Mateus 22
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc Jesús iŋmatpa tuŋgac más cuento. Nɨmpa:
1 Naatu Jesu iban maiye oroubon tabo sabuw hai tur eowen eo,
2 —Jém tiempo cuando Dios iŋjacpa jém pɨxiñt́am jex juuts tu̱m rey cuando aŋcoomɨ́ypa ijayma̱nɨc. Jém ija̱tuŋ iwatpa tu̱m mɨjpɨc sɨŋ.
2 “Mar ana Aiwob ana itinin i boro iti na’atube. Ana veya ta aiwob orot natun tabin isan ana hiyuw bogaigiwas.
3 Cuando yajum iwɨ̱tsac it́u̱mpɨy cosa, icutsat jém icuyo̱xayajpaap iga iŋwejayyajpa jém pɨxiñt́am jém it́ɨ́pneyajwɨɨp. Pero jeeyaj d́a miñt́ooba.
3 Naatu ana akir wairafih iyunih kob hin sabuw iyabowat hiyuw aamih hibowabow isah, baise etei’imak hikwahir hima.
4 Jesɨc e̱ybɨc icutsat tuŋgac más jém icuyo̱xayajpaap. Iñɨ́máy: “Nɨ́mayya̱jɨ jém antɨ́pneyajwɨɨp iga watneum jém wíccuy. Accaaneta̱wum jém xix y jém borregoyaj jém anacpɨ̱newɨɨp. Sɨɨp it́um listo, miñyajiñ ju̱t́ it́ jém aŋcoomɨ́yóycuy.”
4 “Imih aiwob orot iban maiye ana akir wairafih afa’abo iyunih eo, ‘Kwanan sabuw iyabowat na hiyuw aamih au’uwih hai tur kwana’owen, masanuw etei arauw hitab, naatu hiyuw etei abogaigiwas sawar, imih kwanan tabin ana hiyuw tanaa.’
5 ’Pero jeeyaj d́a iwadáy caso. Tu̱m nɨc ica̱mjo̱m, tu̱m nɨc máymáyooyi.
5 “Baise hin hi’o, sabuw hiyuw aayah tur men hinowar, hai kokomaim hire nanabin hin. Orot ta au masaw in, orot ta re ana sitow bowamih in.
6 Tuŋgac imats jém icutsatneyajwɨɨp jém rey, moj imalwadayyaj hasta iccaayaj algunos.
6 Naatu sabuw afa akir wairafih hibow hirouw, afa hi’asbunubunuw himorob.
7 Jesɨc cuando imatoŋ jém rey t́i iñasca jém icuyo̱xayajpaap, tsa̱m pɨ̱mi jóy. Icutsat jém soldado iga accaayajta̱iñ jém accaoyñeyajwɨɨp y iga nooquetta̱iñt́im jém attebet ju̱t́ it́ jém malopɨc pɨxiñt́am.
7 Aiwob orot anababatun yan so’ar, basit ana baiyowayah iyafarih hin sabuw ana akir wairafih hi’asbunubunuw etei hibow hirouw himorob naatu hai bar etei hi’afusar.
8 Jesɨc e̱ybɨc jém rey iñɨ́máy jém icuyo̱xayajpaap: “It́um listo jém aŋcoomɨ́yóycuy, pero jém mojnewɨɨp antɨ́p d́a wɨ̱ iga miñpa.
8 “Imaibo aiwob orot ana akir wairafih afa’abo eaf hina iuwih eo, ‘Tabin ana hiyuw i abogaigiwas sawar, baise sabuw au’uwih men yait ta namih.
9 Jesɨc nɨctaamɨ ju̱t́ aŋwácne jém tuŋ ju̱t́ nasyajpa jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Nɨ́mayya̱jɨ it́u̱mpɨy jém impátpáppɨc iga miñyajiñ ju̱t́ it́ jém aŋcoomɨ́yóycuy.”
9 Imih kwanatit kwanan ef gagamih yahimaim sabuw kwana’i’itih etei kwana’uwih hinan tabin ana hiyuwamaim hinarun.’
10 Jesɨc nɨcyaj jém icuyo̱xayajpaap ju̱t́ nasyajpa jáyaŋ jém pɨxiñt́am. Iŋtuuma̱watyajpa it́u̱mpɨy jém ipátneyajwɨɨp, jém malopɨc y jém wɨbɨc. Je̱mpɨgam com jém tɨc ju̱t́ it́ jém aŋcoomɨ́yóycuy.
10 Basit akir wairafih hitit hin ef gagamih yahimaim orot babin hi’itih etei hibow, kakafin, gewasin etei hiteten hinatabin ana efanamaim hitit.
11 ’Jesɨc tɨgɨy jém rey iga iámpa jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp. Iix tu̱m pɨ̱xiñ d́a ipɨctsoŋne jém wɨbɨc yoot́i jém iccámaypáppɨc jém rey icuyo̱xapaap para jém sɨŋjo̱m.
11 “Aiwob orot na nanawan hai merar yi ibabatiyih inan, basit orot ta tabin ana faifuw usina’e na ma’am itin.
12 Jesɨc jém rey iñɨ́máy jém pɨ̱xiñ: “Amigo, ¿jutsa̱ mu iñt́ɨgɨy yɨɨm y d́a i̱ miccámáy jém wɨbɨc yoot́i para jém aŋcoomɨ́yóycuy?” D́a jɨy jém pɨ̱xiñ.
12 Naatu ibatiy eo, ‘Au begon, o mi’itube’emih tabin ana faifuw usina’e ina irun kuma’am, etawan menane irun?’ Baise orot men tur ta eo.
13 Jesɨc jém rey iñɨ́máy jém icuyo̱xapaap: “Matstaamɨ yɨ́p pɨ̱xiñ, tsénayt́aamɨ icɨ y ipuy. Cottaamɨ jém piichcɨɨm jém it́wɨɨp aŋsɨ̱cmɨ, ju̱t́ tsa̱m wejyajpa, ju̱t́ iñichyajpa it́ɨts.”
13 “Basit aiwob orot ana akir wairafih iuwih eo, ‘Orot an uman kwafatum kwabai kwan ufun kwaisaroun ere gugumin wanawanan nama, narerey wan nitarfofor naso’ob.’”
14 Porque tsa̱m jáyaŋ aŋwejayyajta̱p, pero d́a wa̱t́i cupiŋneyajta̱.
14 Naatu Jesu ana tur yomaninamaim eo, “Sabuw moumurih na’in God ea’afih, baise matan ta’amo boro narubinih.”
15 Jesɨc jém fariseoyaj moj ijɨ̱syaj jutsa̱p iquejajwadáy jém Jesús con jeet́im iŋquímayooyi jém iŋquejayñewɨɨp jém pɨxiñt́am.
15 Basit Ofafar Bai’obaiyenayah afa hin sa’ab akisihimo hiku’ay Jesu baikubibiruwin isan hiyakitifuw.
16 Jeeyucmɨ icutsatyaj algunos jém fariseoyaj icuyujcɨɨwiñ con algunos jém Herodes ipɨxiñt́am iga iniŋmatyajiñ jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱p:
16 Imaibo hai bai’ufununayah afa naatu Herod ana kou’ay sabuw afa hin Jesu biyan hitit hio, “Bai’obaiyenayan, aki aso’ob. O i anababatun turamaim kuo, God ana sabuw isah abisa ekokokomaim kubi’obaiyih, abisa sabuw tenotanot isan men kubiyababan, anayabin o men orot babin ufuhine ku’i’itin.
17 Jesɨc anɨ́maayɨ t́i iñjɨ̱spa: ¿Wɨ̱ iga tanyojpa impuesto jém Romapɨc aŋjagooyi o d́a wɨ̱?
17 Imih kuo anowar. Caesar isan kabay tanabibaiyan boro ata ofafar tana’astu’ub, ai en? O mi’itube kunotanot?”
18 Pero Jesús icutɨɨyɨ́ypa iga tsa̱m iniit́yaj malopɨc jɨ̱xi ia̱namaŋjo̱m. Iñɨ́máy:
18 Jesu mar ta’imon hio hai tur naniyan bai uwih eo, “Kwa i wanawan rerekabih! Aisim ayu kwabikubibiruwu?
19 Aŋquejaayɨ tu̱m jém tumiñ jém iñyojóycapaap jém impuesto.
19 Kabay kwabai kwana kwai’obaiyu aitin.” Naatu kabay hibai hina hitin.
20 Jesɨc mu iix Jesús, icwácpa. Nɨ́mayyajta̱p:
20 Itin sawar imaibo eo, “Iti kabayamaim i yait ayubin naatu wabin tema’am?”
21 Nɨmyajpa:
21 Hiya’afut hio, “Caesar.” Basit Jesu iuwih eo, “Abisa Caesar nowan Caesar kwanitin, naatu abisa God nowan God kwanitin.”
22 Cuando imatoŋyaj t́i iñɨ́máy Jesús, tsa̱m ipooñaŋja̱myajpa jém miññeyajwɨɨp. Ichacyaj Jesús, nɨcyaj.
22 Iti na’at eo hinonowar ana maramaim hifofor men kafaita. Naatu hihamiy himatabir maiye hin.
23 Jesɨc jeet́im ja̱ma miñ iámyaj Jesús algunos jém saduceoyaj, jém d́apɨc icupɨcyajpa iga pɨspa jém caaneyajwɨɨp. Jeeyucmɨ miñ icwác Jesús. Nɨmyaj:
23 Nati veya ta’imon kau’ay ta wabin Sadducee hai sabuw afa hina Jesu biyan hitit hio, “Sabuw morobone boro men hinayawas maiye.”
24 —Maestro, nɨmpa jém Moisés, siiga caaba tu̱m pɨ̱xiñ y ichacpa iyo̱mo, pero d́a ichac ni tu̱m ima̱nɨc, jesɨc jém pɨ̱xiñ it́ɨ̱wɨ ipɨgáyiñ jém iyo̱mo iga inima̱nɨcwatpa. Jesɨc jém tsɨ̱xi tsɨ́ypa juuts jém caanewɨɨp ima̱nɨc.
24 Naatu hio maiye, “Bai’obaiyenayan Moses eo tautabin orot ain natun en namomorob tain boro tuwah ana kwafur ni’aawan, saise hairi hina’in kek hinatufuw tuwah efanin.
25 It́ id́ɨc con aɨcht́am siete pɨ̱xiñ tu̱mt́i ija̱tuŋ. Jesɨc yoomɨ́y jém más a̱chpɨc. Ocmɨ ca. D́a ichac ni tu̱m ima̱nɨc. Jesɨc jém ipɨɨtsɨ ipɨc jém ica̱pay.
25 Imih marasika orot, ain uf nah etei seven hima’am, basit orot ain tabin naatu kek en morob. Ana kwafur tain i’aawan.
26 Iñascat́im je̱mpɨc jém ipɨɨtsɨ y jém tuŋgac jém ijáyuc hasta que icusiete ipɨcyaj jém yo̱mo. Caayaj it́u̱mpɨyyaj.
26 I auman kek en morob. Naatu tain ta bo kwafur i’aawan maiye. Kek en morob ef ta’imon na’atube hisinaf re in yomanin hi’asa’ub.
27 Ocmɨ caat́im mex jém yo̱mo.
27 Uf toro’ot, babin morob.
28 Jesɨc cuando Dios icpɨspa it́u̱mpɨy jém caaneyajwɨɨp, ¿juppɨc de jeeyaj tsɨ́ypa juuts jém yo̱mo iwɨd́a̱ya? Porque icusiete iniŋcoomɨyyaj jém yo̱mo.
28 Orot etei i babin ta’imon hi’aawan, imih ana maramaim morobone hinamimisir maiye, babin i boro menatan ni’aawan?”
29 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Nɨmpa:
29 Jesu iyafutih eo, “Kwa i a not hikwaris. Anayabin Buk Atamanin men kwaso’ob, naatu God ana fair auman men kwaso’ob.
30 Cuando acpɨsyajta̱p jém caaneyajwɨɨp, d́am aŋcoomɨyyajpa, d́am napɨcyajta̱p jém pɨxiñt́am con jém yo̱mtam. Tsɨ́yyajpa juuts jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am.
30 Anayabin morobone hinamimisir ana veya tounamatar maramaim tabina’e tema’am na’atube bairi boro hinama.
31 Sɨɨp manaŋquejáypa iga nu̱ma acpɨsyajta̱p jém caaneyajwɨɨp. ¿Que d́a immayñe jém Dios iŋma̱t́i t́i miñɨ́máy Dios? Nɨmpa:
31 Naatu morobone hinamisir maiye isan God eo Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin ei en? God iti na’atube eo,
32 “Ɨch jém Abraham aDios, jém Isaac aDios y jém Jacob aDios.” Jesɨc quejpa iga jém tanJa̱tuŋ Dios d́a je jém caanewɨɨp iDios, je jém vivopɨc iDios.
32 ‘Ayu i Abraham ana God, Isaac ana God, naatu Jacob ana God.’ Nati God i sabuw yawasih hai God men sabuw murubih hai Godamih.”
33 Jesɨc jém miññeyajwɨɨp je̱m agui ipooñaŋja̱myajpa cuando imatoŋyaj jém Jesús iŋquímayooyi.
33 Sabuw rou’ay gagamin iti tur hinonowar, hifofor men kafaita, anayabin abisa bi’obaiyih i tur anababatun.
34 Cuando jém fariseoyaj ijo̱dóŋa̱yaj iga Jesús d́a icjɨyyaj jém saduceoyaj, jesɨc e̱ybɨc aŋtuuma̱yaj ju̱t́ it́ Jesús.
34 Jesu tur eo Sadducee sabuw hai tur etei rabirab ana maramaim Pharisee sabuw hi’itin. Basit etei hina hita’imon.
35 Tu̱m de jeeyaj, jém maestro de jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi, tsa̱m icutɨ́tstooba jém Jesús. Jesɨc iñɨ́máy:
35 Wanawanahimaim ofafar so’obayan orot ta na Jesu ikubibiruw eo,
36 —Maestro, ¿juppɨc jém más mɨjpɨc aŋquímayooyi de jém Moisés iŋquímayooyi?
36 “Bai’obaiyenayan, obaiyunen tur menatan i gagamin ofafar etei wanawanahimaim?”
37 Jesús iñɨ́máy:
37 Jesu iya’afut eo, “Regah, a God isan dogor tutufin etei, a not tutufin etei, naatu biya tutufin etei iniyabuw.
38 Yɨ́bam jém mɨjpɨc aŋquímayooyi jém wiñt́ipɨc.
38 Iti ofafar i gagamin naatu ofafar ana ukwarin.
39 Jém tuŋgac aŋquímayooyi jext́im. Nɨmpa: “To̱yɨ jém iñt́ɨ̱wɨ juuts minitoyt́a̱p iñyaac.”
39 Naatu ofafar bairou’abin i iti. ‘Taituwa isah iniyabow o taiyuw isa kubiyabow na’atube.’
40 Siiga iŋwatpa juuts nɨmpa icuɨstɨc yɨ́p aŋquímayooyi, jesɨc capsum iŋwat it́u̱mpɨy jém aŋquímayooyi jém ichacnewɨɨp jém Moisés y it́u̱mpɨy jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ.
40 Moses ana ofafar tutufin etei naatu God ana dinab oro’orot hai bai’obaiyen etei i iti ofafar rou’ab tebi’ukwarih.”
41 Iganam aŋtuuma̱neyaj je̱m jém fariseoyaj, Jesús icwác.
41 Pharisee sabuw hiru’ay hita’imon, basit Jesu ibatiyih
42 Iñɨ́máy:
42 eo, “Kwa a notamaim Keriso isan mi’itube kwanotanot? I boro orot yait natun?” Naatu i hiya’afut hio, “Keriso i boro David ana agirane nan.”
43 Jesús iñɨ́máy:
43 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Bo aisim Anun Kakafiyin ana fairamaim David iwanasum, Regah isan eo,
44 Jém anJa̱tuŋ Dios iñɨ́máy jém ánO̱mi Cristo:
44 ‘Regah au Regah isan eo, Umau au asukwafune kumare inama’am. Ana maramaim ayu boro anatit a kamabiy sabuw anabow babamaim anaya.’
45 ¿Pero jutsa̱p ichɨ́y jém Cristo juuts jém David ima̱nɨc, siiga nɨmt́im jém David iga jém Cristo iO̱mi?
45 “David Roubininenayan orot isan i ana Regah rauw eo, imih men karam Roubininenayan orot i David ana agir narauw nao.”
46 Jesɨc d́a i̱ wɨa̱ icutsoŋ jém Jesús. Dende jém ja̱ma d́am i̱ más icwác jém Jesús porque agui cɨ̱ŋyajpa.
46 Men yait ta Jesu ana tur wan yimih. Nati ana veya’amaim men yait ta baibat afa bow na Jesu ibatiyimih.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 22, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.