Marcos 15
Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI
1 Jesɨc icuqueja̱ma aŋtuuma̱yajpa jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj, con jém wɨd́ayt́am, con jém escribaspɨc maestroyaj y it́u̱mpɨy jém más mɨjpɨc aŋjagooyiyaj, jém Sanhedrín. Moj ijɨ̱syaj t́i wɨa̱p iwatyaj con jém Jesús. Jesɨc ocmɨ ipɨɨmɨyyaj jém ipolicía iga ichenyajiñ jém Jesús y iga nɨguiñ icɨɨjuŋcotyaj jém Pilato icɨɨjo̱m.
1 Maraumanaika, firis ukwarih naatu regaregah ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah naatu kaniser etei hiru’ay hiyakitifuw. Imaibo Jesu uman hifatum hibonawiy hin Pilate biyan hitubar.
2 Jesɨc jém Pilato icwácpa jém Jesús. Nɨ́mayt́a̱:
2 Pilate Jesu ibatiy eo, “O Jew hai aiwob?” Jesu iya’afut eo, “Bo nati ku’o.”
3 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj iñɨ́mayyaj jém Pilato iga Jesús tsa̱m pɨ̱mi imalwatne.
3 Naatu firis ukwarih Jesu isan baifufuwen maumurih maiyow hibow hitit bowabow kakafin sinaf hirouw hio.
4 Jesɨc jém Pilato e̱ybɨct́im icwác jém Jesús. Iñɨ́máy:
4 Imih Pilate Jesu ibatiy maiye? “O boro tur ta inao? O baifufuwenayan hiruw te’o kunonowar!”
5 Pero jém Jesús d́a t́i más icutsoŋ. Jesɨc jém Pilato tɨ̱neaŋjac porque d́a jɨy jém Jesús.
5 Baise Jesu men kok boro tur tao maiye, imih Pilate ana kasiy ra’at men kafaita. Baibin rah ana hub wanawanan tounamatar ma’am ti’i’itin|alt="women see angel inside tomb" src="cn01851B.tif" size="col" loc="Mrk 15.5" copy="©1978 David C. Cook Publishing Co." ref="15.5-6"
6 Jém Pilato iniit́ tu̱m costumbre iga icutsɨgáypa tu̱m preso jém pascuasɨŋ. Icutsɨgáypa jém preso jém icupiŋneyajwɨɨp jém pɨxiñt́am.
6 Gawan hai sinaf mar etei Tatar Nowaten hiyuw ana veya sabuw hai kokomaim teo orot menatan dibur ema’am Pilate ebobotait.
7 Jesɨc it́ id́ɨc cárcel tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Barrabás. Wagapajneyajta̱ con jém rebeldeyaj jém accaoyñeyajwɨɨp cuando ictsucumyajtɨp tu̱m bulla.
7 Nati ana veya orot wabin Barabas i diburamaim ma’am, iti orot i sabuw hai kou’ay ta hibai uruw hirufufur hinan wanawanan orot ta easabun morob.
8 Jesɨc aŋtuuma̱yajpa tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am ju̱t́ it́ jém Pilato, mojpa iwágayyaj iga icutsɨgáyiñ tu̱m preso juuts siempre iwatpa.
8 Imih sabuw hai kou’ay hibai naatu hai kok orot menatan mar etei esisinaf na’atube tabotait isan Pilate hifefeyan.
9 Jesɨc jém Pilato iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
9 Naatu Pilate ibatiyih, “Kwakokok ayu Jew hai aiwob isa anabotait?”
10 Jém Pilato icutɨɨyɨ́y iga jém pa̱nij aŋjagooyiyaj icɨɨjuŋcotyaj Jesús porque agui icujóyɨyyajpa.
10 Anayabin Pilate i so’ob firis ukwarih Jesu isan hibibobowen, imih hibai hina umanamaim hiyai.
11 Jesɨc jém pa̱nij aŋjagooyiyaj moj iccujíñayyaj jém pɨxiñt́am. Iñɨ́mayyaj iga iwágáyiñ jém Pilato iga icutsɨgáyiñ jém Barrabás.
11 Baise firis ukwarih sabuw tafah fair hiyai hi’o totofarih Jesu efanin Barabas botaitin isan Pilate hifefeyan.
12 Jesɨc jém Pilato e̱ybɨct́im iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
12 Pilate iban maiye sabuw ibatiyih, “Abistan kwakokok ayu iti orot Jew hai aiwob kwarouw kwao isan ana sinaf?”
13 Jesɨc e̱ybɨct́im icutsoŋyajpa. Pɨ̱mi jɨyyajpa. Nɨmyajpa:
13 Sabuw hiwow hio, “Ku’onaf!”
14 Jesɨc jém Pilato iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
14 Pilate ibatiyih maiye, “‘‘Bo abistan kakafin sinaf?” Baise sabuw fanah aumetawat hiwow hio, “Ku’onaf!”
15 Jesɨc jém Pilato ijɨ̱spa iga iwatpa juuts iwɨ̱aŋja̱myaj jém pɨxiñt́am, icutsɨgáy jém Barrabás. Ipɨɨmɨ́y iga cótsta̱iñ jém Jesús, icɨɨjuŋcot jém soldado icɨɨjo̱m iga cunúnta̱iñ cunusyucmɨ.
15 Pilate kok kwanekwan mi’itube rou’ay tiyasisirih, imih sabuw isah Barabas diburane botait tit. Naatu Jesu bai misamaim biyan rab tut veyaveyar, imaibo baiyowayah uwih onafin isan hibai hitit.
16 Jesɨc nanɨcta̱ Jesús jém palacio iaŋcɨɨm ju̱t́ aŋtuuma̱neyaj it́u̱mpɨy jém soldado.
16 Baiyowayah Jesu hibai gawan ana bar merar imaim hirun, gawan hai bowabow efan gagamin naatu hai ofonah etei’imak hi’af ayuwih.
17 Iccámayyaj Jesús tu̱m moradopɨc puctu̱cu. It́agayyaj tu̱m a̱pit́corona, iccámayyaj ico̱bacyucmɨ.
17 Faifuw namar hibai Jesu hi’osenawain, kokor nukwarin ana kowasamih hififin.
18 Jesɨc jém soldado moj idioschiyaj jém Jesús juuts tu̱m rey. Nɨmyajpa:
18 Naatu hibusuruf hi’i’iyab ana merar hiyi hio, “Aki erekakaf abobora’ara’ahi Jew hai aiwob!”
19 Jesɨc icótsayyajpa Jesús ico̱bac con tu̱m cuy. Ichujcayajpa. Ico̱steeñayyajpa Jesús juuts ijɨ̱syajpa tu̱m dios.
19 Wabukamaim nukwarin hitut, hikwaitututur, suh hiyowen hikwafir moyamoy.
20 Jesɨc cuando yaj ixaayɨyyaj jém Jesús, accáyayt́a̱ jém moradopɨc puctu̱cu, e̱ybɨct́im accámayt́a̱ jém iyoot́i jém imɨɨchipɨc. Ocmɨ ininɨcyajum jém Jesús iga cunúnta̱iñ cunusyucmɨ.
20 Hibi’i’iyab ufunamaim, faifuw namar hibosair naatu Jesu ana faifuw hi’us maiye, naatu hibonawiy hitit onafin isan hin.
21 Jemum na̱xi id́ɨc tu̱m Cirenepɨc pɨ̱xiñ iñɨ̱yi Ximoj. Jém ima̱nɨctam Alejandro y Rufo. Se̱t́i id́ɨc ica̱mjo̱m. Imatsyaj jém soldado, ipɨɨmɨyyaj iga ininɨgáyiñ jém Jesús icunus.
21 Hitit hinan efamaim orot wabin Simon Sairini mowan, masaw barene au Jerusalem bar merar nan bairi hitar, Alexander naatu Rufus hairi tamah. Baiyowayah hi’ukikin Jesu ana onaf abarin isan.
22 Nanɨcta̱ Jesús tu̱m lugar iñɨ̱yi Gólgota. Nɨmtooba jém tanaŋmat́i̱mɨ, jém Tsútsco̱bacpaccɨɨm.
22 Jesu hibai hin efan wabin Golgotha hitit, efan ana’itin i ukwarih ana rarikabe.
23 Jesɨc chiit́a̱ Jesús jém vino namotneta̱wɨɨp con jém tsoy iñɨ̱yi mirra. Pero d́a iuc.
23 Nati’imaim wine naatu harew fokarin ta wabin myrrh auman hisartabir Jesu tomamih hibitin, baise men tom.
24 Jesɨc jém soldado icunúnyaj cunusyucmɨ jém Jesús. Iwégayyaj jém Jesús ipuctu̱cu. Iwatyaj tu̱m sorteo iga iixyajiñ t́it́am ictsɨ́ypa cada tu̱mtu̱m jém soldado iga ininɨcyajpa.
24 Baiyowayah Jesu hi’onaf, ana faifuw hifaram hibow hima hi’arow saise arowamaim ti’obaiyih, Jesu ana faifuw menatan boro tab.
25 A las nueve de la mañana micunúnta̱ Jesús cunusyucmɨ.
25 Mar auman veya nine korok na’atube Jesu hi’onaf.
26 Accámayt́a̱ tu̱m letrero icunusyucmɨ iga quejiñ t́iiga accaata̱ jém Jesús. Jayñeta̱ yɨɨmpɨc: “Jém judíos iRey.”
26 Jesu sinaf kakaf hirouw hio ubar hibitin ana tur ukwarinamaim hikirum hio, “Jew Hai Aiwob.” Tafanamaim hikubar.
27 Jeet́im lugar cunúnyajta̱t́im cunusyucmɨ tuŋgac wɨste̱n pɨ̱xiñ, númyajpaap. Páŋayt́a̱ tu̱m jém icunus jém Jesús iŋwɨ̱mɨ y tu̱m iŋna̱ymɨ.
27 Naatu orot kakafih rou’ab auman hi’onafih, ta ana beyawane ta ana asukwafune.
28 Je̱mpɨgam cupac jém Dios iŋma̱t́i jém jayñeta̱wɨɨp juuts nɨmpa: “Chiit́a̱p castigo jém wɨbɨc pɨ̱xiñ juuts tu̱m criminal.”
28 Iti na’atube mamatar i Bukamaim hikikirum na iturobe, i boro bainowah bairi hina’onafih.
29 Jesɨc jém pɨxiñt́am nasyajpa je̱m, imalmalnɨ́mayyajpa jém Jesús. Ixiccayajpa. Iŋwɨ́ŋóyayyajpa con ico̱bac. Nɨmyajpa:
29 Sabuw na hinan, ne hinan Jesu hi’i’itin hi’i’iyab nah hita’asi’asiy hio, “Ige aro! O Tafaror Bar tarabounin veya taunu wanawanan wowabin yen irouw i’o’oban iti ku’inu’in?”
30 Sɨɨp nacupujta̱jɨ iñyaac. Que̱tɨ iŋcunusyucmɨ.
30 Taiyuw kwiyawasi onaf afe’enane kura’iyeban a’itin.
31 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém escribaspɨc maestroyaj tsa̱m ixaayɨyyajpat́im jém Jesús. Moj nanɨ́mayyajta̱ji entre jeeyaj:
31 Sinaf ta’imon firis ukwarih naatu Ofafar bai’obaiyenayah Jesu hi’i’iyab, taiyuwih hio, “Afa ibiyawasih, baise i taiyuwin boro men niyawas.
32 Siiga yɨ́bam jém Cristo jém Rey de Israel, quetpa yɨ́pt́i rato jém icunusyucmɨ, jesɨc nu̱ma taŋcupɨctámpa.
32 Kwabat Rubininenayan ta’itin, Israel sabuw hai aiwob boun onaf afe’enane nare tana’itin,
33 Núc cugapja̱ma. Cupiicha̱ icuwɨ̱t́i jém naxyucmɨ. Pɨ̱mi piichɨ hasta las tres de la tarde.
33 Veya yen in tafat yan, basit tafaram tutufin etei gugum in veya three korok bai.
34 Jesɨc jeet́im hora pɨ̱mi jɨypa jém Jesús. Nɨmpa:
34 Veya three korok baib Jesu fanan aumetawat itarakouw rerey eo, “Eloi, Eloi, lema sabaktani” anayabin “Au God Au God, aisimamih ihamiyu?”
35 Jesɨc algunos jém it́yajwɨɨp je̱m, cuando imatoŋyaj, nɨmyaj:
35 Sabuw afa nati’imaim hibatabat hinowar hio, “Kwanowar Elijah isan eafa’af.”
36 Jesɨc tu̱m de jeeyaj poyi̱mɨ nɨc ipɨc tu̱m esponja juuts tu̱m pu̱qui, imuj con jém ta̱mpɨc vino, iccám tu̱m waycuyyucmɨ iga igucpa jém Jesús. Nɨmpa jém pɨ̱xiñ:
36 Orot ta nunuw in harew sususub tainen bai wine tenakuyakuy butu’ub naatu isik yomaninamaim iyouw, eot ra’ah Jesu susubinamih, baise orot ta eo, “Kwabat! Elijah nan onafane nab nayayare tana’itin!”
37 Jesɨc pɨ̱mi aŋwej jém Jesús, caum.
37 Jesu ibanak maiye fanan aumetawat na’in itarakouw rerey, basit ayubin tabaratait naatu morob.
38 Jesɨc jém puctuctaañi jém it́wɨɨp jém mɨjpɨc ma̱stɨcjo̱m teeñaŋsaj dende sɨŋwiñ hasta naxyucmɨ.
38 Tafaror Bar wanawanan efan kakafiyin awan faifuw hitenafut in rorore tafantoro’ot taseb re uran tit rou’ab himatar.
39 Jesɨc jém soldado icapitán jemum te̱ñ ju̱t́ cunúnneta̱ cunusyucmɨ jém Jesús. Mu imatoŋ iga aŋwejpa jém Jesús y iix jutsa̱ mu icca, nɨmpa jém capitán:
39 Baiyowayan orot ukwarin nati onaf nanamaim batabat, Jesu mi’itube momorob itin naatu eo, “Turobe iti orot i anababatun God Natun!”
40 Miñyajt́im algunos jém yo̱mtam, tsɨ́yyaj juumɨ, pero iixyaj t́i iñasca jém Jesús. It́ jém Malía Magdalena. It́t́im jém tuŋgac Malía jém segundo Jacobo y José ia̱pa. It́t́im jém yo̱mo jém Salomé.
40 Nati’imaim i baibin afa auman, ef yokaika hibat hinuwanuw. Baibin wanawanahimaim i Mary Magdalin, Mary kek James boubun naatu Joseph hairi hinah naatu Salome.
41 Yɨ́pyaj yo̱mtam it́úŋɨyyaj Jesús cuando oy i̱t́i jém naxyucmɨ de Galilea. Jemum tsa̱m iyo̱xpátyajpa, icwícyajpa jém Jesús. It́yajt́im je̱m jáyaŋ jém Galileapɨc yo̱mtam jém iwaganamiññewɨɨp Jesús Jerusalén.
41 Iti baibin i Galilee’imaim Jesu hi’ufunun baibais hitin bairi hibowabow i hina. Naatu baibin maumurih maiyow bairi hina Jerusalem hititit i auman nati’imaim hibatabat.
42 Jeet́im ja̱ma jém Israelpɨc pɨxiñt́am iwɨ̱tsacyajpa it́u̱mpɨy cosa para jém jejcuyja̱ma. Jesɨc tsuuyɨm
42 Veya re irabirab, naatu nati rabirab i yabunabuna ana veya, anayabin mar natoto i Baiyarir ana veya.
43 tu̱m pɨ̱xiñ iñɨ̱yi José moj ijɨ̱s iga icquedáypa cunusyucmɨ jém Jesús imɨjta̱y. Arimateapɨc pɨ̱xiñ, tsɨ́y juuts tu̱m mɨjpɨc aŋjagooyi de Israel. Tsa̱m iŋjócpat́im jém tiempo cuando Dios iŋjacpa it́u̱mpɨy jém pɨxiñt́am. Jesɨc jém José icamamwat ia̱nama, nɨc iám jém Pilato, iwágáypa permiso iga icquedáypa jém Jesús imɨjta̱y.
43 Imih Joseph Arimathea’ane na tit. Iti orot i kaniser ana kou’ay orot ta. God ana aiwob isan ma kakakaf. Joseph Jesu biyan bain isan itafofor na Pilate nanamaim tit ifefeyan.
44 Jém Pilato iŋjɨ̱sjac siiga nu̱ma caaneum jém Jesús o d́a caane. Jesɨc iŋwejáy jém capitán, icwác siiga nu̱ma caaneum.
44 Naatu Pilate Jesu momorob ana tur men so’ob, imih baiyowayah ukwarin isan e’af na ibatiy.
45 Cuando jém capitán nɨmpa iga nu̱ma caaneum, jesɨc jém Pilato ichi permiso jém José iga ininɨgáyiñ jém Jesús imɨjta̱y.
45 Baiyowayah ukwarin eo nonowar ufunamaim Pilate ibasit Joseph Jesu biyan bain isan.
46 Jesɨc José ijuy tu̱m jo̱mipɨc puctu̱cu, jém lino. Nɨc icquedáy jém Jesús imɨjta̱y, iŋmon con jém jo̱mpuctu̱cu, nɨc icot tu̱m tsaajosjo̱m. Watneta̱ jém tsaajos. Jesɨc ocmɨ jém José iŋjo̱pnúc jém tsaajos con tu̱m mɨjpɨc tsa.
46 Naatu bairahiya ana faifuw bai na Jesu bu’ub yare sum, bai in to naiwanamaim tar inu’in imaim yai, kabay gagamin ifururuw na hub awan hir.
47 Jém Malía Magdalena con jém tuŋgac Malía, jém José ia̱pa, iixyaj ju̱t́ cumta̱ jém Jesús.
47 Mary Magdalin naatu Mary Joseph hinah hairi Jesu biyan menamaim hiya’iy i hi’itin.
Atalhos do teclado
- Capítulo anterior←
- Próximo capítulo→
- Versículo anteriork
- Próximo versículoj
- Limpar seleçãoEsc
- Esta ajuda?
Estude este capítulo no WhatsApp
Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 15, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.