Marcos 4
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc e̱ybɨct́im moj iŋquejáy Jesús jém pɨxiñt́am jém laguna aŋna̱ca. Aŋtuuma̱neyaj ju̱t́ it́ Jesús tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am. Jeeyucmɨ tɨgɨy tu̱m barcojo̱m, nɨc co̱ñi Jesús iga iŋquejáypa jeeyaj jém tsɨ́yñeyajwɨɨp nɨaŋna̱ca.
1 Iban maiye Jesu harew Galilee sisibinamaim ana bai’ubaiyen bai tit. Sabuw i himour kwanekwan imih i wa afe’en yen mare naatu sabuw harew sisibin dones yan himarir
2 Jesɨc Jesús iŋquejáypa jém pɨxiñt́am tsa̱m jáyaŋ wɨ̱tampɨc jɨ̱xi cuentujmɨ. Iŋquejáypa yɨɨmpɨc:
2 naatu i oroubonamaim sawar moumurih na’in i’obaiyih eo.
3 —Sɨɨp matoŋtaamɨ t́i mannɨ́mayt́ámpa. Tu̱m pɨ̱xiñ nɨc ñi̱pi, nɨc iyɨ̱n jém trigo ipac ica̱mjo̱m.
3 “Kwananowar! Masaw bowayan ana masawamaim ub tanumamih in.
4 Mu iyɨ̱n jém pac, actɨŋ uxaŋ jém tuŋjo̱m. Miñyaj jém jon, icútquet.
4 Naatu ana ub tata’asi’asiy ana maramaim ub afa i ef yan hira’iy, naatu mamu hina hibow hi’aa.
5 Actɨŋt́im uxaŋ jém pac tsaaŋjo̱m ju̱t́ d́a i̱ jáyaŋ nas. Jesɨc jicscɨy nay jém pac porque d́a juchaŋ jém nas.
5 Ub afa i karakarar yan kamar men gagamin yanamaim hira’iy, naatu saisewat hikuboubunih hiyen, anayabin me kikimin baban inu’in.
6 Cuando pijpa ja̱ma, iñoonoca jém xuxut́ planta. Yaj cutɨtsaayi porque d́a t́i̱chɨgɨ́y.
6 Imih veya yen rararan ana mar ana fora’abinamaim, nati ub hikukubounih i hi’arat himorob, anayabin ah wairoron i men ra’iy me babanika.
7 Actɨŋt́im uxaŋ jém pac jém a̱pid́aŋjo̱m. Jicscɨy yón jém a̱pit́, ixamsamca jém xuxut́ planta.
7 Ub afa i fotan kokor wanawanan hira’iy, naatu ro’oh men matar, anayabin fotan yen fafa rab isuk.
8 Pero actɨŋt́im jém pac jém wɨbɨc naxyucmɨ. Wɨ̱tɨ́ma̱p. Algunos chióy treinta, algunos chióy sesenta, algunos chióy cien.
8 Baise ub afa i me gewasin yan hira’iy, naatu hikubounih hiyen hibiw, afa i magamagar 30 na’atube, afa i rubirubih 60 na’atube, naatu afa i hiwai re 100 na’atube.”
9 Jesɨc nɨmpa Jesús:
9 Naatu Jesu iuwih eo, “O yait tain nama’am na’at iti tur nanowar ininotanot.”
10 Ocmɨ cunɨgayyaj jém pɨxiñt́am. Cuando icut́um tsɨ́y jém Jesús, jém it́yajwɨɨp noco con jém doce icuyujcɨɨwiñ icwácyajpa jém Jesús t́i nɨmtooba jém xut́u cuento.
10 Jesu akisin ma’am ana maramaim ana bai’ufununayah nah 12 naatu sabuw afa iyab tur hinonowar hina hibatiy oroubon anayabin so’ob isan.
11 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
11 Naatu iuwih, “God ana aiwob ana buriburin i hibai kwa hit. Baise iyab no ufunamaim tema’am sawar etei i boro oroubonamaim hina’uwih.
12 Dios iwat je̱mpɨc para jém pɨxiñt́am jém d́apɨc ichactooba jém it́áŋca, jesɨc cuando iixyajpa, d́a icutɨɨyɨyyajpa. Cuando imatoŋyajpa, d́at́im ijo̱dóŋa̱yajpa iga odoy ichacyajiñ iga imalwatpa y odoy i̱ iwadáyiñ perdón jém it́áŋca.
12 Saise,
13 Jesɨc Jesús iñɨ́máypa jém icuyujcɨɨwiñ:
13 Naatu Jesu i’uwih, “Kwa iti oroubon naniyan men kwanabaib na’at oroubon afa auman naniyah boro mi’itube kwanaso’ob?
14 Jém pɨ̱xiñ jém iñippaap jém pac jex juuts jém pɨ̱xiñ jém iŋmatpaap jém Dios iŋma̱t́i.
14 Masaw bowayan i God ana tur ub na’atube ta’asiy re.
15 Jesɨc cuando ñipta̱p jém Dios iŋma̱t́i algunos jém pɨxiñt́am jex juuts jém pac jém actɨŋnewɨɨp tuŋjo̱m. Imatoŋyajpa jém aŋma̱t́i, pero jém Woccɨɨwiñ miñpa iccáyáy jém aŋma̱t́i jém ñipneta̱wɨɨp jém pɨ̱xiñ ia̱namaŋjo̱m.
15 Sabuw afa i ub ef yan ta’asi’asiyen hire’erebe, God ana tur tenonowar ufunamaim, Satan boro nan abisa re hai yawasamaim tatanum boro nabosair.
16 Algunos jém pɨxiñt́am jex juuts jém pac jém actɨŋwɨɨp tsaaŋjo̱m. Imatoŋyajpa jém aŋma̱t́i. Agui maymayyaj mu ipɨctsoŋyaj jém Dios iŋma̱t́i.
16 Afa i ub karakarar yanamaim hire’erebe, tur gewasin tenonowar ana veya i boro matah nakabiy ereyasisir auman hinab.
17 Jeeyaj como d́a t́i̱chɨgɨ́y, d́a jáypa. Cuando cutɨ́tsta̱p, malwadayt́a̱p jém Dios iŋma̱t́i icuyucmɨ, jesɨc jóypa jém pɨ̱xiñ, ichacpa jém Dios iŋma̱t́i.
17 Baise i an wairoroh en, imih boro men maninaka nawainabih, anayabin tur gewasin hibaib isan ahay waf naatu bai’akir kakafin wanawanan hinarur ana maramaim i boro saisewat hinare.
18 Algunos jém pɨxiñt́am jex juuts jém pac jém actɨŋnewɨɨp jém apid́aŋjo̱m. Imatoŋyajpa jém aŋma̱t́i.
18 Naatu baise ub afa i fotan kokor wanawanan hire’erebe, i tur gewasin tenonowar,
19 Pero jesɨc tsa̱m ijɨ̱spa jém iyo̱xacuy, tsa̱m iwɨ̱aŋja̱m jém tumiñ, tsa̱m icusúnɨ́ypat́im jém d́apɨc wɨ̱ yɨ́p naxyucmɨ. Jesɨc jexpɨc jɨ̱xi ixamsamcaaba jém wɨbɨc aŋma̱t́i. Jém pɨ̱xiñ ichacpa jém Dios iŋma̱t́i, d́a wɨ̱putpa, d́a tɨ́ma̱p.
19 baise i hai yababan biyah ana yasisir isan, totobuyoy ana baitenbibiren, naatu hai kok sawar ta ta men gewasih erun, tur gewasin hai yawasamaim erabirab, imih men ebiwamih.
20 Pero algunos jém pɨxiñt́am jex juuts jém pac jém actɨŋnewɨɨp jém wɨbɨc naxyucmɨ. Imatoŋyajpa jém Dios iŋma̱t́i, icupɨcyajpa, wɨ̱tɨ́ma̱p. Algunos chióy treinta, algunos chióy sesenta, algunos chióy cien.
20 Naatu sabuw afa i ub me gewasin yanamaim hire’ere’ebe, tur hinowar hibasit hibai naatu hai yawasamaim ro’on matar, afa i 30, afa 60, naatu afa i 100.”
21 Jesɨc nɨmt́im Jesús:
21 Naatu i’uwih, “Kwa ramef kwabito’ab i noukwatamaim kwatatarafut? O gem babanamaim kwaya’iyai? Ai ana sisikofamaim kwasisikof?
22 Porque quejpa it́u̱mpɨy jém aŋnécnewɨɨp id́ɨc. It́u̱mpɨy jém yamnɨmnewɨɨp, ocmɨ jo̱dóŋa̱ta̱p.
22 Anayabin sawar abisa baibunuwenamaim ti’inu’in boro hinagatur, naatu sawar abisa wa’iwa’irih ti’inu’in boro hinatit hinibebeyan.
23 Siiga mit́atsɨgɨyt́a, matoŋtaamɨ t́i mannɨ́máypa.
23 O yait tain nama’am na’at iti tur inanowar inanot!”
24 Jesɨc Jesús iñɨ́máyt́im jém icuyujcɨɨwiñ:
24 Ibanak iuwih maiye, “Kwananowar gewas! O sabuw kufufufunih na’atube, nati fufun ta’imonamaim boro God o nafufuni, baise boro afe’enamaim naya’abar auman nafufuni.
25 Siiga impɨctsoŋne jém wɨbɨc jɨ̱xi, jesɨc miyo̱xpátpa Dios iga más iŋcutɨɨyɨ́yiñ. Pero jém pɨ̱xiñ jém d́apɨc iwɨ̱aŋja̱m jém wɨbɨc jɨ̱xi, jesɨc Dios iccáyáypa e̱ybɨc jém ijɨ̱xi jém uxaŋpɨc iniit́.
25 Yait aurin ema’am boro afe’en hinaya’abar hinitin, yait aurin en, abistanawat biyan ti’inu’in boro hinabosair.”
26 Jesɨc nɨmt́im Jesús:
26 Ibanak eo maiye, “God ana aiwob i orot ub me yan tatanum na’atube.
27 Jesɨc jém pɨ̱xiñ moŋpa y yuspa, tsuucɨɨm y sɨŋñi. Jém pac naypa, mɨja̱p. Pero jém pɨ̱xiñ d́a ijo̱doŋ jutsa̱p iñay ni jutsa̱p imɨja̱.
27 Fai mar in emimisir, i men so’ob ub i mi’itube kuboun yen erara’at.
28 Jém nas wɨa̱p icmɨja̱ jém ñipñibooyi, d́a tanyo̱xpátpa. Naypa jém pac, yónpa, mɨja̱p, ocmɨ tsampa.
28 Me akisin ub ituw eyey, wantoro’ot i boro nakufufun, naatu naiwan nayai, imaibo boro niw ro’on namatar.
29 Jesɨc cuando tsamum jém it́ɨm, nɨcpa ipiŋ jém io̱mi porque tsamneum.
29 Naatu sanabey ibiyamur ana maramaim, masaw bowayan boro ana nikok nab natit nan natar.”
30 Jesɨc nɨmt́im Jesús:
30 Naatu ibanak eo maiye, “God ana aiwob boro abisa’amaim tanayai tanao, o oroubon boro menatanamaim tanakubuna kwananowar?
31 Jém wɨbɨc aŋma̱t́i jex juuts tu̱m mostaza ipac ñipta̱p naxyucmɨ. Je jém más xut́upɨc pac que it́u̱mpɨy jém pacyaj.
31 I ana itinin i momor ro’on kikimin maiyow na’atube, tafaramamaim iti ro’on i kikimin maiyow o boro me yan inatanum.
32 Jesɨc ñipneum jém pac, yónpa, más mɨja̱p que it́u̱mpɨy jém ñipñibooyiyaj. Iccámpa jém mɨjpɨc iŋcɨs y jém jonyaj nɨcpa i̱t́iyaj jém cuy iŋcɨsyucmɨ, jejyajpa jém icumuŋco̱m.
32 Baise inatatanun ufunamaim, boro nara’at nayen masaw etei nanatabir, ai gagamin famefamen auman namatar, naatu famenamaim mamu boro hinan hinabatar.”
33 Con wa̱t́i jém cuento iŋquejáy Jesús jém pɨxiñt́am jém Dios iŋma̱t́i hasta ju̱t́pɨc wɨa̱iñ icutɨɨyɨyyaj.
33 Oroubon maumurih na’in iti na’atube imaim binan sabuw hima hinowar, saife isah tirerereb naniyan hitab.
34 Jesús iŋmadáy cuentujmɨ it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Pero cuando icut́um it́ con jém icuyujcɨɨwiñ, jesɨc iŋmadáy jeeyaj t́i nɨmtooba it́u̱mpɨy jém cuentoyaj.
34 Sabuw isah i oroubonamaim eo hinonowar, baise nabinamaim oroubon hai yabih i ana bai’ufununayah eo hinonowar.
35 Jesɨc jeet́im ja̱ma, tsuáŋam, Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
35 Nati veya ta’imon ana rabirab, i ana bai’ufununayah iuwih, “It i boro tanarabon harew rounane.”
36 Jesɨc Jesús iŋquímyaj jém aŋtuuma̱neyajwɨɨp. Jém icuyujcɨɨwiñ tɨgɨyyaj barcojo̱m con Jesús. Ininɨcyajpa Jesús jém laguna aŋwiñt́uc. Iwagananɨcyajpat́im tuŋgac jém barcoyaj.
36 Ana bai’ufununayah hire wa i afe’en ma’amamaim hisra’at. Naatu wa afa i nati’imaim auman hibatabat.
37 Iganam nɨquiyaj barcojo̱m, moj po̱yi tu̱m sa̱wa tsa̱m pɨ̱mi. Jesɨc pɨ̱mi pooba jém nɨ, tsa̱m pɨ̱mi tɨgɨypa nɨ jém barcojo̱m hasta comtooba.
37 Hirarabon wowog tafair tit, naatu yabat misir, harew wa wanawanan iwan yen awan kakaratan. Wa yabat wanawanan run|alt="boat in storm" src="CN01707B.TIF" size="col" loc="Mrk 4.37" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="4.37"
38 Moŋpa Jesús jém barco it́utscɨɨm tu̱m colchonyucmɨ. Jém icuyujcɨɨwiñ ichɨcyusyaj, iñɨ́mayyaj:
38 Jesu wa uranane ukwarin kunuwar yara’ah matan fot inu’in. Ana bai’ufununayah hibunibun misir hiu, “Bai’obaiyenayan it morob isan men kunotanot?”
39 Jesɨc yusum jém Jesús, iñɨ́máy jém sa̱wa iga teeñiñ. Iñɨ́máyt́im jém lamar:
39 Misir wowog naatu yabat kwarar eo, “Kwanutanub! Kwa’inbaibinub!” Naatu wowog morob ra’iy nuwarob eafuw.
40 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
40 Ana bai’ufununayah iuwih, “Aisim kwabirubir? Kwa men kwabitumatum?”
41 Tsa̱m pɨ̱mi cɨ̱ŋyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Nanɨ́mayyajta̱p:
41 Ana bai’ufununayah hibir naatu taiyuwih hibabatiyih, “Iti orot i yait? Wowog naatu yabat hairi fanan hibai!”
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 4, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.