Marcos 1
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Yɨɨmpɨc tsucum jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga tacɨacputtámiñ jém tánO̱mi Jesucristo.
1 Iti i Tur Gewasin ana busurufin i Jesu Keriso God Natun isan.
2 Jém wiñɨcpɨc profeta jém Isaías ijaychacne t́i iñɨ́máy jém tanJa̱tuŋ Dios:
2 Ana tur i dinab orot Isaiah kikirum imaim busuruf eo.
3 Nɨcyajpa jém pɨxiñt́am jém tɨtsɨnaxyucmɨ ju̱t́ d́a t́i id́ɨ́yɨ́y
3 Orot ta fanan arar yanamaim eafa’af,
4 Jesɨc tu̱m ja̱ma núc jém Xiwan jém tɨtsɨnaxyucmɨ ju̱t́ d́a t́i id́ɨ́yɨ́y iga iŋmatpa jém Dios iŋma̱t́i y icchiŋpa jém pɨxiñt́am, iñɨ́máypa:
4 John arar yanane tit na dogor baikitabir bapataito bain, saise God bowabow kakafih notawiyen isan binan.
5 Jesɨc it́u̱mpɨy jém Judeapɨc pɨxiñt́am con jém Jerusalénpɨc pɨxiñt́am nɨcpa imatoŋyaj jém Xiwan jém acchíŋoypáppɨc. Cuando jém pɨxiñt́am iŋmadayyajpa Dios jém it́áŋca, jém Xiwan icchiŋpa jém río de Jordán.
5 Judea bar merar tutufin etei naatu Jerusalem sabuw tutufin etei hitit hin biyan hitit. Hai kakafih hi’e’en naatu Jordan harewamaim bapataito itih.
6 D́a wɨ̱cuyajne jém Xiwan. Jém iyoot́i tacne con jém camello ipɨc, agui jutsóypa. Jém imɨjpactsencuy tu̱m tsococuero. Icútpa jém a̱wu, iucpa jém jɨmñi chi̱ñu.
6 John ana faifuw i camel bunibunin sakir iyoun, naatu ana kikir i bobaituw ta kanabin e’afuw naiwan kik, ana bay i sisik naatu kutor tafu.
7 Jesɨc jém Xiwan iŋmadáypa jém pɨxiñt́am jém Dios iŋma̱t́i. Nɨmpa:
7 Ana tur i iti binan, “Orot ta ayu ufu’umaim enan ana fair i ra’at ayu natabiru, an ana sumasum ayu men karam boro ana kwafure anarufam. John Baptist ebibinan|alt="John the baptist" src="CN01653b.tif" size="col" loc="Mrk 1.7" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="1.7-8"
8 Ɨch manacchiŋtámpa con nɨ, pero jém miñpáppɨc micchiŋtámpa con Dios iA̱nama.
8 Ayu i harewamaim bapataito abit, baise i boro Anun Kakafiyinamaim bapataito nit.”
9 Jesɨc jeet́im tiempo put it́ɨcmɨ jém Jesús jém attebet Nazaret jém naxyucmɨ de Galilea. Jesɨc jém Xiwan icchiŋ Jesús jém río de Jordán.
9 Nati ana veya’amaim tafaram gagamin Galilee wanawanan bar merar Nazarethane Jesu na Jordan harewamaim John bapataito itin.
10 Iganam putpa nɨɨcɨɨm jém Jesús, iix iga áŋáy jém sɨŋ. Quet jém Dios iA̱nama juuts tu̱m cuucu, nu̱mmiñ, núc hasta Jesúsyucmɨ.
10 Jesu harewane yey ana maramaim, mar botawiy, Anun Kakafiyin mamu imak na’atube re na tafan yey itin.
11 Jém it́yajwɨɨp imatoŋyaj tu̱m jɨ̱yi sɨŋyucmɨ. Nɨ́mayt́a̱ jém Jesús:
11 Naatu maramaim orot fanan tit eo, “O i ayu Natu, ayu Natu au yabow, o isa ayu abiyasisir.”
12 Jesɨc jeet́i rato jém Dios iA̱nama ininɨc jém Jesús jém tɨtsɨnaxyucmɨ ju̱t́ d́a t́i id́ɨ́yɨ́y.
12 Mar ta’imonamo Anun Kakafiyin iunawiy arar yan tit.
13 Nɨc i̱t́i cuarenta ja̱ma jém tɨtsɨnaxyucmɨ ju̱t́ it́yaj jém jɨmñi ani̱matyaj. Jesɨc jém Woccɨɨwiñ miñ icutɨ́ts jém Jesús iga icmalwatpa id́ɨc. Jesɨc ocmɨ miñyaj jém sɨŋyucmɨpɨc pɨxiñt́am, icuyo̱xayajpa jém Jesús.
13 Veya 40 na’atube imaim ma, Satan routobon itin. Sigarafor yumatah ta ta wanawanahimaim, naatu tounamatar nati’imaim i hina hitatafafar.
14 Ocmɨ matsta̱ jém Xiwan, pajta̱ cárcel. Iganam pajneta̱ jém Xiwan, nɨc Jesús jém naxyucmɨ de Galilea iga iŋmatpa jém wɨbɨc aŋma̱t́i iga núctooba jém ja̱ma iga Dios iŋjacpa yɨ́p naxyucmɨ.
14 John dibur hiyayari’iy ufunamaim Jesu na Galilee tit, naatu God ana tur gewasin binan eo,
15 Nɨmpa Jesús:
15 “Veya anababatun i na tit, God ana aiwob i na iyubin, bowabow kakafin kwasisinaf i kwanihamiyen kwanamatabir tur gewasin kwanitumitum!”
16 Cuando naspa Jesús jém laguna aŋna̱ca iñɨ̱yi Galilea, iix jém Ximoj con it́ɨ̱wɨ Anti. Sɨ́p ipatsyaj jém ired jém laguna porque tɨɨpteroyaj.
16 Naatu Jesu harew Galilee kukuf dones yan remor inan, siy bowayah orot rou’ab itih, Simon Peter tain Andrew hairi buwatamaim siy hibowabow.
17 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jeeyaj:
17 Jesu iuwih eo, “Kwai’ufnunu bairi tan ayu boro ani’obaiyi sabuw kwanabow.”
18 Jesɨc jeet́i rato ichacyaj ired, nɨc it́úŋɨyyaj jém Jesús.
18 Mar ta’imonamo hai buwat hihamiyen naatu hi’ufunun bairi hin.
19 Jesɨc nɨc Jesús uxaŋ más juumɨ, ipát jém Jacobo, jém Zebedeo ima̱nɨc, con it́ɨ̱wɨ jém Xiwan. It́yaj jém barcojo̱m, sɨ́p iŋtótsyaj ired.
19 In kikiminamo orot rou’ab itih, James tain John hairi, orot Zebedee natunatun, hai wa wanawanan hima hai buwat hiyayabuna.
20 Jesɨc jeet́i rato iŋwejáyt́im jeeyaj.
20 Jesu e’afa’af ana veya hairi matah kabiy himisir tamah Zebedee ana bowabow sabuw bairi wa afe’en hihamiyih hima, i Jesu hi’ufunun bairi hin.
21 Jesɨc nɨcyaj jém attebet Capernaum. Jeet́im jejcuyja̱ma, tɨgɨy Jesús jém sinagoga. Moj iŋquejáy jém Dios iŋma̱t́i jém pɨxiñt́am.
21 Jesu ana bai’ufununayah bairi hina tafaram Capernaum hitit, naatu Baiyarir ana veya na Kou’ay Bar run naatu busuruf i’obaiyih eo.
22 Jesɨc jeeyaj tsa̱m tɨ̱neaŋjacyaj cuando imatoŋyaj t́i nɨmpa jém Jesús. Porque najɨ́yóypa juuts tu̱m aŋjagooyi d́a juuts jém escribaspɨc maestroyaj.
22 Sabuw hinonowar hifofofor men kafaita. Anayabin bai’obaiyen bitih ana itinin i roubabaruwen ana fairamaim bi’obaiyih, men Ofafar bai’obaiyenayah na’atube’emih.
23 Jém sinagoga it́ id́ɨc tu̱m pɨ̱xiñ imatsne tu̱m mal espíritu. Pɨ̱mi aŋwejpa, nɨ́mayt́a̱ Jesús:
23 Men yok afiy kakafin orot iwanasum ma’am na Kou’ay Bar run ikirir eo,
24 —MiJesús miNazaretpɨc, ¿t́iiga ammoogɨ́ypa aɨcht́am? ¿Que miñpa anactogoyt́a? Mánixpɨcpa, mich jém Yucmɨpɨc Dios miMɨɨchi.
24 “Jesu Nazareth mowan, aki biyai’imaim o abisa sinafumih kukokok? O kukokok aki inagurusi’imih? Ayu aso’ob o i yait, O i God ana Orot Kakafiyin!”
25 Jesɨc Jesús iwogáy jém mal espíritu, iñɨ́máy:
25 Jesu afiy kakafin kwarar iu, “Awa efot orot biyanamaim kutit!”
26 Jém mal espíritu iccutɨŋ jém pɨ̱xiñ naxyucmɨ. Pɨ̱mi aŋwejpa jém mal espíritu, ocmɨ put.
26 Afiy kakafin orot iyuwiyuw naatu fanan auman bihir tit.
27 Pɨ̱mi aŋjécneyaj jém pɨxiñt́am. Moj nacwácyajta̱ji entre jeeyaj:
27 Sabuw etei hifofofor men kafaita naatu taiyuwih hibabatiyih hio, “Iti anayabin i abisa? Bai’obaiyen boubun roubabaruwen ana fair auman, anayabin afiy kakafih eo biyunih i fanan tebaib!”
28 Jicscɨy waŋpa icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Galilea t́i iwatpa jém Jesús.
28 Naatu Jesu ana tur saisewat tasasar tit tafaram Galilee ana uman men sanet hima’am eretei tur hinowar.
29 Jesɨc cuando putyaj jém sinagoga jém Jesús con icuyujcɨɨwiñ, nɨcyaj jém Ximoj y Anti it́ɨccɨɨm, iwagananɨcyajt́im jém Jacobo y jém Xiwan.
29 Kou’ay Bar hibihamiy ufunamaim James, John hairi mutufor hin Simon Andrew hairi hai bar hitit.
30 Mɨmne jém Ximoj imɨɨda̱pa. Tsa̱m pɨ̱mi jawaŋɨ́y. Wo̱ne icheesmɨ. Cuando núc jém Jesús, aŋmadayt́a̱ iga mɨmne jém yo̱mo.
30 Simon rawan babin sawow biyan fora’ab inu’in Jesu na titit ana veya ana tur hi’owen,
31 Jesɨc Jesús icunúc jém yo̱mo, imatsáy icɨ, ijɨ̱ctsucum. Jeet́i rato ichac jém jawaŋ, mojum iwat jém wíccuy iga acwícta̱p Jesús con jém icuyujcɨɨwiñ.
31 Naatu na biyan tit uman bai ibais misir, nati’imaim sawow ihamiy busuruf bow.
32 Jesɨc tsuuyɨm cuando tɨgɨyñeum ja̱ma, jém pɨxiñt́am inimíñayyaj Jesús it́u̱mpɨy jém mɨmneyajwɨɨp y jém imatsneyajwɨɨp jém mal espíritu.
32 Nati rabirab veya re’er auman sabuw sawusawuwih naatu afa demon hitarsumih hima’am hibuwih hina Jesu isan.
33 It́u̱mpɨy jém it́yajwɨɨp jém attebet aŋtuuma̱yaj jém Ximoj it́ɨgaŋna̱ca.
33 Sabuw nati bar merar hima’am etei hiru’ay nati bar nanamaim,
34 Jesɨc Jesús icpɨs jáyaŋ jém mɨmneyajwɨɨp, jém iniit́yajwɨɨp wa̱t́i jém caacuy. It́opt́im jáyaŋ jém mal espíritu. Pero Jesús d́a ijɨ́gáy iga jɨypa jém mal espíritu porque jeeyaj iixpɨcpa i̱apaap jém Jesús.
34 Jesu sawow yumatah ta ta hibow hinan etei iyawasih naatu demon moumurih nunih hitit, men ibasit boro demon tihamiyih tur hitao, anayabin i hiso’ob i yait.
35 Jesɨc tsa̱m tsuuyt́im, piichcɨɨmnam, yus jém Jesús. Put jém tɨgaŋjo̱m, nɨc icut́um tu̱m lugar ju̱t́ d́a i̱ id́ɨ́yɨ́y. Nɨc iŋwejpát Dios.
35 Mar tomih ana gugumin iu’ufiy auman Jesu misir bar ihamiy tit remor in bar merar gagamin natabir na efan noutanubinamaim tit imaim ma yoyoban.
36 Jesɨc jém Ximoj con jém icompañeroyaj nɨc icuámyaj jém Jesús.
36 Baise Simon ana ofonah bairi hitit hinuwih hin.
37 Jesɨc ipátyaj, iñɨ́mayyaj:
37 Naatu hititita’urih ana veya hi’u, “Sabuw o tenunuwihi.”
38 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
38 Baise Jesu iyafutih eo, “It tanan bar merar afa iti bar merar gagamin sisibinamaim auman isah anabinan, anayabin nati isan ayu ana.”
39 Jesɨc nɨc Jesús it́u̱mpɨy jém attebetyaj icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ de Galilea. Cada attebet najɨ́yóypa Jesús jém sinagoga. It́opt́im jáyaŋ jém mal espíritu.
39 Imih Galilee wanawanan etei remor hai Kou’ay Baremaim binan naatu demon kakafih nunih hitit.
40 Jesɨc miñ tu̱m pɨ̱xiñ cupúgayñe iña̱ca, icunúc Jesús. Ico̱steeñáy jém Jesús ipuycɨɨm. Icunucsáypa jém Jesús iga iyo̱xpád́iñ, nɨmpa:
40 Orot biyan kokom ani’anin na Jesu nanamaim tit sun yowen baibaisin isan ifefeyan eo, “Inakokok na’at basit iniwa’an anigewasin.”
41 Jesɨc Jesús tsa̱m iyaachaŋja̱m, ichɨccunúc jém pɨ̱xiñ, iñɨ́máy:
41 Jesu dogoron wanawanan yababan awan karatan uman ru’atayan naatu biyan butubun eo, “Ayu akokok. Kwigewasin!”
42 Jesɨc cuando yaj nɨ̱mi Jesús, jeet́i rato ichacum jém lepra caacuy, wɨ̱tsɨ́yum jém iña̱ca.
42 Mar ta’imonamo orot biyan kokom hihururuwih hire naatu igewasin.
43 Jesɨc Jesús iŋquímpa jém pɨ̱xiñ, duro ipɨɨmɨ́y,
43 Baise Jesu ana baimatnuwen tur fokarinaka orot iu naatu biyafar eo,
44 iñɨ́máy:
44 “Inanowar men yait ta ana tur ina’owen, baise mutufor inan firis biyan inatit o biya nanutitiy, naatu Moses eo na’atube sibor inayai, saise orot babin matahimaim hinaso’ob o igewasin.”
45 Pero jém pɨ̱xiñ d́a iwat je̱mpɨc. Nɨc iŋmat ju̱t́quej t́i iwadáy jém Jesús. Jeeyucmɨ d́a wɨa̱p it́ɨgɨy Jesús ni tu̱m attebet ju̱t́ ixt́a̱p porque jém pɨxiñt́am tsa̱m iŋtuuma̱cayajpa. Jesɨc sɨɨba aŋsɨ̱cmɨ ju̱t́ d́a t́i id́ɨ́yɨ́y. Pero miñyajpa jém pɨxiñt́am ju̱t́quej iga iixyajpa jém Jesús.
45 Baise orot tit in busuruf tur bosemor tafaram etei bai. I ana turamaim Jesu men karam boro bebeyan tan bar merar tarun, imih i efan noutanubinamaim ma, baise sabuw efan ta ta i boro’ika hina biyan hititit.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 1, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.