tafaram ta hairi hiniyow, na’atube bar merar ta boro bar merar ta ana aiwob hairi hiniyow. Baimar kakafin, iriyoy boro tafaram awan nakaratan.
8 Cuando miñpa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa, yaguiñ tsucumpa jém mɨjpɨc yaacha̱ji.
8 Sawar iti etei hinamatar i kek tufuwamih ebobotukwar na’atube.
9 ’Jesɨc micɨɨjuŋcottamta̱p jém malopɨc aŋjagooyi icɨɨjo̱m iga mimalwadayt́amta̱p. Miccaatamta̱p. Icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ tsa̱m mijóyixyajpa ɨch aŋcuyucmɨ.
9 “Sabuw boro hinafatumi hinabuw kwanan hini’a’akir, hina’asbuni kwanamorob, ayu wabu’umaim kwabowabow isan.
10 Cuando núcpa jém tiempo, tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am ichacyajpa jém Dios iŋma̱t́i. Algunos iwadáypa atraición jém it́ɨ̱wɨ iga matsta̱iñ. Tsa̱m najóyixyajta̱p.
10 Nati ana veya’amaim baitumatumayah boro hai baitumatum hinihamiy, naatu turahinah babah hinao, taiyuwih turahinah hinifa’ifa’ih,
11 Miñyajpa jáyaŋ jém mɨgoyyajpaap, nɨ́maŋtaaya̱p iga Dios iŋmat́cɨɨwiñ. Imɨgóyayyajpa tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am.
11 dinab baifufuwenayah moumurih na’in boro hinatit sabuw moumurih na’in hinifufuwih.
12 Tsa̱m jáyaŋa̱p jém malopɨc jɨ̱xi jeeyucmɨ jáyaŋ jém pɨxiñt́am ichacyajpa iga it́oypa jém it́ɨ̱wɨtam.
12 Tafa’asar boro nara’at natasasar sabuw momurih na’in hai yabow boro wan natutum.
13 Pero cɨacputta̱p jém iyaachɨypaap jém yaacha̱ji, jém d́apɨc ichacpa jém Dios iŋma̱t́i hasta jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
13 Baise yait nabukikin nan yomanin natitit i boro yawas nab.
14 Wiñt́i aŋmatta̱p yɨ́p wɨbɨc aŋma̱t́i iga Dios iŋjacpa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ. Núcpa ju̱t́quej iga jo̱dóŋa̱ta̱iñ jém Dios iŋma̱t́i. Ocmɨ núcpa jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
14 Tur Gewasin, mar ana aiwob isan, i boro tafaram wanawanan etei hinabinan sabuw etei hinanowar, imaibo mar yomanin boro nan natit.
15 ’Jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Daniel ijaychac jém librojo̱m iga miñpa tu̱m aŋjagooyi tsa̱m pɨ̱mi malo, ijóyixpa tanJa̱tuŋ Dios. Miñpa iwat contra jém Dios iŋquímayooyi. Cuando íñix iga miñ i̱t́i jém aŋjagooyi ju̱t́ d́a iwɨ̱aŋja̱m Dios (el que imaypa yɨ́p libro wɨ̱ iga icutɨɨyɨ́yiñ t́i annɨ́máypa),
15 “Biya’ohow Ana Sawar Kakafin boro efan kakafiyinamaim nabatabat kwana’itin, dinab orot Daniel eo na’atube. Baiyabayan orot iti tur nabiyab naniyan nab gewas.
16 jesɨc miit́t́aŋwɨɨp jém naxyucmɨ de Judea, poyt́aamɨ, nɨctaamɨ jém co̱tsɨgaŋjoj.
16 Sabuw iyab Judea wanawananamaim tema’ama boro hinabihir hinan oyaw wan hinayen.
17 Siiga miquímne iñt́ɨcyucmɨ jém tuŋgac piso, jesɨc odoy que̱tɨ iga nɨcpa impɨc iñtraste, pero nɨcsɨm poyi̱mɨ.
17 Orot yait ana bar faifiy wan ema’am boro men nare ana sawar bar wanawanan nabowamih, veya en.
18 Siiga miit́t́a ca̱mjo̱m cuando immatoŋ iga núcneum jém malopɨc aŋjagooyi, jesɨc odoy se̱ttaamɨ iñt́ɨccɨɨm iga miñpa impɨc impuctu̱cu. Jemɨgam tsucumtaamɨ.
18 Orot yait masaw ebowabow boro men namatabir ana biya baibiyon bar nabaimih.
19 Agui uuguyt́im jém yo̱mtam jém ma̱nɨccomcanewɨɨp y jém ictsútspáppɨc jém xuxut́ tsɨ̱xt́am. Porque tsa̱m jáyaŋ yaacha̱ji miñpa.
19 Nati ana veya’amaim baibin iyab siasiar tema’ama naatu baibin iyab kek tibitotoman boro hini’akir yababan hinab.
20 Aŋwejpáttaamɨ Dios iga odoy mictsɨ́yt́ámiñ jém tiempo de sucsuc ni jém jejcuy ja̱ma cuando mipoyt́ámpa.
20 God isan kwanayoyoban, saise men rarab kokou ana veya’amaim o Sabbath ana veya’amaim namataramih.
21 Cuando núc yɨ́p malopɨc aŋjagooyi, tsa̱m pɨ̱mi miyaacha̱támpa. D́a nunca oypa tánix jexpɨc yaacha̱ji dende Dios iwat yɨ́p nas. Ni ocmɨ d́a e̱ybɨc tánixpa jexpɨc yaacha̱ji.
21 Nati ana veya’amaim boro yababan kakafin men marasika anamaim o boro namamatar na’atube namataramih.
22 Jém tanJa̱tuŋ Dios d́a ijɨ́cpa iga jáypa jém malopɨc aŋjagooyi. Siiga jáypa, d́a i̱ cɨɨputpa, cucaayyajpa it́u̱mpɨy jém icupiŋneyajwɨɨp Dios, jeeyucmɨ d́a ijɨ́cpa iga jáypa jém mɨjpɨc yaacha̱ji.
22 God nati veya narurukabum na’at sabuw boro yawas men hinab. Baise ana sabuw rurubiniyih isah enotanot, imih veya boro narukabum.
23 ’Siiga i̱ miñɨ́máypa iga: “Mi̱ñɨ aamɨ, yɨɨm it́ jém Cristo”, o tuŋgac miñɨ́máypa: “Nɨ̱gɨ aamɨ jeexɨc it́ jém Cristo”, jesɨc odoy cupɨctaamɨ.
23 “Nati ana veya sabuw afa hinan hina’uwi, ‘Keriso’oban iti!’ o ‘Iban ni’i!’ men kwanitumatum.
24 Porque miñyajpa tsa̱m jáyaŋ jém mɨgoyyajpaap. Nɨ́maŋtaaya̱p iga: “Ɨch aCristo”, pero mɨgóypa. Nɨ́maŋtaaya̱p iga: “Ɨch awɨbɨc jém Dios iŋmat́cɨɨwiñ.” Iwatyajpa jém wɨ̱tampɨc seña y jém milagroyaj iga imɨgóyayyajpa jém icupiŋneyajwɨɨp Dios meega wɨa̱p.
24 Anayabin Keriso na’atube naatu dinab baifufuwenayah boro hinan ina’inan fokarih hinasinaf God ana rourubinen sabuw moumurih na’in boro hinabow.
25 Mannɨ́mayñeum wiñt́i t́i miñpa antes que amiñgacpa.
25 Imih abimatuwibo sawar hinamatar.
26 Jeeyucmɨ siiga i̱ miñɨ́máypa iga: “Nɨ̱gɨ aamɨ jém Cristo jém tɨtsɨnaxyucmɨ”, odoy nɨ̱gɨ aamɨ. Siiga nɨmyajpa: “Mi̱ñɨ aamɨ, yɨɨm it́ jém Cristo tu̱m cuartojo̱m aŋnécne”, odoy cupɨ̱cɨ.
26 “Sabuw a tur hinaowen hinao, ‘Iban nati arar yan ema’am,’ men imaim kwanan kwananuwih. O hinao, ‘Nati nanawan bar wanawanan wa’ir ema’am,’ men kwanitumatum.
27 Porque cuando ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, amiñgacpa yɨ́p naxyucmɨ, jesɨc i̱ quej aixyajpa. Juuts quénpa jém majɨywiñ dende aŋnɨɨsa̱umɨ hasta aŋyo̱msa̱umɨ, jesanet́im tsa̱m wɨ̱quejpa cuando amiñgacpa.
27 Veya yeninane namanamar ebowabow veya ra’iyinane uman emamarakaw, Orot Natun nanan ana marakaw boro nati na’atube.
28 Ju̱t́ caane tu̱m cawaj jemum aŋtuuma̱yajpa jém nuupu. Jesa̱pt́im tsa̱m wɨ̱quejpa cuando núctooba jém íŋaŋpɨgam ja̱ma.
28 Menamaim orot babin biyan murubin inu’in mamu ikou boro etei imaim hinaru’ay.
29 ’Jeet́i rato cuando naspa jém yaacha̱ji, píchpa jém ja̱ma icho̱ca y jém po̱ya d́at́im tsocpa. Jém ma̱tsa, jém it́wɨɨp sɨŋyucmɨ, cutɨŋyajpa. Tsa̱m tsɨgoyyajpa it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém ma̱tsaaŋjo̱m.
29 “Yababan iti hinamamatar ufunamaim
30 Quejpa jém seña sɨŋyucmɨ iga miñpa jém icutsatnewɨɨp Dios. Tsa̱m wejyajpa it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ cuando iixyajpa iga miñgacpa jém Miññewɨɨp Sɨŋyucmɨ jém ucsaŋjo̱m con jém Dios ipɨ̱mi juuts tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi.
30 “Imaibo Orot Natun maramaim boro natit, tafaram wanawanan sabuw etei orot Natun ana fair ana marakaw bonamanamarin auman natit sakuk wanawanan nanan hina’itin hinama hinarerey.
31 Cutsadayyajta̱p jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am yɨ́p naxyucmɨ. Susta̱p tu̱m suscuy. Agui pɨ̱mi aŋjɨypa iga iŋtuuma̱watpa it́u̱mpɨy jém icupɨŋneyajwɨɨp Dios icuwoyo jém mundo dende sɨŋyucmɨ hasta naxyucmɨ.
31 Ana tounamatar boro taur douduf auman hinatit tafaram tutufin wanawanan umasusun kwafe’en etei God ana sabuw rurubinih hinabow hinita’ay.
32 ’Cutɨɨyɨyt́aamɨ yɨ́p ejemplo de jém tsuj. Cuando químpa jém iŋmaañay, jesɨc iñjo̱doŋtam iga núctooba jém cutujcɨ.
32 “Ai fofou raurihimaim ebi’obaiyih kwanaso’ob, ai raurih boubuh tititit kwa kwaso’ob, ai hai buwayan ana veya i natit.
33 Jesa̱pt́im cuando íñixt́ámpa iga naspa it́u̱mpɨy jém mannɨ́mayñewɨɨp iga miñpa, jesɨc iñjo̱doŋtam iga nocojo̱m it́ jém ja̱ma cuando amiñgacpa yɨ́p naxyucmɨ.
33 Bai’obaiyen i ta’imon, sawar iti na’atube hinamamatar kwa boro kwanaso’ob, veya i nakabom etawan awanamaim ebatabat.
34 Nu̱ma mannɨ́máypa, cupacpa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa antes que caayajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am jém it́yajwɨɨp jém tiempo.
34 Anababatun a tur ao’owen, sabuw iti boun yawas kwama’am boro iti sawar namatar kwana’itinibo kwanamorob.
35 Cuyajpa jém sɨŋ y jém nas, pero ɨch anaŋma̱t́i d́a nunca cuyajpa.
35 Mar tafaram i boro nasawar, baise ayu au tur boro men nasawar.
36 ’D́a i̱ ijo̱doŋ júp ja̱ma ni juchɨs hora naspa it́u̱mpɨy yɨ́pyaj cosa. D́a ijo̱doŋyaj ni jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am ni d́at́im ijo̱doŋ jém Dios iMa̱nɨc. Icut́um ijo̱doŋ jém tanJa̱tuŋ Dios.
36 “Orot men yait ta Jesu ana na isan veya o sumar so’obamih. tounamatar maramaim men hiso’ob na’atube i Natun auman men so’ob, baise Tamah akisinamo so’ob.
37 ’Juutst́im jém tiempo cuando it́ id́ɨc jém Noé, jesa̱pt́im jém tiempo cuando amiñgacpa yɨ́p naxyucmɨ.
37 Noah ana veya’amaim abisa mamatar na’atube Orot Natun nanan boro na’atube namatar.
38 Porque wiñɨgam cuando it́ id́ɨc jém Noé, cuando d́anam núcne jém diluvio, jém pɨxiñt́am wícyajpat́im y ucyajpat́im. Aŋcoomɨ́yoyyajpat́im y ichiiyajpat́im iyo̱mma̱nɨctam iga aŋcoomɨyyajpa hasta que núc jém ja̱ma cuando jém Noé tɨgɨy jém mɨjpɨc barcojo̱m.
38 Nati ana veya tuw yena’e ana veya orot babin hiyuw hibow, hiaa hitom, hitabin hibiyasisir ufut Noah ark wanawanan run;
39 D́a icutɨɨyɨyyaj hasta que quím jém nɨ, inicunɨ́gayyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Je̱mpɨct́im iñascayajpa jém it́yajwɨɨp yɨ́p naxyucmɨ cuando ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, amiñgacpa yɨ́p naxyucmɨ.
39 naatu so’oba’e hima’am kwanekwan tuw yen etei e’aruwih hin himorob. Imih orot Natun nanan ana itinin i boro nati na’atube.
40 Cuando núctooba jém íŋaŋpɨgam ja̱ma, wagayo̱xayajpa wɨste̱n pɨ̱xiñ ica̱mjo̱m, tu̱m nanɨcta̱p, tu̱m tsacta̱p.
40 Orot rou’ab boro hai masaw hinama hinabob, Orot ta boro tounamatar hinabora’ah ta boro hinihamiy nama.
41 Wɨste̱n yo̱mo wid́oyyajpa tu̱m molinoyucmɨ, tu̱m nanɨcta̱p, tu̱m tsacta̱p.
41 Baibin rou’ab boro hinama maiwok hinakakair, babin ta boro hinabora’ah, babin ta boro hinihamiy nama.
42 ’It́t́aamɨ al tanto porque d́a iñjo̱doŋtam juchɨs hora miñpa jém íñO̱mi, odoy moŋtaamɨ mimicht́am.
42 “Isan imih mata to niwa’an, anayabin men kwaso’ob mar biy boro a Regah nan.
43 Cutɨɨyɨyt́aamɨ, siiga tu̱m pɨ̱xiñ ijo̱doŋ juchɨs hora núcpa tsuucɨɨm jém númpaap, jesɨc d́a moŋpa iga odoy ijedáyiñ jém it́ɨc jém númpaap.
43 Baise tur iti ao i naniyan kwanab. Orot bar matuwan bainowan hai veya nasoso’ob, boro matan nanuw nama’am nanunih hinabihir, ana bar boro men hinakwib hinabainuwimih.
44 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa, it́t́aamɨ listo porque jém tiempo iga iñjɨ̱spa iga ɨch, jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, d́a amiñgacpa, jesɨgam amiñpa.
44 Imih mar etei mata to niwa’an kwanabobuna kwanama, anayabin Orot Natun boro men o veya kunotanotamaim natitamih.
45 ’Sɨɨp manaŋquejáypa i̱apaap jém wɨbɨc cabo jém icutɨɨyɨypaap. Jém io̱mi ichacpa iga iŋjaguiñ jém it́yajwɨɨp it́ɨccɨɨm iga icwícyajiñ.
45 “Akir wairafin bosunusunubayan naatu not wairafin ana orot ukwarin boro nayara’ah akir wairafih afa nakaifih hai bay ana veya’amaim nitih.
46 Agui maymay jém cabo siiga sɨ́p iwat juuts ipɨɨmɨyñe jém io̱mi cuando miñgacpa.
46 Naatu ana orot ukwarin namatabir nanan bowabow gewasin nabowabow na’itin boro niyasisir.
47 Mannɨ́máypa iga jém io̱mi iccámpa jém icabo juuts tu̱m aŋjagooyi iga iŋjacpa it́u̱mpɨy jém iñas y jém icuyo̱xayajpaap.
47 A tur ao’owen nati akir wairafin boro nayara’ah sawar etei nakaifen.
48 Pero siiga malo yɨ́p cabo, ijɨ̱spa ia̱namaŋjo̱m iga d́a jobit́ miñgacpa jém io̱mi.
48 Baise akir wairafin nitafasar nao, ‘Au orot ukwarin men saise matabir enanamih.’
49 Mojpa imalwadáy tuŋgac jém icuyo̱xapaap jém io̱mi. Tsa̱m wícpa, tsa̱m ucpa con jém tuŋgac uccɨɨwiñ.
49 Naatu natatabir akir wairafih afa narauw ni’a’afiyih bay naa, harew tomayah bairi hinaa hinatom hinabikoko’aw wanawanan
50 Miñgacpa jém cabo io̱mi tu̱m ja̱ma cuando d́a iŋjócne. Miñpa tu̱m hora cuando d́a ijo̱doŋ.
50 veya naatu sumar so’oba’e nama’am kwanekwan ana orot ukwarin namatabir nan natit.
51 Chiit́a̱p mɨjpɨc castigo con jém malopɨc pɨxiñt́am ju̱t́ tsa̱m wejyajpa, ju̱t́ iñichyajpa it́ɨts.
51 Naatu orot ukwarin nati ana akir wairafin boro nab narab ufun narauwatait, sabuw afa wanawanah rerekabih bairi baimakiy kakafin hinab hinama hinarerey wah takitak niwa’an.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 24, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.