Mateus 15
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc miñ iámyaj Jesús jém escribaspɨc maestroyaj con jém fariseoyaj. Miñyaj Jerusalén. Icwácyaj jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
1 Pharisee naatu Ofafar Bai’obaiyenayah afa Jerusalemane hina Jesu hibatiy hio,
2 —Jém iŋcuyujcɨɨwiñ, ¿t́iiga d́a iwatyajpa jém costumbre jém ichacnewɨɨp jém wiñɨcpɨc tantúmmɨtam? D́a icheeyajpa icɨ juuts nɨmpa jém costumbre antes que wícpa.
2 “Aisim o a bai’ufununayah, bai’obaiyen ata a agir hibitit men tebobosiyasiyar, naatu umah sauwena’e ere kato auman bay te’au?”
3 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
3 Jesu iyafutih eo, “Bo kwa aisim God ana obaiyunen tur kwa’astu’ub uwatanah hai binanakwar kwabi’ufunun?
4 Porque nɨmpa Dios: “Wɨ̱ixt́aamɨ jém iñja̱tuŋ y íña̱pa.” Nɨmt́im: “Siiga i̱ imalnɨ́máypa jém ija̱tuŋ o ia̱pa, jesɨc wɨ̱ iga accaata̱iñ jexpɨc pɨ̱xiñ.”
4 Anayabin God eo, ‘Hinat tamat kwanakakafiyih’ naatu ‘yait hinah tamah isan tur kakafin na’u’uwih i boro hina’asabun namorob.’
5 Pero mimicht́am iniit́ tu̱m d́a wɨbɨc costumbre. Miñɨmtámpa: “Siiga i̱ iñɨ́máypa ija̱tuŋ o ia̱pa iga d́a wɨa̱p manyo̱xpát porque it́u̱mpɨy jém anait́wɨɨp, jém manchiipáppɨc id́ɨc, anjɨycámayñe Dios iga anchiiba.”
5 Baise kwa a bai’obaiyenamaim, orot ta boro hinat tamat isah iti na’atube inao, ‘Sawar iti o atabibaisi i God ana siwaramih ayai, imih boro men karam anibaisi.’
6 Jém nɨmpaap je̱mpɨc d́a iyo̱xpátpa jém ija̱tuŋ o ia̱pa. Je̱mpɨgam iñchactámpa jém Dios iŋquímayooyi juuts tu̱m cosa d́a para t́i wɨ̱ iga iŋcupɨctámpa mimicht́ampɨc iŋcostumbre.
6 Sinaf iti na’atube’eban hinat tamat kwakakafiyih? En! Baise, kwa asinaf iti’imaim God ana obaiyunen tur kwayara’iy kwa taiyuw abai’obaiyen kwabi’ufunun.
7 Tsa̱m minimɨgóyayt́a̱p iñyaac. Iñjɨ̱stámpa iga iŋwatpa juuts ixunpa Dios, pero más immalwatpa. Wɨ̱ nɨm jém wiñɨcpɨc aŋmat́cɨɨwiñ jém Isaías cuando iŋmatpa de mimicht́am. Nɨmpa:
7 Wanawan rerekabih! Isaiah i tur anababatunamaim kwa isa eo kirum,
8 Yɨ́pyaj pɨxiñt́am tsa̱m acujípyajpa con ijɨp.
8 ‘Iti sabuw ufurihiwat ayu tirursagiyu, baise hai notamaim i ef yok na’in tema’am.
9 Xajat́im ajɨ̱syajpa.
9 Hai kwafiren ayu isou i wanawanan nikuwat; men basit orot hai notamaim ofafar hikikirum sabuw kwati’obaiyih hiti’ufunun.’”
10 Jesɨc Jesús pɨ̱mi jɨypa. Iñɨ́máy los demás jém miññeyajwɨɨp:
10 Imaibo Jesu rou’ay eaf ayuwih iuwih eo, “Abisa ao kwananutanub kwananowar naatu kwanasinaftobon yabin kwanab.
11 Jém tɨgɨypaap tu̱m pɨ̱xiñ ijɨpjo̱m iga icútpa, d́a icmalwatpa. Pero jém malopɨc jɨ̱xi y jém malopɨc aŋma̱t́i jém putpaap ijɨpjo̱m, je ictáŋcawatpa.
11 Abisa orot awanamaim erur i men biyan ebobokarit, baise abisa orot awanamaim etitit i biyan ebobokarit.”
12 Jesɨc icunúcyaj Jesús jém icuyujcɨɨwiñ. Nɨmyaj:
12 Imaibo bai’ufununayah hina Jesu hibatiy, “Pharisee abisa i’o isan hai naniyan ibi’afiy iso’ob?”
13 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
13 Jesu iyafutih eo, “Ai menatan ayu Tamai maramaim men tatanum i boro an wairoron etei na’uy ra’ah.
14 Jesɨc odoy wadaayɨ caso jém maestroyaj de jém wiñɨcpɨc aŋquímayooyi. Cácht́iyaj. Ijɨ̱cneyaj tuŋgac cácht́i. Siiga tu̱m cácht́i ijɨ̱cpa tuŋgac cácht́i, jesɨc tsutpa icuɨstɨc jém pacusjo̱m.
14 Nati Pharisee biyahimaim kwanahaiw, anayabin i matah fim na’atube sabuw afa matah fim tibi’unawiyih, naatu boro etei hinan hub hinare.”
15 Jesɨc jém Peto iñɨ́máy jém Jesús:
15 Peter eo, “Oroubon anayabin kuo anowar.”
16 Jesɨc nɨmpa Jesús:
16 Naatu Jesu uwih eo, “Kwa auman boro’ika tur hai yabih men kwaso’obamih?
17 ¿Que d́a iŋcutɨɨyɨ́ypa iga it́u̱mpɨy cosa jém tɨgɨypáppɨc iñjɨpjo̱m naspa impuujo̱m y ocmɨ putpa?
17 Abistan awatamaim erur i en kabutitamaim etit naatu en uratane ere’er i kwaso’ob ai en?
18 Pero it́u̱mpɨy jém malopɨc aŋma̱t́i y jém malajɨ̱xi jém putpaap iñjɨpjo̱m tsucumpa jém íña̱namaŋjo̱m. Jexpɨc cosa mictáŋcawatpa.
18 Baise abisa awatamaim etitit i dogor wanawananane etitit, naatu i boun orot biyan ebobokarit.
19 Porque jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m tsucumpa it́u̱mpɨy jém malopɨc jɨ̱xi. Jemum tsucumpa jém jɨ̱xi iga accaóypa, pejóypa, iwatyajpa jém d́a wɨ̱tampɨc cosa, númpa, mɨgóypa y cumɨgóyóypa.
19 Anayabin abisa orot dogoromaim etitit i not kakafin, sabuw rauw morob, turanah a’aawah ufuh na, baiwa’an kwanekwan, bain, baifufuwen, naatu yanuw koutabitabir.
20 Yɨ́pyaj malopɨc cosa ictáŋcawatpa jém pɨ̱xiñ. Pero siiga wícpa y d́a icheeba icɨ juuts nɨmpa jém wiñɨcpɨc costumbre, je d́a ictáŋcawatpa.
20 Iti sawar i boun orot babin ebi’afiy, baise uma sauwena’e ere kato bay ina’aa boro men ni’afiyimih.”
21 Jesɨc Jesús put de je̱m, nɨc nocojo̱m de jém attebet Tiro y Sidón.
21 Jesu nati efan ihamiy naatu in tafaram Taiya Sidon hairi wanawanahimaim bar merar afa imaim tit.
22 Jemum miñ tu̱m Cananeapɨc yo̱mo. Je̱mt́im tsucum nocojo̱m de jém Tiro y Sidón. Pɨ̱mi jɨypa jém yo̱mo. Iñɨ́máy Jesús:
22 Canaan babin nati’imaim ma’ama na Jesu isan rerey eo, “Regah, David uwan, kukabibiru; ayu natu babitai i demon kakafih wanawanan hirun hiforatoun hibonawiy bai’akir kakafin maiyow ebaib.”
23 Pero Jesús d́a icutsoŋ. Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ miñ iñɨ́mayyaj Jesús:
23 Baise Jesu men babin isan tur ta eo. Imih ana bai’ufununayah hina hifefeyan hio, “Babin ku’u sa’ab en, rerey ufut enan.”
24 Jesɨc Jesús icutsoŋ, iñɨ́máy:
24 Jesu iya’afutih eo, “Orot Natun nan i Israel sabuw sheep na’atube hikasiy hima’am akisih isah na.”
25 Pero miñ jém yo̱mo, ico̱steeñáy jém Jesús iwiñjo̱m. Nɨmpa jém yo̱mo:
25 Baise babin na Jesu nanamaim sun yowen eo, “Regah Jesu kwibaisu.”
26 Nɨmpa Jesús:
26 Jesu eo, “Kek hai bay men karam boro tanarouw nare haru hina’aan.”
27 Jesɨc nɨmpa jém yo̱mo:
27 Babin iya’afut eo, “Turobe Regah, baise bay momosarih tamah ana gemane tere’ere haru tebow te’aa.”
28 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém yo̱mo:
28 Imaibo Jesu eo, “Babin o a baitumatum i ra’at kwanekwan, imih abisa kukokok i namatar.” Naatu nati ana maramaim natun babitai yawas.
29 Jesɨc Jesús put de je̱m. Nas jém laguna aŋna̱ca de Galilea. Quím Jesús tu̱m co̱tsɨcyucmɨ. Jemum nɨc co̱ñi.
29 Jesu efan nati ihamiy naatu Galilee harew kukuf rewarewan remor in, imaibo oyaw ta sisibinamaim yen in tafan mare.
30 Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am núcyaj ju̱t́ it́ jém Jesús. Inimíñayyaj jém cu̱xuj, jém cácht́i, jém u̱ma, jém d́apɨc wɨa̱ne icɨ o ipuy, con jáyaŋ tuŋgac más mɨmneyajwɨɨp. Oy ichacyaj jém Jesús ipuycɨɨm. Jesɨc Jesús icpɨs it́u̱mpɨy.
30 Sabuw moumurih maiyow hai sabuw ah kafikafirih, matah fim, ah umah murumurubih, awah gugih naatu sawusawuwih afa moumurih maiyow auman hibow hina Jesu nanamaim hiya, naatu etei’imak iyawasih. Sabuw matah fim ah umah murubih hina Jesu biyan titit|alt="blind and lame come to Jesus" src="CN01785b.TIF" size="col" loc="Mat 15.30" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.30"
31 Jeeyucmɨ tsa̱m ipooñaŋja̱myaj jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp cuando iixyaj iga jɨypam jém u̱ma, wɨ̱tsɨ́yñeum jém d́apɨc wɨ̱ icɨ o ipuy, wit́pam jém cu̱xuj, ixixóypam jém cácht́i. Jesɨc moj icujípyaj jém Dios de Israel.
31 Awah gugih tur hio, ah umah murubih higewasin, ah kafikafirih hibat hiremor, naatu matah fim higewasin hinuw sawar hi’itah isan, sabuw hifofofor men kafaita. Naatu Israel hai God wabin hibora’ara’ah.
32 Jesɨc Jesús iŋwejáy jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy:
32 Jesu ana bai’ufununayah eaf hina biyan hitit naatu iuwih eo, “Ayu sabuw aitih abiyababan anayabin hina bairi ama’ama veya tounu sawar naatu boun hai efanamaim men abisa ta ema’am boro hina’aan. Ayu men akokok a murumurubih aniyafarih hai ubar hinan. Hinanan boro efamaim bayumih hinigagamat.”Jesu masaw yanamaim eyoyoyoban|alt="disciples distributing bread" src="CN01718B.TIF" size="span" loc="Mat 15.32-38" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.32-38"
33 Jém icuyujcɨɨwiñ iñɨ́mayyaj Jesús:
33 Naatu ana bai’ufununayah hiya’afut hio, “Iti arar yan bay boro menamaim tanab nakaram iti rakit gagamin tana’afuwagiy?”
34 Jesɨc Jesús icwác:
34 Jesu ibatiyih, “Kwa rafiy bai’ab kwabobotanen?” Hiya’afut hio,
35 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp iga co̱ñyajiñ naxyucmɨ.
35 Basit Jesu sabuw iuwih me yan himarir.
36 Ipɨc Jesús jém siete caxt́ána̱ñi con jém tɨɨpɨ, moj iŋwejpát Dios. Ocmɨ iwenwenjac jém caxt́ána̱ñi, ichi jém icuyujcɨɨwiñ. Iwégayyaj it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am.
36 Jesu rafiy fafar seven naatu siy auman bow God ana a merar yiy, naatu imseseb ana bai’ufununayah itih hibow sabuw hifaramih.
37 Cusum wiiquiyaj it́u̱mpɨy. Ocmɨ icucomyaj siete nacooŋ jém caxt́ána̱ñi con jém tɨɨpɨ jém cutsɨ́yñewɨ́ppɨgam.
37 Hi’aa etei yah iw, naatu bai’ufununayah bay sabuw hi’aa rebarebah hibiwanen sakasak etei seven hiwanfoten.
38 Wícyaj cuatro mil pɨxiñt́am, d́a maycumne jém yo̱mtam y jém tsɨ̱xt́am.
38 Sabuw etei 4000 na’atube bay hi’aa, kek baibin men auman hiyabamih.
39 Ocmɨ Jesús iŋquímyaj jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp, tɨgɨy tu̱m barcojo̱m, nɨc jém laguna aŋna̱ca noco ju̱t́ it́ jém attebet Magdala.
39 Imaibo Jesu sabuw iyafarih hinan ufunamaim, wa bai rabon na tafaram wabin Magadan imaim tit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Mateus 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.