Marcos 14

Jém jomipɨc trato jém iwatnewɨɨp tánomi Jesucristo (POINT) vs AAI

Sair da comparação
AAI TUR GEWASIN O BAIBASIT BOUBUN
1 Togoy wɨsna ja̱ma iga naspa jém pascuasɨŋ cuando cútta̱p jém caxt́ána̱ñi sin levadura. Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj entre jém escribaspɨc maestroyaj imétsyajpa jutsa̱p iyammats jém Jesús iga iccaaba.
1 Tar Nowaten naatu Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw i veya rou’ab nahimaim bat. Naatu firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah i wa’iwa’iramaim ef hinuwet mi’itube Jesu hitab hita’asabun isan.
2 Pero algunos jém aŋjagooyiyaj nɨmyajpa:
2 Naatu hio, “Men hiyuw tanabowabow wanawanan tanasinafumih, anayabin rakit boro tanaku’ub.”
3 It́ id́ɨc Jesús jém attebet Betania jém Ximoj it́ɨccɨɨm, jém cupúgayñewɨɨp id́ɨc iña̱ca. Iganam co̱ñ Jesús jém mesacɨɨm ju̱t́ wícyajpa, tu̱m yo̱mo inimiñ tu̱m tsaafrasco comne de jém wɨbɨc aceite. Naps nardo jém aceite jém tsa̱mpɨc tsoowɨ́y. Jesɨc jém yo̱mo ipo jém frasco, icutecquet jém aceite Jesús ico̱bacyucmɨ.
3 Jesu in Bethany orot Simon biyan kokom ani’anin ana bar wanawanan run, ma bay eaau basit babin ta kibub kabayamaim hikwak raiy yamurin gewasin hisuwai batabat bai narun, iti raiy i ana baiyan gagamin, kibub sikan ana gigiwaiyomaim takakir Jesu aribun yan isuwai re.
4 Pero algunos pɨ̱mi jóy iga iwat je̱mpɨc jém yo̱mo. Nanɨ́mayyajta̱ entre jeeyaj:
4 Sabuw afa nati’imaim hima’am hi’i’itin yah so’ar naatu taiyuwih hima higam hio, “Aisim iti raiy yamurin gewasin asir ebisuwai kwanikwaniy?
5 Meega tammáypa yɨ́p aceite, ivale más de trescientos tumiñ de plata. Jesɨc wɨa̱p tanyo̱xpát jém yaacha̱yajpaap.
5 Iti raiy i 300 denari tafanamaim auman boro hitatubun naatu kabay sabuw bai’akirayah hitibaisih!” Naatu babin hi’i’iyab higam hiu kwanikwaniy.
6 Pero Jesús iñɨ́máy:
6 Baise Jesu eo, “Babin kwaihamiy! Aisim kwaowa’awa’an? Sawar gewasin maiyow ayu isou sinaf.
7 Jém yaacha̱yajpaap siempre iŋwaganait́t́ámpa. Wɨa̱p iñyo̱xpátta juchɨs mich iñxunpa. Pero aɨch d́a siempre maŋwaganait́t́ámpa.
7 Kwa boro mar etei bai’akirayah bairi kwanama, veya afa baibaisih isan kwanakokok boro kwanibaisih. Baise ayu boro men mar etei bairit tanama’amih.
8 Yɨ́p yo̱mo awɨ̱wadáy con jém iniit́wɨɨp. D́anam acaane, pero miñ acutegáy jém wɨbɨc aceite ammɨjta̱yyucmɨ juuts cuando cumta̱p tu̱m tsúts.
8 Babin abistan sisinaf i karam ayu isou sinaf, raiy yamurin gewasin biyau imaim isuwai re’er i ayu yanowahu biyau eyayabunai ufibo hinayai.
9 Nu̱ma mannɨ́máypa, ju̱t́quej aŋmatta̱p jém wɨbɨc aŋma̱t́i icuwɨ̱t́i yɨ́p naxyucmɨ, aŋmatta̱pt́im t́i awadáy yɨ́p yo̱mo iga jém pɨxiñt́am ijɨ̱syajiñ yɨ́p yo̱mo.
9 Anababatun a tur ao’owen, iti Tur Gewasin tafaram tutufin wanawanan hinao hinabibinan, iti babin abisa sisinaf sabuw boro isan hinao naatu hinanuh.”
10 Jesɨc jém Judas Iscariote, tu̱m de jém Jesús icuyujcɨɨwiñ, jém docepɨc, nɨc iniŋmat jém pa̱nij aŋjagooyi. Nɨc iwat trato jutsa̱p icɨɨjuŋcot Jesús jém aŋjagooyi icɨɨjo̱m.
10 Imaibo Judas Iscariot Jesu ana bai’ufununayan orot ta nah 12 wanawanahimaim tit in firis ukwarih biyah tit saise ef tanuwet Jesu umahimaim tayai hitarab tamorob.
11 Jesɨc agui maymayyaj jém pa̱nij aŋjagooyiyaj cuando ijo̱dóŋa̱ t́iiga miñ jém Judas. Iñɨ́mayyaj iga ichiiyajpa tumiñ jém Judas iga icɨɨjuŋcotpa jém Jesús. Jesɨc jém Judas moj iméts jutsa̱p iwat.
11 Naatu abistanawat eo hinonowar hiyasisir men kafaita, naatu kabay baitinin isan hi’omatan. Judas misir ef ana gewasin nuwet imaim Jesu tab titih hita’asabun isan.
12 Jesɨc tsucúmum jém sɨŋ iga jém Israelpɨc pɨxiñt́am icútyajpa jém caxt́ána̱ñi jém d́apɨc inii̱ levadura. Jesɨc jém wiñt́ipɨc ja̱ma cuando accaayajta̱p jém xuxut́ borregoyaj para jém pascuasɨŋ, jém Jesús icuyujcɨɨwiñ icwácyaj, iñɨ́mayyaj:
12 Faraw Wanawanan Yeast En ana hiyuw aa ana veya wantoro’ot ebubusuruf, nati’imaim Tar Nowaten ana hiyuw aa isan bobaituw sheep natunatuh wabih lamb imaim terouw tisisibor. Imih Jesu ana bai’ufununayah hibatiy, “O kukokok boro menamaim Tar Nowaten ana hiyuw ana bogaigiwas o isa?”
13 Jesɨc Jesús icutsat Jerusalén wɨste̱n jém icuyujcɨɨwiñ. Iñɨ́máy:
13 Basit Jesu ana bai’ufununayah orot rou’ab eobaimanih eo, “Kwanan bar oto’otowen kwanatitit nati’imaim orot ta boro noukwatamaim harew nahun na’abar nan bairi kwanitar,
14 hasta tɨgɨypa tu̱m tɨcjo̱m. Nɨ́mayt́aamɨ jém tɨc io̱mi iga: “Nɨmpa jém ammaestro: ¿Ju̱t́ it́ jém cuarto ju̱t́ anacnaspa jém pascuasɨŋ con aŋcuyujcɨɨwiñ?”
14 naatu kwani’ufunun bairi kwanan, bar menatan erur imaim kwanarun. Nati’imaim bar matuwan kwanau, ‘Bai’obaiyenayan ebibat bar awan menatan ayu au bai’ufnunayah bairi Tar Nowaten ana hiyuw anaa?’
15 Jesɨc jém tɨc io̱mi miŋquejáypa tu̱m mɨjpɨc cuarto jém yucmɨpɨc piso. Wɨ̱tsacneum jém cuarto. Iniit́um t́it́am tansunpa. Jemɨgam wɨ̱wattaamɨ jém taŋwíccuy iga tasɨ́ŋa̱támpa.
15 Naatu bar tafantoro’ot awan ta gewasin hiyabun inu’in nabi’obaiyi imaim kwanabogaigiwas.”
16 Jesɨc jém wɨste̱n icuyujcɨɨwiñ nɨcyaj jém attebet Jerusalén. Cuando núcyaj jemɨc, ipát jém tɨc juuts iñɨ́mayñe jém Jesús. Jesɨc jém cuarto iwatyaj jém wíccuy iga icnasyajpa jém pascuasɨŋ.
16 Bai’ufnunayah hitit hin bar oto’otowen hitit naatu Jesu iu’uwih na’atube sawar etei’imak hitita’uren, naatu Tar Nowaten ana hiyuw hibogaigiwas.
17 Jesɨc tsuuya̱wum i̱t́i, núcyaj Jesús con jém doce icuyujcɨɨwiñ.
17 Veya re birabirab Jesu ana bai’ufununayah 12 bairi hina
18 Jesɨc iganam sɨ́p iwícyaj, nɨmpa jém Jesús:
18 hima bay hi’aa wanawanan Jesu misir eo, “Anababatun a tur ao’owen kwa wanawananamaim orot ta boro babau nao anamorob, nati orot i ayu airi efan ta’imon ama a’au.”
19 Jesɨc tsa̱m aŋyácyaj jém Jesús icuyujcɨɨwiñ. Cada tu̱mtu̱m moj icwácyaj jém Jesús. Nɨmyajpa:
19 Bai’ufununayah gubamih hurir himisir ta’ita’imon Jesu hibabatiyih, “O kunotanot ayu ai en?”
20 Jesɨc Jesús iñɨ́máy:
20 Jesu iyafutih eo, “Kwa na 12 wanawanamaim yait ana rafiy nab ayu airi tew yan anabubutu’ub orotoban nati.
21 Ɨch jém aMiññewɨɨp Sɨŋyucmɨ, tienes que accaata̱p juuts nɨmpa jém Dios iŋma̱t́i. Pero agui uuguyt́im jém pɨ̱xiñ jém acɨɨjuŋcotpaap. Más wɨ̱ meega d́a id́ɨc nay jém pɨ̱xiñ.
21 Orot Natun i boro namorob Bukamaim hikikirum na’atube, baise yait Orot Natun baban eo emomorob i boro bai’akir kakafin maiyow nab, gewasin nati orot iti tafaramaim men tatufuw.”
22 Jesɨc iganam wícyajpa, jém Jesús imatspɨc tu̱m caxt́ána̱ñi. Cuando yaj iŋwejpát Dios, iwéc jém caxt́ána̱ñi, ichi jém icuyujcɨɨwiñ, iñɨ́máy:
22 Bay hi’aa wanawanan Jesu rafiy bai merar yi yoyoban sawar imasib, ana bai’ufununayah itih eo, “Kwabai kwa’aan, iti i ayu biyou.”
23 Ocmɨ ipɨc tu̱m copa jém uvas iñɨ. Cuando yaj iŋwejpát Dios, ichi jeeyaj. Iucyaj it́u̱mpɨyyaj.
23 Naatu kerowas bai God ana merar yi sawar, ana bai’ufununayah itih etei’imak hitom.
24 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
24 Naatu iuwih eo “Iti i ayu au rara au Obaibasit Boubun kwa etei isa abisuwai.
25 Nu̱ma mannɨ́máypa, d́a e̱ybɨc ánucpa jém uvas iñɨ hasta que núcpa jém ja̱ma iga ánucpa jém jo̱mipɨc vino ju̱t́ iŋjacpa Dios.
25 Anababatun a tur ao’owen, Ayu iti wine boro men anatom maiye, anama’am wine boubun Tamai ana aiwobomaimibo anatom.”
26 Jesɨc yaj iwanyaj tu̱m wa̱ñi, nɨcyaj jém co̱tsɨcyucmɨ iñɨ̱yi Olivos.
26 Naatu ew hitabor sawar himisir hitit hin Olive oyawemaim hitit.
27 Jesɨc iñɨ́máy Jesús jém icuyujcɨɨwiñ:
27 Jesu ana bai’ufununayah hai tur eowen eo, “Kwa etei’imak boro kwanabihir ayu kwanihamiyu, anayabin Bukamaim iti na’atube hikirum.”
28 Pero ocmɨ cuando apɨspa, jesɨc aŋjagoyñeeba annɨc jém naxyucmɨ de Galilea.
28 Baise morobone ana mimisir ufunamaim ayu boro wan anan Galilee anatit.”
29 Jesɨc jém Peto iñɨ́máy jém Jesús:
29 Peter iya’afut eo, “Au ofonah boro hinabihir, baise ayu boro men anihamiy ana bihiramih.”
30 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém Peto:
30 Jesu Peter isan eo, “Anababatun a tur ao’owen boun gugumin o mar tounu ayu inayayoubu ufunamaim kokorere boro mar rou’ab nao’o inanowar.”
31 Pero jém Peto duro iñɨ́máy:
31 Peter fair raro’on rab eo, “Ayu boro men kafa’imo nati tur ana’omih, ayu o airit morobomih wabin abatun.” Naatu bai’ufununayah etei’imak tur ta’imon hio.
32 Jesɨc núcyaj tu̱m lugar iñɨ̱yi Getsemaní. Jesús iñɨ́máy jém icuyujcɨɨwiñ:
32 Naatu hina efan wabin Gethsemane imaim hitit, Jesu ana bai’ufununayah isah eo, “Iti’imaim kwanama ayu anan anayoyoban.”
33 Jesɨc Jesús ininɨc jém Peto, Jacobo, y Xiwan uxaŋ más juumɨ. Tsa̱m pɨ̱mi aŋyácne jém Jesús, tsa̱m ijɨ̱spa ia̱namaŋjo̱m t́i iñascaaba.
33 Peter, James, naatu John buwih bairi hin. Dogoron wanawanan busuruf yababan naatu biyababan ana bit tatam.
34 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém tucute̱n icuyujcɨɨwiñ:
34 Naatu ana bai’ufununayah nah tounu isah eo, “Dogorou wanawanan yababan i ra’at kwanekwan kafa’imo nimfufuru, imih iti’imaim kwamare naatu mata nanuw kwanama.”
35 Jesɨc nɨc icut́um Jesús uxaŋ más juumɨ. Tocsne actɨŋ naxyucmɨ. Moj iŋwejpát Dios. Iwágáy siiga wɨa̱p, iga odoy ijɨ́guiñ iga iñascaaba jém mɨjpɨc yaacha̱ji, jém sɨɨppɨc ictsɨ́y.
35 Jesu in kafa’imo yumatan aubabe me yan ra’iy naatu yoyoban saife ef tama’am na’at bai’akir ana veya tanan men tab.
36 Nɨmpa Jesús:
36 Jesu yoyoban eo, “Tamai, Taimaya! Sawar etei i hamehamen karam boro inasinaf iti biyababan ana kerowas biyau’umaim kubosair, men ayu au kok baise o a kok.”
37 Ocmɨ se̱t e̱ybɨc Jesús ju̱t́ ichac jém tucute̱n icuyujcɨɨwiñ. Moŋyajpa. Iñɨ́máy jém Peto:
37 Naatu Jesu matabir maiye nan ana bai’ufununayah nah tounu hi’inu’in itih Peter isan eo, “Simon o mata fot ku’inu’in? Karam boro one hour ana fofonin mata hitanuw bairit tatama?”
38 Odoy moŋtaamɨ, nawattamta̱jɨ cuenta. Aŋwejpáttaamɨ Dios iga odoy i̱ wɨa̱iñ micutɨ́tsta iga micmalwattámpa. Nu̱ma jém íña̱nama iwattooba juuts ixunpa Dios, pero jém immɨjta̱y d́a iwɨ̱aŋja̱m.
38 Nah tounu isah eo, “Mata to’iwa’an kwayoyoban saise men routobon kwanab, ayub i ekokok baise biya i himorob.”
39 Jesɨc e̱ybɨct́im nɨc iŋwejpát Dios con jeet́im aŋma̱t́i.
39 Jesu matabir maiye yoyobanamih in, tur ta’imonabanak eo yoyoban.
40 Jesɨc cuando se̱t Jesús ju̱t́ it́ jém icuyujcɨɨwiñ, e̱ybɨct́im moŋyajpa porque tsa̱m pɨ̱mi moŋtooba. D́a tojtooba jém iixcuy. D́a icutɨɨyɨ́ypa ju̱t́pɨc icutsoŋpa jém Jesús.
40 Naatu matabir maiye nan ana bai’ufununayah biyah tit matah koun bit sawar hi’inu’in itih, naatu Peter tur o isan kasiy awan bit.
41 Jesɨc tres vecesam se̱tpa Jesús ju̱t́ it́ jém icuyujcɨɨwiñ. Ipátt́im ju̱t́ moŋyajpa. Nɨmpa Jesús:
41 Jesu mar baitounin matabir maiye na ana bai’ufununayah biyah tit eo, “Kwa i boro’ika kwai’in kwabiyarir? Kwaiyariraka! Mata tenuw. Orot Natun i sabuw kakafih umahimaim hiyai hinab hinafatumimih.
42 Tsucumtaamɨ, tanɨctámpam. Sɨɨp miñpa jém acɨɨjuŋcotpaap.
42 Kwamisir tan, kwa’itin, orot yanuwayan i natitaka, nabuwu’umih.”
43 Jesɨc jeet́i rato iganam jɨypa ixɨ jém Jesús, núc jém Judas jém it́wɨɨp id́ɨc con jém doce icuyujcɨɨwiñ. Iwaganamiñyajpa tsa̱m jáyaŋ pɨxiñt́am. Inimiñyajpa espada y jém cuy para cótsóypa. Icutsatyaj jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém escribaspɨc maestroyaj y jém wɨd́ayt́am.
43 Jesu ana tur eo sawara’e, bai’ufununayah nah 12 wanawanahimaim Judas yanuwayan, firis ukwarih, Ofafar bai’obaiyenayah naatu regaregah ai’in kou’ay gagamin kaiy kefat auman Judas nawiyih bairi hina hitit.
44 Jém Judas, jém icɨɨjuŋcotpaap Jesús, iwadáy jém pɨxiñt́am tu̱m seña. Iñɨ́máy:
44 Yanuwayan i kou’ay eobaimanih, “Orot menatan ayu anab ana mamamay kwa a kok orotoban nati, kwanab kwanafatum naatu kwanakaif auman kwanan.”
45 Jesɨc cuando núc jém Judas ju̱t́ it́ Jesús, icunúc, iñɨ́máy:
45 Basit hina hititit ana veya Judas mutufor in Jesu biyan tit eo, “Bai’obaiyenayan!” Naatu mamay.
46 Jesɨc matsta̱ Jesús, nanɨcta̱ preso.
46 Naatu Jesu hibai hirab hifatum.
47 Pero tu̱m pɨ̱xiñ, jém iwaganait́wɨɨp Jesús, it́op jém espada, it́ɨŋquímáy it́a̱tsɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij imozo.
47 Baise orot ta nati’imaim batabat kaiy bai firis ukwarin ana akir wairafin tainin buru’um.
48 Jesɨc Jesús iñɨ́máy jém pɨxiñt́am:
48 Jesu awan tara’ah kou’ay isah eo, “Kwa a kaiy, a kefat kwaiteten kwanan ayu fatumu’umih ana itinin ayu i bainowan orot na’atube.
49 Cada ja̱ma jáy accuyujooyi ma̱stɨcjo̱m y d́a nunca ammatsta. Pero sɨɨp micht́am je̱mpɨgam iŋwatta iga cupaguiñ jém Dios iŋma̱t́i ju̱t́ jayñeta̱.
49 Mar etei Tafaror Baremaim ama abibinan men imaim kwatafatumu? Baise abisa Bukamaim hi’o hikikirum i nan niturobe.”
50 Jesɨc it́u̱mpɨy jém icuyujcɨɨwiñ ichacyaj icut́um, cupóyayyaj.
50 Nati’imaim ana bai’ufununayah etei’imak hihamiy hibihir.
51 Pero tu̱m wo̱ñjaychɨ̱xi it́úŋɨ́ypa jém Jesús. Naŋmonneta̱ con tu̱m manta. Matsta̱t́im jém wo̱ñjaychɨ̱xi.
51 Orot boubun ta ana faifuw baban akisin ius Jesu bi’ufunun, hisinaftobon hitab hitafatumimih,
52 Pero ichac jém iŋmónóycuy, icusɨ̱cɨ poy.
52 baise ana faifuwawat hibai i segar bihir.
53 Jesɨc nanɨcta̱ Jesús ju̱t́ it́ jém co̱bacpɨc pa̱nij aŋjagooyi. Jemum aŋtuuma̱yaj jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj, con jém wɨd́ayt́am y con jém escribaspɨc maestroyaj.
53 Firis Gagamin, orot ai’in, Ofafar bai’obaiyenayah, etei hiru’ay hima’am Jesu hibai hina firis ukwarih ana baremaim hirun.
54 Jém Peto ijuumacpoyñe jém Jesús. Jesɨc núct́im mex je jém co̱bacpɨc pa̱nij it́ɨccɨɨm. Iwaganaco̱ñ jém policía aŋcɨɨm. Sampa jém Peto con jeeyaj jém juctɨcɨɨm.
54 Peter ef yokaika i’ufnunih bairi hina Firis Gagamin ana bar merar hitit imaim ma’utenayah wairaf hi’asir hima rararih i na bairi hima rarih.
55 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nijyaj con jém más mɨjpɨc aŋjagooyiyaj, jém Sanhedrín, imétsyajpa tu̱m icumɨgoypaap Jesús iga accaata̱iñ. Pero d́a ipádáy jém it́áŋca.
55 Firis ukwarih naatu kanisel ana kou’ay sabuw tutufin etei hisinaftobon baifuwen tur hibow hitit saise imaim Jesu hita’asabun isan, baise ana kakafin men ta hitita’urimih.
56 Tsa̱m wa̱t́i jém testigo icumɨgóypa jém Jesús, pero jeeyaj d́a tu̱mt́ia̱ jém iŋma̱t́iyaj.
56 Sifrubonayah moumurih maiyow Jesu isan hifufuwen, baise hai tur hio men Jesu sisinafumaim hi’o’omih.
57 Algunos jém pɨxiñt́am te̱ñchucum iga icumɨgóypa jém Jesús. Nɨmyaj:
57 Naatu sabuw afa himisir Jesu isan baifuwen tur hibow hit hio.
58 —Ammatoŋta yɨ́p pɨ̱xiñ iga nɨmpa: “Ɨch ammɨswatpa yɨ́p mɨjpɨc ma̱stɨc jém watneta̱wɨɨp cɨɨmɨ, jesɨc tucunaja̱ma ɨch aŋwatpa tuŋgac ma̱stɨc jém d́apɨc watne cɨɨmɨ.”
58 “Aki eo anowar, ‘Sabuw umahimaim Tafaror Bar hiwowowab ayu boro anataraboun nare naatu veya tounu ufunamaim boro ana wowab maiye, men sabuw umahimaim hiwowowab na’atube.’”
59 Pero jém pɨxiñt́am d́at́im tu̱mt́ia̱ jém iŋma̱t́i.
59 Baise hai tur hio men ta sisinafumaim hi’o’omih.
60 Jesɨc te̱ñchucum jém co̱bacpɨc pa̱nij jém pɨxiñt́am aŋcucmɨ. Icwácpa jém Jesús. Iñɨ́máypa:
60 Imaibo Firis Gagamin misir sabuw nahimaim bat Jesu ibatiy, “Orot hairi sif hirurubon inowar naatu boro hai tur wan inay ai en?”
61 Pero jém Jesús d́a jɨypa. D́a t́i icutsoŋpa. Jesɨc e̱ybɨc jém pa̱nij aŋjagooyi icwác jém Jesús. Iñɨ́máy:
61 Baise Jesu men kafa’imo tur ta eomih, Firis Gagamin ibanak ibatiy maiye, “O i Roubininayan God Baigegewasinayan Natun?”
62 Jesɨc Jesús icutsoŋ. Iñɨ́máy:
62 Jesu iya’afut eo, “Ayu i Natun, naatu kwa etei boro Orot Natun God fairin uman asukwafune namare rofom wanawanan nanan kwana’itin!”
63 Jesɨc jém co̱bacpɨc pa̱nij ichobɨychíccujac iyoot́i iga agui jóyñe. Nɨmpa:
63 Naatu Firis Gagamin iti tur nonowar ana faifuw bow seb naatu eo, “Aki men akokok sif rubonayah!
64 Mimicht́am immatoŋneta iga tsa̱m icujɨypa tanDios. ¿Jesɨc t́i iñjɨ̱stámpa? ¿Jup castigo tanchiiba?
64 Baigigimen tur eo kwanowar, mi’itube kwanotanot?” Etei’imak hio, “I bowabow kakafin sinaf naatu i boro namorob?”
65 Jesɨc algunos moj ichujcayaj jém Jesús. Iŋmónayyaj iixcuy. Moj ixoŋyaj. Nɨ́mayt́a̱ Jesús:
65 Sabuw afa Jesu yumatan hikwaitututur naatu matan faifuwamaim hisum hirab hio, “Kuo anowar yait o rabi?” Ma’utenayah auman rebareban hifafar.
66 Jém Peto tsɨ́y naxwiñ, tsɨ́y aŋcɨɨm. Miñ tu̱m yo̱mo, jém pa̱nij aŋjagooyi imozo.
66 Peter ufun bar meraraka ma’am basit Firis Gagamin ana akirwairafin babitai na sisibinamaim tit,
67 Mu iix iga sampa jém Peto, jesɨc jém yo̱mo iámmats, iñɨ́máy:
67 Naatu Peter ma wairaf rarar babitai bat itin kikin naatu eo, “O auman Jesu airi Nazarethane kwana.”
68 Jesɨc jém Peto iŋnécpa. Nɨmpa:
68 Baise Peter youb, “Ayu men aso’ob o abitur ku’o.” Basit i bar merar ana etawan gagamin ufunane tit, naatu kokorere eo.
69 Jém yo̱mo e̱ybɨct́im agui iámpa jém Peto, moj iñɨ́máy jém it́yajwɨɨp je̱m:
69 Akir babitai Peter itin maiye, naatu nati’imaim sabuw hibatabat tur ta’imon hai tur eowen, “Iti orot i Jesu ana bai’ufununayan ta!”
70 Pero e̱ybɨct́im iŋnéc jém Peto iga d́a iixpɨcpa jém Jesús. Jesɨc ocmɨ tuŋgagam pɨ̱xiñ nɨmpa:
70 Baise Peter ibanak youb maiye, hima kikimin sabuw bairi hibatabat Peter hiu, “Tur anababatun o i Jesu ana bai’ufununayan orot ta, anayabin o auman i Galilee orot.”
71 Jesɨc jém Peto pɨ̱mi jóyñe. Moj malmaljɨ̱yi. Nɨmpa:
71 Peter eobaifaro eo, “Anababatun a tur ao’owen, God baimakiy nitu ayu ana bifufuwen na’at, ayu nati orot men aso’ob!”
72 Jesɨc jeet́i rato e̱ybɨc aŋwej jém ca̱yu. Jém Peto ijɨ̱s t́i iñɨ́máy jém Jesús iga: “Antes que wɨscɨy aŋwejpa jém ca̱yu, mimich anaŋnécpa túccɨy iga d́a ánixpɨcpa.” Cuando ijɨ̱s jém Peto t́i iñɨ́máy jém Jesús, moj we̱ji.
72 Mar ta’imonamo kokorere mar bairou’abin eo, naatu imaibo Peter nuhin taseb Jesu mi’itube eo not, “Kokorere mar rou’ab nao ana veya o boro mar tounu ayu inayoubu.” Naatu Peter busuruf rerey.

Ler em outra tradução

Comparar com outra

Estude este capítulo no WhatsApp

Peça à IA da Bíblia Fala para explicar Marcos 14, comparar traduções ou montar um estudo — tudo direto pelo WhatsApp.