Mateus 21
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Cuando núcyajtooba Jerusalén, núcyaj wiñt́i jém attebet Betfagé nocojo̱m jém Olivos co̱tsɨc. Jesɨc icutsat wɨste̱n jém icuyujcɨɨwiñ tuŋgac xut́u tɨgaŋjoj.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi au Jerusalem hirun hinan, hina bar merar ta wabin Bethage hitit, Olive Oyawemaim, Jesu ana bai’ufununayah rou’ab wan iyunih
2 Iñɨ́máy Jesús:
2 eo, “Kwanan bar merar nati namaim kwanatitit boro donkey hi’utan ebatabat kwana’itin naatu donkey boubun auman sisibinamaim ebatabat. Hairi kwanarufamen kwanabow kwanan.
3 Siiga i̱ micwácpa iga: “¿T́iiga iŋwijpa?” jesɨc nɨ́maayɨ iga jém tánO̱mi ixunpa y d́a jáypa micutsadáypa e̱ybɨc.
3 Orot ta nati’imaim nabibatiyi ana tur kwana’owen, ‘Regah ekokok naatu boro nihamiyen kwanabow kwanan.’ Baise ana tur kwana’owen boro niyafarih hinamatabir maiye.”
4 Je̱mpɨgam iwatyaj iga cupacpa jém aŋma̱t́i jém ijaychacnewɨɨp jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ. Nɨmpa:
4 Iti sawar himamatar abisa God ana dinab orot eo kikirum ina i turobe.
5 Nɨ́maayɨ jém it́yajwɨɨp jém attebet Jerusalén:
5 “Jerusalem sabuw hai tur kwana’owen, a aiwob enan kwa’itin, taiyuwin yare donkey afe’en mara’at enan, ana donkey boubun tafanamaim mara’at enan.”
6 Jesɨc nɨcyaj jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ. Iwatyaj juuts iñɨ́máy Jesús.
6 Basit Jesu ana bai’ufununayah eo baimanih na’at hin hisinaf.
7 Inimiñyaj jém burroa̱pa con ima̱nɨc. Icutócyaj con iyoot́iyaj. Jesɨc iquímca Jesús jém ma̱ñburro.
7 Donkey hibai hina hai faifuw tafah hibosairen hiyabar afa rabod rourih hi’afuw ef yan hiyabar.
8 Miñyaj tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am y yo̱mtam. It́ócyajpa iyoot́i tuŋjo̱m ju̱t́ naspa Jesús. Tuŋgac it́ɨŋyajpa jém cuy iŋcɨs y jém ay iga it́ócyajpat́im tuŋjo̱m.
8 Sabuw rou’ay gagamin na’in hai faifuw hibosairen hiyabar afa ai raurih hi’afuw hiyabar.
9 Algunos aŋjagoyñeyaj iñɨc y algunos miñyajpa jém Jesús it́uuñiaŋcɨɨm. Pɨ̱mi aŋwejyajpa. Nɨmyaj:
9 Sabuw Jesu nanane hinan, naatu ufunane hinan fanah sib hiwow hio,
10 Cuando tɨgɨy Jesús jém attebet Jerusalén, tsa̱m cujínayyajpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Nacwácyajta̱:
10 Jesu na Jerusalem rur, kawasa ra’at uruw giririf retenafut, sabuw hibatebat hio, “Iti orot yait?”
11 Jesɨc nɨmyajpa jém pɨxiñt́am jém miññeyajwɨɨp con Jesús:
11 Rou’ay gagamin hiyafutih hio, “God ana dinab orot wabin Jesu, Galilee wanawananamaim tafaram Nazareth orot.”
12 Ocmɨ tɨgɨy Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Moj iquebacput it́u̱mpɨy jém máymáyoyyajpaap con it́u̱mpɨy jém juyjúyoyyajpaap. Ichiputseedáy jém imesayaj jém icucacyajpaap tumiñ. Imutsmutsseedáy jém ico̱ñcuyyaj jém imáyyajpaap cuucu.
12 Naatu Jesu na Tafaror Bar run. Sabuw iyab nati hima hai sawar hitotobon rauw nunih hai urama’ama, hai gemogem bora’aten, kabay hisuwa hire, urama’ama afe’eh hima mamu imak hitotobon bow israuwen ufun hitit.
13 Iñɨ́máy Jesús jém it́yajwɨɨp je̱m:
13 Naatu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim God eo hikikirum i iti na’atube eo, ‘Ayu au Tafaror Bar i yoyoban ana bar,’ baise kwa abisa kwasisinaf i kwabotabir bainowah hai watu matar.”
14 Jesɨc miñ iámyaj Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m jém cácht́i y jém cu̱xujyaj. Icpɨs.
14 Sabuw matah fim naatu ah umah kakafih hina Tafaror Bar hirun Jesu etei iyawasih.
15 Jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém escribaspɨc maestroyaj agui jóyñeyaj cuando iixyaj jém wɨbɨc milagro jém iwatnewɨɨp Jesús y cuando imatoŋyaj iga pɨ̱mi jɨyyajpa jém tsɨ̱xt́am ma̱stɨcjo̱m, nɨmyajpa: “Taŋcujíptámpa jém rey David iMa̱nɨc.”
15 Firis ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu sawar gewasih sisinaf hi’itin yah so’ar. Kek auman Tafaror Bar wanawanan fanah sib Jesu hibora’ara’ah hio, “Orokaiwa David natun, ensairen.”
16 Jesɨc jém pa̱nijyaj iñɨ́mayyaj jém Jesús:
16 Jesu hiu, “Iti kek teo kunonowar?” Jesu iyafutih eo, “Anonowar. Buk Atamaninamaim hikikirum kwaiyab kwa’itin, mi’itube hikirum?
17 Jesɨc moj nɨqui jém Jesús. Jemum ichac jém pa̱nij. Nɨc mo̱ŋi jém xut́u tɨgaŋjoj jém Betania.
17 Naatu nati’imaim ihamiyih hima i tit in Bethany bar merar imaim mar fo in.
18 Jesɨc icuqueja̱ma, cuando se̱tgacpa Jerusalén, tsa̱m yua̱p jém Jesús.
18 Mar auman Jesu au merar gagamin matabir inan, basit bayumih morob.
19 Iix tu̱m tsuj tuŋaŋna̱ca. Nɨc icuámáy jém tsuj it́ɨm, pero d́a ipadáy. Nada más it́ jém iay. Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém tsuj:
19 Naatu ef rewanamaim ai fafou batabat itin, basit na ai an tit, baise men ro’on ta itin, raurinawat. Basit ai isan eo, “O i boro men iniw.” Mar ta’imonamo ai fenem.
20 Cuando iixyaj jém icuyujcɨɨwiñ, agui ipooñaŋja̱myaj. Icwácyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
20 Ana bai’ufununayah hi’itin hifofor men kafaita, naatu hio, “Ai fafou mi’itube’emih mar ta’imon fenem?”
21 Jesús icutsoŋ. Nɨmpa:
21 Jesu iyafutih eo, “Anababatun a tur ao’owen. Men erekasiy auman kwanasinafumih, baise kwanitumatum. Karam abis iti boun ai fafou isan asisinaf boro kwanasinaf namatar. Baise men iti akisin. Karam oyaw isan kwanao, kumisir kwen riy yan kubat boro namatar.
22 Siiga nu̱ma iŋcupɨcpa iga Dios wɨa̱p miyo̱xpát, jesɨc impɨctsoŋpa t́it́am iŋwágáypa Dios.
22 Initumatum abisa isan kuyoyoban boro inab.”
23 Jesɨc tɨgɨy e̱ybɨc Jesús jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m. Iganam accuyujóypa Jesús, icunúcyaj jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém Israelpɨc wɨd́ayt́am. Icwácyajpa. Nɨ́mayt́a̱ Jesús:
23 Jesu matabir maiye Tafaror Baremaim run bat bi’obaibiyih. Basit Firis ukwarih naatu Jew hai orot ukwarih hina Jesu biyan hitit hibatiy hio, “O yait fair it iti sawar kusisinaf, naatu yait ibasit ina kubowabow?”
24 Jesús icutsoŋ. Iñɨ́máy:
24 Jesu iyafutih eo, “Ayu auman au baibat ta’imon kwa anibatiyi kwanao ananowar, imaibo ayu boro anao kwananowar, ayu fair menamaim abai abowabow.
25 Anɨ́maayɨ: ¿I̱ icutsat jém Xiwan iga acchíŋóypa? ¿Que Dios icutsat, o jém pɨxiñt́am?
25 John ana fair menane bai sabuw bapataito itih Godane bai, ai orot maiyow biyahine bai?” Hai kasiy ra’at taiyuwih hibabatiyih hio, “Mi’itube tanao? Godane tanao’o i boro nao bo aisim John men kwaitumitum.
26 Pero siiga tannɨ́máypa iga d́a je Dios icutsat jém Xiwan, jesɨc tsa̱m taŋcɨ̱ŋpa jém pɨxiñt́am porque icupɨcyajpa iga Dios icutsat jém Xiwan.
26 Baise it orot biyanane fair bain tanao, sabuw isah tabirubir anayabin sabuw etei tebitumatum John i God ana dinab orot ta.”
27 Jesɨc icutsoŋyajpa. Nɨ́mayt́a̱p Jesús:
27 Imih sabuw Jesu isan hiya’afut hio, “Aki men aso’ob.” Naatu Jesu iuwih eo, “Ayu auman boro men anao kwananowar, baibasit menane abai iti sawar asisinaf.
28 Jesɨc Jesús iŋmadáy tu̱m xut́u cuento. Nɨmpa:
28 “Kwa mi’itube kwanotanot? Ana veya ta orot natunatun bairi hima’am basit orot natun ain isan eo, ‘Aro ayu akokok boun inan grape ana masaw inabow.’
29 Jém ima̱nɨc iñɨ́máy ija̱tuŋ: “D́a anɨcpa.” Pero ocmɨ icac ijɨ̱xi, nɨc yo̱xa̱ji.
29 “Naatu kek tamah iya’afut eo, ‘Ayu men akokok.’ Baise ma kafai ana not botabir re in masaw bow.
30 Jesɨc ocmɨ jém ja̱tuŋpɨc nɨc iñɨ́máy jém tuŋgac ima̱nɨc: “Ma̱nɨc, nɨ̱gɨ miyo̱xa̱ji yɨ́p ja̱ma jém amfinca de uvas.” Jesɨc jém tuŋgac ima̱nɨc iñɨ́máy ija̱tuŋ: “Ɨch anɨcpa.” Pero ocmɨ d́a nɨc.
30 “Naatu orot na maiye natun uf isan tit tur i ta’imonaban eo, naatu kek rufut eo, ‘Basit, Regah boro anan.’ Baise kwahir bar ma men in masaw bowamih.
31 Jesɨc anɨ́maayɨ: ¿Juppɨc de jém wɨste̱n iwat juuts ixunpa ija̱tuŋ?
31 Naatu kek menatan i tamah fanan bai?”
32 Porque jém Xiwan jém acchíŋoypaap miñ iga miŋquejayt́ámiñ jutsa̱p iŋwatta juuts ixunpa Dios, pero d́a iŋcupɨcta. Pero jém ichécyajpaap impuesto y jém malopɨc yo̱mtam icupɨcyaj t́i iñɨ́máy jém Xiwan. Aunque íñixñeta iga jém malopɨc ichacyaj jém it́áŋca, mimicht́am d́a iŋcacta jém iñjɨ̱xi iga iŋcupɨctámpa jém Xiwan iŋma̱t́i.
32 Anayabin John Baptist na ef gewasin bai’ufnunin isan bi’obaiyi, kwa men kwaitumitumimih, baise kabay o’onayah, naatu sagasagadiy hitumitum, sawar i kwa’itin, baise men kafa’imo a not uf kwabotabir kwaitumitumimih.”
33 Nɨmt́im Jesús:
33 Jesu eo maiye, “Oroubon tabo kwananowar. Orot me matuwan ana veya ta masaw bo grape tanum, fur ear ituwafut naatu Wine bunubunuw ana hub bai naatu ana masaw sabuw bowayah uwih hima’uh hima i tafaram afa bai nanawanamih in.
34 Cuando núc jém tiempo iga it́úcyajpa jém uvas, jém finca io̱mi icutsat jute̱n jém imozoyaj iga ipɨctsóŋiñ jém io̱mi imɨɨchi.
34 Naatu grape hiyamur bairuhin ana veya kakabom, basit orot ana akir wairafih iyafarih hina bowayah biyah ibo au nowahine ai ro’oh bairut isan.
35 Pero jém iñucsneyajwɨɨp jém finca iga iyo̱xacaaba imatsyaj jém imozoyaj. Tu̱m tsa̱m icótsyaj, tu̱m iccaayaj, tu̱m iñácscayaj tsaamɨ.
35 “Baise bowayah himisir orot ana akir wairafih hibow, ta hibai hirab, ta hi’asabun morob, naatu ta kabayamaim hirab.
36 Jesɨc e̱ybɨc jém nas io̱mi icutsat tuŋgac más jém imozo, pero jém iñucsneyajwɨɨp jém ifinca imalwadayyajpat́im mex jeeyaj.
36 Orot ana akir wairafih afa’abo iyafarih hina, moumurihika men marasika biyafarih na’atube’emih, baise bowayah himisir akir wairafih hibow, wan hinan isah hisisinaf na’atube hisinaf hibow hirouw.
37 ’Jesɨc ocmɨ jém nas io̱mi icutsat ima̱nɨc iga ipɨctsoŋpa jém ija̱tuŋ imɨɨchi. Nɨmpa: “Tienes que iwɨ̱pɨctsoŋyajpa jém amma̱nɨc.”
37 Uftoro’ot i natun iyun na bowayah isah, not eo, ‘Sabuw boro natu hinakakafiy.’
38 Pero cuando jém iñucsneyajwɨɨp jém finca iixyaj iga miñpa jém io̱mi ima̱nɨc, moj nanɨ́mayyajta̱ji: “Yɨ́bam ipɨctsoŋpa it́u̱mpɨy jém ija̱tuŋ imɨɨchi. Tej tanacca, jesɨc taɨcht́am tamɨɨcha̱támpa t́it́am ichiiba jém ija̱tuŋ.”
38 “Baise bowayah orot natun nan hi’itin hio, ‘Iti orot masaw matuwan natun enan kwanatabai tarab emorob, saise iti sawar etei boro it ata sawaramih tanabow.’
39 Jesɨc imatsayyaj jém pɨ̱xiñ ima̱nɨc. It́opyaj aŋsɨ̱cmɨ, iccaayaj.
39 Hina kek hibai fur ufunane hirouw re hitit hibai hi’asabun morob.”
40 Jesɨc Jesús icwác jém pa̱nijyaj. Nɨmpa:
40 Naatu Jesu ibatiyih eo, “Masaw matuwan namatabir nanan iti sabuw bowayah isah boro mi’itube nasinaf?”
41 Jesɨc jém pa̱nijyaj icutsoŋyaj, nɨmyaj:
41 Hiya’afut hio, “Nati orot bowayah etei boro narauw hinamorob, naatu masaw boro nab sabuw afa nitih hinama hinakaif, saise ai ro’oh hinabiyamur bowayah boro hinirut ibo au nowan hinitin.”
42 Jesɨc nɨmpa Jesús:
42 Imaibo Jesu iuwih eo, “Buk Atamaninamaim hikirum inu’in kwaiyab kwa’itin.
43 Jeeyucmɨ mannɨ́máypa iga miccáyayt́a̱p jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga sɨɨp Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ. Chiit́a̱p jém tuŋgac pɨxiñt́am jém ichiipaap jém wɨbɨc cosecha juuts ixunpa Dios.
43 “Isan imih a tur ao’owen. Mar ana aiwob kwa biyamaim tema’am boro nabosairen sabuw iyab ub gewasih hitanum teyey boro i nitih.
44 Siiga michutpa yɨ́p tsaayucmɨ, micusámáypa. Siiga yɨ́p tsa micuchijquetpa, jesɨc michɨ́ypa iga mipoot́i.
44 “Orot yait iti agim afe’en nare narabirab i boro natarsisib, baise agim nare orot babin narabirab boro mutufor nifofob.”
45 Jesɨc cuando jém pa̱nij aŋjagooyiyaj con jém fariseoyaj imatoŋyaj jém xuxut́ cuento, icutɨɨyɨyyaj iga jeeyaj icuyucmɨ iŋmatpa Jesús jém xuxut́ cuento.
45 Firis hai ukwarih naatu Ofafar Bai’obaiyenayah Jesu ana oroubon eo hinowar hitatam.
46 Tsa̱m imatsyajtooba Jesús, pero d́a wɨa̱p imatsyaj. Jém aŋjagooyiyaj tsa̱m icɨ̱ŋyaj jém pɨxiñt́am porque jeeyaj icupɨcyajpa iga tu̱m Dios iŋmat́cɨɨwiñ jém Jesús.
46 Imih bain fatuminamih himisir, baise sabuw rou’ay hina hima’ama isah hibir. Anayabin sabuw etei Jesu hi’i’itin i God ana dinab orot ta.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 21, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.