Marcos 5
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc ocmɨ Jesús con icuyujcɨɨwiñ núcyaj jém laguna aŋwiñt́uc jém naxyucmɨ de Gadara.
1 Jesu ana bai’ufununayah bairi harew Galilee hirabon hina tafaram Gerasa imaim hitit.
2 Jesɨc mu iput jém Jesús jém barcojo̱m, ipát tu̱m Gadarapɨc pɨ̱xiñ. Miñ jém pɨ̱xiñ jém camposanto. Imatsne jém mal espíritu.
2 Jesu wa wanawanan tit bisure auman, mar ta’imonamo orot ta afiy kakafih hitounbubur ma’am rahane tit na biyan tit.
3 Jém pɨ̱xiñ d́a i̱pa tɨgaŋjo̱m, nɨcpa i̱t́i jém camposanto. D́a i̱ wɨa̱p ichen jém pɨ̱xiñ ni con cadena.
3 Iti orot i rahamaim in ma reremor, naatu sabuw murab fokarih anababatun hifafatum men karam.
4 Wa̱t́cɨy tsénayt́a̱ jém pɨ̱xiñ icɨ y ipuy con cadena, pero siempre ijacpa jém cadena. Iccujagáypa jém tɨ́ŋcuy jém iñuusmatsayñewɨɨp ipuy. Tsa̱m pɨ̱mi malo, d́a i̱ wɨa̱p imanxuwat jém pɨ̱xiñ.
4 Anayabin mar etei an uman murab fokarihimaim tefafatumen, baise eyi erab an uman murab tetoro’oro’omen naatu aur tetatafofor, fair kwanekwan men karam boro hitarouh.
5 Tsuucɨɨm y sɨŋñi sɨɨba jém pɨ̱xiñ jém camposanto y jém co̱tsɨcjo̱m. Pɨ̱mi aŋwejpa. Tsa̱m naccoowaneta̱ iyaac tsaamɨ.
5 Fai mar rahamaim naatu oyawemaim in ma itar koukuw taiyuwin biyan agimamaim bobeyabeyaten reremor.
6 Jesɨc cuando jém pɨ̱xiñ juumɨnam iix jém Jesús, póyaŋtsucum, miñ ico̱steeñáy jém Jesús iwiñjo̱m.
6 Jesu no ef yokaika nan itin, nunuw in nanamaim ra’iy sun yowen. Demon mowan Jesu nanamaim sun eyoyowen|alt="demoniac kneel b4 Jesus" src="CN01710B.TIF" size="col" loc="Mrk 5.6" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="5.6"
7 Jesɨc pɨ̱mi jɨypa jém pɨ̱xiñ. Nɨmpa:
7 Naatu fanan aumetawat na’in iwow eo, “O ayu biyau’umaim abisa kukokok, Jesu God auyom ma’ama’anin Natun? God wabinamaim abifefeyan men biyababan initu’umih!”
8 Je̱mpɨgam nɨmpa jém pɨ̱xiñ porque Jesús iñɨ́máy jém mal espíritu:
8 Anayabin Jesu iu, “O afiy kakafin orot biyanane kutit!”
9 Jesɨc Jesús icwác jém pɨ̱xiñ, nɨmpa:
9 Naatu Jesu ibatiy, “O
10 Jém mal espíritu icunucsáy Jesús iga odoy icutsad́iñ tuŋgac lugar.
10 Naatu Jesu fefeyan kikin men hikok boro tiyafarih hitatit tafaram nati hitihamiy.
11 It́ id́ɨc je̱m jáyaŋ jém yo̱ya. Wícyajpa nocojo̱m de jém co̱tsɨccɨɨm.
11 For burut kakafin nati yubin heher ta sisibinamaim hima hi’u’ufar.
12 Jesɨc jém mal espíritu icunucsáypa jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
12 Afiy kakafih Jesu hifefeyan hio, “Karam boro iti yafari atan for wanawanah atarun?”
13 Jesɨc Jesús ijɨ́gáy iga tɨgɨyyaj jém yo̱ya ia̱namaŋjo̱m. Cuando putyajum jém mal espíritu jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m, nɨc tɨgɨ̱yiyaj jém yo̱ya ia̱namaŋjo̱m. It́yaj je̱m como dos mil yo̱ya. Mu it́ɨgɨyyaj jém mal espíritu, póyaŋtsucumyaj jém yo̱ya. Poyi̱mɨ quetyaj jém tejajyucmɨ. Tɨgɨyyaj jém nɨɨcɨɨm. Yaj jicjiccaiyaj jém yo̱ya.
13 Jesu afiy kakafih baibasit itih, orot biyanane hitit hin for wanawanah hirun, for 2,000 na’atube heher sisibin hinunuw hira’iy harew yan hire hi’ar tomatom himorob.
14 Jesɨc poyyaj jém pɨxiñt́am jém iwatyajpáppɨc cuenta jém yo̱ya. Tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj. Nɨc iŋmadayyaj jém pɨxiñt́am t́i iñascayaj jém yo̱ya. Nanɨcta̱ jém aŋma̱t́i icuwɨ̱t́i jém attebet Gadara y hasta ju̱t́ nɨcne yo̱xa̱jiyaj. Jesɨc jém pɨxiñt́am miñ iámyaj t́i iñascayaj jém yo̱ya.
14 Orot iyab hima for hibituw hinunuw hin bar merar gagamin naatu bar merar afa hai tur hi’owen. Naatu sabuw abisa mamatar itininamih hitit hina.
15 Núcyaj ju̱t́ it́ jém Jesús. Iixyaj jém pɨ̱xiñ jém imatsnewɨɨp id́ɨc jém mal espíritu tsa̱m jáyaŋ. Jemum co̱ñ, puctugɨ́yum, jɨ̱xiɨ́yum. Cuando iixyaj jém pɨxiñt́am, tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj.
15 Hina Jesu biyan hitit hinuwanuw orot afiy kakafih hitounbububur ma’am, i boun ana not rumutufur faifuw gewasin iyoun mare ma’am hi’i’itin ana maramaim hibir.
16 Jesɨc jém pɨxiñt́am, jém iixñeyajwɨɨp t́i iwat Jesús, moj iŋmadayyaj jém miññeyajwɨɨp t́i iñasca jém pɨ̱xiñ jém imatsnewɨɨp id́ɨc jém mal espíritu y t́i iñasca jém yo̱ya.
16 Sabuw iyab matah yan orot afiy hitounbububur ma’am isan mi’itube mamatar, naatu for isah abisa mamatar hi’i’itan sabuw hai tur hi’owen.
17 Jesɨc jém Gadarapɨc pɨxiñt́am moj iñɨ́mayyaj jém Jesús iga nɨguiñam de je̱m.
17 Naatu sabuw Jesu hifefeyan hai tafaram baihamiyinamih hiu.
18 E̱ybɨct́im tɨgɨy Jesús jém barcojo̱m. Jém pɨ̱xiñ, jém iniit́wɨɨp id́ɨc jém mal espíritu, iñɨ́máy jém Jesús:
18 Jesu wa afe’en yenamih orot afiy hitounbububur ma’am na Jesu ifefeyan hairi namih.
19 Pero Jesús d́a ijɨ́gáy iga nɨcpa it́úŋɨ́y jém pɨ̱xiñ. Nɨmpa Jesús:
19 Baise Jesu men ibasit, naatu orot iu, “O kwen a bar hinat tamat naatu taituwa, Regah ana gewasin o isa sisinaf naatu ana kabeber bit i hai tur ku’owen.”
20 Jesɨc jém pɨ̱xiñ nɨc jém naxyucmɨ Decápolis. Moj iŋmadáy jém pɨxiñt́am t́i iwadáy Jesús cuando it́obáy jém mal espíritu. Tsa̱m ipooñaŋja̱myaj it́u̱mpɨy de jeeyaj.
20 Basit orot nati’imaim ihamiyih Bar Merar Etei Umat Roron imaim remor Jesu mi’itube biyawas sabuw hai tur eowen, naatu sabuw hinonowar i hifofofor men kafaita.
21 Jesɨc se̱t e̱ybɨc Jesús jém laguna aŋwiñt́uc jém barcojo̱m. Cuando núc Jesús jém nɨ aŋna̱ca, jesɨc iŋtuuma̱cayaj tsa̱m jáyaŋ jém pɨxiñt́am.
21 Jesu ibanak maiye wa isra’at rabon harew rounane hitit, naatu re riy sisibin bat, imaibo sabuw moumurih na’in hina hi’arbebera’uh.
22 Jesɨc miñ iám Jesús tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Jairo, tu̱m sinagoga iŋjagooyi. Cuando núc ju̱t́ it́ Jesús, ico̱steeñáy ipuycɨɨm.
22 Naatu Kou’ay bar ana ukwarin orot wabin Jairus na tit, nuw Jesu i’itin ana maramaim na anamaim ra’iy.
23 Jesɨc jém Jairo pɨ̱mi icunucsáypa jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
23 Naatu fefeyan kikin eo, “Ayu natu babitai i emomorob, akokok inan umamaim au kek biyan inabutun saise nayawas!”
24 Jesɨc jém Jairo iwagananɨc jém Jesús. Tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am nɨcyajt́im, it́úŋɨyyaj jém Jesús. Tsa̱m icpɨtsɨyyaj.
24 Naatu Jesu orot Jairus hairi hin, sabuw himour kwanekwan hibi’ufunun naatu yaten hiyey.
25 Jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m it́t́im tu̱m yo̱mo mɨmne. Doce a̱mt́ɨy iniit́ jém caacuy iga quetpa iñɨɨpiñ.
25 Wanawanahimaim i babin ta, baibin hai sawow bai ma kwamur etei 12 sawar.
26 Wa̱t́i jém tsóyɨ́yoypaap ichóyɨyt́ɨp, pero tsa̱m iyaachwatne jém yo̱mo. Yajneum iwadáy gasto jém it́umiñ, pero d́a pɨspa. Mást́im pɨ̱mi mɨmne.
26 I’akir manin na’in, adanafur bowayah ta ta isah run tit kabay gagamin na’in ibaiyanih, baise men yawas ta tita’ur ana sawowone i rara’at sasa.
27 Jém yo̱mo imatoŋne iga tsa̱m wɨa̱p icpɨsóy jém Jesús. Jesɨc iganam tsa̱m icpɨtsɨyyajpa Jesús jém pɨxiñt́am, jém yo̱mo icunúc jém Jesús it́uuñiaŋcɨɨm, ichɨgáy jém Jesús iyoot́i.
27 Jesu ana tur nowar, naatu sabuw wanawanahimaim inan babin Jesu ufunane tit ana faifuw butubun.
28 Nɨmpa jém yo̱mo ijɨ̱xiaŋjo̱m: “Siiga antsɨgáypa iyoot́i con aŋcɨ, jesɨc apɨspa.”
28 Anayabin i na’at not, “Ayu ana faifuw ana butubun boro ana yawas.”
29 Jesɨc jeet́i rato te̱ñ iga quetpa jém iñɨɨpiñ. Ija̱m jém yo̱mo iga pɨsneum.
29 Naatu bubutubun mar ta’imonamo rara nununuw nutanub naatu biyan wanawanan naniyan tatatam nati bai’akirane yawas.
30 Jesɨc Jesús icutɨɨyɨ́y iga icpɨs tu̱m mɨmnewɨɨp con ipɨ̱mi, ámse̱t jém pɨxiñt́ámaŋjo̱m, nɨmpa:
30 Jesu fair biyanane titit i naniyan tatam, sabuw wanawanahimaim tatabir ibatiyih, “Yait ayu au faifuw butubun?”
31 Jesɨc jém icuyujcɨɨwiñ iñɨ́máy:
31 Ana bai’ufununayah hiu, “O sabuw moumurih na’in yate teyey, naatu baise o kubibat, yait ayu butubuni?”
32 Pero Jesús icuámse̱tpa iga iixiñ i̱ ichɨc.
32 Baise Jesu bat inuwanuw menatan sisinaf itininamih.
33 Jesɨc agui cɨ̱ŋne jém yo̱mo, agui cuetsáypa porque ijo̱doŋ jutsa̱ mu ipɨs. Miñ ico̱steeñáy jém Jesús iwiñjo̱m, iñuumaŋmadáy Jesús t́i iñasca.
33 Naatu babin biyanamaim abisa mamatar i so’ob, imih tit Jesu nanamaim ra’iy an uman hi’oror mi’itube isan mamatar etei eorerereb.
34 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
34 Naatu babin iu, “Natu, o abaitumatumamaim iyawasi, tufuwamaim kwen, a bai’akirane o arufami kutitit.”
35 Iganam Jesús iniŋmatpa jém yo̱mo, núcyaj algunos jém pɨxiñt́am, miññeyaj jém Jairo it́ɨccɨɨm. Iñɨ́mayyaj jém aŋjagooyi:
35 Jesu bat eo’o auman, sabuw afa Kou’ay Bar orot ukwarin ana barene hina Jairus hiu, “O natu babitai i morob, Bai’obaiyenayan men inarowenbibibir.”
36 Pero Jesús d́a iwadáy caso t́i iñɨ́máy jém miññeyajwɨɨp. Iñɨ́máy jém Jairo:
36 Abisa hio Jesu nowar, natu Jairus iu “Men inabir o initumatum.”
37 Jesɨc d́a ijɨ́cpa Jesús iga nɨcpa it́úŋɨyyaj jém pɨxiñt́am. Ininɨc no más Peto, Jacobo, y Xiwan jém Jacobo it́ɨ̱wɨ.
37 Sabuw etei eotanih hima, i Peter, James naatu John akisihimo iuwih bairi hin.
38 Cuando núcyaj jém sinagoga iŋjagooyi it́ɨccɨɨm, iix Jesús iga tsa̱m it́ bulla, tsa̱m wejyajpa, tsa̱m aŋyácneyaj.
38 Hina Jairus ana bar hititit ana veya sabuw yababan gagamin na’in buwih fanah aumetawat na’in hima hirererey Jesu nowar.
39 Tɨgɨy tɨcjo̱m jém Jesús, iñɨ́máy jém pɨxiñt́am jém wejyajpáppɨc:
39 Naatu bar wanawanan run sabuw iuwih, “Kwa aisim kwarererey? Iti kek i men morobomih, i matan fot inu’in.”
40 Pero jeeyaj agui ixíccayajpa jém Jesús. Jesɨc Jesús iquebacputyaj it́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém tɨcjo̱m. Jesɨc iwagananɨcpa Jesús jém wo̱ñi ija̱tuŋ con ia̱pa y jém icuyujcɨɨwiñ. Tɨgɨyyaj jém cuarto ju̱t́ it́ jém wo̱ñi.
40 Baise sabuw Jesu eo isan himarib. Naatu Jesu sabuw iuwih ufun hitit, kek hinah tamah naatu ana bai’ufununayah akisihimo hirun hin kek inu’inumaim hitit.
41 Jesɨc Jesús imatsáy jém wo̱ñi icɨ, iñɨ́máy jém wo̱ñi:
41 Kek babitai umanamaim bai naatu iu, “Talitha koum!” Nati anayabin i iti na’atube, “Babitai kafai o au’uwi kumisir!”
42 Jeet́i rato tsucum jém wo̱ñi. Mojum wi̱t́i. Doce ia̱mt́ɨy iniit́. Jém it́yajwɨɨp tsa̱m pɨ̱mi ipooñaŋja̱myaj mu iixyaj t́i iwat Jesús.
42 Mar ta’imonamo babitai misir an yan bat remor, babitai ana kwamur 12 iti mamatar i hi’oror sa’ir hai kasiy ra’at hifofofor men kafaita.
43 Jesɨc Jesús tsa̱m iwɨ̱aŋquím jeeyaj iga odoy i̱ iŋmadáyiñ iga icpɨs jém wo̱ñi. Iñɨ́máyt́im Jesús iga acwícta̱iñ jém wo̱ñi.
43 Jesu ofafarih uwih eo, “Men sabuw hai tur kwana’owenamih, bay kwabai babitai kwaitin eaan.”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 5, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.